Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, Vaiko teisių apsaugos institucijai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį dėl tų pačių dalykų, tretieji asmenys UAB „Žemkasa“, UAB „SB lizingas“, UAB „Mokilizingas“ „Swedbank“ AB ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimo dalies, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, palikti santuokines pavardes, nepilnametės dukros L. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. B.. Prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2013-11-12 kredito sutartį pripažinti jos asmenine prievole. Transporto priemones „MAZ8141“, valst. Nr. LZ364 ir „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei priteisti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas nuolat pradėjo vartoti alkoholį, tapo agresyvus, vartoja smurtą jos ir vaiko atžvilgiu, nesirūpina šeima, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, o iš atsakovo priteistas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisti nepilnametei dukrai L. B. išlaikymą periodinių išmokų po 150 Eur, periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nustatyti A. B.. Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete L. B. šiomis sąlygomis: atsakovas kas antro savaitgalio penktadienį 17 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo dieną gyvena su tėvu, dukra pervežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki šios (sekančios) dienos 19 val.. Atsakovas, kol nepilnametė dukra pradės lankyti mokyklą, pusę kasmetinių atostogų ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleidžia su dukra, išveždamas ją išjos gyvenamosios vietos , taip pat atostogų, bet ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiu, bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nepilnametė dukra pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakovu. Ieškovė atsakovui nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas bendrauti su dukra, taip pat dalyvauti jos auklėjime. Atsakovas neporiniais kalendorinių metų Kūčias ir Šventąsiais Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio 1 dieną) praleidžia, kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų - Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su dukra, išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos. Dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventės dienos 19 val.. Keičiantis ieškovės ir jų nepilnametės dukros gyvenamajai vietai, ji privalo apie tai informuoti prieš 7 (septynias) dienas atsakovą. Ieškovė, be atskiro atsakovo raštiško sutikimo išvežti šalių nepilnametės dukters į užsienį negali. Taip pat prašė atsakovo prievoles kreditoriams: „Swedbank“, AB, 2015-11-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-104519-GV, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su UAB „Žemkasa“, 2015-11-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. PAS/2015-1, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Su UAB „Mokilizingas“, 2015-12-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJU51210MNPA, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Su UAB „SB lizingas“, 2016-01-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C601722880, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Su „Swedbank“, AB, 2016-01-27 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-008153-GV, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Su UAB „SB lizingas“, 2016-03-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C603751061, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Priteisti atsakovui iš ieškovės 8382,50 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas ir darbą gerinant ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Santuokoje įgyta turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinti sekančiai: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daktus: Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) vertė - 1500 Eur; 1500 Eur vertės dujinis pečius; 1800 Eur vertės virtuvinis komplektas; 800 Eur vertės įmontuojama spinta; 150 Eur vertės įmontuojama indaplovė; 150 Eur vertės kaitlentė; 100 Eur vertės prieškambario spinta. Viso kilnojamojo turto už 6000 Eur. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė - 1500 Eur; 400 Eur vertės daugiafunkcinis treniruoklis „Christopeit - sport Profi Center De Luxe“; 120 Eur vertės treniruoklis „dviratis“; 150 Eur vertės 100 cm įstrižainės televizorius; 400 Eur vertės dviejų durų šaldytuvas; 250 Eur vertės skalbimo mašina; 100 Eur vertės dušo kabina; 550 Eur vertės sauna; 400 Eur vertės dvigulė lova su čiužiniu; 100 Eur vertės „kaušas“ nuo ekskavatoriaus; 200 Eur vertės „Makita“ su dėže ir dviem akumuliatoriais; 20 Eur vertės siaurapjūklis; 20 Eur vertės elektrinis grandinės galastuvas; 140 Eur vertės du trimeriai; 100 Eur vertės žoliapjovė; 200 Eur vertės benzininis pjūklas; 50 Eur vertės pasas; 200 Eur vertės rusiško aukso žiedas; 200 Eur vertės du kampiniai šlifuokliai. Viso kilnojamojo turto už 5100 Eur. Priteisti atsakovui iš ieškovės 450 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė ieškinyje išdėstė visiškai nepagrįstas aplinkybes apie jo vartojamą fizinį ir psichologinį smurtą sutuoktinės ir vaiko atžvilgiu. Jis nėra vartojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš šeimą. Priešingai, ieškovė 2016 m. birželio pabaigoje išvarė atsakovą iš namų, neleisdama pasiimti net asmeninių daiktų. Santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Santuokos metu atsakovas savo vardu ėmė paskolas iš kredito įstaigų. Pinigai buvo išleisti ieškovei priklausančio turto – namo pagerinimui bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pusė šių sumų turi būti priteista atsakovui. Atsakovui taip pat turi būti atlyginta už darbą pagerinant ieškovei priklausantį namą. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas 2016-06-24, būdamas neblaivus, tyčia sugadino name esančią dujų sistemą, todėl jos ir vaiko gyvybei buvo iškilęs realus pavojus. Todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Automobilis „Peugeot 307“ jos yra įsigytas iki santuokos sudarymo, todėl nedalintinas. Apie santuokos metu atsakovo paimtus kreditus jai nėra žinoma, šie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams, juo labiau – jos turto pagerinimui. Namas buvo pagerintas jos tėvų lėšomis. Sutinka pasidalinti namų apyvokos daiktus, nors dalis jų nėra pas ieškovę.Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį UAB „Žemkasa“ nurodė, kad ieškovei ir atsakovui kaip jų bendrovės darbuotojams įteikė vestuvinę dovaną, jokių pretenzijų jiems neturi, nėra kreditoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – B. ir B.. Dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina A. B.. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai L. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur, periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nustatyti A. B.. Nustatė bendravimo tvarką su nepilnamete L. B., šiomis sąlygomis: atsakovas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalio penktadienį 17 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo dieną gyvena su tėvu, dukra pervežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki šios (sekančios) dienos 19 val.. Atsakovas, kol nepilnametė dukra pradės lankyti mokyklą, pusę kasmetinių atostogų ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleidžia su dukra, išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų, bet ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiu, bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nepilnametė dukra pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakovu. Ieškovė atsakovui nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas bendrauti su dukra, taip pat dalyvauti jos auklėjime. Atsakovas neporiniais kalendorinių metų Kūčias ir Šventąsiais Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio 1 dieną) praleidžia, kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų - Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su dukra, išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos. Dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventės dienos 19 val.. Keičiantis ieškovės ir jų nepilnametės dukros gyvenamajai vietai, ji privalo apie tai informuoti prieš 7 (septynias) dienas atsakovą. Nei vienas iš tėvų be kito raštiško sutikimo negali išvežti šalių nepilnametės dukters į užsienį. Padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: 1063 Eur vertės dujinį pečių; 1800 Eur vertės virtuvinį komplektą; 200 Eur vertės įmontuojamą spintą; 150 Eur vertės įmontuojamą indaplovę; 150 Eur vertės kaitlentę; 150 Eur vertės 100 cm įstrižainės televizorių. Viso turto už 3513 Eur. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė - 1500 Eur; 400 Eur vertės daugiafunkcinį treniruoklį „Christopeit - sport Profi Center De Luxe“; 120 Eur vertės treniruoklį „dviratis“; 100 Eur vertės dušo kabiną; 550 Eur vertės sauną; 100 Eur vertės „kaušą“ nuo ekskavatoriaus; 200 Eur vertės „Makita“ su dėžę ir dviem akumuliatoriais; 20 Eur vertės siaurapjūklį; 20 Eur vertės elektrinis grandinės galastuvą; 140 Eur vertės du trimerius; 100 Eur vertės žoliapjovę; 200 Eur vertės benzininis pjūklą; 200 Eur vertės du kampinius šlifuoklius. Viso turto už 3650 Eur. Prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2013-11-12 kredito sutartį pripažino asmenine prievole. Prievoles kreditoriams: „Swedbank“ AB pagal 2015-11-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-104519-GV; UAB „Mokilizingas“, pagal 2015-12-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJU51210MNPA; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-01-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C601722880; „Swedbank“ AB pagal 2016-01-27 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-008153-GV; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-03-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C603751061, pripažino solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 172,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti 2016-10-07 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Konstatavo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos nėra, mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, ji dukra rūpinasi tinkamai, todėl vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, tvirtinant maksimalią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad yra nustatoma maksimali atsakovo ir dukros bendravimo tvarka ir vaikas nemažą laiko tarpą praleis su tėvu, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra kokių nors išskirtinių (dėl sveikatos būklės ar kitų neordinarių poreikių) vaiko priežiūros išlaidų, taip pat į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, į tai, kad ieškovei tenka didesni kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai, sprendė, kad iš atsakovo priteistinos 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės yra pakankamai. Sprendė, kad yra pagrindas iš dalintino turto sąrašo išbraukti iki santuokos šalių įsigytą turtą. Sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog turtas buvo pagerintas iš esmės, t.y. duomenų apie tai, kad santuokos metu turto vertė padidėjo. Teismo nuomone, atsakovo nurodyti namo remonto darbai, nekeičiant pagrindinio statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, o šuns voljero pastatymas ar sklypo priežiūros