Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymų panaikinimo; tretieji asmenys: VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, I. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

6. Trečiasis asmuo I. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Priteisti apeliantei iš ieškovės 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Ieškovė įsipareigojo atlyginti visas apeliantės patirtas byline?jimosi is?laidas, susijusias su s?ia civiline byla, bet jos turi būti pagrįstos. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

7.2. PVM sąskaita faktūra išreiškia ją išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sąskaitos pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, įpareigoti kitą šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-619-1120/2019).

7.3. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Tai, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių, savaime nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

7.4. Trečiasis asmuo I. I. nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato darbo ir laiko sąnaudų, t. y. prie PVM sąskaitų faktūrų nėra tikslių paslaugų ataskaitų, darbų ataskaitos ar patirtų išlaidų išklotinės, kurios patvirtintų konkrečių paslaugų (darbų) apimtis (įvardytas tik klientės interesų atstovavimas civilinėje byloje Nr. e2-40636-996/2020, atsiliepimo į ieškinį, atskirąjį skundą parengimas, bet nenurodomo darbo ir laiko sąnaudos, konkrečios paslaugos įkainis, nurodytas kliento atstovavimas pirmosios instancijos teisme, bet neaiški, kokia paslauga suteikta).

8. Trečiasis asmuo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras atsiliepime prašė trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiai argumentais:

8.1. Trečiasis asmuo I. I. turėtų teisę reikalauti apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras už advokato suteiktas paslaugas, jeigu jos būtų pagrįstos.

8.2. Taikos sutartyje šalys neįvardijo konkrečios sumos, t. y. taikos sutartyje ieškovė įsipareigojo atlyginti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet tai nereiškia, kad šios išlaidos negali būti kvestionuojamos bei vertinamas jų pagrįstumas. Bendroji taisyklė yra ta, jog negali būti toleruotinas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

8.3. Apeliantė reikalauja nepagrįstai didelės sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo jų nepagrindė.

8.4. Teismas tinkamai ir nuosekliai įvertino visas faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės šiam ginčui išspręsti. Teismas tinkamai nustatė, jog trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Abejose sąskaitose nurodytas apeliantės interesų atstovavimas ir atsiliepimo į ieškinį parengimas. Ši byla nesudėtinga, kelti klausimai siauri. Apeliantė dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

8.5. Vertinant apeliantės patirtų išlaidų dydį, būtina atsižvelgti į kitus kriterijus (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas aplinkybes.

8.6. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-302/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-577-302/2020). Apeliantės cituojamos bylos neatitinka šios bylos aplinkybių. Apeliantė šioje byloje yra trečiasis asmuo, ne taikos sutarties šalis. Taikos sutartimi siekta ne išspręsti apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, bet kitus reikalavimus. Apeliantės nurodytose nutartyse buvo nevykdomos esminės sutarties sąlygos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo trečiajam asmeniui civilinėje byloje, kurioje patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria be kita ko ieškovė įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui šio patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet atlygino tik jų dalį.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

17. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2021 m. vasario 2 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo. Sutarties 1.3.1 papunktyje šalys sulygo, kad kiekviena iš jų padengs savo patirtas bylinėjimosi (taip pat ir išlaidas advokatų ar advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) bei bet kokias kitas su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir nereikalaus jų iš kitos šalies. Išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu, kurios bus priteistos į valstybės biudžetą, ieškovė ir atsakovė atlygins lygiomis dalimis (sutarties 1.3.2 papunktis). Taikos sutartyje šalys įsipareigojo nereikalauti iš viena kitos atlyginti išlaidų, susijusių su taikos sutarties sudarymu bei įvykdymu (sutarties 1.3.3 papunktis).

20. Ieškovė sutarties 1.3.4 papunktyje įsipareigojo per 20 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo kompensuoti visas trečiojo asmens I. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia civiline byla.

21. Trečiasis asmuo I. I. iki taikos sutarties patvirtinimo teisme, pateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji 2020 m. gruodžio 23 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 907,50 Eur (su PVM) sumai „už klientės interesų atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-40636-996/2020, atsiliepimo į ieškinį parengimą“ ir 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad nurodyta sąskaita apmokėta. Trečiasis asmuo I. I. 2021 m. sausio 7 d. pateikė į bylą 2021 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 907,50 Eur (su PVM) sumai „už klientės interesų atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-40636-996/2020, atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo parengimą, kliento interesų atstovavimą pirmosios instancijos teisme“ ir 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymą, kad nurodyta sąskaita apmokėta. Taigi iš viso trečiasis asmuo I. I. patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (sudaroma taikos sutartis)

23. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia procesinė situacija, kai bylos šalys sudarė taikos sutartį, joje ieškovė įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui visas bylinėjimosi išlaidas (nenurodžiusi konkretaus jų dydžio), teismas patvirtino taikos sutartį ir, ieškovei atlyginus tik dalį išlaidų, trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal nevykdomą taikos sutartį.

24. Pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį, išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas.

25. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

26. Teismui patvirtinus bylos šalių sudarytą taikos sutartį, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Tai reiškia, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

27. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 20 punktas).

29. CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau nurodyta taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė išsprendė kilusį ginčą dėl darbo teisinių santykių. Taikos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kokia tvarka bus atlyginamos visų byloje dalyvavusių asmenų, taip pat ir trečiojo asmens I. I. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš 1.3.1–1.3.4 papunkčių turinio matyti, kad šalys nesitarė dėl konkrečių sumų, kurias turės atlyginti, bet tarėsi, kokiomis dalimis jos bus atlyginamos ir kuri iš šalių jas atlygins. Taigi šalys susitarė nereikalauti viena iš kitos atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, išlaidas valstybei atlyginti lygiomis dalimis, ieškovė įsipareigojo atlyginti išlaidas apeliantei (šios nutarties 20 punktas). Trečiasis asmuo I. I. nebuvo taikos sutarties šalis, jos nepasirašė. Taikos sutarties 1.3.4 punkto sąlyga reiškia, kad aptariamame punkte ieškovė įsipareigojo įvykdyti prievolę ne sutarties šaliai, bet trečiajam asmeniui – tai susitarimas (sutartis) trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Taikos sutarties 1.3.4 punkte neįrašyta konkreti bylinėjimosi išlaidų suma, todėl trečiasis asmuo, nors ir būdamas naudos gavėju pagal šią sutarties sąlygą, bet nebūdamas sutarties šalimi, neturi teisės reikalauti, kad ši taikos sutarties sąlyga būtų priverstinai įvykdyta ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl šios neįvykdytos taikos sutarties sąlygos. Nurodytą išvadą suponuoja taip pati įstatymo nuostata, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tik sutarties šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Kita vertus, analizuojant taikos sutarties 1.3.4 punktą CPK 94 straipsnio 2 dalies aspektu, pažymėtina, kad pagal aptariamą taikos sutarties sąlygą ieškovė įsipareigojo per 20 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo atlyginti visas trečiojo asmens I. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia civiline byla. Nurodyta sutarties sąlyga nesusitarta dėl materialiojo šalių ginčo. Akcentuotina tai, kad apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas vertina kaip materialųjį reikalavimą. Trečiasis asmuo I. I. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Ji pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas byloje dalyvaujančiam asmeniui laikytinas procesiniu, bet ne materialiuoju reikalavimu. Dėl to apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose spręsti klausimai, susiję su taikos sutarties esminių sąlygų, susijusių su materialiuoju ginčo objektu, nevykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-302/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-577-302/2020). Apeliacinės instancijos teismas taikos sutarties 1.3.4 punkto sąlygą kvalifikuoja kaip bylos šalių susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Nurodytoje taikos sutarties sąlygoje susitarta dėl subjekto, kuris prisėmė pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas bylos šalių taikos sutartį, nutarties rezoliucinėje dalyje privalėjo ne tik patvirtinti taikos sutarties sąlygas (turinį), bet taip pat ir, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu ir taikos sutarties 1.3.4 punktu, priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės konkretų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išdėstyto teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, pagrindu trečiasis asmuo galėtų įgyti teisę gauti (prašyti išduoti) vykdomąjį raštą ir tapti išieškotoju vykdymo procese (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turėtų teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą teismo nutarties (CPK 646 straipsnio 1 dalis), bet ne ja patvirtintos taikos sutarties pagrindu (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

32. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas bylos šalių taikos sutartį, neįvykdė pareigos ex officio patikrinti trečiojo asmens I. I. patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nutartimi, kuria patvirtina taikos sutartis, jų nepriteisė trečiajam asmeniui pagal taikos sutarties 1.3.4 punkte nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką iš ieškovės. Tai yra proceso teisės normų pažeidimas, lėmęs taip pat ir tai, kad teismas priėmė bei išnagrinėjo trečiojo asmens prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, nors šis trečiasis asmuo neturėjo teisės paduoti šio prašymo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atmetė prašymą – atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

33. Pagal CPK 328 straipsnį, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami tik formaliais pagrindais.

34. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Dėl trečiojo asmens pratirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

35. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto trečiajam asmeniui išdavimo klausimą, įvertino šias išlaidas pagrįstumo aspektu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra pakankamas pagrindas atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nesant duomenų, pagrindžiančių advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų įkainius, negalima įvertinti pateiktų bylinėjimosi dydžio pagrįstumo. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog tai, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių, savaime nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos tos pačios suteiktos paslaugos (klientės interesų atstovavimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas). Nesant išsamesnių duomenų apie suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sąskaitose nurodyta informacija dubliuojasi. Dėl to už tą pačią paslaugą (atsiliepimo į ieškinį surašymą) negali būti atlyginta du kartus.

39. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė sumokėta didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų pagrįsta, nors taip pat nepateikta išsamesnių duomenų. Ieškovė 2021 m. kovo 4 d. sumokėjo trečiajam asmeniui I. I. 950 Eur. Pirmosios instancijos teismas nevertino tik šių bylinėjimosi išlaidų (atskirai nuo likusios sumos) teisėtumo ir pagrįstumo, bet, spręsdamas dėl bendro trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgė taip pat ir į trečiajam asmeniui atlygintą bylinėjimosi išlaidų sumą.

40. Jeigu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta trečiajam asmeniui išduoti vykdomąjį raštą dėl nesumokėtų 865 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės, būtų panaikinti ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būtų perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (trečiojo asmens 2021 m. kovo 23 d. prašymą kvalifikavus kaip prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), pirmosios instancijos teismas pakartotinai turėtų įvertinti bylinėjimosi išlaidas. Tai pirmosios instancijos teismas jau padarė, t. y. įvertino trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jas sumažino. Taigi iš naujo pakartojus procesą pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patikrinus ne vykdomojo rašto išdavimo tvarka, bet taikant papildomo teismo procesinio sprendimo institutą (CPK 277 straipsnis), vis tiek būtų priteista tik dalis šių išlaidų, t. y. 950 Eur (žr. teismo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų vertinimo, išdėstytus šios teismo nutarties 33–39 punktuose). Dėl to nagrinėjamoje byloje apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta tik formaliais pagrindais, bet tai draudžiama daryti vadovaujantis CPK 328 straipsniu.

41. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad trečiojo asmens I. I. atskirasis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

42. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 328, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti trečiojo asmens I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį.