- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 1-2718-891/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04673-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis įpareigotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-06-29 sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-7401-31/2004, sūnaus A. M., gim. 2000-03-26, išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Lt, M. M. nemokėjo laikotarpiais: nuo 2004-06-29 iki 2006-08-18, nuo 2006-09-17 iki 2008-02-18, nuo 2009-01-31 iki 2009-12-01, nuo 2011-06-01 iki 2011-07-29. Išlaikymo įsiskolinimas yra 14 781,32 Lt.
Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
M. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo M. M. 2014-02-12 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nevengia išlaikyti vaiko, kurį laiką mokėjo alimentus, tačiau vėliau nemokėjo, nes neturėjo pakankamai pinigų. Su I. M. susituokė 2000 metais. 2000-03-26 gimė sūnus A. M.. Apie mėnesį laiko pragyveno su I. M. kartu, gyveno pas jos tėvus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskui neoficialiai išsiskyrė, gyveno atskirai. Po išsiskyrimo bendravo su vaiku, su juo susitikdavo, vaikščiodavo parke, su Inga nebendravo, vaikui pirkdavo rūbus, žaislus. Kol A. buvo kūdikis, M. M. jį pilnai išlaikydavo. Kai vaikui buvo apie vieneri metai, I. M. buvo dingusi keliems mėnesiams, išvažiavo į Ispaniją. Taip pat I. dažnai važiuodavo į Ispaniją ir ten būdavo kurį laiką. Maždaug 2003 metais I. M. išvažiavo į Ispaniją gyventi kartu su savo vaiku. Su kuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, M. M. nežino, tiksliai negali pasakyti, nes tuo metu I. buvo nepilnametė. 2004 metais M. M. ir I. M. išsiskyrė oficialiai. Po oficialių skyrybų M. M. vaiko nematė. M. M. su A. M. visiškai nebendravo, su I. taip pat nebendravo. 2005 metais kai dirbo UAB „S. s.“ I. M. pervedinėjo po 260 Lt vaiko išlaikymui maždaug 8 mėnesius. Suma gavosi maždaug 2000 Lt. prieš tai ir po to nemokėjo, nes neturėjo pakankamai pinigų. Nuo 2004-04-01 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2005-04-11 vyko etatų mažinimas ir dėl šios priežasties buvo atleistas. Jis dirbo apsaugininku. Gaudinėjo minimumą, pajamos buvo apie 600 Lt. Nuo 2005-05-23 dirbo UAB „A. W.“, 2005-08-01 buvo atleistas dėl etatų mažinimo, o 2005-08-12 vėl buvo priimtas toje pačioje darbovietėje į tas pačias pareigas, nes buvo vėl atsiradusi darbo vieta. 2005-08-30 vėl buvo atleistas, dėl tos pačios priežasties, šioje darbovietėje saugojo įmonės pastatą. Pajamos buvo apie 600 Lt. Nuo 2006-09-18 pradėjo dirbti UAB „S. s.“, dirbo iki 2006-09-22, po to išėjo tėvystės atostogų. Grįžęs iš tėvystės atostogų dar kurį laiką padirbo, paskui visą laiką buvo registruotas darbo biržoje. Pajamos, kol dirbo „S. S.“, buvo apie 1400 Lt. Iki šiol yra registruotas darbo biržoje. Prieš mėnesį t.y 2014-01-08 buvo išvykęs į Daniją dėl darbo, dėl to išsiėmė verslo liudijimą, kad galėtų Danijoje dirbti, dirbo statybinėje įmonėje, užmokestis buvo apie 2500 kronų. Prieš ruošiantis važiuoti į Daniją M. M. buvo susisiekęs su antstole J. B., kuri pasakė, kad reikia mokėti alimentus, tačiau nieko nepaaiškino daugiau. Įtariamasis į antstolę kreipėsi dėl to, kad antstolė galėtų jam viską išaiškinti kaip viskas vyksta, tačiau ji atsisakė daugiau ką nors pasakyti ir su M. M. bendrauti. M. M. nemokėjo alimentų, nes neturėjo pastovių pajamų, reikėjo išlaikyti kitus mažamečius vaikus, vienas iš vaikų gimęs 2006 metais, kitas 2007 metais. Vaikui dovanas yra pirkęs kol jis gyveno Lietuvoje. Kiek M. M. žinoma, I. su A. tikrai grįžta vieną kartą į metus, su M. M. nesusisiekia. I. bendrauja su M. M. seserimi J., kuri pasakojo, kad ji yra mačiusi A., A. nemoka lietuvių kalbos, jis kalba tik ispaniškai. M. M. labai norėtų su vaiku bendrauti, tačiau jis neturi galimybės nuvykti į Ispaniją. Iš Vaikų išlaikymo fondo pranešimo apie tai, kad jie dalinai perėmė jo pareigą išlaikyti sūnų A. M., kad jo išlaikymui moka po 195 Lt kas mėnesį, nėra gavęs (b.l. 41-42).
Motyvuojamoji dalis
2014-07-15 apklausos metu M. M. dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildė, kad alimentų nemokėjo, nes neturėjo pakankamai pajamų. Jo atlyginimas buvo mažas, reikia išlaikyti dar du mažamečius vaikus, o A. M. buvo pilnai aprūpintas, nes jo mama turi darbą užsienyje ir uždirba nemažai pinigų (b.l. 45).
Liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra I. M. mama. I. M. šiuo metu yra išvykusi į Ispaniją, grįš vasario pradžioje. Dukra su M. M. susituokė 1999-12-31, išsiskyrė 2004 metais. Kai M. M. su I. M. tik susituokė, jis vartojo alkoholinius gėrimus, niekur nedirbo. Vaikui gimus, L. A. jį prižiūrėjo. Kai M. M. pradėjo daugiau uždirbinėti, išeidavo iš namų. Kai pinigai baigdavosi, grįždavo pas dukrą. Jos dukrai, kai ji pagimdė, buvo 17 metų. Jie kartu gyveno apie 2,5 metų. Jie abu turėjo tik vieną vaiką A. M.. M. M. teismo sprendimu buvo paskirta mokėti po 130 Lt savo sūnaus A. M. išlaikymui. Kiek L. A. žinoma, jis mokėjo maždaug pusantrų metų, vėliau nemokėjo visiškai. M. M. paskutinį kartą su A. bendravo, kai jam buvo 5 metai. Jokių dovanų jam nebuvo dovanojama, nebuvo duodami jokie pinigai. Jokių skambučių nėra buvę, M. M. vaikas visiškai nerūpėjo, jam jis yra neįdomus. M. turi kitą šeimą, su kita žmona turi dar du vaikus. Jie gyvena kartu kažkur Vilniaus rajone (b.l. 11).
Liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji su M. M. susituokė 1999 metais, 2000 jiems gimė sunūs. I. M. su M. M. po sūnaus gimimo pragyveno labai mažai, nepilnus metus. Jie išsiskyrė neoficialiai. I. M. gyveno su sūnumi pas savo tėvus, o 2001 m. ji išvažiavo į Ispanija dirbti. 2003 metais pasiėmė savo vaiką gyventi su savimi. Iki vaikas buvo auginamas I. M. mamos, įtariamasis nesirūpino vaiku, motina L. A. skambindavo jam, kad jis pažiūrėtų vaiką, jis sutikdavo, bet niekada pats nėra atvažiavęs, nes atvažiuodavo jo sesuo. I. M. su M. M. išsiskyrė dėl to, kad jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, pradėjo kelti prieš ją ranką. 2004 metais išsiskyrė oficialiai. Po skyrybų vaiko globa atiteko I. M.. 2005 metais, kai I. M. atvyko į Lietuvą, jis buvo susitikęs su vaiku ir buvo jam nupirkęs saldainį. Maždaug 2008 metais buvo sumokėtos sumos po 260 Lt keturis mėnesius. Daugiau nieko nėra sumokėjęs. Nėra vaikui pirkęs dovanų. Per šventes nėra sveikinęs nei I. M., nei vaiko. I. M. į Lietuvą atvyksta kiekvienais metais. Dažnai atvažiuoja su A. į Lietuvą. M. tikrai nedraudžia bendrauti su vaiku, I. M. visada bendrauja su jo seserimi. Apie M. M. sužinojo iš jo sesers, kiek jai yra žinoma jis šiuo metu yra nedirbantis. Vaikų išlaikymo fondas I. M. pradėjo mokėti maždaug prieš 2 mėnesius (b.l. 13).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-06-29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7401-31/2004, kuriuo santuoka, įregistruota 1999-12-31 tarp M. M. ir I. M. yra nutraukta. M. M. nepilnamečio sūnaus A. M., gim. 2000-03-26, išlaikymui įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 130 Lt (b.l. 20-21, 22-23);
2014-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo M. M. pateikė septynis kvitus, iš kurių matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2008-11-18 kas mėnesį sūnaus išlaikymui mokėjo po 260 Lt (b.l. 29-33);
2014-07-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo M. M. pateikė santuokos ir gimimo liudijimus, iš kurių matyti, kad jis antrą kartą susituokė 2006-06-17 ir turi dar du sūnus - R. M., gimusį 2008-01-31, ir D. M., gim. 2006-08-17 (b.l. 34-37);
Antstolės J. B. 2014-02-04 raštu Nr.0018/08/00429, kuriame nurodyta, kad skolininko M. M. išlaikymo įsiskolinimas yra 14 781,32 Lt. Vykdomosios bylos duomenis, per visą laikotarpį M. M. ieškovei pervedė 2008-05-20-260 Lt, 2008-06-25 – 260 Lt, 2008-07-23 - 260 Lt, 2008-08-18 - 260 Lt, 2008-09-19 – 260 Lt, 2008-10-20 – 260 Lt, 2008-11-18 – 260 Lt, 2008-12-12 – 260 Lt (b.l. 49);
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-01-17 raštu Nr. (7.31) 3-16611 dėl informacijos apie M. M. pateikimo nurodyta, kad informacijos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius draudimo išmokos gautos, nuo 2006-09-18 iki 2006-11-04 nedraudiminis laikotarpis, nuo 2007-10-02 iki 2008-12-31 draudimo išmokos gautos (b.l. 66-68);
Lietuvos darbo biržos 2013-12-30 rašte Nr. SD-3620 dėl informacijos apie M. M. pateikimo nurodyta, kad M. M. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2009-02-11 –2012-01-12 ir 2012-01-13 iki 2013-12-30. Pirmuoju registracijos laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-12-01 M. M. gavo nedarbo draudimo išmoką, bendra išmokos suma 3248,92 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-10-29 dalyvavo projekte „Bedarbių užimtumo didinimas“ ir gavo stipendiją, bendra suma 4145,98 Lt. Laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-07-29 dalyvavo viešuose darbuose ir gavo 1338,63 išmoką. Antruoju registracijos laikotarpiu M. M. nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokama, taip pat M. M. nedalyvavo jokiose Užimtumo rėmimo programose, todėl jokių piniginių išmokų negavo. 2010-09-22 buvo išduotas siūlymas įsidarbinti plytelių klojėju, o 2010-01-08 pagalbiniu darbininku, abiem atvejais pasirinkti kiti kandidatai (b.l. 74).
Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2014-01-27 duomenimis, M. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 76).
BK 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis, žinodamas apie teismo sprendimą, įpareigojantį teikti išlaikymą savo sūnui A. M., gim. 2000-03-26, turėdamas realią galimybę vykdyti nustatytą pareigą (periodiškai dirbdavo ir gaudavo darbo užmokestį, nedarbo atveju gavo nedarbo draudimo išmoką ir stipendiją), jos tinkamai nevykdė, laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2008-11-18 pervedė sūnaus išlaikymui 1820 Lt, 2013-12-12 pervedė dar 156,68 Lt, iš viso 1976,68 Lt, nors laikotarpiu nuo 2004-07-29 iki 2014-02-01 sūnaus išlaikymui turėjo būti pervesta 16 758 Lt. Dėl to I. M. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai. Antstoliui negalint iš M. M. išieškoti lėšų sūnaus išlaikymui, I. M. buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Kaltinamojo M. M. nurodyta aplinkybė, jog be sūnaus A. jis turi dar du mažamečius sūnus, jo gaunamos pajamos buvo nedidelės, o I. M. dirbo užsienyje ir turėjo pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, nepanaikina kaltinamojo pareigos išlaikyti sūnaus A., kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas taip pat įvertina tai, kad teismo sprendimu priteista iš kaltinamojo kas mėnesį mokama 130 Lt dydžio išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui A. yra maža, ji neužtikrina net minimalių augančio vaiko poreikių tenkinimo, tačiau ir šios pareigos M. M. tinkamai nevykdė, todėl praktiškai beveik visa našta auginant ir išlaikant A. M. tenka jo motinai – I. M.. Duomenų, kad M. M. dėl ligos, ilgalaikės nelaimės ar kitų pateisinamų priežasčių negalėtų mokėti priteisto išlaikymo, byloje nėra. Taigi, aptartos ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai tinkamai nemokėdamas išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo, kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (b.l. 91).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, susijęs su nusikaltimais vaikui ir šeimai), į tai, kad M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. M. praeityje neteistas (b.l. 88), administracine tvarka nebaustas (b.l. 89), nedirba, registruotas darbo biržoje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 80, 81), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 82).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma M. M. 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusikaltimui.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b.l. 46-47).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas