Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-454-852/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: e2A-454-852/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17004-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: VšĮ „Menachemo gimnazija“
Atsakovas: L. S., G. K.

Kategorijos

1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju

Civilinė byla Nr. e2A-454-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17004-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ ieškinius atsakovėms L. S. ir G. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi G. K. prašymą, 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. DGKS-3006 darbo byloje Nr.APS-1-7330 nusprendė pripažinti, kad G. K. darbo sutartis su VšĮ „Menachemo gimnazija“ yra nutraukta 2020 m. kovo 31 d. Darbo kodekso (toliau – DK) 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu; pripažinti, kad G. K. draudžiamosios pajamos iš darbo santykių su atsakove 2020 m. vasario mėn. sudarė 394,55 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 1486,30 Eur; išieškoti G. K. iš atsakovės 174,69 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos už nepanaudotas atostogas kartu su išeitine išmoka, 6,27 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą 2020 m. sausio – vasario mėn. ir 804,28 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų pagal DK 147 str. 2 d.; sprendimą vykdyti skubiai dėl 174,69 Eur išieškojimo.

2. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi L. S. prašymą, 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. DGKS-2998 darbo byloje Nr.APS-131-7381 nusprendė pripažinti, kad L. S. darbo sutartis su VšĮ „Menachemo gimnazija“ yra nutraukta 2020 m. kovo 31 d. DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu; pripažinti, kad L. S. draudžiamosios pajamos iš darbo santykių su atsakove 2020 m. vasario mėn. sudarė 1154 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 2925,12 Eur; išieškoti L. S. iš atsakovės 459,80 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos už nepanaudotas atostogas kartu su išeitine išmoka, 12,95 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą 2020 m. sausio – vasario mėn. ir 1538,67 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų pagal DK 147 str. 2 d.; sprendimą vykdyti skubiai dėl 459,80 Eur išieškojimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ (toliau ir – ieškovė, gimnazija, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniais dviem atsakovėms, buvusioms darbuotojoms L. S. ir G. K., nesutikdamos su 2020 m. gegužės 11 d. priimtais darbo ginčų komisijos sprendimais, prašydama atmesti atsakovių darbo ginčų komisijai teiktus prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijų priteisimo. Ieškovė abiejuose ieškiniuose iš esmės nurodė analogiškus argumentus kodėl nesutinka su darbo ginčų komisijos išvadomis, laiko darbo ginčų komisiją neteisingai išsprendus ginčus ir nepagrįstai išieškojus darbuotojų naudai pinigines sumas, o būtent, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės pripažinti atsakovių draudžiamųjų pajamų dydžių, nes tai išeina už darbo ginčų kompetencijos ribų, nes duomenis Sodrai teikia darbdaviai, o dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 str. 2 ir 3 d. nurodytų priežasčių (dėl skolų socialinio draudimo fondo biudžetui) Sodra traktavo ieškovę kaip veiklos nevykdantį subjektą ir nepriimdavo (neįskaitydavo į registrą) iš jos informacijos apie draudžiamąsias pajamas. Taigi darbo ginčų komisija neturėjo teisės nustatinėti ir pripažinti atsakovėms draudžiamąsias pajamas. Komisijos skaičiavimai atlikti neteisingai, nes kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, netesybų apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė nurodo su atsakovėmis yra atsiskaičiusi. Tik visiškai matematiškai, formaliai taikant DK 146 str. 2 str. ir DK 147 str. 2 d., atsakovėms priklausytų netesybos už iš dalies pavėluotą atsiskaitymą. Tačiau ieškovė vadovaujasi teismine praktika ir pagal faktines objektyvias bylos aplinkybes mano, kad netesybos atsakovėms nepriteistinos. Netesybų priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp tariamo teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Nurodo, kad darbo sutartys su atsakovėmis buvo nutrauktos pačių atsakovių iniciatyva, atsakovės susirado kitą darbą, į jokius kompromisus dėl taikaus darbo ginčo išsprendimo nebuvo linkusios ir atmetė visus protingus ieškovės pasiūlymus taikiai išspręsti visus atleidimo ir atsiskaitymo klausimus. Ieškovės vertinimu, dalinis vėlavimas išmokėti atsakovėms darbo užmokestį buvo sąlygotas sudėtingų objektyviųjų priežasčių, t.y. laikino ieškovės pajamų netekimo, sankcijų iš Sodros (laikinas išbraukimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų sąrašo), COVID - 19 epidemijos ir karantino sukeltų neigiamų finansinių ir organizacinių pasekmių (ieškovė yra įtraukta į subjektų, nukentėjusiu nuo COVID - 19, sąrašą). Turi būti įvertinta tai, kad nepaisant visų nurodytų sunkumų, ieškovė atsiskaitė su atsakovėmis (išskyrus ginčijamas netesybas) nedelsiant, kai tam atsirado finansinė galimybė. Dalinis vėlavimas atsiskaityti buvo nulemtas iš esmės force majeure ypatingųjų aplinkybių, kurios realiai nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ieškovė negalėjo nei numatyti, nei valdyti ar niveliuoti neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad ieškovė yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjos statusą.

Atsiliepimas

4. Atsakovės G. K. ir L. S. atsiliepimu prašė netenkinti ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir ieškinius atmesti kaip nepagrįstus, pripažinti atsakovės G. K. draudžiamąsias pajamas iš darbo santykių su ieškove už vasario mėnesį 394,55 Eur, už kovo mėnesį - 1486,30 Eur, bei priteisti atsakovei G. K. 174,69 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos, 6,27 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 2020 m. sausio - vasario mėnesius, 3861 Eur dydžio netesybas; pripažinti atsakovės L. S. draudžiamąsias pajamas iš darbo santykių su ieškove VšĮ Menachemo gimnazija už vasario mėnesį 1154 Eur, kovo mėnesį - 2925,12 Eur, priteisti atsakovei L. S. 59,80 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos, 12,95 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 2020 m. sausio - vasario mėnesius, 7253,40 Eur netesybas. Taip pat atsakovės prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad 2020 m. kovo 25 d. jos pateikė darbdaviui prašymus nutraukti darbo sutartis vadovaujantis DK 56 str. 1 d. 2 p. nuo 2020 m. kovo 31 d., nes darbdavys nebuvo išmokėjęs darbo užmokesčio už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius. Atsakovėms dalis darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį buvo išmokėta banko pavedimais 2020 m. vasario 25 d. (laikantis darbo sutartyje sulygto termino), likusi dalis 2020 m. balandžio 6 d. Darbo užmokestis atsakovėms už 2020 m. vasario mėnesį išmokėtas 2020 m. balandžio 12 d. Atsiskaitymai už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius su atsakovėmis buvo atlikti joms pateikus prašymus darbo ginčo komisijai ir po atsakovių prašymuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovių įsitikinimu, darbo ginčų komisijos priimtais sprendimais buvo pagrįstai konstatuota, kad jų darbo sutartys baigėsi DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, be to, ieškovė neginčija darbo ginčų komisijų sprendimais nustatyto atsakovių atleidimo pagrindo. Atsakovės nurodo, kad atleidimo iš darbo dienai ieškovė privalėjusi išmokėti tiek atsakovėms priklausantį darbo užmokestį, tiek kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, tiek ir išeitines išmokas darbo sutartis nutraukus DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, savo įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijų sprendimų priėmimo datai ieškovė buvo išmokėjusi atsakovėms joms priklausantį darbo užmokestį už 2020 m. sausio - kovo mėnesius, tačiau neišmokėjusi joms priklausančių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinių išmokų, atsakovių vertinimu, darbo ginčų komisijos sprendimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo yra ir teisėti ir pagrįsti. Atsakovių vertinimu, darbo ginčų komisija taip pat pagrįstai priteisė delspinigius ir netesybas pagal DK 147 str. 1 d., nes ieškovė atsakovėms atlyginimo dalį už 2020 m. sausio mėnesį sumokėjo 2020 m. balandžio 6 d., o už 2020 m. vasario mėnesį – 2020 m. balandžio 16 d. Išnagrinėjus teisme ginčą, atsakovės teismo prašo priteisti netesybas už maksimalų šešių mėnesių terminą, nes ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovėmis nuo 2020 m. kovo 31 d., ir yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai. Atsakovės prašo neatsižvelgti į ieškovės argumentus dėl netesybų mažinimo, nurodydamos, kad darbdavio veiksmai neatsiskaitant atleidus iš darbo, atsakovėms sukėlė neigiamas pasekmes, ieškovė delsė įforminti darbo sutarčių nutraukimą, kas turėjo neigiamos įtakos darbuotojų teisėms, jos negalėjo registruotis į užimtumo tarnybą, gauti socialinių pašalpų ar ligos išmokos. Todėl teiginiai, esą darbo ginčų komisijos sprendimais priteistos netesybos yra neproporcingos ir iškraipo šalių interesų pusiausvyros principą, yra neteisingi. Atsakovės taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, jog darbo ginčų komisijai negalėjo nustatyti atsakovių draudžiamųjų pajamų dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė pripažinti G. K. darbo sutarties su viešąja įstaiga „Menachemo gimnazija“ pasibaigimą DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu 2020 m. kovo 31 d., priteisti atsakovei G. K. iš ieškovės 174,69 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos, 1854,54 Eur netesybų, 475 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pripažinti L. S. darbo sutarties su viešąja įstaiga „Menachemo gimnazija“ pasibaigimą DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu 2020 m. kovo 31 d., priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės 459,80 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos, 3478,35 Eur netesybų, 475 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat nukreipė skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 600 Eur sumos išieškojimo G. K. naudai ir 1100 Eur sumos išieškojimo L. S. naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimą teismas pripažino netekusiu galios.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė G. K. dirbo nuo 2019 m. spalio 11 d. VšĮ Menachemo gimnazijoje (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. 93, o atsakovė L. S. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Menachemo gimnazijoje (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartį Nr. 90. Abi darbuotojos 2020 m. kovo 25 d. prašymais paprašė nutraukti darbo sutartis nuo 2020 m. kovo 31 d. pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. Įvertinus bylos duomenis apie tai, kokiais terminais atsakovėms 2020 metais buvo mokamas darbo užmokestis, teismas nustatė, kad jis buvo mokamas tik dalimis ir nesilaikant darbo sutartyje numatytų terminų. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės pagrįstai kreipėsi į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Teismas sprendė, kad darbo sutarčių su atsakovėmis pasibaigimas 2020 m. kovo 31 d. atitinka DK 56 str. 3 d. nuostatas ir, kad nėra pagrindo vertinti, jog darbo sutarčių pasibaigimas turėtų būti įformintas kita data. Pati ieškovė neprieštaravo, kad darbo sutartys su atsakovėmis pasibaigė 2020 m. kovo 31 d. (ieškovė pateikė užpildytą pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą formą, kurioje buvo įrašytas ieškovių atleidimo iš darbo pagrindas – DK 56 str. 1 d. ir data – 2020 m. kovo 31 d.).

7. Spręsdamas dėl darbo užmokesčio priteisimo teismas nurodė, kad įrodymais partvirtina, jog atsakovėms darbo užmokesčiai 2020 metais buvo sumokėti (ne visa apimtimi) 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 10 d. mokėjimais per banką. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ginčą, iki darbo ginčų komisijos posėdžio dienos darbdavys buvo išmokėjęs atsakovėms darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2020 m. vasario – kovo mėnesius. Tačiau pripažįstant, kad atsakovių darbo sutartys pasibaigė 2020 m. kovo 31 d., darbdavys šią dieną turėjo galutinai atsiskaityti su atsakovėmis. To padaryta nebuvo, t.y. nebuvo išmokėtas visas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri priklauso atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, taip pat nebuvo sumokėta ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, priklausanti pagal DK 56 str. 2 d. Teismas nurodė, kad pagal byloje surinktą medžiagą ir duomenis apie atsakovių vidutinius darbo užmokesčius, atleidimo iš darbo dieną atsakovei G. K. priskaičiuotina 272,30 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (1608,55 Eur / 56 d. d. x 9,48 d. d.) bei 607 Eur išeitinė išmoka, iš viso - 879,30 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 592,71 Eur atskaičius mokesčius. Įvertinus ieškovės 2020 m. gegužės 10 d. atsakovei sumokėtus 418,02 Eur kaip atsiskaitymą už vasario, kovo mėnesių darbo užmokestį ir atostogas, šią sumą įskaitant į darbdavio privalomas sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas atsakovei, iš ieškovės Menchemo gimnazijos atsakovės G. K. naudai priteistina 174,69 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos suma. Taip pat teismas nurodė, kad atleidimo iš darbo dienai atsakovei L. S. priskaičiuotina 617,12 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (3462 Eur / 63 d. d. x 11,23 d. d.) bei 1154 Eur išeitinė išmoka, iš viso – 1771,12 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 1101,96 Eur atskaičius mokesčius. Įvertinus ieškovės 2020 m. gegužės 10 d. atsakovei sumokėtus 642,16 Eur kaip dalinį atsiskaitymą už vasario, kovo mėnesių darbo užmokestį ir atostogas, šią sumą įskaitant į darbdavio išmokėtas sumas už darbą, atsakovės L. S. naudai priteistina iš ieškovės 459,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos.

8. Spręsdamas dėl netesybų priteisimo teismas nurodė, kad vadovaujantis DK 147 str. 1 d., darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai. Teismas vertino, kad nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius, nes po darbo sutarties nutraukimo netesybos skaičiuotinos DK 147 str. 2 d. pagrindu. Pagal DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Teismas nurodė, kad atsakovės atleistos iš darbo paskutinę 2020 metų kovo mėnesio dieną. Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.2 punktu (kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį), įtraukiant į skaičiuojamą laikotarpį 2020 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius, atsakovių vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis imamas pagal darbdavio pažymose nurodytus dydžius, atitinkamai, G. K. – 29,25 Eur, o L. S. – 54,95 Eur. Teismas nurodė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 yra nustatytas 2020 metų vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius - 21,1 darbo diena (esant penkių darbo dienų savaitei), todėl teismas apskaičiavo, kad atsakovės G. K. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 617,18 Eur, o atsakovės L. S. – 1159,45 Eur. Teismas nustatė, kad darbdavio atsakovėms uždelstos sumokėti po darbo santykių nutraukimo sumos buvo didesnės, nei jų vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, todėl netesybos skaičiuojamos atitinkamai vidutinį mėnesio darbo užmokestį dauginant iš šešių mėnesių maksimalaus laikotarpio (netesybos skaičiuojamos teismo sprendimo priėmimo momentui). Tokiu būdu, G. K. priskaičiuotina 3703,08 Eur netesybų suma (neatskaičius mokesčių), o L. S. – 6956,7 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma.

9. Spręsdamas dėl galimybės mažinti netesybas, teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas byloje visus pateiktus įrodymus dėl ieškovės sunkios finansinės padėties, susijusios tiek su valstybėje paskelbta ekstremalia situacija ir karantino metu nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestais veiklų suvaržymais, tiek su ieškovės skolomis 2020 metų pradžiai, ką įrodo ieškovės duomenų neįskaitymas Sodroje, gimnaziją traktuojant kaip veiklos nevykdantį subjektą dėl skolų valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui, sprendė, jog ieškovė byloje nepagrindė negalėjimo atsiskaityti su atsakovėmis fakto dėl įvestų suvaržymų ar negautų pajamų neginčijamais įrodymais apie tikrąją finansinę padėtį ir negalėjimą savalaikiai išmokėti darbo užmokesčių darbuotojoms. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo finansinę padėtį atsakovių atleidimo dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas atsakovių atleidimo dieną susitarti su atsakovėmis dėl atsiskaitymo dalimis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių – netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovo argumentai dėl atsakovių nebendradarbiavimo po jų atleidimo, atmestini, įvertinus pačios ieškovės nebendradarbiavimą ir nepaisymą pareigos su atsakovėmis atsiskaityti galutinai jų atleidimo iš darbo dieną, arba susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo. Tačiau teismas nurodė, kad atsižvelgiant į priskaičiuotas atsakovėms priklausančias netesybų sumas, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje nuo 2020 m. kovo mėnesio iki pat rudens, dėl įvesto karantino ir jo taikomų suvaržymų stabdant pasaulinės pandemijos Covid-19 plitimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui (įvertinant kartu jo kaip švietimo įstaigos statusą) esamoje situacijoje, todėl netesybų sumos mažintinos, be kita ko, įvertinant ir ieškovės jau sumokėtas atsakovėms sumas po atleidimo iš darbo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Todėl teismas sprendė, jog priteisiant atsakovėms 50 procentų sumažintas priskaičiuotas netesybas, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, laikantis DK 24 str. įtvirtinto sąžiningumo principo. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog iš ieškovės priteisia atsakovės G. K. naudai 1854,54 Eur netesybų suma, o L. S. naudai – 3478,35 Eur netesybų.

10. Teismas nurodė, kad nepasisako dėl ieškovės teiginių, susijusių su ieškovės pareigomis deklaruoti atsakovių draudžiamąsias pajamas. Teismas pažymėjo, kad darbdavys turi pareigą teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus įstatymuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms (DK 23 str.). Ieškovei praradus galimybę teikti pranešimus apie atsakovių darbines pajamas Sodrai, jis turėjo pasirūpinti, kad tokia informacija būtų skelbiama ir darbuotojos dėl to nepatirtų neigiamų pasekmių. Teismas vertino, kad darbdavys savo pareigas, įtvirtintas DK, vykdė netinkamai, tačiau šias pareigas jis turės įvykdyti ir ištaisyti trūkumus dėl deklaruotų atsakovių draudžiamųjų pajamų, vykdydamas teismo sprendimą dėl atsakovių naudai priteistų išmokų sumokėjimo.

11. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės prašo priteisti 950 Eur išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą byloje (pateiktas byloje 2020 m. spalio 28 d. prašymas Nr. DOK-210808 su mokėjimo įrodymais). Kiekviena iš atsakovių sumokėjo advokatei po 475 Eur. Teismas atsakovių prašymą vertino kaip pagrįstą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti visiškai bei sutinkamai su nauju sprendimu perskirstyti bylos šalių bylinėjimosi išlaidas bei taikyti atgręžtinį vykdymą dėl ieškovės jau įvykdytos skubaus vykdymo skundžiamo sprendimo dalies. Apeliantė pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime (nei motyvacinėje, nei rezoliucinėse dalyse) nėra nurodyta, kiek konkrečiai ir atskirai ir kokiu teisiniu pagrindu yra priteista „galutinio atsiskaitymo“ ir „išeitinės išmokos“. Sprendime nenurodyta už kokį laikotarpį (kiek konkrečiai dienų), kokio dydžio ir kokiu teisiniu – faktiniu pagrindu yra priteistas „galutinis atsiskaitymas“: kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuotos neva atsakovėms priklausančios atostogų dienos, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuotos vienos dienos „atostoginiai“ ir t.t. Civilinėje byloje net nėra jokių duomenų ir/ar dokumentų apie atsakovėms (ne)suteiktas kasmetines atostogas ir kitos „atostoginiams“ apskaičiuoti imperatyviai būtinos dokumentacijos. Apeliantė taip pat mano, jog teismas neteisingai sprendė netesybų mažinimo klausimą. Pažymi, kad uždelsimo atsiskaityti terminas buvo praleistas daugiau kaip 6 mėnesius ne dėl darbdavio kaltės, o dėl to, kad teismas ilgai nagrinėjo bylą. Teismas net 10 dienų sprendė ieškinio priėmimo klausimą, taip pat 4 mėnesius nagrinėjo bylą. Apeliantės nuomone, priteistos netesybos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, nes pačios atsakovės nebendradarbiavo, pačios inicijavo darbo sutarties nutraukimą. Įstaigos turtinė padėtis yra bloga dėl karantino, įstaiga yra pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19 pandemijos. Sodra netgi buvo išbraukusi ieškovę iš veiklą vykdančių subjektų sąrašo (dėl ilgalaikių skolų) ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1974-852/2020, kurioje ratio decidendi aplinkybės yra iš esmės vienodos, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

13. Atsakovės G. K. ir L. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovių naudai pinigines sumas, kurios nebuvo išmokėtos atsakovėms pasibaigus darbo santykiams, nes vadovaujantis DK 146 str. 2 d., kurioje, be kita ko, nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Visos su darbo santykiais susijusios išmokos apima tiek darbo užmokestį, tiek kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tiek išeitinę kompensaciją, t.y. visos su darbo santykių pabaiga susijusios išmokas, kurios turi būti išmokamos darbuotojui darbo sutarčiai pasibaigus. Nagrinėjamu atveju su atsakovėmis darbo sutarčiai pasibaigus darbdavys, t.y. apeliantė, nebuvo atsiskaičiusi kaip tai numatyta DK 146 str. 2 d. Atsakovėms G. K. ir L. S. darbo sutarties pasibaigimo dieną, t.y. 2020 m. kovo 31 d., darbdavys nebuvo išmokėjęs dalies darbo užmokesčio už 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius. Atsakovėms taip pat nebuvo išmokėjęs kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinių išmokų nutraukus darbo sutartis DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Atsakovei G. K. dalis darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį sumokėta 2020 m. balandžio 6 d. Darbo užmokestis už 2020 m. vasario ir kovo mėnesius sumokėtas 2020 m. balandžio 12 d. Analogiškai ir atsakovei L. S. dalis darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį sumokėta 2020 m. balandžio 6 d., o už 2020 m. vasario ir kovo mėnesius sumokėta 2020 m. balandžio 12 d. Apeliantės teiginiai, kad „byloje net nėra jokių duomenų ir/ar dokumentų apie atsakovėms (ne)suteiktas kasmetines atostogas ir kitos „atostoginiams“ apskaičiuoti imperatyviai būtinos dokumentacijos“ arba „ieškovė (apeliantė) su atsakovėmis yra visiškai atsiskaičiusi, o išeitinė išmoka atsakovėms nepriteistina“ yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesąžiningi. Apeliantei, atstovaujamai kvalifikuoto specialisto – teisininko, neabejotinai žinoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė civiliniame procese, kuri galiojant rungimosi principui lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo yra absoliučiai neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Atsakovės pažymi, kad nors ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovėmis, teismas netesybas sumažino per pusę. Apeliantė reikalavimą nepriteisti netesybų motyvuoja ir ilgu darbo bylos nagrinėjimo terminu, nors pati nedėjo pastangų įmanomai trumpiausiu terminu išnagrinėti kilusį darbo ginčą, o teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti būtent dėl ieškovės prašymo. Apeliantės argumentai apie apeliantės, kaip subjekto, turinčio paramos gavėjo statusą ar nepelno siekiantį subjektą, neeliminuoja jos pareigos tinkamai ir savalaikiai vykdyti įstatymais priskirtų pareigų, o jų nepaisant – prisiimti neigiamas su pareigų nevykdymu susijusias pasekmes. Galiausiai, apeliantės subjektyvūs vertinimai, jog „atsakovės dirbo pas ieškovę labai trumpą laiką, nei lojalumu darbdaviui nei geranoriškumu ar aukšta kompetencija nepasižymėjo“ yra ne tik teisiškai nepagrįsti, bet ir neetiški tiek atsakovių, tiek ir ginčą nagrinėjančių subjektų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, tiek ir dėl teisės normų taikymo.

Dėl išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atsakovėms

16. Apeliantė teigia kad jai neaišku, kaip teismas apskaičiavo atsakovėms priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką ir, kad dėl to apeliantė negali patikrinti teismo išvadų pagrįstumo ir tinkamai apeliuoti.

17. Tačiau teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad G. K. priskaičiuota 272,30 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (1608,55 Eur / 56 d. d. x 9,48 d. d.) bei 607 Eur išeitinė išmoka, iš viso – 879,30 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 592,71 Eur atskaičius mokesčius, o atsakovei L. S. priskaičiuota 617,12 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (3462 Eur / 63 d. d. x 11,23 d. d.) bei 1154 Eur išeitinė išmoka, iš viso – 1771,12 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 1101,96 Eur atskaičius mokesčius.

18. Toks paskaičiavimas, kurį atliko teismas, yra pakankamai informatyvus darbo teisės specialistui, o taip pat ir darbdaviui, kuris privalo žinoti darbo įstatymus. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas skaičiavo darbuotojų vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, imdamas jų darbo užmokestį iš paskutinių trijų darbo mėnesių (įskaitant kovą, t.y. 1608,55 Eur ir 3462 Eur), padalindamas šį darbo užmokestį iš dirbtų darbo dienų skaičiaus (56 ir 63 darbo dienos) (pastebėtina, kad lygiai taip pat vidutinį darbo užmokestį šiuo atveju skaičiavo ir apeliantė savo pateiktose pažymose) ir padaugindamas šį vidutinį vienos dienos darbo užmokestį iš kiekvienos darbuotojos nepanaudotų atostogų darbo dienų (atitinkamai 9,48 G. K. ir 11,23 L. S.).

19. Nustatydamas nepanaudotų atostogų kiekį, teismas rėmėsi įstatymu, t.y. DK 126 str. 2 d., kur numatyta, jog darbuotojams (kurie dirba 5 darbo dienų savaitę) priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Byloje nustatyta, kad G. K. dirbo nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. kovo 31 d., t.y. 173 kalendorines dienas, ir todėl jai priklausė 9,48 darbo dienos kasmetinių atostogų (173 x 20 / 365). Atsakovė L. S. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. kovo 31 d., t.y. 205 kalendorines dienas ir todėl jai priklausė 11,23 darbo dienos kasmetinių atostogų (205 x 20 / 365). Darbdavys nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovės atostogas (ar jų dalį) buvo išnaudojusios.

20. Nustatydamas išeitinės išmokos dydį pagal DK 56 str. 2 d., teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis apie atsakovių vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Pagal 2020 m. birželio 5 d. ieškovės pažymą, atsakovės L. S. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 54,95 Eur (e. bylos t.1, b.l. 8, CBP-16961 .zip priedas Nr. 4). Pagal 2020 m. birželio 5 d. ieškovės pažymą, atsakovės G. K. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 29,25 Eur (e. bylos t.1, b.l. 16, CBP-16955 .zip priedas Nr. 4). Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas apskaičiuodamas atsakovėms išeitinę išmoką, kaip tik ir rėmėsi darbdavio pažymomis, paminėtu Vyriausybės nutarimu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 nustatytu 21,1 darbo dienos koeficientu. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs aritmetinius skaičiavimus nustatė, kad atsakovėms yra priteista nežymiai mažesnė išeitinės išmokos suma, nei priklausytų (L. S. apskaičiuota 1159,45 Eur, o priteista 1154 Eur; G. K. priskaičiuota 617,18 Eur, o priteista 607 Eur), tačiau atsižvelgiant į CPK 313 str. nuostatas ir nesant atsakovių apeliacijos, teismo sprendimas netikslinamas.

Dėl ieškovės reikalavimo sumažinti netesybas

21. Pagal DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutraukęs darbo sutartis nuo 2020 m. kovo 31 d. darbdavys visiškai neatsiskaitė su atsakovėmis ir, kad darbdavio skola yra didesnė nei atsakovių vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Remiantis DK 147 str. 2 d. nuostatomis teismas konstatavo, jog darbdavys turi sumokėti G. K. 3703,08 Eur netesybų, o L. S. – 6956,7 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Tačiau teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, pripažino, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui ir netesybas sumažino 50 procentų, t.y. iš ieškovės priteisė atsakovei G. K. 1854,54 Eur netesybų ir L. S. 3478,35 Eur netesybų.

23. Apeliantė teigia, kad uždelsimas atsiskaityti su atsakovėmis užsitęsė dėl to, kad teismas ilgai nagrinėjo bylą. Bet kaip minėta, tiek pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tiek atsiskaitymo terminus nustato įstatymas, o ne teismas. Darbdavys nepagrįstai teigia, kad jis turėjo teisę nevykdyti atsiskaitymų su darbuotojais, kol vyksta teismo procesas. Darbdavys teisme ginčydamas savo prievolę veikė savo rizika, o teismas tik patvirtino, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymus, praleido atsiskaitymo terminus ir kad šis pažeidimas tęsiasi iki šiol.

24. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino per mažai. Pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybas įvertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad ieškovė yra ne pelno siekianti švietimo įstaiga, ir kad ieškovė patiria veiklos suvaržymų dėl taikomo karantino režimo. Kita vertus paminėtos aplinkybės nėra išskirtinės. Byloje nustatyta, kad atsakovės skola darbuotojoms yra atsiradusi iš laikotarpio, kai karantinas šalyje dar nebuvo paskelbtas, t.y. ieškovė vėlavo mokėti darbo užmokestį G. K. nuo 2020 m. vasario mėnesio, o L. S. – nuo 2020 m. sausio mėnesio, kai karantinas Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikoje buvo įvestas tik nuo 2020 m. kovo 16 d. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, kad būtent šioje byloje priteistų netesybų išmokėjimas gali iš esmės pakenkti įstaigos veiklai ar pažeisti kitų darbuotojų darbo teises. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji apskritai turi darbuotojų, su kuriais darbo santykiai šiuo metu tęsiami. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų nei apie įstaigos turimą turtą, nei apie iš įprastos veiklos gaunamas pajamas (o iš bylos medžiagos matyti, kad įstaiga turi lėšų ir kad antstolis išieškojo lėšas iš apeliantės, vykdydamas teismo sprendimą skubiai vykdytinoje dalyje, e. bylos t. 1, b.l. 116-120). Nors ieškovė teigia, kad ji teikia viešąsias paslaugas, yra paramos gavėja, tačiau įmonės veiklos pobūdis ar įmonės statusas (viešoji įstaiga) teismų praktikoje irgi paprastai nelaikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių teismas privalėtų mažinti darbdaviui taikomas pinigines sankcijas (pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

25. Apeliantė teigia, kad mokėti netesybas būtų neteisinga, nes atsakovės pačios inicijavo darbo sutarties nutraukimą ir iš karto susirado kitą darbą. Bet kaip nustatyta byloje, darbo sutartys yra nutrauktos ne atsakovių noru, bet dėl svarbių priežasčių – darbdavės daromo esminio darbo sutarties pažeidimo (laiku nemokamo darbo užmokesčio). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nei viena iš atsakovių neįsidarbino kitoje darbovietėje ir negavo iš darbo santykių jokių pajamų mažiausiai 3 mėnesius, t.y. tokį laikotarpį, už kurį ir yra priteistos netesybos (pagal Sodros duomenis, L. S. dirba nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (e. bylos, t.1, b.l. 80), o G. K. dirba nuo 2020 m. spalio 5 d. (e. bylos t. 1, b.l. 81)).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepripažįsta prievolės atsakovėms, skolos nepadengė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, savanoriškai teismo sprendimo nevykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad dar labiau mažinti netesybas, nei jas sumažino pirmosios instancijos teismas, būtų nesąžininga ir neteisinga. Netesybomis siekiama drausminti darbdavį, kad jis kuo greičiau atsiskaitytų su darbuotojais, o šiuo atveju netesybų mažinimas suteiktų darbdaviui iliuziją, kad jis gali išvengti atsakomybės, skatintų nepagrįstą bylinėjimąsi ir piktnaudžiavimą teise.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Taip pat teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais teismas atsisakė priteisti atsakovėms delspinigius ir atmetė atsakovių prašymą įpareigoti darbdavį patikslinti socialinio draudimo įstaigai teikiamus duomenis apie atsakovių draudžiamąsias pajamas. Dėl šių teismo argumentų nėra pateikta apeliacijos ir, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra būtina viršyti apeliacijos ribas.

29. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovių naudai, todėl apeliantės (ieškovės) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

31. Atsakovės prašo priteisti iš apeliantės po 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatei už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovių išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai (e. bylos t. 1, b.l. 127, .zip priedas). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovių patirtos išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl atsakovių prašymą teismas tenkina visiškai (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“, juridinio asmens kodas 304711088, 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“, juridinio asmens kodas 304711088, 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko