Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. S. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-14869/2021 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo buvo atmestas jos prašymas, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti jai iš atsakovės 589,24 Eur priemoką už padidėjusį darbo krūvį 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. pradėjo dirbti VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialiste, 2021 m. gegužės 6 d. gavo darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelį, kuriame nebuvo įrašo dėl padidėjusio krūvio dirbant COVID-19 sąlygomis priemokos skyrimo, vėliau jai buvo pateiktas nuolatinės VSAT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir kasmetinės veiklos vertinimo, priemokų skyrimo bei skatinimo komisijos 2021 m. gegužės 4 d. posėdžio protokolas, kuriuo nuspręsta jai siūlyti neskirti 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemokos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai, už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius priemokos taip pat jai nebuvo skirtos ir sumokėtos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

38. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės pateikti į bylą įrodymą – (duomenys neskelbtini) A. K. 2021 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė nuo 2018 m. spalio 11 d. pradėjo dirbti VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialiste, mokant 7,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pareiginės algos kintamosios dalies, priemokų ir premijų mokėjimo tvarką ir sąlygas VSAT reglamentuoja darbo apmokėjimo Aprašas, kuriame nurodyta, kad darbuotojams priemokos gali būti mokamos šiais atvejais: už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotu raštu, vykdymą (26.1 papunktis); už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės (26.2 papunktis); už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas (26.3 papunktis). Taigi, priemoka skiriama esant Aprašo 26.1-26.3 papunkčiuose numatytiems pagrindams, tiesioginio vadovo tarnybiniu pranešimu specialiai komisijai, kuri išnagrinėjusi tarnybinį pranešimą, teikia tarnybos vadui siūlymus dėl priemokos dydžio ir mokėjimo termino. Priemokos (priedo) mokėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas teikia tarnybinį pranešimą komisijai, kai darbuotojas atlieka Apraše numatytus darbus.

41. VSAT komisijos 2021 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta siūlyti neskirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemokos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai, kadangi jai uždrausta atlikti viešųjų pirkimų procedūras, todėl jos darbo krūvis sumažėjo 50 procentų, t. y. kaip pati ieškovė pripažino teismo posėdžių metu, mano, kad priemokos negavo, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, tokiu būdu ji buvo diskriminuojama.

42. 2021 m. kovo 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo vykdant viešuosius pirkimus, minėtą dieną iš ieškovės buvo paimtos darbo priemonės (kompiuteriai iki 2021 m. gegužės 6 d., telefonas iki 2021 m. balandžio 28 d.) (šių aplinkybių ieškovė neginčijo, kartu pripažindama, kad dėl naujų darbo priemonių išdavimo į darbdavę nesikreipė, nes naudojosi savu telefonu, o kompiuteriu dalinosi su kolege), šiuo pagrindu VSAT Teisės skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2021 m. balandžio 1 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ieškovė savo veiksmais sudarė išskirtines sąlygas viešajame pirkime dalyvavusiai įmonei pasiruošti viešajam pirkimui, neužtikrino konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, atskleidė konfidencialią informaciją, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialisto pareigybės aprašymo nuostatas, VSAT viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu, 4 punkto, 5.1 papunkčio, 14.1 papunkčio ir 77.1 papunkčio nuostatas.

43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad akivaizdu, kol vyko ikiteisminis tyrimas, tai sudarė pakankamą pagrindą darbdavei nebeduoti ieškovei atlikti tų funkcijų, kurias atliekant jai pareikšti įtarimai. Teismas sutinka su apeliantės išsakyta pozicija, jog ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ieškovės atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, tačiau prokuroras taip pat konstatavo, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas, veikė priešingai tarnybos interesams ir viršijo savo įgaliojimus.

44. 2021 m. liepos 29 d. darbuotoja prašymu dėl priemokos išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu nusprendė atmesti jos prašymą kaip nepagrįstą.

46. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

47. DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.

48. Teismas, vadovaudamasi aptartomis darbo teisės normomis, pabrėžia, kad premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti. Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, skiriama darbdavio iniciatyva ir prerogatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra darbdavio diskrecija ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys išmokėtų jam tokią premiją.

49. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Taigi, pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti apeliantei (ieškovei) 7,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal atliekamo darbo pobūdį. Darbo sutartyje šalių nesusitarta dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatyta konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekusi apeliantė (ieškovė) įgytų teisę gauti premiją kaip atlyginimą už darbo funkcijų vykdymą. Galiojančioje Kolektyvinėje sutartyje taip pat nenustatyta tokių darbo apmokėjimo sąlygų, pagal kurias apeliantė (ieškovė) turėtų teisę gauti premiją kaip darbo užmokesčio dalį.

51. Ginčo objektu esančios premijos skyrimo ir mokėjimo tvarka buvo nustatyta VSAT darbo apmokėjimo Apraše. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal Aprašo 26.2 punktą, įtvirtinantį, kad darbdavė turi teisę mokėti priemokas darbuotojams už papildomą darbo krūvį, bet neprivalo to daryti (nes Aprašo 26.2 punkte pagal kolektyvinės sutarties 25 punktą įtvirtinta sąvoka „gali būti mokamos“), darbdavė nutarė skatinti/motyvuoti darbuotojus už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėn., vadinasi, skirti priemoką (premiją) ar ne yra darbdavės diskrecijos teisė.

52. Teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, nuostatomis, kasacinio teismo jurisprudencija dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo premijos skyrimo pagrindo, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės (ieškovės) reikalaujama premija buvo skatinamoji išmoka, mokėta darbdavės iniciatyva, atsižvelgiant į darbuotojo darbo funkcijų atlikimą, jų mastą, tiek pačią asmenybę (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju darbdavė turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti šią priemoką (premiją) darbuotojams ar ne.

53. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei priemoka už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėn. nebuvo skirta darbdavei konstatavus, kad 2021 m. balandžio–birželio mėn. ieškovės darbo krūvis nepadidėjo, o ženkliai sumažėjo, kadangi ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo viešųjų pirkimų srityje, todėl ieškovei nuo 2021 m. kovo mėn. žodiniu nurodymu nebeleista inicijuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų, susijusių su Užsieniečių registracijos centru, o šių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas buvo perduotas kitiems darbuotojams (P. Č. ir O. L.), kuriems dėl to buvo mokamas priedas prie pareiginės algos. Šias aplinkybes patvirtina VSAT Turto valdymo valdybos viršininko 2021 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokų skyrimo“ ir VSAT vado 2021 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokų skyrimo“, kuriuo darbuotojams P. Č. ir O. L. nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. už papildomų užduočių atlikimą – už operatyvų reikalingų įrenginių ir baldų viešųjų pirkimų organizavimą, skirta priemoka. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės išsakyta pozicija, jog jai nebuvo žinomą apie nuo 2021 m. kovo mėn. žodinį nurodymą nebeleisti jai inicijuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų, susijusių su Užsieniečių registracijos centru, kadangi nuo 2021 m. kovo mėn. iš jos buvo paimtos darbo priemonės (kompiuteriai iki 2021 m. gegužės 6 d., telefonas iki 2021 m. balandžio 28 d.) (šių aplinkybių ieškovė neginčijo, kartu pripažindama, kad dėl naujų darbo priemonių išdavimo į darbdavę nesikreipė, nes naudojosi savu telefonu, o kompiuteriu dalinosi su kolege), be to, jos darbo funkcijos, susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu, buvo perduotos kitiems dviems darbuotojams, taip pat byloje esantys duomenys apie 2021 m. kovo 2 d. ieškovės sulaikymą dėl ikiteisminio tyrimo metu ieškovei pareikštų įtarimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį vykdant viešuosius pirkimus patvirtina, kad darbdavė, kol vyko tyrimas, turėjo pakankamą pagrindą nebeduoti ieškovei atlikti tų funkcijų, kurias atliekant jai pareikšti įtarimai.

54. Teismas pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog ikiteisminį tyrimą iniciavo ir atliko pati darbdavė, t. y. atsakovė, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo VSAT, ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas VSAT Kriminalinių tyrimo valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, o tyrimui vadovavo, visus ikiteisminio tyrimo veiksmus organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika.

55. Taigi, teismas laiko, kad ieškovei VSAT komisijos 2021 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo nuspręsta neskirti priemokos už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėn.

56. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino su ieškiniu pateiktus ir teismo išreikalautus duomenis (VSAT viešųjų pirkimų, vykdytų 2021 m. balandžio – birželio mėn. duomenys, VSAT viešųjų pirkimų planas), kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu viešųjų pirkimų pagal ieškovės atliekamas pareigybines funkcijas nei numatyta nei vykdoma nebuvo. Pasisakant dėl šių apeliantės teiginių, pažymėtina, jog įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės teiginius paneigia VSAT vado 2021 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2021 metų viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“, pagal kurį pirkimo iniciatoriui Užsieniečių registracijos centrui pavesti pirkimai visais 2021 m. ketvirčiais pažymėti punktais nuo 201 iki 295, taip pat nurodant, kad apeliantė yra neteisi teigdama, jog teismo išreikalauti duomenys apie pirkimų vykdymą – laikotarpius ir vykdytojus, būtent ir patvirtino, kad viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijų nurodytu laikotarpiu Užsieniečių registracijos centrui nebuvo suplanuota, tačiau iš byloje esančio VSAT vado 2021 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2021 metų viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“ pakeitimo” nustatyta, kad pirkimo iniciatoriui Užsieniečių registracijos centrui buvo pavesti pirkimai 2021 m. II ir III ketvirčiais, todėl tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

57. Apeliantės teigimu, ieškovei nei pagal pareigybės aprašymą, nei pagal kompetenciją negalėjo būti pavesta organizuoti tam tikrų viešųjų pirkimų, kaip pavyzdžiui Teritorijos priežiūros įrangos remontas (202), Automobilinio keltuvo montavimas (203), Automobilinio keltuvo periodinė techninė patikra (204), Automobilinio bokštelio nuoma (205), Įrankių ir prietaisų transporto priemonių remontui įsigijimas (207) ir kt. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės išsakyta pozicija, kadangi VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“, 4.2 papunktyje yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta darbinė funkcija – vykdyti viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas.

58. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčo laikotarpiu viena iš ieškovei buvusių pavestų darbinių funkcijų – pirkimo organizatoriaus funkcijų vykdymas – buvo pavesta atlikti kitiems dviem darbuotojams, kuriems dėl to buvo mokama priemoka prie darbo užmokesčio, kadangi dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu dėl galimo jos piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, toliau jai šios darbinės funkcijos nebebuvo pavedamos atlikti, o vien tai, kad nebuvo priimtas individualus teisės aktas, draudžiantis ieškovei toliau šias funkcijas vykdyti, nekeičia aukščiau nustatytų aplinkybių, kad ieškovė šių funkcijų ginčo laikotarpiu nevykdė, kadangi jas darbdavės pavedimu vykdė kiti asmenys.

59. DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

60. Taigi darbdavės diskrecijos teisė nustatyti premijos, kaip skatinamosios išmokos, skyrimo sąlygas ir tvarką, nėra absoliuti. Šią teisę riboja diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai, kuriuos pažeidus darbuotoja įgytų subjektinę teisę gauti premiją. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta. Atsakovė sprendimą skirti darbuotojams premiją už 2021 m. balandžio–birželio mėnesius priėmė savo iniciatyva, siekdama motyvuoti darbuotojus gerai dirbti ateityje, todėl suprantama jos nuožiūra šią premiją skirti ieškovės viešuosius pirkimus perėmusiems dviems darbuotojams, o darbuotojai (ieškovei), kuriai buvo nebepavesta vykdyti pirkimo organizatoriaus funkcijų dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu dėl galimo jos piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, ko pasekoje sumažėjo ieškovės darbo krūvis, tokio paskatinimo nemokėti. Darbdavė laikėsi vidinės priemokų skyrimo tvarkos, sprendimą neskirti ieškovei priemokos motyvavo, nėra įrodymų, kad kitam darbuotojui, kuriam taip pat pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, vykdant analogiškas funkcijas būtų skirta priemoka, todėl diskriminacija ieškovės atžvilgiu nenustatyta.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

47. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti ieškovės S. K. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2749-996/2022.