- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2-2749-996/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31804-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vitalijai Rakitinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, darbdavė, VSAT), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-14869/2021 (toliau – sprendimas), kuriuo buvo atmestas jos prašymas, ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 589,24 Eur priemoką už padidėjusį darbo krūvį 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. spalio 11 d. pradėjo dirbti VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialiste, 2021 m. gegužės 6 d. gavo darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelį, kuriame nebuvo įrašo dėl padidėjusio krūvio dirbant COVID-19 sąlygomis priemokos skyrimo, vėliau jai buvo pateiktas nuolatinės VSAT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir kasmetinės veiklos vertinimo, priemokų skyrimo bei skatinimo komisijos 2021 m. gegužės 4 d. posėdžio protokolas, kuriuo nuspręsta jai siūlyti neskirti 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemokos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai, už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius priemokos taip pat jai nebuvo skirtos ir sumokėtos. Nurodė, jog sprendimas neskirti jai priemokos motyvuojamas tuo, kad jai buvo uždrausta atlikti viešųjų pirkimų procedūras, todėl jos darbo krūvis sumažėjo 50 procentų. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytos priemokos neskyrimo pagrindą sudarančios priežastys neatitinka tikrovės ir nėra paremtos faktiniais duomenimis – nėra priimtas joks individualus teisės aktas, kuriuo jai būtų uždrausta atlikti viešųjų pirkimų procedūras, ji nėra su tokiu aktu supažindinta ir vykdė visas jai pavestas funkcijas. Pažymėjo, jog pirkimo organizatoriaus funkcijų vykdymas niekada nebuvo jos pagrindinė darbo funkcija, o tik viena iš 13 kitų vykdomų funkcijų nurodytų jos pareigybės aprašyme. Pažymėjo, kad pagal atsakovės parengtą ir patvirtintą viešųjų pirkimų planą, 2021 m. balandžio–birželio mėnesiais nebuvo suplanuota ir vykdoma viešųjų pirkimų, kurių vykdytoju būtų numatytas Užsieniečių registracijos centras ar Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyrius, tai, kad nebuvo vykdomi tokie viešieji pirkimai, patvirtina viešai prieinami duomenys apie VSAT vykdomus viešuosius pirkimus. Paaiškino, kad pandemijos laikotarpiu ji rūpinosi reikiamų materialinių vertybių tiekimu ir paslaugų teikimu užsieniečiams bei centro struktūriniams padaliniams, organizavo ir kontroliavo tarnybinių patalpų, užsieniečių bendrabučių ir teritorijos tvarkymo darbus, prižiūrėjo buities ir higienos sąlygas užsieniečių bendrabučiuose, buvo užtikrinamas operatyvus dezinfekcijos atlikimas užsieniečių bendrabučiuose ir kitose centro patalpose turimais resursais, kaip ir per visą karantino laikotarpį, ji rūpinosi užsieniečių ir centro darbuotojų aprūpinimu asmens apsaugos priemonėmis, jų poreikio nustatymu, esamo kiekio papildymu ir kt. Ieškovės teigimu, darbo krūvis buvo padidėjęs dėl tiesioginio kontakto su aptarnaujamais asmenimis reikalavimų įgyvendinimo bei papildomų reikalavimų darbo vietoje įgyvendinimo, taip pat krūvis didėjo dėl aprūpinimo papildomomis priemonėmis, reikalavimų patalpoms užtikrinimo ir t. t., visos šios funkcijos yra jos tiesioginis darbas ir būtent dėl papildomai nustatytų reikalavimų pandemijos laikotarpiu buvo padidėjęs darbo krūvis. Teigė, kad 2021 m. balandžio mėn. ji neatostogavo, dirbo kontaktiniu būdu, išskyrus tai, kad 2021 m. balandžio 8–9 d. turėjo nedarbingumą (slaugė susirgusią dukrą), minėtu laikotarpiu ir vėliau jos darbo krūvis buvo padidėjęs, kaip ir kitų Užsieniečių registracijos centro darbuotojų, kuriems buvo skirta dėl darbo krūvio padidėjimo COVID-19 sąlygomis priemoka. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad jos darbo krūvis buvo padidėjęs, o ne sumažėjęs patvirtina (duomenys neskelbtini) A. K. 2021 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, VSAT 2021 m. balandžio 28 d. buvo registruotas VSAT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir kasmetinės veiklos vertinimo, priemokų skyrimo bei skatinimo komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo siūloma skirti priemoką dėl darbo krūvio padidėjimo COVID-19 sąlygomis. Paaiškino, kad atsakovė 2021 m. birželio 11 d. pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų aplinkybių nurodė, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo įdarbinta dar viena (duomenys neskelbtini). Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad minėta pareigybė VSAT vado įsakymu buvo patvirtinta dar 2020 m. lapkričio 25 d., kas rodo, kad jau tuomet buvo pripažinta, jog logistikos specialisto darbo krūvis Užsieniečių registracijos centre atitinka 2 pilnus etatus. Taip pat pažymėjo, kad naujai nuo 2021 m. balandžio 1 d. priimtai (duomenys neskelbtini) I. J. tuo pačiu 2021 m. gegužės 4 d. protokolu buvo nuspręsta siūlyti VSAT vadui skirti 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai ir priemoka jai buvo skirta už analogišką darbą. Nurodė, kad darbo krūvis padidėjo dėl iškelto reikalavimo, jog turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos, darbo krūvis padidėjo visiems Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojams ir jiems visiems buvo skiriama priemoka prie atlyginimo už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės, tik jai vienai nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo nebeskirta priemoka, nors ji dirbo tomis pačiomis sąlygomis, vykdė tuos pačius papildomus COVID-19 prevencijos reikalavimus kaip ir kiti Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojai. Teigė, jog dėl kokios tiksliai priežasties jos atžvilgiu buvo priimtas diskriminacinis sprendimas ji nežino, kas nurodytu laikotarpiu išskyrė ją iš kitų Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojų, tai nėštumas, ji 2021 m. balandžio–birželio mėnesiais buvo nėščia, vėliau išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Nurodė, kad galbūt buvo kita diskriminavimo priežastis, tikroji priežastis yra žinoma tik atsakovei, tačiau priežasties nenustatymas niekaip negali paneigti paties fakto, kad už vienodų funkcijų vykdymą, vienodomis darbo sąlygomis buvo mokamas nevienodas atlyginimas. Pabrėžė, kad darbdavės sprendimas padidėjus darbo krūviui dėl papildomai įvestų reikalavimų skirti priemoką ne visiems darbuotojams, kuriems padidėjo darbo krūvis, grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Paaiškino, kad kreipdamasi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ji negalėjo įvardinti jai neišmokėtų priemokų sumos, šią sumą buvo įpareigota apskaičiuoti atsakovė, kuri Darbo ginčų komisijai 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėnesiais nesumokėtų priemokų suma jai sudaro 589,24 Eur iki mokesčių (2021 m. balandžio mėn. – 224,20 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 162 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 203,04 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo pandemijos pradžios jos darbo krūvis padidėjo; kai iš jos buvo paimtas kompiuteris, ji naudojosi kolegės kompiuteriu kartu su ja, naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu, naujų darbo priemonių jai suteikimo neprašė; darbo užmokestį gavo visą, tačiau priedo už padidėjusį darbo krūvį – ne, mano, kad jo negavo, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, tokiu būdu ji buvo diskriminuojama.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad priimti du skirtingi komisijos sprendimai (vienas skirti ieškovei priedą, kitas – neskirti) rodo, jog tam tikras asmuo buvo nusistatęs neigiamai ieškovės atžvilgiu; tas pačias pareigas kaip ir ieškovė ėjusi I. J. irgi nevykdė tuo laikotarpiu viešųjų pirkimų, tačiau jai priedas buvo skirtas, vadinasi, tai pareigybei tuo laikotarpiu nereikėjo vykdyti viešųjų pirkimų, be to, nėra priimtas joks dokumentas draudžiantis ieškovei vykdyti viešuosius pirkimus, taipogi iš atsakovės pateiktos medžiagos matosi, kad buvo perkamos prekės, kurių pirkimas ieškovei nepriklausė, pirkimus organizavo kitas skyrius, kai kurie pirkimai pradėti tik 2021 m. liepos mėn. ir vėliau. Kartu prašė skirti atsakovei baudą, dalį kurios atsakovė sumokėtų ieškovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepateikiant į bylą tarnybinio pranešimo ir teikiant nesusijusius su ginču dokumentus.