Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-347-723/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-19
Bylos Nr.: 2-347-723/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01304-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: G. L.
Atsakovas: D. L.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
99.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-347-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01304-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 77.3; 77.4.2; 77.7; 78.2.1; 99.5; 99.9; 99.11; 108; 113.1; 114.2; 114.3; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4; 125.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei ir I. Mečkovskajai,dalyvaujant ieškovui G. L., ieškovo atstovei adv. padėjėjai D. Olševskajai,atsakovei D. L., atsakovės atstovei adv. T. Kočegarovai,išvada teikiančios institucijos atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei D. L., trečiajam asmeniui AB SEB bankas, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisi apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės bei atsakovės D. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. L. pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo prašo (II t., b.l. 37‑44):

santuoką nutraukti dėl atsakovės D. L. kaltės;

Šalies argumentai

2. padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

2.1. Ieškovui priteisti:

2.1.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 5 493 Lt;

2.1.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3 782 Lt;

2.1.3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1 980 Lt;

2.1.4. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 45 891 Lt;

2.1.5. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 45 161 Lt, ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ namo vertė yra 22 580 Lt, ½ žemės sklypo vertė - 34 300 Lt;

2.1.6. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 24 400 Lt, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 50 400 Lt;

2.1.7. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 53 600 Lt;

2.1.8. (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 50 (penkiasdešimt) akcijų;

2.1.9. automobilius Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2.2. Atsakovei priteisti:

2.2.1. 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1478,33 Lt;

2.2.2. negyvenamąją patalpą (garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 6 145 Lt;

2.2.3. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 180 493 Lt (butas yra įkeistas AB SEB bankui pagal 2007-12-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini));

2.2.4. pastatą - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 33 528 Lt;

3. dukters G. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove;

4. priteisti iš ieškovo G. L. išlaikymui po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį iki dukters pilnametystės;

5. sūnaus L. D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu;

6. priteisti sūnaus L. D. L. išlaikymui iš atsakovės po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės;

7. nenustatinėti tarpusavio ieškovo ir atsakovės išlaikymo;

8. įpareigoti ieškovą ir atsakovę solidariai atsakyti kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mokant lygiomis dalimis kredito įmokas kas mėnesį;

9. nutraukus santuoką, palikti ieškovui L., atsakovei – L. pavardę;

10. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1996 m. birželio 22 d.. Ši santuoka abiems sutuoktiniams yra pirma. Santuokoje gimė du vaikai: G. L. ir L. D. L., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Santuokoje atsakovė ieškovo negerbė, įžeidinėjo, nerėmė moraliai ir materialiai. Nuo 1998 m. maždaug iki 2010 m. atsakovė buvo išlaikoma ieškovo. Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai. Nuo 2010 m. birželio mėn. atsakovė apribojo ieškovo teisę bendrauti su vaikais ir pareigą auklėti ir prižiūrėti juos. Dėl atsakovės nuolatinio netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovo dvasinis ryšys su atsakove nutrūko, bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo. Negalėjimas toliau bendrai gyventi dėl atsakovės nepriimtino elgesio su ieškovu ir vaikais yra priežastis, dėl kurios ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Paaiškino, kad sūnus L. D. paskutiniu metu gyvena su ieškovu, duktė G. - su atsakove. Sūnus L. D. L. pareiškė norą gyventi su ieškovu, todėl ieškovo nuomone sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, o dukters - su atsakove. Ieškovas įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį į atskirą sąskaitą dukters G. išlaikymui 600 Lt iki dukters pilnametystės, kadangi dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Iš Atsakovės prašo priteisti 600 Lt išlaikymą sūnui L. D. kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, kadangi sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Viso šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 464 070 Lt. Iš šios turto vertės įkeisto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 180 493 Lt. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), lieka ieškovo nuosavybėn.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo palikti jam automobilius Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini)duomenis, vidutinė Hyundai Lantra kaina yra 1500 Lt, Audi 100 - 800 Lt, VAZ 2121 kaina nerasta, todėl nustatytina 1 Lt kaina. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) paprastųjų vardinių į akcijų, kurių vertė yra 30 000 Lt.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB banku šalys yra įsipareigojusios grąžinti 160 000 Lt sumą, kuri buvo skirta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas siūlo palikti atsakovei, įsigijimui. Atsakovei atitektų butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu yra ir aktyvas, ir pasyvas, tačiau solidarioji sutuoktinių prievolė AB SEB bankui nedalinama ir nepaneigta AB SEB banko teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų; (CK 6.6 str. 4 d.). Sutinkamai su AB SEB banko suteikta informacija, ieškovo ir atsakovės kaip solidarių banko skolininkų įsiskolinimo suma pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2012-01-31 dienai buvo 44 827,68 EUR, t.y. 154 655,50 Lt. Taigi, Ieškovui tenkanti ½ įsipareigojimų suma kreditoriui sudaro 77 327,75 Lt, atsakovei tenkanti ½ įsipareigojimų suma - taip pat 77 327,75 Lt. Ieškovas norėtų, kad teismas įpareigotų ieškovą ir atsakovę mokėti įmokas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis kas mėnesį. Ieškovas pageidauja nutraukus santuoką, palikti ieškovui L. pavardę, o atsakovei jos nuožiūra.

Atsakovė D. L. pateikė patikslintą priešieškinį (II t., b.l. 84-91), kuriuo prašo:

1. Iš dalies atmesti ieškovo G. L. patikslintą ieškinį ir tenkinti priešieškinį bei nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. L. ir L. D. L. gyvenamąją vietą su atsakovė D. L., leidžiant tėvui G. L. bendrauti su vaikais pagal bendrą susitarimą.

3. Priteisti iš G. L. po 850 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išlaikymo išmokų kiekvienam vaikui — G. L. ir L. D. L. iki jų pilnametystės.

4. Priteisti iš G. L. 11650 Lt nepilnamečių vaikų G. L. ir L. D. L. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-06.

5. Palikti D. L. esamą pavardę — L..

6. Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovei D. L. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7. Pripažinti butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), D. L. asmenine nuosavybe.

8. Pripažinti automobilius Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. asmenine nuosavybe.

9. Ieškovui G. L. priteisti šį turtą:

1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

5) ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6) pastatas - auto svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

7) pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

8) pastatas - transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),

9) pastatas - degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

10) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

11) 25 paprastosios vardinės (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijos.

10. Atsakovei D. L. priteisti šį turtą:

1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka);

2) garažas - boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3) 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

5) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

6) 25 paprastosios vardinės (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijos!

11. Pareigą atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB Bankas pagal 2007-12-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priskirti G. L.;

12. Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovė iš dalies nesutinka su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad iš esmės šalys galėtų rasti kompromisą šioje civilinėje byloje, tačiau yra nesutarimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir mokėtinos neturtinės žalos dydžio. Po faktinio išsiskyrimo abu vaikai gyveno su motina, šiuo metu G. L. gyvena su mama, o L. D. L. gyvena su tėvu. Nuo 2009 metų šalių santykiai pablogėjo, ieškovas pradėjo negrįžti namo naktimis, išgėrinėti, kelti skandalus, nesirūpinti šeima. Nuo 2010-06-10 šalys nebegyvena kartu, ieškovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą su savo naująja drauge J. A., su kuria palaikė santykius visą šeimos konfliktų laikotarpį. Ieškovas pats pripažino atsakovei, kad nuo 2009 m. rudens palaiko intymius santykius su kita moterimi. Po to šalys dar bandė išsaugoti santuoką atsakovės pastangomis, tačiau vėliau ieškovas vis tiek paliko šeimą ir išsikraustė gyventi su kita moterimi J. A.. Sutuoktinis buvo ne tik neištikimas, bet visą tą laiką elgėsi nelojaliai, nepagarbiai, girtaudavo ir įžeidinėdavo žmoną nuo to kentėjo ne tik žmona, bet ir vaikai. Mano, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo G. L. nelojalumo ir santuokinės neištikimybės, nepagarbaus elgesio su sutuoktine bei šeimos palikimo ilgiau nei vieneriems metams, todėl ieškovė pagal priešieškinį prašo nutraukti šalių santuoką dėl G. L. kaltės bei priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 40 000 (keturiasdešimčia tūkstančių) litų (CK 3.60 str.).

Šalies argumentai

Nepilnametė dukra G. L. gyvena su motina ir jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. L., to savo patikslintame ieškinyje prašo ir ieškovas G. L.. Nepilnametis sūnus L. D. L. šiuo metu gyvena su tėvu, tačiau atsakovė prašo teismo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su D. L., kadangi gyvendamas su motina sūnus geriau mokėsi, turėjo ne tik laisvalaikį ir pramogas, kurių jam niekada netrūko, bet ir pareigas. Itin svarbu, kad sūnus neprarastų ryšio su seserimi G. L., kadangi brolio ir sesers šeimyniniai ryšiai yra itin svarbūs, geriausia, kad jiedu gyventų kartu su atsakove. Mano kad tokio amžiaus vaikas, kaip L., reiškia norą gyventi su tėvu vien dėl to, kad tėvas jį labai lepina ir nekontroliuoja jo elgesio, tačiau vaiko interesus daug labiau atitinka gyvenimas kartu su motina bei seserimi G., būtent dėl šių priežasčių abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina (atsakove). Pažymėjo, kad šiuo metu santykiai tarp sūnaus L. ir dukters G. labai pablogėjo dėl ieškovo ir jo sugyventinės neigiamos įtakos L..

Kaip galima matyti iš ieškovo gaunamų pajamų ir turimo turto asmeninės nuosavybės teisėmis, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl iš jo proporcingai turtinei padėčiai, atsakovės nuomone, galėtų būti priteista didesnė nei pusė reikalingos sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovė prašo priteisti po 850 Lt kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų, atsižvelgdama į tai, kad išėjęs gyventi pas kitą moterį, ieškovas pats sutiko mokėti tokias sumas vaikams, todėl yra akivaizdu, kad ieškovas turi galimybę mokėti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Nuo 2010 birželio mėnesio iki 2011 sausio mėnesio ieškovas teikė išlaikymą vaikams vidutiniškai apie 1200 Lt, t.y. po 600 Lt kiekvienam vaikui. Tačiau nuo 2011 sausio mėnesio jokio išlaikymo vaikams neteikė, šią pareigą vykdė tik atsakovė. Nuo 2011-03-18 iki 2011-07-06 ieškovas išlaikė dukrą G.. Prašoma priteisti išlaikymo (vertinant vaikų poreikius bei paties ieškovo pasiūlymą) suma sudaro 1700 Lt per mėnesį abiems vaikams. Nuo 2011 m. pradžios G. L. sumokėjo tiktai 1000 Lt išlaikymo. Tokiu būdu, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 11650 Lt (2011-01-01-2011-03-01 5950 Lt; 2011-03-18-2011-07-06 3300 Lt; 2011-07-06-2011-09-06 3400 Lt).

Dėl turto padalijimo atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieka ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys automobiliai: Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1992), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1987), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1981), taip pat lieka ieškovo asmenine nuosavybe. Tuo tarpu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, kadangi šis butas buvo pirktas iš atsakovės tėvų jai asmeninėn nuosavybėn padovanotų pinigų (34 000 Lt ir 9 000 JAV dolerių).

Ieškovui priteistino nekilnojamojo turto vertė sudarytų 167132 Lt.Atsakovei priteistino nekilnojamojo turto vertė sudarytų 197 446 Lt.

Atsakovė reiškia reikalavimą ir dėl pusės ieškovui priklausančių (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų priteisimo natūra, nes nuo 2010-06-10 ieškovas gyvena su kita moterimi, jokios paramos sutuoktinei neteikia, ir visas pajamas iš įmonės veiklos naudoja tik savo poreikiams tenkinti, visiškai nevertindamas to, kad kol teismas nenusprendė kitaip, akcijos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir iš įmonės veiklos gaunamos pajamos šalims priklauso lygiomis dalimis.

Pareiga atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB Bankas pagal 2007-12-19 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė prašo priskirti ieškovui vertinant jo paties išreikštą sutikimą ir geresnę turtinę padėti. Atsakovė nurodo suprantanti, kad išlieka solidari šalių atsakomybė pagal minėtą kredito sutartį, tačiau prašo nustatytina, kad prievoles pagal ją ir toliau vykdys ieškovas. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai esamą pavardę – L.; neprašo sau išlaikymo, kadangi yra darbinga.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį (II t., b.l. 95-99). Jame nurodė, kad šalys galima rasti kompromisą visais aspektais išskyrus:1. santuokos nutraukimą dėl ieškovo kaltės;2. išlaikymo vaikams įsiskolinimą;3. (duomenys neskelbtini) 25 paprastųjų vardinių akcijų priteisimą atsakovei;4. dukros G. L. ir sūnaus L. D. L. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą su atsakove;5. neturtinės žalos dydį;6. išlaikymo vaikams dydį po 850 Lt į mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovo nuomone, atsakovė teigdama, kad ieškovas 2010-06-10 išsikėlė į nuomojamą būstą gyventi su naująja drauge, nepateikė įrodymų, kurie privalo būti pateikiami, siekiant pagrįsti tokius teiginius. Ieškovas akcentuoja, kad pablogėjus santykiams tarp šalių, jis išsikėlė gyventi nuomojamame bute vienas. Ieškovas šeimos nepaliko, jis visokeriopai rūpinosi ir rūpinasi vaikais, remia juos moraliai ir materialiai. Ieškovas nesutinka, kad yra skolingas išlaikymą vaikams, kadangi jis visą laiką iki teismo proceso pradžios bei vėliau materialiai išlaikė ir išlaiko savo vaikus. Ieškovo nuomone, (duomenys neskelbtini) yra tik ieškovo sunkaus darbo rezultatas, o atsakovė niekada nedirbo šioje bendrovėje, todėl nesutinka su (duomenys neskelbtini) 25 paprastųjų vardinių akcijų priteisimu atsakovei. Atsižvelgiant į vaikų prioritetinius norus, ieškovas mano, kad G. L. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, o L. D. L. su Ieškovu. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad reikalaudama 40 000 Lt kompensacijos už moraline žalą, atsakovė niekaip neargumentuoja ir neįrodinėja nei žalos pasekmių, nei savo dvasinių sukrėtimų. Atsakovės teiginys, kad ieškovo turtinė padėtis yra „itin gera“, todėl anot atsakovės „konstatuotina, kad ieškovas nesunkiai sugebės atlyginti atsakovei jos patirtų neturtinę žalų“, yra nepagrįstas, kadangi neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas vien turtine padėtimi to asmens, iš kurio ši žala yra priteisima. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pasisakė, jog jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta taip kaip siūlo ieškovas, abu tėvai teiktų išlaikymų proporcingai savo gaunamoms pajamoms. Ieškovas remtų vaikus materialiai papildomai tiek, kiek jis tuo metu galėtų sau leisti. Atsakovė teigia, kad „išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams“. Atsakovė, prašydama nustatyti 850 Lt išlaikymą vaikams į mėnesį, nepateikia vaikų poreikių sąrašo ir pagrindžiančių įrodymų.

