- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1184-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18903-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MTL Group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 6 959,57 Eur skolą, 2 087,87 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „RS Consulting UAB“ 2007 m. gruodžio 21 d., 2008 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 11 d. atsakovei suteikė krovimo darbų, sandėliavimo, dokumentų pildymo muitinės sandėlyje paslaugų už bendrą 6 959,56 Eur (24 030 Lt) sumą. Paslaugų suteikimas buvo įformintas 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016028, 2008 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016448, 2008 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016500. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „RS Consulting UAB“ perleido G. G. 6 959,57 Eur (24 030 Lt) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi G. G. perleido Liežio kooperatinei bendrovei 6 959,57 Eur (24 030 Lt) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė skolos nesumokėjo. Palūkanos už pradelstą atsiskaityti terminą skaičiuojamos nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir sudaro 2 087,87 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2967-643/2009 priteisė atsakovei iš UAB „RS Consulting UAB“ 7 400 Eur (25 550,72 Lt) nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „RS Consulting UAB“ buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovė negalėjo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant BUAB „RS Consulting UAB“ kreditorių interesus, BUAB „RS Consulting UAB“ ir G. G. piktnaudžiaujant teise, nes atsakovė buvo ir yra moki įmonė, iš kurios galima išieškoti skolą. UAB „RS Consulting UAB“ perleidus reikalavimą į atsakovę, atsakovė įgijo teisę reikalauti skolos atlyginimo iš naujojo kreditoriaus. Atsakovė būtų pasinaudojusi šia teise, jeigu būtų tinkamai informuota apie 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau atsakovė apie perimtą skolą sužinojo tik iš teismo gavusi procesinius dokumentus. G. G. reikalavimo teisę ieškovei perleido prieš pat ieškovės vadovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Apie šį sandorį atsakovė taip pat nebuvo informuota. Iš atsakovės dar kartą buvo atimta galimybė atlikti įskaitymą.
Šalies argumentai
4. Ieškovei dublike nurodžius, jog ji atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 799,84 Eur skolos už suteiktas paslaugas pagal 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016028 ir 539,11 Eur kompensacinių palūkanų pagal 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016028 už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė šį ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukė šią civilinės bylos dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 4 907,32 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 663,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; atmetė kitą ieškinio dalį.
6. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas sprendė, kad skola pagal 2008 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016448 (suma 9 176 Lt) ir 2008 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016500 (suma 7 768 Lt) sudaro ne 5 159,73 Eur, kaip nurodė ieškovė, o 4 907,32 Eur (16 944 Lt). Motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad asmenys, dalyvavę reikalavimo į atsakovę perleidimo procese, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise. Atitinkamai teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl 4 907,32 Eur (16 944 Lt) skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ji į pradinę kreditorę UAB „RS Consulting UAB“ turėjo priešpriešinį reikalavimą, kuris dėl to, kad šiam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, o vėliau dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą, liko neįskaitytas, pažymėjęs, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas sutiko su ieškove, kad, pradiniam kreditoriui iškėlus bankroto bylą, atsakovė nebūtų galėjusi sudarinėti vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip to negali atlikti ir reikalavimo teises perėmusio kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu.
7. Nustatęs, kad iš skolininko beveik dešimt metų nebuvo reikalaujama skolos, kuri susidarė dėl tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus buvusių paslaugų teisinių santykių ir kurios fakto atsakovė niekada neginčijo, atsakovė turėjo priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, tačiau pradinis kreditorius UAB „RS Consulting UAB“ 2012 m. liepos 31 d. buvo išregistruotas dėl bankroto, apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei atsakovė sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuriai bankroto byla iškelta 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi, reikalavimo teises į atsakovę ji perėmė 2014 m. liepos 24 d., tačiau į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 22 d., ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovė apie reikalavimą būtų informuota anksčiau, nei ieškovė kreipėsi teismą, byloje nėra duomenų, kad ankstesnis kreditorius G. G. būtų informavęs atsakovę apie reikalavimo teisių perėmimą iš pradinio kreditoriaus, padarė išvadą, kad tik pranešus skolininkei apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jai teisinius padarinius.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1 472,2 Eur kompensacines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės neinformavimas apie įvykusį cesijos sandorį pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo teisės taisykles apimtimi, apribojančia kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininko kompensacinių palūkanų priteisimo. Atsakovė buvo pirminės kreditorės BUAB „RS Consulting UAB“ kreditorė jos bankroto byloje, todėl pati galėjo gauti informaciją apie įvykusį cesijos sandorį su G. G., dalyvaudama kreditorių susirinkimuose dėl administratoriaus veiklos ataskaitų tvirtinimo, reikalaudama iš administratoriaus informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą, domėdamasi teismo nagrinėjama bankroto byla. Atsakovė nepasiėmė G. G. atsakovės Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu registruota pašto siunta siųsto pranešimo apie su BUAB „RS Consulting UAB“ sudarytą cesijos sandorį ir reikalavimą vykdyti piniginę prievolę, o tai lemia atsakovės atsakomybę dėl negautos informacijos apie kreditoriaus pasikeitimą. Su bankrutavusia įmone atsiskaitymo vengusios atsakovės neveikimui koreliuojant su atsakovės vengimu komunikuoti, G. G. neįgijo pasitikėjimo dėl savo turimos reikalavimo teisės realizavimo galimybių, kas taip pat teisingai, sąžiningai ir protingai lėmė tikėtiną G. G. sprendimą nesiimti operatyvios pažeistos teisės teisminės gynybos. Net ieškovei dėl pažeistos teisės gynybos į teismą kreipusis 2014 m. liepos 24 d. (reikalavimo teisės perleidimo sandorio įforminimo dieną), reikalaujamų kompensacinių palūkanų dydis nebūtų mažesnis, nes ieškovės reikalaujamų priteisti kompensacinių palūkanų dydis ieškinyje gretinamas su penkerių metų ieškinio senaties dėl palūkanų išieškojimo termino teisiniu reglamentavimu (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), todėl reikalaujamų priteisti palūkanų dydis dėl ieškovės nepranešimo atsakovei apie perimtą reikalavimo teisę nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 spalio 2 d. nepasikeitė.
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl 4 907,32 Eur skolos priteisimo ir ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. BUAB „RS Consulting UAB“ perleidus reikalavimą į atsakovę, atsakovė įgijo teisę reikalauti skolos atlyginimo iš naujojo kreditoriaus – pareikalauti sumokėti teismo priteistą sumą arba atlikti įskaitymą. Atsakovė būtų pasinaudojusi šia teise, jeigu būtų buvusi tinkamai informuota apie 2012 m. kovo 2 d. ir 2014 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
2.2. Nepagrįsta išvada, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimas dėl įskaitymo šioje byloje nėra reiškiamas, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir tokie reikalavimai ieškovei negali būti reiškiami, tačiau priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimas yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje nagrinėjamais klausimais. Jeigu atsakovė turėjo tokią teisę, tačiau negalėjo ja pasinaudoti dėl reikalavimų teisės perleidimų ir nepranešimo apie tai atsakovei, akivaizdu, kad reikalavimus perleidę asmenys, tarp jų ir ieškovė, pasinaudodami įstatymų leistinomis galimybėmis, užkirto kelią atsakovei patenkinti savo priešpriešinius reikalavimus ir sudarė sąlygas ieškovei gauti finansinę naudą – galimybę patenkinti ieškinį. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota tik gavusi teismo procesinius dokumentus, o teismo procesiniai dokumentai parengti (pareikštas ieškinys), kai ieškovė jau buvo įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą ir kai realus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas teisiškai negalimas. Šios aplinkybės sudaro galimybę reikalavimo perleidimo sandorius, ieškovės veiksmus, dalyvaujant perleidimo sandoriuose, nepranešant apie sudarytą sandorį atsakovei, vertinti kaip piktnaudžiavimą subjektinėmis teisėmis, todėl atsakovė prašo atsisakyti ginti ieškovės teises ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Nuo 2009 m. birželio 4 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „RS Consulting UAB“, atsakovė vienarūšių reikalavimų įskaitymu negalėjo pabaigti nei savo, nei BUAB „RS Consulting UAB“ piniginių atsiskaitymo prievolių.
10.2. Po 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo atsakovė neįgijo teisės reikalauti iš naujojo kreditoriaus pradinės kreditorės prievolių atsakovei vykdymo, nes Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2967-643/2009 pripažinto atsakovės reikalavimo tenkinimo procedūra vyko BUAB „RS Consulting UAB“ bankroto procese patvirtinus atsakovės kreditorinį reikalavimą. Taigi atsakovės reikalavimas BUAB „RS Consulting UAB“ galėjo būti tenkinamas tik Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
10.3. Cesijos prievolinį teisinį sandorį reglamentuojančios teisės normos nenustato, kad skolininkas po cesijos sandorio sudarymo ir/ar pranešimo gavimo gali reikalauti iš naujojo kreditoriaus pirminio kreditoriaus reikalavimų skolininkui vykdymo. 2012 m. liepos 31 d. BUAB „RS Consulting UAB“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, atsakovė negalėjo reikalauti pasibaigusios prievolės vykdymo nei iš G. G., nei iš ieškovės, taip pat neturėdama priešpriešinio vienarūšio reikalavimo negalėjo sudarinėti vienašalių ar dvišalių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorių nei su G. G., nei su ieškove, nes neegzistavo CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos civilinės prievolės pabaigos sąlygos.
10.4. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja naujųjų kreditorių per kokį nors teisės normose įtvirtintą terminą pranešti skolininkams apie sudarytą cesijos sandorį.
10.5. Atsakovė, nevykdydama prievolės atsiskaityti su bankrutavusios įmonės statusą įgijusiu kreditoriumi, pažeidė BUAB „RS Consulting UAB“ ir jos kreditorių teises. Atsakovė nereikalavo informacijos apie bankroto bylos eigą, nesidomėjo turtinės teisės perleidimo faktu, neatsiėmė G. G. atsakovės Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu siųsto pranešimo apie sudarytą su BUAB „RS Consulting UAB“ cesijos sandorį ir reikalavimą vykdyti prievolę. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovės nesąžiningą neveikimą.
11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovė turėjo priešpriešinį reikalavimą 8 563,4 Eur sumai. Pirminė kreditorė ir atsakovės skolininkė UAB „RS Consulting UAB“ dėl sąskaitų apmokėjimo atsakovei ieškinį buvo pareiškusi 2008 m. spalio 7 d., tačiau ieškinys paliktas nenagrinėtas. Daugiau iš atsakovės nebuvo reikalauta apmokėti sąskaitas.
11.2. BUAB „RS Consulting UAB“ ir naujieji kreditoriai turėjo galimybę pareikšti reikalavimus ir ieškinius atsakovei gerokai anksčiau. Tokį ilgą terminą sąskaitos liko neapmokėtos ne dėl atsakovės veiksmų ar vengimo įvykdyti prievolę. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad jos ir BUAB „RS Consulting UAB“ finansiniai santykiai buvo išspręsti BUAB „RS Consulting UAB“ bankroto byloje.
11.3. Ieškovė kompensacinių palūkanų iš atsakovės pareikalavo tik pareiškusi ieškinį teisme, nuo 2008 iki 2017 metų ieškovė nereiškė reikalavimų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atsakovei. Kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. atsirado ir dėl pačios ieškovės nerūpestingumo. Jeigu ieškovė arba bent vienas iš ankstesnių kreditorių būtų informavę atsakovę apie įvykusį reikalavimo perleidimą, atsakovė būtų galėjusi imtis priemonių tam, kad tokios palūkanos nesusidarytų.
11.4. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad būdama kreditore ieškovės bankroto byloje, ji savarankiškai galėjo gauti informaciją apie cesijos sandorį su G. G. arba reikalauti jos iš bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimų metu. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui apie skolininko informavimą dėl įvykusio cesijos sandorio. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir skolos bei palūkanų priteisimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „RS Consulting UAB“ atsakovei UAB „MTL Group“ 2007 m. gruodžio 21 d., 2008 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 11 d. suteikė krovimo darbų, sandėliavimo, dokumentų pildymo muitinės sandėlyje paslaugas už 6 707,17 Eur (23 158,50 Lt), išrašė PVM sąskaitas faktūras (2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016028, 2008 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016448, 2008 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra serija RSC Nr. 016500). Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „RS Consulting UAB“ iškelta bankroto byla. BUAB „RS Consulting UAB“ 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido G. G. pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras 6 959,57 Eur (24 030 Lt) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. G. G. 2012 m. liepos 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie perimtą reikalavimo teisę, prašydamas sumokėti 24 030 Lt įsiskolinimą. Atsakovė G. G. siųsto pranešimo neatsiėmė. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš BUAB „RS Consulting UAB“ įgytą reikalavimo teisę (reikalavimo teisės dydis 24 030 Lt) perleido Liežio kooperatinei bendrovei, kuriai 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. BUAB „RS Consulting UAB“ 2012 m. liepos 31 d. išregistruota.
15. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2967-643/2009 priteisė atsakovei UAB „MTL Group“ iš UAB „RS Consulting UAB“ 7 400 Eur (25 550,72 Lt) nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas 29 567,74 Lt UAB „MTL Group“ finansinis reikalavimas UAB „RS Consulting UAB“ bankroto byloje.
16. 2017 m. rugsėjo 22 d. bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 9 047,44 Eur skolą ir palūkanas pagal iš G. G. įgytą reikalavimo teisę. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą pagal PVM sąskaitą faktūrą RSC Nr. 016028 dėl 1 799,84 Eur sumos ir šią bylos dalį nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 4 907,32 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 907,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 663,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio dalį dėl 1 548,76 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė.
17. Ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti palūkanas, o atsakovė – sprendimo dalį dėl skolos priteisimo.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
18. Apeliantės teigimu, BUAB „RS Consulting UAB” perleidus reikalavimą į atsakovę, atsakovė įgijo teisę reikalauti skolos atlyginimo iš naujojo kreditoriaus, t. y. pareikalauti sumokėti teismo priteistą sumą arba atlikti įskaitymą. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka.
19. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
20. Nutarties 14 punkte minėta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-615-264/2009 UAB „RS Consulting UAB“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. Apeliantei, kaip minėta nutarties 15 punkte, priteisti nuostoliai iš UAB „RS Consulting UAB“ Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2967-643/2009. Sprendimas įsiteisėjo jau esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo.
21. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės, ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015). Tam, jog įskaitymas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą būtų teisėtas, turi būti įgyvendintos dvi kumuliacinės sąlygos: įskaitymas turi būti galimas pagal ĮBĮ nuostatas; įskaitymas turi būti galimas pagal atitinkamas mokesčių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/969/2015).
22. Taigi, esant nutarties 20 punkte nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kasacinio teismo praktika, UAB „RS Consulting UAB” piniginė atsiskaitymo prievolė ir apeliantės piniginė prievolė UAB „RS Consulting UAB” negalėjo būti įvykdytos vienarūšių reikalavimų įskaitymo forma.
23. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi BUAB „RS Consulting UAB” perdavus reikalavimo teisę į apeliantę G. G., apeliantė neįgijo teisės reikalauti iš naujojo kreditoriaus (G. G.) pradinės kreditorės BUAB „RS Consulting UAB” prievolės apeliantei vykdymo, nes minėto Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo pagrindu apeliantė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 615-264/2009 patvirtinus jos kreditorinį reikalavimą, tapo BUAB „RS Consulting UAB” kreditore. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi turėti vienodas galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto.
24. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiui, jog ir tuo atveju, jei G. G. siųstas pranešimas būtų įteiktas apeliantei iki BUAB „RS Consulting UAB” išregistravimo (2012 m. liepos 31 d.), apeliantė nebūtų galėjusi sudarinėti vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, nes atsikirtimus naujajam kreditoriui skolininkas gali reikšti ne tik tiek, kiek pradiniam kreditoriui, bet ir taip, kaip pradiniam kreditoriui, t. y. apeliantė dėl reikalavimo teisės perleidimo fakto neįgijo daugiau teisių reikšti atsikirtimus naujajam kreditoriui G. G., taip pat ir ieškovei, nei kad turėjo pradinei kreditorei BUAB „RS Consulting UAB”, t. y. dėl imperatyvaus įstatymo draudimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
25. Atmestini apeliantės argumentai, kad G. G. 2014 m. liepos 1 d. perleidus reikalavimo teisę į apeliantę Liežio kooperatinei bendrovei, apeliantė vėl turėjo teisę naudotis CK 6.108 straipsnyje numatyta galimybe atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą arba pareikalauti skolos apmokėjimo. Pažymėtina, kad, BUAB „RS Consulting UAB” 2012 m. liepos 31 d. išregistravus iš VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro, baigėsi jos prievolė apeliantei (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), todėl po 2012 m. liepos 31 d. apeliantė, neturėdama priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, negalėjo reikalauti BUAB „RS Consulting UAB” pasibaigusios piniginės skolinės prievolės vykdymo nei iš G. G., nei iš ieškovės, taip pat sudarinėti su jais reikalavimų įskaitymo sandorių.
26. Apeliantės teigimu, ieškovės veiksmai dalyvaujant perleidimo sandoriuose, nepranešant apie sudarytą sandorį apeliantei, laikytini reikalavimus perleidusių šalių, tame tarpe ir ieškovės, piktnaudžiavimu teise, todėl prašo atsisakyti ginti ieškovės teises ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad reikalavimo perleidimo procese dalyvavę asmenys sudarė sandorius laikydamiesi įstatymų reikalavimų. Tačiau teigia, kad šiais, įstatymu pagrįstais veiksmais, buvo užkirstas kelias reikalauti skolos sumokėjimo iš naujųjų kreditorių arba atlikti įskaitymą, kol naujajam kreditoriui neiškelta bankroto byla (Liežio kooperatinei bendrovei bankroto byla iškelta 2014 m. gruodžio 5 d.).
28. Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 137 straipsnio 3 dalis).
29. Sutiktina su ieškovės atstove, kad joks teisinis reglamentavimas neįpareigoja naujųjų kreditorių per kokį nors teisės normose įtvirtintą terminą pranešti skolininkams apie sudarytą cesijos sandorį skolininkui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį reikalavimo teisę perėmęs asmuo turi pareikšti reikalavimo teisę. Kai tik naujajam kreditoriui susiformuoja valia imtis savo turtinės prievolinės teisės realizavimo ar pažeistos teisės gynybos yra teisinis pagrindas pranešimu informuoti skolininką apie įsigytą reikalavimo teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. G., įgijęs reikalavimo teisę iš BUAB „RS Consulting UAB“ į apeliantę, pranešimą apie sudarytą cesijos sandorį ir reikalavimą vykdyti atsiskaitymo piniginę prievolę apeliantei siuntė registruotą pranešimą apeliantės Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu, tačiau apeliantė registruotos pašto siuntos forma siųsto pranešimo neatsiėmė. Iš bylos medžiagos spręstina, kad apeliantė, būdama BUAB „RS Consulting UAB” kreditore, nesidomėjo bankroto bylos eiga.
31. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra įvykdytas apeliantės reikalavimas pradinei kreditorei pagal nutarties 14 punkte minėtas PVM sąskaitas faktūras, remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimu 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko (apeliantės) informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek G. G., tiek ieškovė teisėtai disponavo, valdė ir naudojosi savo turtine prievoline teise į apeliantę, ieškovė, reikalaudama iš apeliantės piniginės atsiskaitymo prievolės vykdymo, subjektinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės UAB „MTL Group“ apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
33. Ieškovė bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 1 472,20 Eur kompensacines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas minėtą reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad iš atsakovės beveik dešimt metų nebuvo reikalaujama skolos, kuri susidarė dėl tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvusių paslaugų teisinių santykių; kad atsakovė į pradinę kreditorę, kuri 2012 m. liepos 31 d. buvo išregistruota dėl bankroto, turėjo priešpriešinių reikalavimų; kad apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei atsakovė sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus; vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą, pažeidė materialiosios teisės normas.
34. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos, vadinamos kompensuojamosiomis, skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 procentai, jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.
35. Reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skola pagal nutarties 14 punkte minėtas PVM sąskaitas faktūras turėjo būti sumokėta sąskaitų išrašymo dieną.
36. Reikalavimo perleidimo atveju jo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Pagal 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „RS Consulting UAB“ ir G. G., atsakovės skolos suma yra 6 959,57 Eur (24 030 Lt). Minėta, kad G. G. įgijus reikalavimo teisę į atsakovę, atsakovei siųstame pranešime reikalaujama atlyginti 24 030 Lt įsiskolinimą, tačiau nenurodoma apie reikalavimą priteisti palūkanas. G. G. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš BUAB „RS Consulting UAB“ įgytą reikalavimo teisę ( reikalavimo teisės dydis 24 030 Lt) perleido Liežio kooperatinei bendrovei. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė reikalavimo teisės dėl palūkanų išieškojimo nebuvo perėmusi ir teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovės palūkanų sumokėjimo bei tokiu būdu labiau suvaržyti skolininkės prievolę neturėjo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-413/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, žvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad reikalavimo teisę perėmusi bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė pagrįstai reiškia reikalavimą UAB „MTL Group“ tik dėl pagrindinės skolos.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritariant pirmosios instancijos teismui dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo (CK 1.5 straipsnis), spręstina, kad, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas palūkanų, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kadangi apeliančių (ieškovės ir atsakovės) apeliaciniai skundai atmetami, jos paliekamos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.