Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės atstovei advokatei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MTL Group“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalaujamos skolos dydžio.

Byloje nustatyta, kad UAB „RS Consulting“, kuri 2012-07-31 dėl bankroto išregistruota, atsakovei UAB „MTL Group“ (buvęs pavadinimas: „Modernių technologijų linija“) suteikė krovimo darbų, sandėliavimo paslaugų, dokumentų pildymo muitinės sandėlyje paslaugų už 6707,17 Eur (23158,50 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-08 nutartimi priimtas ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinio dalies atsisakymas, ir civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimų, kuriuo buvo prašoma priteisti 1799,84 Eur (6214,50 Lt) skolos, pagal 2007-12-21 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016028, nutraukta.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti skolą pagal 2008-02-05 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016448 (suma 9176 Lt) ir 2008-02-11 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016500 (suma 7768 Lt), pagal kurias skolos suma iš viso sudaro 4907,32 Eur (16944 Lt). Tačiau ieškovė ieškiniu pagal šias dvi sąskaitas prašo priteisti ne 4907,32 Eur (16944 Lt), o 5159,73 Eur skolos. Nors tiek iš 2012-03-02 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties, tiek iš 2014-07-01 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad pagal jose nurodytas tris PVM sąskaitas faktūras reikalavimo teisės dydis sudaro 24030,00 Lt (6959,57 Eur), tačiau nurodant šią sumą galimai buvo padaryta aritmetinė klaida. Teismui atlikus aritmetinius skaičiavimus skola pagal 2007-12-21 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016028 (suma 6214,50 Lt), pagal 2008-02-05 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016448 (suma 9176 Lt) ir 2008-02-11 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016500 (suma 7768 Lt), sudaro iš viso 23158,50 Lt. Kadangi atsakovė 2007-12-21 PVM sąskaitą faktūrą serija RSC Nr. 016028 (suma 6214,50 Lt) yra apmokėjusi (2009-01-17 mokėjimo nurodymas) bei šioje dalyje 2018-01-08 teismo nutartimi byla nutraukta, teismas sprendžia, kad skolos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 4907,32 Eur (16944 Lt) (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl reikalavimo teisių perleidimo.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad tiek 2012-03-02 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tiek 2014-07-01 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudarytos dėl asmenų dalyvavusių reikalavimo į atsakovę perleidimo procese nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavo teise.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.

Byloje nenustatyta, kad minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutartys prieštarautų įstatymams ar sutarčiai, nenustatyti įstatyme numatyti kiti atvejai, kuriems esant draudžiama perleisti reikalavimą (CK 102 straipsnis, 6.3 straipsnio 4 dalis). Byloje taip pat nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė atsakovės (skolininkės) prievoles naujam kreditoriui labiau negu pradiniam kreditoriui, ir tai nepatvirtina CK 6.101 straipsnio 5 dalies reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos – kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai, kad kreditoriaus asmuo skolininkei neturi esminės reikšmės teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovė.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad asmenys dalyvavę reikalavimo į atsakovę perleidimo procese elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl 4907,32 Eur (16944 Lt) skolos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas.

Atsakovė nurodė, kad ji į pradinį kreditorių UAB „RS Consulting“ turėjo priešpriešinį reikalavimą, kuris dėl to, kad šiam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, o vėliau dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą, liko neįskaityti. Tačiau priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra šio bylos nagrinėjimo dalykas. Be to teismas sutinka su ieškove, kad pradiniam kreditoriui iškėlus bankroto bylą atsakovė nebūtų galėjusi sudarinėti vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip to negali atlikti ir reikalavimo teises perėmusio kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu.

Nors byloje ieškovės atstovė nepateikė įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovė būtų tinkamai iki ieškinio atsakovei pateikimo teisme dienos pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovui. Kaip teisingai nurodo ieškovės atstovė, teismų praktikoje pripažįstama, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento. Tokiu atveju atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitinka įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl yra galimas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, taip pat yra pažymėjęs, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1548,76 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo prašomos priteisti sumos už penkerius metus iki kreipimosi į teismą dienos (5159,73 Eur x 6 proc. x 5 m.).

Ieškovė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas grindžia CK 6.101 straipsniu bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Įstatymo nuostatos apibrėžia skolininko, pažeidusio piniginę prievolę, pareigą tol, kol neatlyginami kreditoriui jo patirti nuostoliai, ir skolininkas naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Tačiau, nagrinėjamu atveju nustačius, kad iš skolininko beveik dešimt metų nebuvo reikalaujama skolos, kuri susidarė dėl tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus buvusių paslaugų teisinių santykių, kurios fakto atsakovė niekada neginčijo, atsakovė turėjo priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, tačiau pradinis kreditorius UAB „RS Consulting“ 2012-07-31 buvo išregistruotas dėl bankroto (CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys), o apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei atsakovė sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmesti. Pažymėtina, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuriai 2014-12-05 teismo nutartimi iškelta bankroto byla, o reikalavimo teises į atsakovę ji perėmė 2014-07-24, tačiau į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2017-09-22, duomenų apie tai, kad atsakovė apie reikalavimą būtų informuotą anksčiau nei kreipėsi teismą nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo civilinės bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, apie tai kad ir prieš tai buvęs kreditorius (G. G.) būtų informavęs atsakovę apie reikalavimo teisių perėmimą iš pradinio kreditoriaus byloje nėra (pašto siunta grįžo neįteikta).

Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės prašymu iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 73 % ieškinio reikalavimų, atmesta – 27 %) iš šalių priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad vertinat patenkintų reikalavimų dalį, skaičiuota ne nuo visos pradinio ieškinio sumos, t.y. 9047,44 Eur, o nuo 6708,49 Eur, nes byloje ginčas iš esmės kilo ne dėl skolos dydžio, o dėl reikalavimo teisių perleidimo teisinių padarinių bei kompensacinių palūkanų.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1200 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė prašo priteisti 961,95 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktas dvi PVM sąskaitas-faktūras. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tik vienos iš dviejų sąskaitų apmokėjimą, t.y. 786,50 Eur sumai, todėl teismas sprendžia, kad kitoje dalyje (dėl 175,45 Eur) atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrindė bei šioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, t.y., kad buvo patenkinta 73 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 876 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteistina 212,36 Eur (786,50 Eur x 27 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovei priteisia 663,64 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (876 Eur – 212,36 Eur).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei, įvertinus ieškovės patenkintų reikalavimų sumą, priteistinas už ieškinį mokėtinas 110 Eur (4907,32 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista ir paduodama ieškinį nesumokėjo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.). Atsakovei išaiškintina, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“, į.k. 125822353, ieškovei bankrutavusiai Liežio kooperatinei bendrovei, į.k. 302501027, 4907,32 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septynis eurus 32 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4907,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 663,64 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“, į.k. 125822353, valstybei 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.