Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Byla, sutinkant ieškovės atstovei, nagrinėta iš esmės, nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters V. D., gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. D., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (e. b. l. 4, 5). 2014-04-15 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs Kretingos rajono apylinkės teismas) sprendimu nutraukta tarp šalių J. D. ir D. D. (duomenys neskelbtini) įregistruota Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka (e. b. l. 6, 7-8). Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. 2014-04-15 teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas abiem vaikams po 200,00 Lt (57,92 Eur) išlaikymas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos išrašo apie atsakovo D. D. darbovietę ir mokamas išmokas nenustatyta (duomenų nėra) (e. b. l. 70). Ieškovė dirba, jos vidutinės per mėnesį pajamos už darbo užmokestį yra apie 600 eurų (e. b. l. Ieškovė su dukra V. D. ir sūnumi M. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo po 57,92 eurų kas mėnesį. Kad atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo kitais būdais ar formomis teisme nenustatyta.

Dėl vaikų poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš penkis metus. Per šį laikotarpį šalių dukra ir sūnus paaugo, vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikai nori užsiimti užklasine veikla, lankyti būrelius, tačiau ieškovė tam papildomų lėšų skirti neturi.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų sūnaus ir dukters poreikių patenkinimui, dydis yra protingas ir realus, kuris sietinas ne tik su vaikų amžiumi, bet ir su padidėjusiais vaikų poreikiais. Todėl konstatuotinas esminis vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis (po 57,92 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pritesti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 215 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra darbingas. Ieškovė nurodo, kad abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra apie 420 Eur vaikui. Be to, pažymėtina, kad per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Teismui pateikė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų suvestinę, iš kurios matyti, kad atsirado papildomų išlaidų susijusių su jų ugdymu, sveikatos priežiūra, pramogomis, kelionės išlaidomis. Iš jo matyti, kad abiejų vaikų poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga nuo 420 Eur iki 460 Eur suma. Teismas, įvertinęs vaikų poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, įprastinių vaikų poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo abiem vaikams dydis po 57,92 eurų kas mėnesį nebeatitinka vaikų poreikių ir vaikų poreikiai yra pakitę iš esmės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prašomos padidinti vaikams išlaikymui sumos, neginčijo.

Pažymėtina, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas apie savo turtinę padėtį jokių duomenų nepateikė, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, (priešingų duomenų teismui nepateikta). Todėl atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas remiasi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 600 eurų. Daugiau išlaikytinių ji neturi. Duomenų apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą teismui nepateikta.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai vaikai gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas labai ilgą laiką yra nusišalinęs nuo bet kokio vaikų auklėjimo. Nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtų įdėjęs bent minimalias pastangas šią situaciją pakeisti.

Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, todėl didesnis - 215 Eur dydžio išlaikymas kikvienam vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Nepilnamečių V. D. ir M. D. motina ieškovė J. D., kaip įstatyminė atstovė, įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti dukters ir sūnaus išlaikymui tėvo D. D. mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad po 215 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tai yra nuo 2019-02-12 iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma 157x12=1884 Eur. ir 157x12=1884 Eur, viso 3768 Eur) mokėtinas 84,78 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-233-2194 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (e. b. l. 14-15). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal pateiktą 2019 m. birželio 21 d. pažymą Nr. NTP-7-3795 ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 eurai, visa suma yra advokato užmokestis (e. b. l. 39). Ieškinį patenkinus pilnai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 d. ir 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,01 Eur, ši suma suapvalinama iki 9 eurų. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2014 m. balandžio 15 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-499-474/2014 iš D. D., priteisto nepilnamečiams vaikams V. D. ir M. D., išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. D., nepilnametei dukrai V. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos - 2019 m. vasario 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. D. ir M. D., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. D..

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D. 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-3069-824/2019.

Priteisti iš atsakovo D. D. 9 Eur (devynis eurus) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-3069-824/2019, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.