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 1–8).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad VSAT 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) detaliai ieškovei išdėstė priemokos neskyrimo jai priežastis; priemokos (priedo) mokėjimo tvarka ir sąlygos ieškovei, kaip dirbančiai VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialiste, nenustatytos jos darbo sutarties 1.3 punkte, kuriame aptariamos darbo apmokėjimo sąlygos, kadangi priemokų ir priedų mokėjimas nukreipiamas į VSAT galiojantį lokalinį teisės aktą – VSAT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą VSAT vado 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 4-306 (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta, kad darbuotojams priemokos gali būti mokamos šiais atvejais: už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą (26.1 papunktis), už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės (26.2 papunktis), už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas (26.3 papunktis), vadovaujantis Aprašo 32 punktu, už darbuotojams pavestų papildomų pareigų ar užduočių vykdymo kontrolę atsakingas tiesioginis darbuotojo vadovas, pagal VSAT vado 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 4-351 patvirtinto VSAT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir kasmetinės veiklos vertinimo, priemokų skyrimo bei skatinimo komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 3.3 papunktį, komisija nagrinėja gautus tarnybinius pranešimus ir teikia VSAT vadui siūlymus dėl priemokų darbuotojams skyrimo, taigi, priemokos (priedo) mokėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas teikia tarnybinį pranešimą komisijai, kai darbuotojas atlieka Apraše numatytus darbus. Atkreipė dėmesį į tai, kad kadangi ieškovės darbo sutartyje nėra sulygta dėl konkretaus priedo dydžio ir mokėjimo tvarkos, tai darbo sutartis nenustato privalomo reikalavimo VSAT skirti priemoką ieškovei, ginčo priemoka nelaikytina darbo užmokesčio dalimi ir nesuteikia teisės darbuotojai jos reikalauti, VSAT vadas turi diskrecijos teisę spręsti – skirti ar neskirti priemoką, tačiau vadovaujantis VSAT nustatyta tvarka, VSAT vadas sprendimus dėl priemokų skyrimo priima tik gavęs komisijos siūlymus, nagrinėjamu atveju priedo skyrimas yra VSAT teisė, bet ne pareiga. Pabrėžė, kad kadangi ieškovės darbas 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais neatitiko Apraše nustatytų kriterijų (sumažėjo darbo krūvis, sustabdžius ieškovės viešųjų pirkimų funkcijos atlikimą, inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo savo pareigomis ir kt.), todėl VSAT vado sprendimu priedas ieškovei buvo neskirtas. Teigė, jog aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją, nesuponuoja darbdavei pareigos beatodairiškai mokėti darbuotojai priedą, turi būti atsižvelgiama į visumą faktų ir aplinkybių bei įvertinta, ar darbuotojos darbo krūvis realiai pakito dėl padidėjusio darbų masto. Paaiškino, kad 2021 m. kovo 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo vykdant viešuosius pirkimus, minėtą dieną iš ieškovės buvo paimtos darbinės priemonės, būtinos atitinkamų darbinių funkcijų sklandžiam ir kokybiškam vykdymui, t. y. stacionarus ir nešiojamasis kompiuteriai (grąžinti 2021 m. gegužės 6 d.) bei telefonas (grąžintas 2021 m. balandžio 28 d.), šiuo pagrindu VSAT Teisės skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2021 m. balandžio 1 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ieškovė savo veiksmais sudarė išskirtines sąlygas viešajame pirkime dalyvavusiai įmonei pasiruošti viešajam pirkimui, neužtikrino konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, atskleidė konfidencialią informaciją, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialisto pareigybės aprašymo nuostatas, VSAT viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu, 4 punkto, 5.1 papunkčio, 14.1 papunkčio ir 77.1 papunkčio nuostatas, kas rodo ieškovės nesąžiningus veiksmus, jos kaip darbuotojos nelojalumą