darbai nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl neatsirado pagrindo ieškovės asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovas negali reikalauti kompensacijos, remdamasis CK 3.115 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis yra pareikštas neteisingai, nes pagal sandorius, sudarytus šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas įrodinėjo būtent tokias aplinkybes, sutuoktiniai atsako solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teisme pripažįstant prievoles kreditoriams „Swedbank“ AB pagal 2015-11-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-104519-GV; UAB „Mokilizingas“, pagal 2015-12-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJU51210MNPA; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-01-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C601722880; „Swedbank“ AB pagal 2016-01-27 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-008153-GV; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-03-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C603751061, asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teigia, kad teismas peržengė atsakovo priešieškinio reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymi, kad kreditai atsakovo paimti vėliau nei ieškovė įsigijo namą, todėl jie negalėjo būti skirti ieškovės būstui pagerinti. Pabrėžia, kad namo terasos įrengimui buvo panaudotos ieškovės tėvų, o ne atsakovo lėšos. Atkreipia dėmesį, kad šalių skyrybų procesas prasidėjo faktiškai dar 2015 m. rugpjūčio mėn., o pirmąjį iš minėtų kreditų atsakovas paėmė po kelių mėnesių. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, teikti pirmosios instancijos teismui, apie paimtų kreditų panaudojimą, šias lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, neatitinka tikrovės.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (buities gerinimui), todėl abu sutuoktiniai už minėtų kreditų grąžinimą privalo atsakyti bendrai. Teigia, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2016 m. birželio mėn., t.y. po to, kai buvo paimti minėti kreditai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria prievolės kreditoriams „Swedbank“ AB pagal 2015-11-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-104519-GV; UAB „Mokilizingas“, pagal 2015-12-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJU51210MNPA; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-01-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C601722880; „Swedbank“ AB pagal 2016-01-27 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-008153-GV; UAB „SB lizingas“ pagal 2016-03-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C603751061, pripažintos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyrius reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Dėl to CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nurodytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Iš pateiktos teisės normos nuostatų matyti, kad CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla priskirtina prie šeimos bylų, todėl teismas, priimdamas byloje sprendimą, turi teisę remtis CPK 376 straipsnyje nustatyta teise peržengti (prieš)ieškinio reikalavimų ribas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas siekia, jog jam būtų iš dalies atlyginta už panaudojimą lėšų, kurias jis, paėmęs kreditus, panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju atsakovas formaliai turi teisę į atitinkamos kompensacijos priteisimą. Tačiau nenustatęs, kad yra pagrindas minėtos kompensacijos priteisimui, nes lėšos buvo panaudotos ne konkrečiai ieškovės priklausančio turto gerinimui, o šeimos poreikiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju yra pagrindas peržengti priešieškinio reikalavimų ribas ir spręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių solidarios prievolės pagal kreditinius įsipareigojimus, atsiradusius iš atsakovo vardu paimtų kreditų. Toks apylinkės teismo elgesys vertintinas teigiamai, nes turto, atitinkamai ir turtinių teisų, padalijimas santuokos nutraukimo byloje turi atitikti kiekvieno iš sutuoktinių teisėtus interesus ir šių interesų bei teisių nepažeisti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas dėl teismo teisės išeiti už priešieškinio reikalavimo ribų pažeidimo atmestinas.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, tyrė ir vertino visus šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios, šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių. Dėl to konstatuotina, kad atsakovas įrodė, jog jo vardu paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams (CPK 178 straipsnis).Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės. Aplinkybė, jog atsakovas prisidėjo prie ieškovės namo terasos statymo, pati savaime neįrodo, kad tokiais savo veiksmais jis įtakojo ieškovės turto vertės padidėjimą. Toks atsakovo elgesys iš esmės laikytinas, kaip rūpestingo sutuoktinio, prisidėjimu prie bendro šeimos poreikio gyventi kokybiškai. Tokio pobūdžio prisidėjimas (atitinkamų ūkio darbų atlikimas ir tam reikalingų atitinkamų medžiagų pirkimas) šeimos interesais, sudarant tam tikrus sandorius, pvz., kaip nagrinėjamu atveju – kredito sutarčių sudarymas, atitinka CK 3.109 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo vardu sudarytų sandorių kaina būtų aiškiai per didelė ir neprotinga, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo prievolės asmeniškumo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovas iš esmės pareiškė neteisingą reikalavimą, tačiau tai nekliudo teismui tinkamai spręsti pareikštus reikalavimus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės A. B. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.