Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą

dėl palikimo priėmimo fakto, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. vasario 8 d., metu pareiškėjos atstovė iš esmės pareiškimą, jame išdėstytas aplinkybes ir argumentus palaikė, šio sprendimo 1 punkte nurodytu būdu jį patikslino, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

3. Byloje nagrinėjami klausimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo

4. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos sesuo V. D. priėmė palikimą, atsiradusį mirus pareiškėjos tėvams V. D. ir V. D., pradėjusi jį faktiškai valdyti. Ginčo dėl to byloje nėra. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir NŽT nurodo, jog klausimas spręstinas teismo nuožiūra.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

8. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

10. Teismas iš Lietuvos centrinio metrikų archyvo rašto nustatė, kad pareiškėjos tėvas V. D. ir pareiškėjos motina V. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokos metu gimė dvi dukros ? pareiškėja ir V. D.. Iš Vilniaus regiono valstybės archyvo pažymos matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose esančius duomenis pareiškėjos tėvui priklausė 0,15 ha ūkis, adesu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, tvartas bei rūsys. Nustatyta, jog minėtsis ūkis pareiškėjos tėvui buvo skirtas pagal Aukštadvario ŽŪT mokomojo ūkio įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo statybai. Šis gyvenamasis namas iki šios dienos nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre.

11. Iš Archyvinių dokumentų išrašo matyti, jog aukščiau nurodyto ūkio galva indentifikuojamas V. D., jo sutuoktine – V. D.. O Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažymoje apie pastatų nuosavybę nurodyta, jog gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei rūsys, esantys minėtame sklype, registruoti pareiškėjos mamos V. D. vardu. Nors V. D. pažymoje apie pastatų nuosavybę neminimas, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, sprendžia, kad jis priklausė V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

12. Teismas taip pat nustatė, kad nei po V. D. mirties, nei po V. D. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad V. D., mirus tėvams, priėmė jų palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

13. Pareiškėja paaiškino, kad po tėvų mirties jos sesuo V. D. priėmė ir valdė jų palikimą, kas pasireiškė tokiais faktiniais veiksmais: V. D., tiek mirus tėvui, tiek mirus motinai, liko ir toliau gyventi tėvams priklausiusiame gyvenamajame name, prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę, draudė turtą, mokėjo komunalinius mokesčius.

14. Pažymėtina, kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

15. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

16. Teismas iš 1995 m. kovo 2 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties nustatė, jog 1995 m. kovo 2 d. V. D., tuo metu jau mirusio, vardu buvo sudaryta elektros teikimo-vartojimo sutartis, idant būtų tiekiama elektros energija į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., o iš 2000 m. lapkričio 24 d. elektros energijos tiekimo?vartojimo (pirkimo-paradavimo) sutarties – jog 2000 m. lapkričio 24 d. V. D. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, kad ši energija būtų tiekiama į gyevenąmąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat 2005 m. birželio 10 d. gyventojų turto draudimo liudijimo duomenimis nustatė, kad V. D. 2005 m. birželio 10 d. apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl to, jog po tėvų mirties pareiškėjos sesuo V. D. ir toliau liko gyventi tėvų name, draudė turtą bei, tikėtinai, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtina į bylą pateikti įrodymai, o konkrečiai: 1995 m. kovo 2 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties kopija, 2000 m. lapkričio 24 d. elektros energijos tiekimo?vartojimo (pirkimo-paradavimo) sutarties kopija bei 2005 m. birželio 10 d. gyventojų turto draudimo liudijimo kopija.

17. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad šiame sprendime aprašyti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Tad konstatuotina, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo šioje dalyje nepareiškė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad V. D. priėmė palikimą, atsiradusį, mirus jos tėvams, V. D. ir V. D., o konkrečiai – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) – pradėjusi jį faktiškai valdyti.

18. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – turtą nurodytą šios sprendimo 19 punkte), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pripažįsta, kad V. D., mmirus jos tėvams, V. D. ir V. D., priėmė visą jų palikimą sudarantį turtą, įskaitant tą, kuris nurodytas šio sprendimo 1.2. punkte. Atsižvelgadamas į tai, teismas nagrinėjamą reikalavimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. priėmė palikimą, atsiradusį, mirus jos tėvams, V. D. ir V. D., pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

20. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui, likusiam po sesers V. D., mirties, priimti. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir NŽT nurodo, jog ir šis klausimas spręstinas teismo nuožiūra. Visgi, suintersuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą yra pateikęs argumentų, kuriais abejoja šio reikalavimo pagrįstumu.

21. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

22. Teismas nustatė, jog V. D. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog V. D. palikimas turėjo būti priimtas iki 2021 m. liepos 6 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas teisme gautas 2021 m. lapkričio 22 d., taigi darytina išvada, jog pareiškėja praleido terminą palikimui priimti daugiau nei 4 mėnesius.

23. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

24. Pareiškėja nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl amžiaus, blogos sveikatos, COVID-19 pasekmių ir pavėluotai gautos teisinės pagalbos. Tuo tarpu, suinteruoto asmens NŽT teigimu, šios priežastys prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti nagrinėjimo kontekste nelaikytinos svarbiomis, nes: pirma, bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinoma aplinkybė, kad mirus asmeniui yra reikalinga tvarkyti paveldėjimo dokumentus, o net ir taikant karantino apribojimus, notarų veikla nebuvo ribojama, tad pareiškėja turėjo galimybę laiku kreiptis dėl paveldėjimo bylos užvedimo; antra, advokatė atstovauti pareiškėjos interesus paskirta 2021 m. liepos 12 d., o pareiškimas teismui pateiktas tik 2021 m. lapkričio 11 d.

25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; 2) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; 3) įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; 4) vertinant pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

26. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 27 punkte pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad:

28.1. Į bylą pateikti įrodydami sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja turėjo valią velionės palikimui priimti, tačiau dėl senyvo amžiaus, sveikatos būklės, beprecedenčio įvykio – COVID-19 pandemijos – ir teisinio neraštingumo negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų išreiškusi valią turto nepaveldėti.

28.1.1. Vertinant tai, ar egzistavo aplinkybės, kuriomis pareiškėja remiasi kaip svarbiomis priežastimis, siekdama nagrinėjamo termino atnaujinimo, matyti, jog net kelių aplinkybių (ne)egzistavimas yra objektyviai patikrinamas. Iš teismui pateiktos pareiškėjos asmens tapatybės kortelės matyti, jog pareiškėjai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m.; medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjai dėl turimų lėtinių ligų yra sunku judėti. Taip pat Lietuvos Respublikoje buvo įvestas karantinas, t. y. pirmasis karantinas buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207, su vėlesniais papildymais bei pakeitimais), o antrasis karantinas paskelbtas nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226, su vėlesniais papildymais bei pakeitimais). Be to, kaip matyti iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ advokatas ginti pareiškėjos interesus civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo tesime buvo paskirtas tik 2021 m. liepos 12 d. Tai reiškia, jog pareiškėjos nurodomu laikotarpiu (2021 m. balandžio 6 d. –2021 m. liepos 1 d.) realiai (lot. de facto) egzistavo jos identifikuojamos aplinkybės, kurias ji vertina, esant svarbiomis priežastimis, nulėmusiomis palikimo priėmimo termino praleidimą.

28.1.2. Teismo vertinimu, tiek pareiškėjos garbus amžius, tiek sveikatos būklė bei šalyje buvęs karantino laikotarpis, dėl kurio pareiškėja laiku negavo advokato teisinės pagalbos, objektyviai pateisinami. Pateisinamas ir laikotarpis nuo karantino pabaigos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d., iki pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 22 d., kadangi matyti, jog po karantino atšaukimo pareiškėja per protingą terminą kreipėsi į teismą. Tad spręstina, kad pareiškėjos nurodomos priežastys sudarė kliūtis pareiškėjai inicijuoti paveldėjimo procedūrą, todėl jos laikytinos svarbiomis CK 5.50 straipsnio 3 dalies prasme.

28.1.3. Teismas, įvertinęs suintersuoto asmens NŽT abejones dėl pareiškėjos pozicijos nagrinėjamu klausimu, konstatuoja, kad šios abejonės yra išsklaidytos šio sprendimo 28.1.1-28.1.2. punktuose išdėstytų motyvų pagrindu. Be to, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, taip pat nenustatyta, kad pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Pastebima ir tai, jog į ginčo turtą po palikėjos V. D. mirties niekas kitas teisinių pretenzijų nepareiškė.

28.2. Teismas kitų teisinę reikšmę turinčių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nenustatė, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

28.3. Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, nenustatė, kad pareiškėja būtų savo teises įgyvendinusi nerūpestingai ar aplaidžiai. Teismo vertinimu, ji buvo pakankamai atidi ir sąžininga, kiek gali būti tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės asmuo, eant šalyje įvestam karantino režimui.

27. Apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes, matyti, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas teisingumo bei protingumo principas, iš esmės nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, įgalina teismą pateisinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti. Kaip minėta, pareiškėja yra senyvo amžiaus, serga lėtinėmis ligomis, dėl ko turi sveikatos sunkumų, t. y. pareiškėjai sunku judėti, yra teisiškai neraštinga, tuo tarpu ginčui aktualiu laikotarpiu šalyje galiojo karantino režimas. Dėl šių priežasčių ji negalėjo pati laiku inicijuoti paveldėjimo procedūros, todėl kreipėsi teisinės pagalbos, tačiau advokatas pareiškėjai paskirtas jau praleidus terminą palikimui priimti. Pastebėtina ir tai, jog terminas palikimui priimti praleistas nedaug. Be to, pareiškėja po karantino pabaigos į teismą kreipėsi per protingą laikotarpį, t. y. per kiek daugiau nei 4 mėnesius.

28. Tad teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime nagrinėjamu klausimu išdėstytus motyvus, sprendžia, jog pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas ir terminas pareiškėjai priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos V. D. mirties, atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

- V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

- V. D. po motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinių faktų nustatymas yra pagrindas R. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atnaujinti pareiškėjai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sesers V. D. mirties, priimti.

Pradėti skaičiuoti atnaujintą pareiškėjai R. B. 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. D. mirties, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.