darbdavei, be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad ieškovė pasinaudojusi savo užimamomis pareigomis užsakė savo asmeninėms reikmėms lentynėles būtent iš tiekėjų, kurie gamina baldus VSAT Užsieniečių registracijos centrui, priėmė minėtas lentynėles iš įmonės atstovo neatlygintinai žinodama, kad lentynas jis dovanoja būtent dėl jos tarnybinių pareigų bei tikėdamasis jos pagalbos ateityje, nesiekė išvengti interesų konflikto, o atvirkščiai – pasinaudojo savo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti, tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad VSAT įvertinusi tai, jog ieškovė yra nėščia ir jos atžvilgiu taikytini DK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo apribojimai, ieškovės drausminėn atsakomybėn netraukė, tačiau atsižvelgiant į tai bei į tai, kad ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo viešųjų pirkimų srityje, nuo 2021 m. kovo mėnesio jai neleido inicijuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų, susijusių su Užsieniečių registracijos centro plėtra, o šių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą pavedė vykdyti VSAT (duomenys neskelbtini) P. Č. ir VSAT (duomenys neskelbtini) O. L., mokant jiems atitinkamą priedą prie pareiginės algos. Paaiškino, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio ieškovės darbo krūvis ženkliai sumažėjo, todėl nesant priemokos skyrimo sąlygos, priemokų skyrimo bei skatinimo komisija pagrįstai priėmė sprendimą nesiūlyti VSAT vadui skirti ieškovei priemoką už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio mėnesį, dėl aukščiau minėtų priežasčių priemoka ieškovei nemokėta ir 2021 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Mano, kad toks sprendimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis teisės aktais bei įvertinus faktinį ieškovės darbo krūvį, be jokio diskriminacinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas vyko 2021 m. balandžio mėn., o ieškovės minimas tarnybinis pranešimas, kuris nerastas DVS, ieškovės nurodytas kaip surašytas tik 2021 m. birželio mėn.; daug funkcijų turi atlikti pirkimo iniciatorius iki kol perduodami darbai pirkimo organizatoriui; ne visiems Užsieniečių registracijos centro darbuotojams buvo skirtos priemokos; paėmus iš ieškovės darbo priemones, ji kokybiškai darbo funkcijų vykdyti negalėjo; buvo žodinis nurodymas ieškovei nevykdyti viešųjų pirkimų.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) A. K. parodė, kad nepamena apie 2021 m. birželio mėn. rašytą tarnybinį pranešimą, susijusį su ieškove; jei dokumentas įkeliamas į DVS, jis ten turėtų būti randamas, tačiau jis nėra IT specialistas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl priemokos nemokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2018 m. spalio 9 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2018 m. spalio 11 d. pradėjo dirbti VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialiste (el. b. t. I, l. 18–20), 2021 m. liepos 29 d. darbuotoja prašymu dėl priemokos išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, l. 56–58), kuri sprendimu nusprendė atmesti jos prašymą kaip nepagrįstą (el. b. t. I, l. 7–13).
DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
DK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.
Pagal Aprašo 26.2 punktą, darbuotojams priemokos gali būti mokamos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Taigi, pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Matyti, kad darbo sutartimi šalys nėra sulygusios dėl konkretaus priedo (priemokos) prie darbo užmokesčio ieškovei mokėjimo, tas nėra įtvirtinta ir kolektyvinėje sutartyje. Būtent DK 139 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal Aprašo 26.2 punktą, įtvirtinantį, kad darbdavė turi teisę mokėti priemokas darbuotojams už papildomą darbo krūvį, bet neprivalo to daryti (nes Aprašo 26.2 punkte pagal kolektyvinės sutarties 25 punktą įtvirtinta sąvoka „gali būti mokamos“), darbdavė nutarė skatinti/motyvuoti darbuotojus už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėn. (el. b. t. I, b. l. 23–32), vadinasi, skirti priemoką (premiją) ar ne yra darbdavės diskrecijos teisė.
Nagrinėjamu atveju ieškovei priemoka už papildomą darbo krūvį 2021 m. balandžio–birželio mėn. nebuvo skirta darbdavei konstatavus, kad 2021 m. balandžio–birželio mėn. ieškovės darbo krūvis nepadidėjo, o ženkliai sumažėjo, kadangi ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo viešųjų pirkimų srityje ir nuo 2021 m. kovo mėn. iš jos buvo paimtos darbo priemonės (kompiuteriai iki 2021 m. gegužės 6 d., telefonas iki 2021 m. balandžio 28 d.) (šių aplinkybių ieškovė neginčijo, kartu pripažindama, kad dėl naujų darbo priemonių išdavimo į darbdavę nesikreipė, nes naudojosi savu telefonu, o kompiuteriu dalinosi su kolege), ieškovei nuo 2021 m. kovo mėn. žodiniu nurodymu nebeleista inicijuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų, susijusių su Užsieniečių registracijos centru, o šių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas buvo perduotas kitiems darbuotojams (P. Č. ir O. L.), kuriems dėl to buvo mokamas priedas prie pareiginės algos. Tai, kad šios užduotys buvo perduotos ne tokias pačias pareigas kaip ir ieškovė ėjusiai darbuotojai I. J., niekaip neįtakoja ginčo išsprendimo ir nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės pareigybei tuo laikotarpiu nereikėjo vykdyti viešųjų pirkimų, kaip kad nepagrįstai teigė ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu. Aukščiau nurodytus atsakovės teiginius patvirtina bylos medžiaga – duomenys apie 2021 m. kovo 2 d. ieškovės sulaikymą dėl ikiteisminio tyrimo metu ieškovei pareikštų įtarimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį vykdant viešuosius pirkimus (el. b. t. I, b. l. 155–174), kas, akivaizdu, kol vyko tyrimas sudarė pakankamą pagrindą darbdavei nebeduoti ieškovei atlikti tų funkcijų, kurias atliekant jai pareikšti įtarimai, kai galiausiai prokuroro prieita išvada, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas, veikė priešingai tarnybos interesams, viršijo savo įgaliojimus (el. b. t. III, b. l. 50–60), VSAT komisijos 2021 m. gegužės 5 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 23–32), 2021 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl būtinybės operatyviai atlikti reikalingų įrenginių ir baldų viešąjį pirkimą ir šią užduotį pavedant darbuotojams P. Č. ir O. L. bei dėl papildomos užduoties jiems pavedimo siūlant skirti jiems priemokas (el. b. t. II, b. l. 37–38), VSAT vado 2021 m. kovo 30 d. įsakymas Nr.TE-369 „Dėl priemokų skyrimo“, kuriuo darbuotojams P. Č. ir O. L. nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. už papildomų užduočių atlikimą – už operatyvų reikalingų įrenginių ir baldų viešųjų pirkimų organizavimą, skirta priemoka (el. b. t. II, b. l. 39–40). Pastebėtina ir tai, jog papildomai ieškovės teiginius, kad 2021 m. balandžio–birželio mėn. nebuvo suplanuota ir vykdoma viešųjų pirkimų, kurių vykdytoju būtų Užsieniečių registracijos centras, paneigia VSAT vado 2021 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. K-236 „Dėl 2021 metų viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“, pagal kurį pirkimo iniciatoriui Užsieniečių registracijos centrui pavesti pirkimai visais 2021 m. ketvirčiais pažymėti punktais nuo 201 iki 295 (el. b. t. II, b. l. 65–104). Taigi, matyti, kad ginčo laikotarpiu viena iš ieškovei buvusių pavestų darbinių funkcijų – pirkimo organizatoriaus funkcijų vykdymas – buvo pavesta atlikti kitiems dviems darbuotojams, kuriems dėl to buvo mokama priemoka prie darbo užmokesčio, kadangi dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu dėl galimo jos piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, toliau jai šios darbinės funkcijos nebebuvo pavedamos atlikti, o vien tai, kad nebuvo priimtas individualus teisės aktas, draudžiantis ieškovei toliau šias funkcijas vykdyti, nekeičia aukščiau nustatytų aplinkybių, kad ieškovė šių funkcijų ginčo laikotarpiu nevykdė, kadangi jas darbdavės pavedimu vykdė kiti asmenys.
Tai, kad iki VSAT komisijos 2021 m. gegužės 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 23–32) priėmimo, kuriuo buvo nutarta nesiūlyti skirti ieškovei priemoką, buvo priimtas VSAT komisijos 2021 m. balandžio 28 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. II, b. l. 42–49), kuriuo buvo nutarta siūlyti skirti ieškovei priemoką, ginčo išsprendimui reikšmės neturi, kadangi tokia aplinkybė tik patvirtina, jog iki 2021 m. gegužės 5 d. komisijai dar nebuvo perduota informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu ir jos darbo krūvio sumažėjimą tuo pagrindu (iki tol jos atliktas viešųjų pirkimų procedūras perdavus atlikti kitiems darbuotojams) (tai pažymėta pačiame VSAT komisijos 2021 m. gegužės 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinyje (protokolo 5 lape)), todėl ieškovės atstovo advokato teiginys teismo posėdžio metu, kad priimti du skirtingi komisijos sprendimai (vienas skirti ieškovei priedą, kitas – neskirti) rodo, jog tam tikras asmuo buvo nusistatęs neigiamai ieškovės atžvilgiu, visiškai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, darbdavė byloje įrodė, kad darbuotojos darbo krūvis ginčo laiktarpiu sumažėjo, o ne padidėjo, kadangi nors ir pandemijos laikotarpiu buvo papildomų užduočių ieškovei, kaip ir kitiems darbuotojams, tačiau kartu ieškovei buvo nebepavesta vykdyti pirkimo organiatoriaus funkcijų, tas funkcijas perduodant kitiems dviems darbuotojams, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu dėl galimo jos piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, darbdavė laikėsi vidinės priemokų skyrimo tvarkos, sprendimą neskirti ieškovei priemokos motyvavo, nėra įrodymų, kad kitam darbuotojui, kuriam taip pat pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, vykdant analogiškas funkcijas būtų skirta priemoka, dikriminacija ieškovės atžvilgiu nenustatyta. Kartu pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji mano, kad priemokos negavo, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu ir tokiu būdu, jos manymu, ji buvo diskriminuojama, tačiau, pabrėžtina, kad priedas kaip skatinamoji/motyvacinė priemonė darbuotojui skiriama darbdaviui įvertinant tiek darbuotojo darbo funkcijų atlikimą, jų mastą, tiek pačią asmenybę, o aukščiau aptartas ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir galiausiai konstatuoti darbuotojos padaryti pažeidimai, akivaizdu, neigiamai charakterizuoja tokią darbuotoją. Dar kartą pabrėžtina, kad DK 139 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priemokų (premijų) skyrimas yra darbdavės diskrecijos teisė.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pagrindas ieškinio tenkinimui nenustatytas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei prašymo tokias išlaidas priteisti nėra pateikusi. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Kartu pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė prašė skirti atsakovei baudą, dalį kurios atsakovė sumokėtų ieškovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepateikiant į bylą tarnybinio pranešimo ir teikiant nesusijusius su ginču dokumentus, tačiau teismas nenustatė pagrindo baudos skyrimui nurodytu pagrindu, kadangi nepateiktas dokumentas nesutrukdė išnagrinėti bylos, o atsakovės į bylą teikiami dokumentai yra jos pasirinkimo teisė kaip ginti savo interesus ir poziciją teisme.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės S. K. ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-14869/2021 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.