- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-841-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04329-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius, V. R., G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė Klaipėdos apylinkės teismui 2023 m. liepos 20 d. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo prašo išnagrinėti antstolei 2023 m. liepos 1 d. įteiktą skundą iš esmės, išreikalauti iš antstolės V. D. vykdomąją bylą, sustabdyti visus antstolės V. D. vykdymo veiksmus, už tyčini neveikimą, piktnaudžiavimą, funkcijų neatlikimą skirti antstolei V. D. maksimalią baudą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis), kurios pusę skirti pareiškėjai ir priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka, priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka, nutartį įteikti įprasta pašto siunta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo motyvai:
2.1. Teismas remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėja kvestionuoja antstolės veiksmų, atliktų 2020 metais, teisėtumą (pareiškėja nesutiko su 2020 m. gegužės 22 d. paskelbtomis varžytynėmis ir ginčijo jų teisėtumą). Teismas nurodė, kad dėl šių antstolės veiksmų skundo pateikti nėra galimybės, kadangi buvo praleistas įstatymo nustatytas naikinamasis terminas.
2.2. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kasacinis teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje įtvirtintų terminų yra nurodęs, jog tai naikinamasis terminas, kuriam suėjus suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
2.3. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir jį grąžino dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2.4. Teismas pareiškėjai taip pat išaiškino, kad reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, t. y. pareiškėja tokį reikalavimą turėtų reikšti ieškiniu, atitinkančiu CPK nustatytus bendrus procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus, už ieškinį turi būti sumokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai) (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėja M. M. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais nurodė, jog yra praleistas 20 dienų skundo padavimo terminas, tačiau nenurodė, dėl kieno kaltės šis terminas yra praleistas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl antstolės V. D. kaltės, kadangi antstolė laiku neišsiuntė skundo su vykdomąja byla teismui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais nurodė, jog yra praleistas 20 dienų skundo padavimo terminas, tačiau nenurodė, dėl kieno kaltės šis terminas yra praleistas.
10. Taigi procesiniams veiksmams atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustato ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.
11. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
12. Iš pirmosios instancijos teismui apeliantės pateikto 2023 m. liepos 19 d. skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su 2020 m. gegužės 22 d. paskelbtomis varžytynėmis, ginčija jų teisėtumą, prašo taikyti restituciją. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti yra praleistas daugiau negu devyniasdešimt dienų ir negali būti atnaujintas, kadangi tai naikinamasis terminas.
13. Apeliantė 2023 m. liepos 19 d. skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, jog 2023 m. liepos 1 d. ji kreipėsi į antstolę išreikšdama nesutikimą su 2020 m. gegužės 22 d. paskelbtomis varžytynėmis. Taigi tik po trejų su virš metų apeliantė 2023 m. liepos 1 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nors tuo tarpu CPK 512 straipsnis aiškiai apibrėžia skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo terminus. Nors 2023 m. liepos 19 d. pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų apeliantė ir nurodo, kad nebuvo informuota apie paskelbtas turto varžytynes jai nuosavybės teise priklausančiam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apeliantės teiginius, t. y. apeliantė nepateikė įrodymų pirmosios instancijos teismui, kurie pagrįstų tai, jog apeliantės antstolė tinkamai neinformavo apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiam turtui paskelbtos varžytynės.
14. CPK 12 straipsnis aiškiai nurodo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
15. Apibendrinant pažymėtina, kad apeliantei praleidus įstatyme nustatytą terminą, kuris yra naikinamas, skundo dėl antstolio veiksmų ji teikti nebegali, be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų buvus netinkamai antstolės informuota apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paskelbtas varžytynes. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmiau paminėti atskirojo skundo argumentai atmetami kaip iš esmės nepagrįsti.
16. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šie atskirojo skundo teiginiai atmetami kaip iš esmės deklaratyvūs. Visų pirma apeliantė yra praleidusi CPK 512 nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Antra, apeliantė nesutinka su 2020 m. gegužės 22 d. paskelbtomis varžytynėmis, ginčija jų teisėtumą, prašo taikyti restituciją. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, kadangi joje pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, t. y. pareiškėja tokį reikalavimą turėtų reikšti ieškiniu, atitinkančiu CPK nustatytus bendrus procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus, už ieškinį turi būti sumokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai) (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Todėl, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nėra pagrindo naikinti, kadangi nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.