- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1039-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00634-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. O.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Hermio Europa“, Hermio Europa
- Trečiasis asmuo
- UAB „EvusLT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti baudą, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Hermio Europa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė viešajai įstaigai „Hermio Europa“ bankroto bylą (toliau – ir BVšĮ „Hermio Europa“, įstaiga), nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo teisė ir valdymas“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 25 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nemokumo administratorė MB „Nemokumo teisė ir valdymas“ buvo atstatydinta ir paskirta nauja BVšĮ „Hermio Europa“ nemokumo administratorė – MB „Sekmė“.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi nemokumo administratorė MB „Sekmė“ atstatydinta ir nemokumo administratore paskirta MB „Atisa“ (toliau – nemokumo administratorė).
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė buvusiam bendrovės vadovui M. O. (toliau – ir pareiškėjas) 300 Eur dydžio baudą už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
Šalies argumentai
5. Buvęs BVšĮ „Hermio Europa“ vadovas M. O. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo M. O. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
7. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad M. O., kaip paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo BVšĮ „Hermio Europa“ bendrovės vadovas, turėjo pareigą perduoti nemokumo administratorei įstaigos dokumentus ir turtą.
8. Nurodė, kad pareiškėjas M. O. po baudos paskyrimo, kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo, pateikė BVšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutartį, kuria remiantis, UAB „Callida“, būdama BVšĮ „Hermio Europa“ savininke, 2021 m. liepos 31 d. sudarė sutartį, pagal kurią bendrovės teisių perėmėjas yra D. P. (D. P.), taip pat Juridinių asmenų registro išrašą dėl teisių perėmimo įregistravimo nuo 2021 m. liepos 1 d. Remiantis BVšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutarties 6 punktu, visi įstaigos dokumentai buvo perduoti naujajam teisių perėmėjui. Šiuos duomenis teismas vertino kritiškai, kadangi tiek BVšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Callida“ direktoriumi buvo M. O., kuris remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės direktoriaus pareigas eina ir šiuo metu.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas M. O. nepateikė dokumentų priėmimo–perdavimo akto ar kitokių šią aplinkybę pagrindžiančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog minėtų dokumentų perdavimas apskritai buvo įgyvendintas.
10. Teismo vertinimu, buvusio bendrovės vadovo pateikti argumentai ir rašytiniai įrodymai savaime nepatvirtina, kad bendrovės vadovas bendrovės dokumentų ir turto neturi bei neatleidžia paskutinio buvusio bendrovės vadovo nuo pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą.
11. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui paskyrė baudą ne tik už atitinkamų dokumentų, kurių M. O. nurodo neturintis, bet ir bendrovės turto neperdavimą nemokumo administratorei, o apie bendrovės turto (ne)turėjimą ar (ne)perdavimą pareiškėjas nepateikė jokios informacijos.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad M. O. nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, o buvusio bendrovės vadovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka nustatyti, jog jis bendrovės turto ir dokumentų nemokumo administratorei neperdavė dėl objektyvių priežasčių bei, kad minėtais dokumentais ir turtu jis nedisponuoja. Todėl pareiškėjo M. O. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirtą baudą teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskirajame skunde pareiškėjas M. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą baudą; priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Paskutiniu VšĮ „Herio Europa“ savininku yra D. P.. Įstaigos perdavimo dokumentai ir duomenys apie naująjį savininką yra viešai žinomi bei įregistruoti Juridinių asmenų registre. Šio sandorio neginčijo jokia suinteresuota šalis, todėl sandoris yra teisėtas. Pagal turimus duomenis, nėra žinoma, ar nemokumo administratorė kreipėsi į D. P. dėl dokumentų perdavimo.
13.2. Pažymėjo, kad bankrutuojančios viešosios įstaigos kreditorių interesai nebuvo pažeisti dėl to, jog M. O. neperdavė dokumentų, kadangi įstaiga turi vienintelį kreditorių, kuris ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bei byloje nėra nustatyta akivaizdaus jo nesąžiningumo fakto ar nenoro bendrauti su nemokumo administratore perduodant įstaigos turtą ir dokumentus. Pareiškėjas pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, kad jis šiuo metu neturi nei dokumentų nei turto, kuriuos galėtų perduoti nemokumo administratorei.
13.3. Kadangi dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negalėjo įvykdyti nemokumo administratorės reikalavimų, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2021 m. liepos 31 d. BVšĮ „Hermio Europa“ apskaitos dokumentų perdavimo aktą.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
19. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019 29 punktas).
20. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas teikiamu įrodymu siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, susijusius su įstaigos dokumentų perdavimu trečiajam asmeniui, pasikeitus dalininkams. Nors teikiamas Apskaitos dokumentų perdavimo aktas pagal jo pasirašymo datą (2021 m. liepos 31 d.) bei dėl to, kad jis sudarytas prie VšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutarties Nr. HE21/07/31, kuri pateikta į bylą, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, bei įvertinus aplinkybę, jog nėra pagrindo spręsti, kad pateiktas įrodymas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, bei atsižvelgiant, jog teikiamas dokumentas gali būti reikšmingas siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, apeliacinės instancijos teismas jį priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
22. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
23. Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).
24. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.
25. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs bendrovės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratore, tiek su teismu.
27. Pagal bendrą taisyklę, pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratoriui priklauso paskutiniam bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), tačiau toks įpareigojimas gali būti nustatomas, jeigu bylos duomenys patvirtina, kad dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisiškai) vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).
28. Juridinių asmenų registro duomenimis BVšĮ „Hermio Europa“ vadovu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. buvo pareiškėjas M. O., kuris buvo paskutinis įstaigos direktorius iki bankroto bylos iškėlimo BVšĮ „Hermio Europa“. Taigi, pagal įstatymą, būtent jam kilo pareiga perduoti nemokumo administratorei įstaigos dokumentus ir turtą. Apeliantas nurodė, kad negali vykdyti 2022 m. birželio 21 d. teismo nutartimi jam nustatytos pareigos perduoti įstaigos turtą ir dokumentus, nes jos turto bei dokumentų neturi nuo tada, kai nebėra įstaigos direktorius. Paaiškino, kad turtą bei dokumentus perdavė įstaigos savininkui (D. P.), tačiau duomenų patvirtinančių dokumentų ir turto perdavimą tretiesiems asmenims (viešosios įstaigos dalininkui) pirmosios instancijos teismui nepateikė.
29. Kaip nurodyta nutarties 16, 21 punktuose, pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2021 m. liepos 31 d. BVšĮ „Hermio Europa“ apskaitos dokumentų perdavimo aktą, kuriuo grindžia dokumentų perdavimo naujajam įstaigos dalininkui D. P. faktą. Nors apeliacinės instancijos teismas priėmė šį rašytinį įrodymą į bylą, tačiau įvertinus visus byloje esančius duomenis, matyti, kad apelianto pozicija nuolat keičiasi ir yra itin prieštaringa. Apeliantas naujus įrodymus į bylą teikia iš esmės kiekvieną kartą pagal teismo procesinių sprendimų argumentus (nurodytus 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kai apeliantui buvo paskirta bauda bei skundžiamoje nutartyje, kai jo prašymas panaikinti paskirtą baudą nebuvo patenkintas).
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. O. po baudos paskyrimo, kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo, pateikė BVšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutartį, kuria remiantis, UAB „Callida“, būdama BVšĮ „Hermio Europa“ savininke, 2021 m. liepos 31 d. sudarė sutartį, pagal kurią bendrovės teisių perėmėjas yra D. P., taip pat Juridinių asmenų registro išrašą dėl teisių perėmimo įregistravimo nuo 2021 m. liepos 1 d. ir teigė, kad, remiantis BVšĮ „Hermio Europa“ teisių perėmimo ir perleidimo sutarties 6 punktu, visi įstaigos dokumentai buvo perduoti naujajam teisių perėmėjui.
31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis, nustatė, kad nurodytos nutarties 30 punkte BVšĮ teisių perėmimo ir perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Callida“ direktoriumi buvo M. O.. Iš teismui pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Callida“, atstovaujama direktoriaus M. O., pateikė patvirtinimą, jog buvęs BVšĮ „Hermio Europa“ vadovas M. O. perdavė visus įstaigos dokumentus UAB „Callida“. Tokį patvirtinimą teismas vertintino kritiškai, kadangi jį suteikė pats M. O.. Pažymėjo, kad nei su patvirtinimu, nei teismui pareiškėjas nepateikė dokumentų priėmimo–perdavimo akto ar kitokių šią aplinkybę pagrindžiančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog minėtų dokumentų perdavimas apskritai buvo įgyvendintas.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad apelianto į bylą pateikti duomenys apie BVšĮ „Hermio Europa“ dalininkų (savininkų) pasikeitimą, dokumentų ir turto perleidimą dalininkui D. P. yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Nors pagal paties apelianto į bylą pateiktą BVšĮ „Hermio Europa“ 2021 m. liepos 31 d. teisių perėmimo ir perleidimo sutartį, D. P. galėjo perimti iš buvusios savininkės UAB „Callida“ įstaigos teises ir pareigas tik nuo šios sutarties sudarymo (sutarties 4 punktas), tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie viešosios įstaigos dalininkus, matyti, jog D. P. VšĮ „Hermio Europa“ dalininku nurodyta jau nuo 2021 m. liepos 1 d., t. y. anksčiau, nei pagal sutartį jis galėjo perimti įstaigos teises iš buvusios savininkės.
33. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) juridinių asmenų registre įrašų apie viešosios įstaigos dalyvius nėra. Apelianto pateikti dokumentai apie įstaigos teisių perleidimą pagal 2021 m. liepos 31 d. teisių perėmimo ir perleidimo sutartį kartu perduodant ir visus įstaigos dokumentus (nurodant, kad įstaiga turto neturi) prieštarauja paties pareiškėjo pateiktiems duomenims apie naujo įstaigos savininko (dalininko) įregistravimą VĮ „Registrų centras“ nuo 2021 m. liepos 1 d. Esant nurodytai situacijai dėl prieštaringų duomenų pateikimo, juos nuolat papildant teikiamais naujais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esamoje padėtyje nemokumo administratorė turėjo pareigą kreiptis į paskutinį viešosios įstaigos vadovą dėl dokumentų ir turto perdavimo.
34. Pažymėtina ir tai, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog apeliantas įstaigos vadovo pareigas vykdė ir po jo nurodomo galimo įstaigos dalininkų pasikeitimo, kadangi, viena vertus, jis atleistas iš vadovo pareigų 2021 m. lapkričio 24 d., kita vertus, pagal pateiktus viešajame registre duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą iki bankroto bylos iškėlimo įstaiga pateikė 2021 m. spalio 8 d. Taigi, apeliantas, kaip įstaigos vadovas, atitinkamai vykdė jam, kaip vadovui, numatytas funkcijas, kurios neatsiejamai susijusios su įstaigos valdomo turto administravimu, buhalterinės apskaitos organizavimu, sandorių sudarymu, mokesčių deklaravimu bei mokėjimu, įstaigos finansinės atskaitomybės užtikrinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą atsakingas subjekto (įstaigos) vadovas.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas M. O. nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą bei dokumentus ir tokią pareigą, kaip paskutinis įstaigos vadovas, pagal įstatymą turi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, nenustatė teisinių ir faktinių pagrindų panaikinti apeliantui paskirtą 300 Eur baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo M. O. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
37. Kadangi atskirasis skundas atmestas, pareiškėjo M. O. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.