Šalies argumentai

Ieškovas posėdžio metu (II t., b.l. 133-137) prašė tenkinti ieškinį iš dalies, nes pasikeitė jo pozicija dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto ((duomenys neskelbtini)). Sutiko, kad šis butas būtų pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, kiti reikalavimai nesikeitė. Nurodė, kad bloga situacija prasidėjo 2009 metų viduryje dėl atsakovės kaltės. Prasidėjo nesutarimai šeimoje, kurių priežastys buvo pinigai. Pretenzijas reiškė žmona. Daugiau uždirbdavo ieškovas, atsakovei trūko pinigų. Ieškovas uždirbdavo per mėnesį apie 2500 litų. Žmona nedirbo, ji tuo metu studijavo neakivaizdžiai. Iki to viskas buvo gerai. Pinigai buvo pagrindinis ginčo dalykas. Ieškovas dirbo ir naktį, sukosi kaip įmanoma. Dirbdavo ir iki 24 val. Per dieną dirbo nuo 7 val. ryto iki 24 val. nakties. Turi aukštesnįjį išsilavinimą. Yra (duomenys neskelbtini). Nuo 1994 metų, kai baigė mokslus, tai ir dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini). Užpildavo dar nemokamai benzino ir dyzelio. Nurodė, kad žmona kalta dėl jos supratimo. Aišku ir iš jo pusės nebuvo supratimo. Realiai kalti dėl santuokos nutraukimo abu. Prašė, kad sūnus gyventų su ieškovu, o dukra su atsakove. Vaikas atėjo iš mamos pas jį gyventi 2012-01-13. Su žmona nuo 2010-06-10 negyvena kartu. Bendro ūkio neveda. Išsinuomojo butą. Vaikai gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Po eilinio konflikto vaikai buvo išvežti į kaimą pas žmonos tėvus ir jis išėjo. Konfliktas būdavo į savaitę vienas. Materialinę pagalbą teikė vaikams. Duodavo pinigus prie motinos ir vaikų. Palikdavo ir 800 litų, ir 1000 litų. 2011 metų vidury dukra persikėlė gyventi pas ieškovą. Gyveno kartu iki tol, kol prasidėjo vasaros atostogos. Vasarą, liepos- rugpjūčio mėnesį dukra grįžo pas mamą. Su dukra bendrauja. Vaikai irgi bendrauja tarpusavy. Leidžiame bendrai laisvalaikį. Sūnus per tą laiką nebuvo grįžęs pas motiną. Sūnus atėjo pas jį gyventi, nes jie turi daug bendrų interesų. Praleidžia kartu laisvalaikį. Jis turi ramius namus, kuriuose jam niekas nepriekaištauja. Kai jis atėjo pas ieškovą gyventi, jo mokslo vidurkis nesiekė 7, pusmetį pagyvenus buvo 7,5, kito pusmečio vidurkis dar pagėrėjo- 8,5. Šis pusmetis tikisi, kad bus 9. Sakė vaikams, kad tai jų apsisprendimas pas ką gyventi. Sutinka, kad dukra gyventų pas motiną. Kas antrą savaitę žmona galėtų pasiimti sūnų pas save. Dėl šito prieštaravimo nėra. Sūnus ir vakare penktadienį galėtų važiuoti pas motiną. Dėl senelių bendravimo su sūnumi neprieštarauja. Jie irgi gali bendrauti su sūnumi. Pasiūlė daryti, kad iš vieno mėnesio vienas savaitgalis liktų seneliams. Dėl antradienio pasėmimo sūnų pas motiną prieštarauja, nes antradienis sunkiausia diena ir daug pamokų. Sūnus turi mokintis ir atlikti pamokas. Dėl pusės atostogų vaikų buvimo pas mamą neprieštarauja. Svarbiausia, kad vaikai patys to norėtų. Atsakydamas į klausimus ieškovas nurodė, kad dabar gyvena su moterimi. Kai pirmą kartą išėjo, ne su ta moterimi pradėjo nuomotis butą. Tą moterį pažinojo seniai, bet jokių intymių santykių nebuvo. Nemano, kad tos moters buvimas buvo barnių priežastimi. Pasakė žmonai, kad turi kitą moterį, kai pradėjo su ta moterimi kartu gyventi, t.y. 2010 m. rugsėjo vidurį. Po 4 mėnesių po jo išėjimo. Siūlė žmonai, kad geriau išeis gyventi atskirai, kad netraumuotų vaikų. Ji sakė, kad negrįš namo, kol jis bus, todėl ieškovas surinko daiktus ir išėjo. Nebuvo kelias paras namuose, kai plaukė į (duomenys neskelbtini). Kitas paras buvo pas draugą. Iki to laiko, kol išėjo, neištikimybės iš jo pusės nebuvo. Su ta moterimi įsigijo bendrą turtą gal 2008 metais, gerai nepamena. Dabar gali suderinti darbą su namais. Dabar yra akcininkas su ta moterimi ir jos vyru. Ta moteris J. A.. Ji irgi neišsiskyrusi.2012 m. birželį nupirko keturratį sūnui. Prieš tai buvo susitarę dėl jo mokslo rezultatų. Stimuliavo vaiką ir tai pavyko. Buvo ir dukrai nupirkęs kompiuterį, kai ji gyveno su manimi. Dukra ir šiais metais gavo dovanų. Kai išėjo, mokėjo per mėnesį maždaug 600-1000 litų. Tas mokėjimas truko apie metus laiko, tačiau niekaip negali įrodyti, kad tikrai mokėjo. Kai vaikai gyveno su žmona susitarė, kad per pusę išlaikysi vaikus, maždaug po 800 litų abiems vaikams. Nustojo mokėti išlaikymą, nes G. pradėjo skųstis, kad duodami pinigai išleidžiami ne jiems. Pats pirko vaikams striukes, batus, džinsus. Negali įrodyti, kad mokėjo vaikams. Žmona nedirbo, kai gyveno su vaikais. Ji gyveno iš tų pinigų, kuriuos duodavo ieškovas, iš santaupų, tėvai jos gal padėdavo, dar Sodra mokėjo vaikams iki 3 metukų.Su alkoholiu vartojimu viskas gerai, juo nepiktnaudžiavo. To neleistų darbo grafikas, nes pastoviai už vairo. Vaikai jį išgėrusį matydavo nebent per šventes. Nemano, kad alkoholis buvo viena iš skyrybų priežasčių. Mano, kad turbūt buvo abiejų šalių kaltė. Buvo materialiniai nesusitarimai ir buityje. Nuo 2010-06-10 iki 2012 m. sausio mėnesio bendravo su vaikais į mėnesį kartą. Mokėjo už išlaikymą kas mėnesį grynais pinigais. Pinigus duodavo žmonai.

Dėl turto padalijimo nurodė, kad jo (ieškovo) siūlomas turto padalijimas teisingas, nes padalijamas turtas per pusę. Neturi pretenzijų, tegul balansas lieka tas pats. Atsakovės pasiūlytas variantas netenkina, nes vienas iš tų punktų, o būtent 9, tai jam ir taip priklauso tik pastatas–degalinė. 6,7,8 punktai ieškovui nepriklauso. Bendrame registro pažymėjime yra daug įrašyto turto ir savininkų. Šie dalykai 6,7,8 punktuose jam nepriklauso. Atsakovei liktų butas, atsisako kito buto dalies, esminis klausimas 4,5 punktai - (duomenys neskelbtini), joje galima padaryti rekonstrukcija ir ten gyventi. Nori, kad ji liktų ieškovui. Tai galėtų būti gyvenamoji teritorija, ten galėtų gyventi su vaiku. Butas (duomenys neskelbtini) lieka pas ieškovą. Išeina, kad du butai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)lieka ieškovui, o du atsakovei. Toks variantas teisingesnis. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad toks butas būtų jai. Butas (duomenys neskelbtini) irgi sutinka, kad jai liktų. Akcijų nenori dalinti. Jos turi likti visos ieškovui. Nori akcijas pasilikti sau, nes įdėta daug įdarbio. Akcininku yra nuo 2007 metų. Padidėjo akcijų paketas. Taip pat nurodė, kad vienas dengia kreditą nuo ieškinio padavimo dienos. Mokėjo 849 litų, nuo Naujųjų moka maždaug po 700 litų. Apmoka mokesčius už butus (duomenys neskelbtini), moka už skolų išieškojimą. Skolos susikaupė. Moka įsiskolinimus už tuos objektus, kuriuos nori gauti. Papildomai nurodė, kad ieškovo dabartinės pajamos iš pagrindinės darbovietės 1940 litų į rankas, deklaruojamos pajamos apie 5000-6000 litų, tik tą sumą reikia padalinti į metus. Vidutiniškai uždirba per mėnesį oficialiai 2500 litų. Mano, kad atsakovė sūnui po 800 litų negalės mokėti.

Ieškovo atstovė adv. padėjėja D. Olševskaja posėdyje nurodė (II t., b.l. 141), kad viskas buvo išdėstyta ieškinyje ir jo papildyme. Ieškovas sutinka, kad atsakovės asmenine nuosavybe būtų pripažintas butas adresu: (duomenys neskelbtini). Prašė pripažinti sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, o dukros su motina. Atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė pripažinti kaip nepagrįstą.

Atsakovė posėdyje nurodė, kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka (II t, b.l 137-139). Prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad kaltas vyras: nuo 2009 metų prasidėjo nesusitarimai dėl to, kad pas vyrą atsirado kita moteris. Vyras pradėjo negrįžti namo po kelias paras, gėrė, vaikai tėvo nematydavo. Vaikams meluodavo. Kartais aišku jis dirbdavo iki vėlumos. Visa buitis buvo ant atsakovės pečių. Kilo skandalai dėl to, kad ieškovui prieštaravo dėl ilgo darbo ir vėlaus grįžimo. 2010‑06‑10 ieškovas išėjo iš namų. Prieš tai jis dvi paras negrįžo namo. Vaikai buvo pas senelius. Atsakovė laukė jo. Paskui išvažiavo į kaimą. Vyras paskambino, jam pasakė, kad negrįš namo tol, kol jis neišeis. Prieš tai jis ten smurtavo prieš atsakovę. Buvo ir geras tarpas, kai norėjo susitarti. Kalta kita moteris. Su ja atsakovė bendravo prieš Kalėdas. Vyras pats prisipažino. Dėl to ir žinojo kas tai tokia. Dabar vaikai žino apie tą moterį, anksčiau nežinojo to. Sūnus klausdavo kur tėtis. Jis neturėjo jokių santykių su vaikais. Buvo vaikai traumuojami, jis atsakovei grasino. Su dukra atsakovė buvo išvažiavusi iš namų. Kai sužinojo apie naują moterį, siūlė vyrui atsisakyti jos. Kalbėjo net su ta moterimi, kad jį paliktų. Vyro noras gyventi šeimoje buvo. Todėl metus laiko dar gyveno kartu. Kai jis negrįžo kelias paras, tai buvo paskutinis lašas. Ta moteris skambindavo vyrui vakarais, naktį. Ta J. dirbo su vyru. Tikrai ji skambino ne dėl darbo reikalų naktį. Bendru sutikimu norėjo nutraukti santuoką, bet atsakovę šokiravo tie ieškiniai. G. siūlė taikiai nutraukti santuoką teismo pradžioje. Viskas vyko jau nuo 2009 m. Reikėjo susitarti dėl išlaikymo. Finansinė šalių padėtis skiriasi. Neneigė to, kad ieškovas mokėjo išlaikymą. Prašo tik išlaikymo nuo to laikotarpio, nuo kurio jis tikrai nemokėjo, t.y. nuo 2011-01-01 iki 2011-09-06. Neprašo sumokėti, kai dukra gyveno pas jį. Kai vyras išėjo iš namų, atsakovė buvo bedarbė. Jai padėjo tėvai. Kai pradėjo dirbti, tėvai nepadėdavo. Prašo priteisti kiekvienam vaikui po 850 litų kiekvieną mėnesį. Kiek išleido vaikams apskaitos nevedė. Vaikui per mėnesį buvo reikalinga 850 litų. Mano, kad visas išlaikymas turėtų būti priteistas iš tėvo, nes vaikai gyveno su atsakove. Nuo 2011-03-18 buvo tik vienas vaikas su atsakove. Dukra gyveno pas tėvą. Nuo liepos iki rugsėjo prašo priteisti už išlaikymą abiems vaikams. Dukra gyveno su tėvu nurodytu laiku, o sūnus su motina. Jei sūnus gyvens su tėvu nemano, kad jos pajamos leistų mokėti už sūnaus išlaikymą 800 litų. Jei dukra gyvens su ja, mano mergaitei reikia daugiau išlaikymo negu berniukui. Vyras turėtų mokėti išlaikymą. Sutiko su ieškovo reikalavimo 2.1.4 punktu. Tik nori, kad tai būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe. Butą, kurį palieka jai, yra su hipoteka. Turės įsipareigojimus mokėti. Todėl nesutinka dalinti viską, kaip nori ieškovas. Pateikė viską taip, kaip turėtų būti. Ieškovo variantas netinka. Akcijos turi būti padalintos per pusę. Tai buvo bendroji nuosavybė, akcijas įsigijo santuokoje. Dėl garažo ir kitų daiktų, tai yra pateikti registro duomenys. Tai jo nuosavybė. Nurodė neturinti galimybės bendrauti su sūnumi. Sūnus nebendrauja su ja, neatvažiuoja, neatrašo į žinutes. Kas dvi savaitės tai nėra bendravimas. Nori papildomai nors vienos dienos pabendrauti su sūnumi. Prašo nustatyti bendravimo tvarką ir su seneliais. Anksčiau sūnus bendravo su jais, o dabar santykiai atšalo. Dvi savaitės vaikas bus su tėvu. Prašo dar papildomai vienos dienos. Jei sūnus gyvens po dvi savaitės pas kiekvieną, nemano, kad tai kažkas blogo. Dukra panašiai dabar bendrauja. Nori, kad vaikai gyventų su ja. Vaikų tarpusavy bendravimas net nusilpo. Ji yra mama. Sutinka, kad tėvas bendrautų su dukra tokia pačia tvarka, kaip aš su sūnumi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė adv. T. Kočegarova (II t., b.l. 141) nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės yra pilnai įrodyta. Tą patvirtino ir liudytojai ir netiesiogiai pats ieškovas. Santuoka nutrauktina dėl santuokinio neištikimybės. Tai pagrindinis argumentas. Yra pasiektas susitarimas dėl tam tikrų aspektų: buto ir kito hipotetinio buto nuosavybės perėjimas atsakovei. Kitoje dalyje prašo turto prašymą spręsti pagal priešieškinį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl turtinė žala atlygintina, vertinant ieškovo turtinę padėtį, o tokio dydžio turtinė žala ir turi būti priteista. Dėl vaiko L. gyvenamosios vietos, atsakovė pageidauja, kad jis gyventų su ja. Prašo taip pat priteisti patirtas išlaidas.

Liudytojas šalių nepilnametis sūnus D. - L. L. teismo posėdžio metu nurodė(II t., b.l. 139-140), kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra kvartalas prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su tėvu ir jo drauge J.. Atėjo pas tėvą gyventi pats 2012 m. sausį, nes susiginčijo su mama. Susikrovė rūbus, įspėjo mamą, ji nesulaikė jo. Iki šiol gyvena pas tėtį. Turi atskirą kambarį. Su mokslais gerai. Gyvenant su tėčiu pakilo pažymiai. Dėl ko - nežino. Su sese bendrauja. Tėtis irgi bendrauja. Mokinasi vienoje mokykloje. Bendrauja kartais. Jam 12 metų. Norėtų gyventi su tėčiu, yra apsisprendęs dėl to. Tėtis nieko jam nežadėjo. Tėtis už gerą mokslą nupirko keturratį. Pasitempė. Dabar pas jį mažiausias 7. Gal yra vienas kitas 6. Turi 9 ir 10. Su mama bendrauja, savaitgaliais atvažiuoja pas ją. G. tik pas tėtį neatvažiuoja. Santykiai su J. geri. Pakartojo, kad tikrai nori gyventi su tėvu. Jam tėvas nedraudžia bendrauti su mama. G. nevažiuoja pas tėtį, todėl jis nevažiuoja pas mamą. Pyksta ant G.. Jos mama vieną kartą neišleido pas tėtį. Yra užsispyręs. Pats tą sugalvojo. Nieko prieš pasimatyti su seneliais. Norėtų ir pas juos vasarą praleisti. Keturračiu važinėja su tėčiu miške. Ten takelis miške yra.

Liudytoja J. L. teismo posėdyje nurodė (II t., b.l. 140), kad ieškovas G. L. yra jos sūnus. G. surado kitą moterį, dėl to iširo santuoka. Jis jau su ta moterimi 3 metus. Jau prieš jo išėjimą jis tą moterį turėjo. Jau į brolio jubiliejų sūnus atvyko ne su žmona. Tai ne galutinis atvejis. Jis išardė šeimą, ji gavo net insultą. Taip gražiai jie gyveno. Vaikai bijo likti pas mus kaime. Sūnus buvo pas ją. Jis mane pasiėmė iš ligoninės ne iš namų. Jis neturėjo mano drabužių. Jis su ta moterimi bendravo anksčiau. Gyvena gerai jau 3 metus. Sūnus negrįždavo namo ne darbo reikalais. Jai anūkai pasakydavo. Vaikai sakė, kad tėtis filmą žiūrėjo. Marti bandė slėpti viską, o vaikai tiesą sakė. L. mato ne dažnai. D. buvo atvežusi jį, kai jis buvo pas ją. Jei sūnui paskambindavo, jis net nekeldavo ragelio. Norėtų dažniau matyti anūką. Dabar vaikas kitoks. Jis bijo tėvo. Tai vaikai pagadinti. G. prieš kelis metus daug savo turto perrašė pusbroliui.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu (II t., b.l. 140-141) nurodė esanti atsakovės D. L. motina. G. (ieškovas) yra jos žentas. Šalių šeima iširo dėl to, kad G. susirado kitą moterį. Jis dar gyveno namuose, tada irgi jautėsi, kad turi kitą. D. nedirbo. Jis buvo darbu užsiėmęs. Iš anūkų sužinodavo, kad jie tėčio nemato. Pasirodo tėtis negrįždavo namo nakvoti, sakė, kad jis vėlai grįždavo ir anksti išeidavo į darbą. Gal kokį kartą G. ir buvo negrįžęs namo. Dabar mato L., kai jį atveža dukra. Nedažnai. Nori dažniau matyti anūką. L. labai pasikeitė gyvenant su tėčiu. Vaikai tėčio bijo. Tėvas pasiėmė gyventi L..

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė (II t., b.l. 141), kad yra D. L. (atsakovės) tėvu. G. - jo žentas. Liudytojo nuomone, G. neištikimybė prasidėjo seniai. Jie su ta moterimi kartu dirbo, važinėjo visur, įmonę sukūrė. G. nesakė tiesiai šviesiai apie kitą moterį. Po to jis prasitarė, kad reikia sujungti įmones. Tada jis sukūrė įmonę. Jis tada buvo dar šeimoje. G. negrįždavo naktimis. Lakstydavo po naktinius barus. Dukra po to pasakė, kad šis dalykas buvo slepiamas. Kai vaikai važiuodavo pas senelius ir sakydavo, kad tėvas labai daug dirba ir negrįžta. Dukra meluodavo vaikams, kad tėtis dirba, todėl negrįžta namo. Kai santuokoje esi, tai 3-4 dienas negrįžti namo yra blogai. Supratau iš tų visų dalykų, kad jisai turi moterį. Anūkas L. pasikeitė. Jo bendravime baimė atsirado. Jis bijojo kažką prasišnekėti. Jo elgesys pasikeitė po pabėgimo pas tėvą. Norėtų dažniau matytis su anūkais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė (II t., b.l. 142), kad reikia išspręsti tris klausimus - gyvenamoji vieta, išlaikymas ir įsiskolinimas. Dėl dukros gyvenamosios vietos nėra ginčo. Skyrius palaiko šalių prašymą, kad dukra gyventų su motina. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos, pagal CK trečiosios knygos 174 str. teismas turi išklausyti vaiką. Teismas ginčą išsprendžia dėl vaiko noro ir interesų. Vaikas išaiškino savo poziciją, kad nori gyventi su tėvu. Bendravo kelis kartus su vaiku ir vaiko pozicijos nepasikeitė. Byloje nėra įrodyta, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaikas gyvena name su visais patogumais. Nėra įrodyta, kad tėvas neigiamai įtakoja vaiką. Jam jau 12 metų, jis gali pats išreikšti savo nuomonę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikui žalinga keisti savo gyvenamąją vietą. Vaikas jau kelis metus gyvena su tėvu. Vaiko santykiai su tėvo sugyventine yra geri. Tai nepažeidžia jo interesų. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Taip pat nurodė, kad išlaikymas turi būti proporcingas. Ieškovas sutinka dukrai mokėti po 600 litų. Tokia suma skyriaus nuomonę užtektina. Tai nustatė ir Kasacinis teismas. Atsakovė neįrodė, kad dukra turi išskirtinių poreikių. Neprieštaraujame dėl išlaikymo dukrai priteisimo sumai 600 litų. Dėl atsakovės išlaikymo sūnui, vadovaudamasis teismų praktika, išlaikymas gali būti nustatytas irgi 600 litų sumai. Gali būti vykdomas įskaitymas. Svarbiausia priteisti ne mažiau 500 litų sūnaus išlaikymui. Iš dalies palaikė prašymą dėl įsiskolinimo, bet suma turi būti mažesnė. Nereikia priteisti laikotarpius, kai vaikas gyveno su tėvu. Nuo kovo iki liepos mėnesio laikotarpį nereikia priteisti nieko. Tuo metu dukra gyveno su tėvu. Už kitus laikotarpius reikia skaičiuoti po 400 litų už kiekvieną vaiką. Dėl motinos bendravimo tvarkos nustatymo su sūnumi, tai tokia tvarka turi būti nustatyta. Neprieštarauja, kad kas antrą savaitę motina bendrautų su vaiku. Dėl senelių bendravimo tvarkos su anūku nustatymo, tai teismas negali nustatyti tvarką ne proceso dalyviams. Tačiau jei teismas ir priims tokią, mes neprieštarausime. Dėl turto padalijimo klausimus spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo tam, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles pagal 2007-12-19 sudaryta kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo bylos šalys ir toliau vykdytų bei už jas atsakytų solidariai (I t., b.l. 88-90, II t., b.l. 55)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl sutuoktinės kaltės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. L. ir atsakovė D. L. sudarė santuoką 1996-06-22, santuoka įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 115). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (I t, b.l. 116-117).

2011-07-12 atsakovė Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikė raštišką paaiškinimą, nurodydama, kad liepos 7 d. su sutuoktiniu (ieškovu) kilo ginčas dėl dukters G. paso – sutuoktinis reikalavo duoti G. pasą, tačiau ji atsisakė. Dukters santykiai su jaunesniu broliu L. nutrūkę. Susitikus ar susiskambinus su broliu, sesuo tik giriasi brangiais daiktais ir pramogomis, juokias iš brolio, kad jis to neturi. Kadangi ieškovas nepaaiškino kur ir kuriam laikotarpiui ketina su dukra vykti, atsakovė negalėjo pasielgti neatsakingai ir išleisti dukrą (I t., b.l. 85).

2011-07-26 šalių nepilnametė dukra G. L. Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė gyvenanti su mama (atsakove), nors iki liepos 6 d. gyveno pas tėtį (ieškovą). Pas ieškovą nurodė nenorinti grįžti, nes ten jai trūko dėmesio, kiekvieną vakarą ieškovas išgėrinėdavo kartu su savo sugyventine, dukra daugiau rūpindavosi sugyventinė. Po kiekvieno atsakovės skambučio jie abu blogai ir negražiai šnekėdavo apie atsakovę. Be to, nurodė nenorinti grįžti pas ieškovą, bet bijanti tai pasakyti, bei nenorinti su juo vykti į keliones (I t., b.l. 84). 2011-07-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos socialinio darbo organizatorė lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovė su vaikais gyveno sutvarkytame 3-jų kambarių bute, vaikai tinkamai prižiūrėti, gyvenimo sąlygos geros (I t., b.l. 82-83).

Dėl santuokos nutraukimo.

Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007.)

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo aplinkybėmis, kad atsakovė ieškovo negerbė, įžeidinėjo, nerėmė moraliai ir materialiai; nuo 1998 m. maždaug iki 2010 m. atsakovė buvo išlaikoma ieškovo; nuo 2010 m. birželio mėn. atsakovė apribojo ieškovo teisę bendrauti su vaikais ir pareigą auklėti ir prižiūrėti juos, rūpintis jų sveikata, sudaryti jiems sąlygas harmoningai ir visapusiškai vystytis; ieškovas negalėjo išvykti su vaikais suplanuotų vasaros atostogų, kadangi atsakovė atsisakė duoti ieškovui vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Ieškovo nuomone, būtent dėl tokio atsakovės elgesio ir nuolatinio netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovo dvasinis ryšys su atsakove nutrūko, bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas vertina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės abstrakčios ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos. Tai, kad atsakovė neleido važiuoti ieškovui su vaikais į užsienį neįrodo, kad gyvenant kartu atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu buvo nelojalus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Pagal jį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai: 1) pažeistų pareigų pobūdis; 2) pažeidimo pobūdis.

Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje nustatyta, kad nuo 2010-06-10 šalys nebegyvena kartu, nes ieškovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą su kita moterimi. Tai patvirtinama ne tik atsakovės ir jos kviestų liudytojų-jos tėvų parodymai,bet ir ieškovo motinos parodymai,kuriais teismas šiuo atveju neabejoja.Ieškovas išėjo iš namų ir paliko vaikus su atsakove.Atsakovė bandė išlaikyti šeimą aktyviais veiksmais: įkalbinėjo vyrą,kalbėjo su vyro meiluže,bandė išlaikyti šeimą.Tai reiškia, kad ieškovas priėmė sprendimą nutraukti šeimyninius santykius bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsaugoti šeimą. Liudytojų J. L., V. K., J. K. parodymai nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys ir patvirtinantys, kad ieškovas G. L. turėjo kitą moterį, dėl kurios ir kildavo šalių barniai, nesutarimai ir dėl kurios ieškovas paliko šeimą. Tai ir yra sutuoktinio pareigos pažeidimo esminis pobūdis, t.y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Teismas nustatė, kad vienas iš sutuoktinių-ieškovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad ir sutuoktinė kalta dėl to santuokos iširimo,nes reikalavo daugiau pinigų,buvo jam nelojali,priekaištavo dėl darbo,ko pasekoje jis išėjo iš namų.Teismas gali konstatuoti,kad sutuoktinė bandė ieškoti bendrą susitarimą, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Kadangi įvyko priešingai, sutuoktinis dėl kitos moters paliko šeimą,bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus.Toks pareigos pažeidimas pagrįstai laikytas esminiu, o jo pasekmė – negalėjimas toliau bendrai gyventi.Šiuo metu ieškovas būtent su moterimi dėl kurios paliko šeimą,vykdo ir plėtoja bendrą verslą ir gyvenimą(ieškovo sugyventinė taip pat paliko savo vyrą). Teismas mano, kad ieškovas nesilaikė sutuoktinio pareigų ir paliko šeimą dėl kitos moters, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).Tuo pačiu teismas neturi pagrindo konstatuoti,kad ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo smurtą ir girtuokliavo,dėl ko kildavo šeimoje ginčiai,barniai,nesutarimai.To atsakovė teisme neįrodė.Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šeimą paliko dėl kitos moters, kas neabejotinai atsakovei sukėlė neigiamus išgyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007) ir ieškovo turtinę padėtį, tai, kad santuokos nutrūkimas nebuvo staigi ir netikėta bendro gyvenimo baigtis, santuokos iširimas sukėlė socialinių pokyčius atsakovės gyvenime,bet nėra duomenų, kad dvasiniai išgyvenimai iš esmės pakenkė atsakovės sveikatai, tenkina ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukus santuoką teismas išsprendžia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CK 3.59 str.). Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodyta pagrindinė asmeninių tėvų teisių ir pareigų kryptis - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. CK 3.165 str. 1 d. imperatyviai reglamentuota, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 str. teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-49/2008) nurodė, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystimuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2004, 2005-03-30 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005 ir kt.). Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-01-12 sprendimas byloje M. v. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2006) konstatavo, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Išvadų dėl geresnio gerbūvio, geresnių sąlygų auginti ir prižiūrėti vaiką nepakanka keisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas neprieštarauja dėl G. L. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina (atsakove) D. L.. Šalys nesutaria dėl L. D. L. gyvenamosios vietos nustatymo.

2012-04-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą dėl ieškovo ieškinio (II t., b.l. 45-47), kurioje nurodė, apsilankymo metu pas ieškovą buvo nustatyta, kad šiuo metu ieškovas su vaiku L. D. L. bei sugyventine gyvena nuomojame (nuomos sutartis neterminuota) dviejų aukštų 180 kv.m. name, kuriame yra keturi kambariai. Namas yra su visais patogumais, šviesus, erdvus, šiltas. Vaikas turi atskirą kambarį kuris apstatytas visais reikiamais baldais. Vaikas kartu su tėvu gyvena nuo 2012 metų sausio mėnesio. Ieškovas kiekvieną darbo dieną vežioja sūnų į mokyklą ir pasiima atgal. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Gauna atlyginimą į rankas apie 2100 lt. Bendravimo metu su vaiku, jis pasakė, kad nori likti gyventi su tėvu ir, kad tai yra jo savarankiškas apsisprendimas. Vaikas pasakė, kad tėvas juo gerai rūpinasi, padeda daryti pamokas. Anot vaiko, jo tėvas nedraudžia jam bendrauti su motina. Vaikas negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl jis nusprendė likti gyventi su tėvu, tik pabrėžė, kad nelabai sutaria su seserimi ir jiems geriau gyventi atskirai. Vaikas gerai atsiliepė apie motiną, bet buvo kategoriškas, sakant apie norą likti gyventi su tėvu. Bendravimo metu su vaiku, tėvas šiame bendravime nedalyvavo.Apsilankymo metu pas atsakovę, buvo nustatyta, kad D. L. su dukra G. L. gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. Atsakovė oficialiai niekur nedirba, registruota darbo biržoje. Atsakovei materialiai padeda jos tėvai. Anot atsakovės, ieškovas nustatinėjo vaikus prieš ją. Anot atsakovės, vaikai pabendravę su tėvu (ypač sūnus), pradeda bendrauti su motina visiškai kitaip, žemina ją, keikia necenzūriniais žodžiais. Atsakovė nori, kad abu vaikai liktų gyventi su ja. Bendravimo metu su G. L., mergaitė pareiškė norą likti gyventi su motina. Mergaitė nerodo didelio noro bendrauti su tėvu, bet paminėjo, kad susitinka su tėvu iš materialinių paskatų, nes, jeigu atsisakys nuo bendravimo, tėvas nenupirks žadėtų daiktų, neduotų pinigų.

Skyrius neturi duomenų, kad vaiko nuomonė likti gyventi su tėvu yra dėl tėvo įtakos ir prieštarauja vaiko interesams. Jeigu byloje nebus paskirta ekspertizė ir atsakovė nepateiks įrodymų, patvirtinančių, kad sūnaus noras likti gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams, mano, kad L. D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštaraus jo interesams.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovės priešieškinio (II t., b.l. 110-112). Skyrius 2012-04-06 išvadoje nurodė, kad L. D. L. pareiškė savo norą likti gyventi su tėvu. Skyrius neturėjo duomenų, kad vaiko nuomonė likti gyventi su tėvu yra dėl tėvo įtakos ir prieštarauja vaiko interesams. Atsakovė išreiškė nuomonę, kad toks vaiko noras likti gyventi su tėvu yra nesavarankiškas ir prieštarauja vaiko interesams. Siekiant išsiaiškinti faktinės bylos aplinkybes, buvo nuspręsta pakartotinai aplankyti nepilnametį vaiką ir išsiaiškinti jo norus. Pakartotinio apsilankymo metu buvo nustatyta, kad bendravimas su vaiku vyko ieškovui nedalyvaujant. L. D. L. vėl išreiškė norą likti gyventi su tėvu. Vaikas patvirtino, kad tai jo savarankiškas sprendimas. Berniukas pasakė, kad su mama gerai sutaria, jie bendrauja, vaikas būna pas ją savaitgaliais. L. D. pasakė, kad su seserimi nelabai sutaria, bet neprieštaravo dėl tolimesnio bendravimo su seserimi. L. D. pasakė, kad tėvas nedraudžia jam bendrauti su mama ir seserimi. Vaiko nuomone, tėvas juo rūpinasi, o jo santykiai su tėvo sugyventine geri.Nesant įrodymų, kad vaiko nuomonė gali būti nesavarankiška arba prieštarauti jų interesams, Skyrius mano, kad L. D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Dėl nepilnametės G. L. gyvenamosios vietos nustatymo su motina tarp šalių nėra ginčo ir Skyrius palaiko G. L. gyvenamosios vietos nustatymą su motina.

Teisme nepilnametis L.-D. L. patvirtino,kad nori likti gyventi su tėvu(II t., b.l. 139-140).Teismas išklausė vaiką neesant teismo salėje tėvų ir matydamas vaiko reakciją į klausimus,psichologinę būseną ir vertindamas gebėjimą išreikšti savo nuomonę konstatuoja,kad vaiko noras likti su tėvu yra reali,nuoširdi jo nuomonė,neįtakota tėvo ar kitų asmenų iš šalies.Atsižvelgiant į tai,kad priešingai nei bando nurodyti atsakovė,vaiko mokymosi pažangumas gyvenant pas tėvą pakilo,jo gyvenimo sąlygos geros,vaikas nenori nutraukti ryšių su motina ir seneliais,santykiai su seserimi nėra geriausi dėl abiejų vaikų subjektyvaus požiūrio į skyrybų pasekmes ir tėvų santykius,o vaiką sieja nuolatinis bendravimas ir glaudūs ryšiai su tėvu,todėl teismas, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko – L. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus ir poreikius. Taigi, nepilnamečio L. D. L. vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi tokią,kokia gali būti ieškovo su dukterimi.Atsakovė pageidauja,kad ji galėtų matytis su sūnumi ne tik kas antrą savaitę jos namuose,bet ir papildomai dar vieną dieną-antradienį pas ją vakare.Ieškovas neprieštarauja,kad vaikas praleistų laiką su motina ir nuo penktadienio vakaro,tačiau prieštarauja,kad vaikas priverstinai būtų paimamas antradieniais po pamokų,nes taip sutriks jo mokymasis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. ( LR CK 3.175 str. 2 d. ).

Teismas mato,kad bus teisinga ir protinga,bei,kad tai atitiks abiejų tėvų interesus,jai abudu tėvai,kas antrą savaitgalį galės paimti vaiką pas save į namus nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 18 valandos prieš tai informuodami vienas kitą iš anksto.Tėvai galės praleisti vaikų atostogas kartu su vaikais po ½ dalį jų atostogų mokslo metais ir po mokslo metų pabaigos.Šventės praleidžiamos tėvų susitarimu arba neesant sutarimui šventės švenčiamos nelyginiais metais pas motiną,o lyginiais metais pas tėvą.

Teismas nutraukiant santuoką nenustatinėja senelių ir anūkų bendravimo tvarkos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėtas proporcingumo principas, reiškiantis, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš šalių priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir jo turtinei padėčiai.

Tėvai nesutaria dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. L. po 600 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.Sutinka teikti išlaikymą durai-600 litų.Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti po 850 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai G. L..

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 1000 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, atsakovė turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.

Remiantis bylos duomenimis ir ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas kas mėnesį uždirba apie 2500 Lt. Tai patvirtina pateiktos pažymos apie ieškovo asmens valstybinį socialinį draudimą (II t., b.l. 5-7), ieškovo VMI pateiktų duomenų pažyma (II t., b.l. 8-10), metinė pajamų deklaracija (II t., b.l. 11-17). Atsakovė nedirba, darbo biržoje registruota nuo 2011-02-04 (I t., b.l. 122). Iš pažymos apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą, matyti, kad atsakovė nedirbo ir ginčo laikotarpiu 2008-04-14 – 2010-07-08 (I t., b.l.125-128).Ieškovas turi daug nekilnojamojo turto,kuris yra asmeninė jo nuosavybė(I t.,b.l.11-32).Atsižvelgiant į nurodytus duomenis teismas turi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė pateikė išlaidų susijusių su G. L. ir L. D. L. išlaikymu lenteles, pagal kurias būtinosios išlaidos nepilnametės G. L. išlaikymui per mėnesį sudaro 1982,60 Lt (19861 Lt per metus), o L. D. L. 1662,60 Lt per mėnesį (19541 Lt per metus) (I t., b.l. 141-142). Teismas mano, kad atsakovės nurodytos būtinosios išlaidos nepilnamečiams vaikams (vaistai, vitaminai, mokyklos renginiai, kišenpinigiai, automobilio išlaidos, išlaidos kelionėms ir atostogoms ir pan.) nepagrįstos jokiais įrodymais, negali būti vertinamos kaip būtinosios išlaidos nepilnamečiui vaikui, be to, yra ne tik apskaičiuotos matematiškai klaidingai, bet ir akivaizdžiai nelogiškos,nes atsakovė,neturėdama nurodomo dydžio pajamų,nurodo,kad išleidžia daugiau kaip 3500 litų tik vaikų išlaikymui(savo išlaidų nenurodo,bet jos logiškai yra ir per mėnesį būtų daugiau kaip 4000 Lt išlaidų šeimai,kas neįrodyta).Todėl teismas atsakovės pateiktais paskaičiavimais negali vadovautis.Teismas turi pagrindą pripažinti,kad ieškovo siūlomas 600 Lt išlaikymas yra pakankamas atsakovės dukteriai,todėl jis priteistinas iš ieškovo (CK 1.5 str.,CK 3.192 str.,3.194 str.).

Teismas,atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį ir ieškovo turtinę padėtį(aukščiau analizuota situacija) turi pagrindą pripažinti,kad atsakovei priteistinas mažesnio dydžio išlaikymas jos sūnui,t.y. minimalus šiuo metu išlaikymas-500 litų sūnui G.-L. L.,nes tai atitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijus šioje situacijoje(CK 1.5 str.,CK 3.192 str.,3.194 str.).

Įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į vaikų amžių, tėvų turtinę padėtį, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadą, tai, kad vaikų gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, kitas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, bei tai, kad G. teismo sprendimu lieka gyventi su atsakove, o L. D. – su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui L. D. L. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei G. L. po 600 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 ,,Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.).

Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2011 sausio mėnesio jokio išlaikymo vaikams neteikė; nuo 2011-03-18 iki 2011-07-06 ieškovas išlaikė dukrą G.; nuo 2011 m. pradžios G. L. sumokėjo tiktai 1000 Lt išlaikymo. Tokiu būdu, išlaikymo įsiskolinimas, atsakovės paskaičiavimais, sudaro 11650 Lt (2011-01-01-2011-03-01 5950 Lt; 2011-03-18-2011-07-06 3300 Lt; 2011-07-06-2011-09-06 3400 Lt).

Kadangi nuo 2011-03-18 iki 2011-07-06 ieškovas išlaikė savo dukrą,o atsakovė išlaikė sūnų,tai minėtu laikotarpiu nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui išlaikymą atsakovei už sūnaus išlaiymą,nes tokiu atveju iš jos turi būti priteisiamas išlaikymas jos dukrai ieškovo naudai.Būtent su tuo ieškovas nesutinka.Todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinys netenkinamas (CK 1.5 str.,CK 3.192 str.,3.194 str.,3.200 str.).

Ginčo metu išlaikymo minimumas sudarė 400 Lt.Ieškovas suteikė atsakovei nuo metų pradžios iki 2011 metų kovo 18 dienos 1000 litų išlaikymą.Tokiu būdu negalima konstatuoti,kad ieškovas buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo.Todėl nuo 2011-01-01 iki 2011-03-18 ieškovas formaliai pagal minimalų išlaikymo dydį,kurį jis neformaliai turėjo galimybę teikti savo vaikams atsižvelgiant į jo turtinę padėtį,lieka skolingas atsakovei 1400 Lt(CK 1.5 str.,3.196str.,3.200 str.).Ši suma priteistina iš ieškovo atsakovei.

Nuo 2011-07-06 iki 2011-09-06 ieškovas,neteikdamas išlaikymo atsakovei,kai vaikai gyveno pas ją,lieka skolingas 1600 Lt,todėl ši suma priteistina atsakovei(CK 1.5 str.,CK 3.192 str.,3.194 str.).Viso atsakovei priteistina 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimo.Atsakovė neįrodė byloje,kad jos nurodomu laikotarpiu vaikams buvo būtinas didesnis išlaikymo dydis,nes CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga; Teismų praktika 23), teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.Todėl kitoje dalyje atsakovės priešieškinys netenkinamas.

Dėl turto padalinimo.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovo nuosavybės teisės yra įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažų boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (butui įregistruota hipoteka) (I t., b.l. 11-33). Atsakovės nuosavybės teisės įregistruotos butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (butui įregistruotas juridinis faktas – šeimos turtas) (I t., b.l. 37). Ieškovo vardu registruotos trys transporto priemonės: ,,Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 1992; ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1987; ,,VAZ 2121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1981 (I t., b.l. 40-41).Šį automobilį ieškovas įsigijo pats asmeniškai ir teismas negali patikėti,kad jo įsigijimo kaina buvo 1 litas.Teismas skaito protingu laikyti,kad šio automobilio kaina buvo bent 100 litų(CK 1.5 str.).Bendra nurodomo turto vertė-2400 Lt(II t.,b.l.42).

Iš (duomenys neskelbtini) akcininkų registracijos knygos matyti, kad ieškovui G. L. priklauso 50 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (I t., b.l. 46), bendrovė dirba pelningai (II t., b.l. 106-109). Akcijų kaina-30000 lt.

Ieškovas atsisakė reikalavimo į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (butui įregistruotas juridinis faktas – šeimos turtas) (I t., b.l. 37).Šis turtas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe(CK 3.88 str.2d.).

Akivaizdu, kad iš esmės šalys galėjo pasidalinti turtą natūra pagal įstatymo preziumuojamą lygų turto dalių padalinimą. Tokiu būdu padalintinas kilnojamasis turtas būtų protingas ir racionalus, nes atitinka įstatymo raidę ir neprieštarauja šalių interesams-maksimaliai išspręsti ginčą nesuteikiant vienai kuriai nors šaliai nepagrįsto prioriteto.Kadangi visiško lygaus turto padalinimo natūra šiuo atveju padaryti neįmanoma,todėl teismas atsižvelgia į šalių galimybes dėl atidalinimo būdo pinigine kompensacija.Ieškovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti kompensaciją už dalintiną nekilnojamąjį ir kilnojąmąjį turtą pinigais,o atsakovė priešingai- neturi galimybės mokėti piniginės kompensacijos(CK 3.127str.3d.).

Ieškovas prašo priteisti jam,o atsakovė neprieštarauja dėl automobilių Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini),priteisimo ieškovui,todėl teismas priteisia šį turtą ieškovui,priteisiant atsakovei 1/2 dalį piniginės kompensacijos už priteisto turto vertę,t.y. 1200 Lt priteisiama atsakovės naudai (CK 3.127 str.).

Ieškovas prašo priteisti visas jo turėtas 50 bendrovės (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų jo nuosavybėn,o atsakovė prašo priteisti 25 vnt. akcijų jai.Akivaizdu,kad santykiai tarp šalių nėra geri.Atsakovė turi pagrįstą moralinę nuoskaudą dėl santuokos iširimo ne tik ieškovui,bet ir ieškovo sugyventiniai,kuri yra minėtos bendrovės bendrasavininkė.Todėl,jeigu būtų priteista dalis akcijų atsakovei,tai ateityje ji turėtų galimybę ne plėtoti įmonės veiklą,o trukdyti įmonės veiklai,įtakoti jos darbui nenaudingai ieškovui ir jo sugyventinei dėl savaime suprantamų minėtų priežasčių.Be to atsakovė nėra įmonės veiklos specialistė,žinovė ar turi verslo patirties, ir jos žinios ar darbinė patirtis nėra susijusi su įmonės veiklos sritimi.Teismas mato,kad nėra protinga priteisti atsakovei jos prašomos akcijų dalies,o protinga priteisti akcijas ieškovui,priteisiant už atsakovės dalį jai piniginę kompensaciją-15000 litų,kurie neabejotinai labai reikalingi atsakovei, kaip grynieji pinigai(CK 1.5 str.,CK 3.127 str.).

Dėl sutuoktinių bendro turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 5 493 Lt; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3 782 Lt; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1 980 Lt,priteisimo ieškovui byloje ginčo nėra,todėl jie priteistini ieškovui.

Dėl sutuoktinių bendro turto: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1478,33 Lt, pritesimo atsakovei byloje ginčo nėra,todėl jis priteisiamas atsakovei.

Dėl sutuoktinių bendro turto: negyvenamosios patalpos (garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 6145 Lt,kuris yra sudėtinė buto turto dalis; buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 180 493 Lt (butas yra įkeistas AB SEB bankui pagal 2007-12-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), pritesimo atsakovei byloje ginčo nėra,todėl jis priteisiamas atsakovei.

Dėl sutuoktinių bendro turto: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 45 161 Lt, ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ namo vertė yra 22 580 Lt, ½ žemės sklypo vertė - 34 300 Lt,priteisimo ieškovui byloje ginčo nėra,todėl jis priteisiamas ieškovui.

Atsakovės nurodomas nekilnojamasis turtas:pastatas - auto svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas - transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),nuosavybės teise nepriklauso ieškovui(It.,b.l.22-23),todėl negali būti šalių turto dalinimo objektu.Šioje dalyje priešieškinys netenkinamas.

Dėl sutuoktinių bendro turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 24 400 Lt, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 50 400 Lt,esančius (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),vidutinė rinkos vertė - 45 891 Lt,esančio (duomenys neskelbtini); pastato - degalinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 33 528 Lt;esančios (duomenys neskelbtini),byloje vyksta ginčas tokiu būdu,kad šalys prašo priteisti šį turtą neatsižvelgdamos į vienas kito interesus,į turto masę ir to paties turto būtinimo,bei kompensacijos už tą turtą dydį,jeigu turtas pereina vienai iš šalių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgia į tai,kad ieškovas nuomojasi namą,turi galimybę pasistatyti sau būstą,jam nereikalingas mažas butas (duomenys neskelbtini),kuris savo ruožtu tėra turto vienetas,kuris gali būti parduotas,išnuomotos,bet tikrai nėra skirtas gyventi ieškovui su šeima,todėl dalina turtą tokiu būdu,kad kiek įmanoma būtų padalinamas likvidus turtas(realiai galintis būti parduotas) natūra,o už per daug padalintą turtą viena iš šalių galėtų sumokėti kompensaciją kitai šaliai.

Tokiu būdu šioje situacijoje teismas laiko protingu ir teisingu priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 24 400 Lt,ir ant jo esantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 50 400 Lt,esančius (duomenys neskelbtini),ir pastatą - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 33 528 Lt;esančią (duomenys neskelbtini)ieškovui.

Atsakovei priteisiamas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),vidutinė rinkos vertė - 45891 Lt,esantis (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu ieškovui tenka turto,kurio vertė 210863 Lt,bet jis turi tuo pačiu sumokėti 16200 Lt kompensaciją(už akcijas ir automobilius) atsakovei.Tai reiškia,kad jam tenka 194663 Lt turto.

Atsakovė realiai gauna už butą,kuris įkeistas hipoteka 103166 Lt turto,nes jai pardavus butą(180493 Lt) reikėtų gražinti jo sumą minimum 77327,50 Lt savo dalies skolos bankui dydžiu.Kito turto suma su minėta dalimi sudaro 156680 Lt.

Todėl už esamo turto priteisimą didesne dalimi ieškovui nei atsakovei iš ieškovo priteistina 1/2 dalis gautos didesnės turto dalies(37983:2)-18991,50 Lt kompensacija,nes jis iš visos savo priteistos turto masės gali parduoti dalį turto taip,kad gražinti už gautą turtą kompensuojant atsakovei,kuri savo ruožtu galės mokėti savo skolos dalį bankui nepatirdama grėsmės netekti geriausiosios savo turto dalies dėl išvaržymo,kaip ir ieškovas savo ruožtu to gali nepatirti(CK 1.5 str.,CK 3.127 str.).Viso iš ieškovo atsakovei priteisiama 35191,50 Lt kompensacija už nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.Tokiu būdu atsakovei priteisiama 191871,50 Lt dydžio turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2007-12-19 Ieškovas G. L. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 46 454,91 EUR kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo data - 2045-12-18 (b.l. I t., b.l. 34-36). Nurodytas butas buvo įkeistas bankui AB SEB (I t., b.l. 97-99).Kreditorius nesutinka keisti sutarties ir nurodo,kad skola turi būti solidari(II t.,b.l.55).Atsakovės reikalavimo dėl asmeninės ieškovo skolos nustatymo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Kreditoriniai įsipareigojimai šalims paliktini solidarūs.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje nurodyti reikalavimai (dalykas) yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas nelygiomis dalimis, atsakovės reikalavimas priteisti didesnį išlaikymą negu sutinka ieškovas.

Ieškovas žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo dalimis: 2011-04-20 - 535 Lt (I t., b.l. 1), 2011-05-30 - 376,41 Lt (I t., b.l. 50), 2011-05-30 - 2000 Lt (I t., b.l. 51), 2011-05-30 - 2000 Lt (I t., b.l. 52), viso 4911,41 Lt žyminio mokesčio. Už pareikštą ieškinį turėjo būti sumokamas 5839,89 Lt žyminis mokestis, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 928,48 Lt žyminio mokesčio(CPK 80 str.).

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 106), turėtų sumokėti 5756,15 Lt, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 5556,15 Lt žyminio mokesčio(CPK 80 str.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro - 3,55 Lt pašto išlaidų (I t., b.l. 73), išlaidos už teisines paslaugas – 2011-10-24 100 Lt, 2011-11-30 500 Lt, 2012-03-26 400 Lt, 2012-07-24 200 Lt, 2012-07-24 200 Lt, 2012-03-27 400 Lt, 2011-12-01 500 Lt, 2011-10-25 200 Lt (II t., b.l.76-83). Atsakovė už teisines paslaugas 2011-06-29 sumokėjo 2000 Lt, 2012-03-12 300 Lt, 2013-03-19 1500 Lt, 2012-03-19 400 Lt (II t., b.l. 117-119). Atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus,kad atsakovės reikalavimai didesne apimtimi nepatenkinti negu ieškovo,tačiau atsakovė turėjo didesnes teismo išlaidas advokatui,ir abiejų šalių reikalavimai teismo patenkinti iš dalies, teismas mano esant protinga ir sąžininga atstovavimo išlaidų tarp šalių nepriteisti, nustatant, kad savo patirtas atstovavimo išlaidas atlygina kiekviena šalis(CK 1.5 str.,88,93str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 96, 98, 177-185 str., 259-260 str., 263 str., 264 str., 268, 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1996-06-22 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovei D. L. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „L.“.

Nepilnametės G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio L. D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 600 Lt (šešis šimtus litų) nuo teismo sprendimo paskelbimo (2013-04-19) dienos iki dukros pilnametystės. Nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę D. L..

Priteisti iš atsakovės D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo teismo sprendimo paskelbimo (2013-04-19) dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą G. L..

Priteisti iš ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti tokią ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi L. D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

tėvai, kas antrą savaitgalį gali paimti vaiką (dukrą/sūnų) pas save į namus nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 18 valandos prieš tai informuodami vienas kitą iš anksto;tėvai vaikų atostogas praleidžia kartu su vaikais po ½ dalį jų atostogų mokslo metais ir po mokslo metų pabaigos;šventės praleidžiamos tėvų susitarimu; neesant sutarimui šventės švenčiamos nelyginiais metais pas motiną, o lyginiais metais - pas tėvą.

Ieškovo G. L. asmenine nuosavybe pripažinti žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovės D. L. asmenine nuosavybe pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalinti taip:

1. ieškovui G. L. priteisti:

1.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.4. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.5. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.6. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.7. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.8. pastatą - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

1.9. automobilius ,,Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ,,Audi 100 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ,,VAZ2121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

1.10. (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 50 (penkiasdešimt) akcijų.

2. atsakovei D. L. priteisti:

2.1. 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.2. negyvenamąją patalpą (garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.3. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.4. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35 191,50 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno lito 50 ct) kompensaciją.

Pripažinti ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidarius kreditinius įsipareigojimus kreditoriui AB ,,SEB“ bankui pagal 2007-12-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 928,48 Lt (devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus 48 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5556,15 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus 15 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti civilinėje byloje 2011-10-10 ir 2012-03-28 teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius