- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2-24368-566/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19078-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- UAB „Nauja linija“
- Advokatai
- Petras Selilionis, Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nauja linija“ (toliau – UAB) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. dirbo UAB „Nauja linija“ siuvinių konstruktore. Darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 11 d., tačiau atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ja galutinai neatsiskaitė. Ieškovė pažymėjo, kad 500 Eur atsakovė pervedė 2020 m. gegužės 22 d. likusios sumos nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija), kuri 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2293 jos pareiškimą tenkino iš dalies – nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai 547,19 Eur (atskaičius mokesčius), galutinio atsiskaitymo (kompensacijos už nepanaudotas atostogas), 1912,05 Eur (neatskaičius mokesčius) netesybų, likusioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė.
Ieškovė nurodė, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl priteisto 1912,05 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nesutinka. Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisija nepagrįstai sumažino netesybų sumą iki trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumos. Ieškovė pažymėjo, kad įmonėje dirbo ilgą laikotarpį, jos kaltės dėl atleidimo nebuvo, todėl jai priklauso šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumos kompensacija. Ieškovė prašo iš dalies pakeisti Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. DGKS-2293, priteisti iš atsakovės UAB „Nauja linija“ ieškovės naudai 3824,10 Eur netesybų už uždelstą sumokėti darbo užmokestį bei bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovės kaltės dėl atleidimo nebuvo. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priteistos netesybos yra pakankamos pažeistoms ieškovės teisėms apginti, be to, ji tuo metu galėjo dirbti kitą darbą ir už tai gauti pajamas. Atsakovė pažymėjo, kad yra maža įmonė, turinti finansinių sunkumų, o patenkinus ieškovės ieškinį, nukentėtų kiti darbuotojai. Atsakovė nurodė, jog įmonės finansiniai sunkumai atsirado dėl karantino ir ekstremalios padėties šalyje dėl COVID-19 viruso protrūkio. Atsakovės įsiskolinimai beveik du kartus viršijo turimą turtą, o pardavimo apyvartos sumažėjo septynis kartus. Be to, per 2020 metus atsakovė patyrė 42 298 Eur dydžio nuostolius, todėl atsakovė negalėjo laiku atsiskaityti su darbuotojais (įskaitant ieškovę) ir kitais kreditoriais. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Pripažino pavėluoto atsiskaitymo faktą, sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu priteista suma. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)9513 nustatyta, kad ieškovė pagal 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 12 nuo 2016 m. lapkričio 25 d. dirbo UAB „Nauja linija“ konstruktorė. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo, mokamo vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Nustatyta, kad šalių darbo santykiai nutraukti 2020 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK 55 str. 1 d.) pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
Iš atsakovės pateiktų darbo užmokesčio priskaitymo dokumentų matyti, kad už darbą 2020 m. sausio mėn. ieškovei priskaičiuotas 419,02 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis, už 2020 m. vasario mėn. 258,73 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis, už 2020 m. kovo mėn. - 200,01 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis už 2020 m. gegužės mėn. - 649,22 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Viso 2020 metais ieškovei išmokėjimui atsakovei priskaičiavo 1526,98 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš atsakovės pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimo ieškovei dokumentų matyti, kad iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos jai buvo išmokėta: 2020 m. kovo 9 d. banko pavedimu 379,79 Eur (mokėjimo paskirtis - DU už 2020 m. sausio mėn.), 2020 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. PAS24 - 100 Eur (mokėjimo paskirtis - DU 2020- 01 - 38,56 Eur ir 2020-02 - 61,44 Eur). Viso - 479,79 Eur. Nustatyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną neišmokėta 1047,19 Eur (1526,98 Eur - 479,79 Eur) su darbo santykiais susijusių išmokų. Dalis nurodytos sumos (500 Eur) ieškovei buvo išmokėta 2020 m. gegužės 22 d.
Ieškovė 2021 m. gegužės 17 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti iš darbdavio neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir netesybas už pavėluotą atsiskaitymą (Darbo bylos psl. 7-8). Darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2293 ieškovės pareiškimą patenkino iš dalies – nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai 547,19 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir 1912,05 Eur (neatskaičius mokesčius) netesybų, likusioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė.
Iš byloje pateiktos atsakovės pelno nuostolių ataskaitos už 2020 m. laikotarpį, matyti, jog atsakovės pardavimo pajamos palyginus su 2019 m. sumažėjo nuo 143 186,00 Eur iki 26 418 Eur. Nuostoliai per 2020 m. sudarė 42 298 Eur.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė su ieškove jos atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 1047,19 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų. Dalį skolos (500 Eur) atsakovė ieškovei išmokėjo 2020 m. gegužės 22 d., likusi skolos dalis (547,19 Eur) ieškovei buvo priteista 2021 m. birželio 7 d. Darbo ginčo sprendimu Nr. DGKS-2293. Konstatuotina, jog atsakovė su ieškove jos atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas netesybas.
LR DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Pasisakydamas dėl uždelsimo atsiskaityti kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į DK įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014, kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 1912,05 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybų suma už tris mėnesius. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė yra nedidelė įmonė, šiuo metu samdanti penkis darbuotojus, turinti įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (skola 2473,04 Eur), atsakovės pardavimo pajamos dėl 2020 m. kovo mėn. įvesto karantino ir veiklos apribojimų ženkliai sumažėjo (nuo 143 186 Eur už 2019 m. iki 26 418 Eur už 2020 m.) taip pat į tai, kad ieškovė dėl savo pažeistos teisės gynybos į Darbo ginčų komisiją kreipėsi po metų nuo atleidimo iš darbo dienos, pripažįsta, kad Darbo ginčo komisijos ieškovei iš atsakovės priteista 1912,05 Eur suma (30,35 Eur * 21 vid. d. d. * 3 mėn.) už uždelstą atsiskaityti laiką yra adekvati ir pakankama, o didesnės sumos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Teismo vertinimu, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje byloje, atitinka proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Priteistos netesybos yra proporcingos padarytam teisės pažeidimui, jų priteisimas nereikš pernelyg didelės disproporcijos, nepagrįstai didelio neadekvatumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-454-852/2021, 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-822-967/2021 ir kt.) Remiantis išdėstytu, vadovaujantis minėtu teisniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas pakeisti Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. DGKS-2293 dalį dėl netesybų priteisimo, atmestinas.
Pažymėtina, kad pagal LR DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys), atsižvelgiant į tai, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. DGKS-2293 laikytinas netekusiu galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (500,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, teismas sprendžia, jog atsižvelgus į bylos apimtį, sudėtingumą ir į tai, kad ieškovė (darbuotoja ) yra silpnesnioji šalis, šiuo metu nedirbanti, konstatuotina, jog prašoma priteisti 500,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 250,00 Eur. Remiantis išdėstytu, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina– 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.(CPK 98 str. 1 d).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Nauja linija“, į. k. 304066463, 547,19 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 19 ct), atskaičius mokesčius, galutinio atsiskaitymo (kompensacijos už nepanaudotas atostogas).
Priteisti ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Nauja linija“, į. k. 304066463,1912,05 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika eurų 05 ct), neatskaičius mokesčių, netesybas.
Priteisti atsakovės UAB „Nauja linija“, į. k. 304066463, naudai iš ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalis dėl 637,35 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 35 ct), neatskaičius mokesčių, išieškojimo vykdytina skubiai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. DGKS-2293 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.