- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-197-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00068-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5322-2024 V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. kovo 14 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., savo automobiliu „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos susuko vairą ir keldamas variklio sūkius, bandė užvažiuoti ant D. Š., taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9 ir 101 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. N. skundas, kuriuo jis prašė priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvavo tuo, jog jokio tikslo užvažiuoti ant D. Š. jis neturėjo, automobilis su priekaba buvo kitoje gatvės pusėje, jokio pavojaus D. Š. gyvybei ir sveikatai jis nesukėlė. Jo tikslas buvo tik patraukti automobilį, kad galėtų įvažiuoti į įmonės teritoriją. Skunde taip pat nurodė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - yra neteisėta ir nepagrįsta.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi V. N. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog V. N. Institucijos nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai. V. N. paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių parinkta tinkamai. V. N. nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie leistų teismui spręsti, jog asmuo naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo, kad transporto priemonė yra pritaikyta specialiems neįgaliojo poreikiams, be jos judėjimas būtų neįmanomas, ar kad galimybė vairuoti automobilį žymiai palengvina pažeidėjo galimybę judėti, todėl nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kodėl pažeidėjui neturėtų būti taikoma ši administracinio poveikio priemonė
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teismui nepatenkinus skundo – prašo taikyti ANK 28 straipsnio nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apylinkės teismas, konstatavęs, kad V. N. vairuodamas transporto priemonę elgėsi chuliganiškai, išimtinai rėmėsi suinteresuoto asmens D. Š. parodymais, kurio atžvilgiu galbūt bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio metu V. N. sugadinto turto. Teismas turėjo itin atidžiai vertinti D. Š. parodymus bei, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp V. N. ir D. Š., apklausti įvykį mačiusius V. S. ir V. N., tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas konstatavo, kad šie liudytojai nieko nematė. Apibendrintai nutartyje pasisakė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnas apklausia V. S., kuris nurodė, jog stovėjo šone, nei įvykio, nei važiavimo ant žmogaus nematė. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas apklausia V. N., kuris nurodė, jog stovėjo nuošalėje ir girdėjo šurmulį, tačiau paties įvykio nematė, nes automobilio kėbulas viską užstojo.
4.2. Klaipėdos apylinkės teismas, analizuodamas situaciją, įvykusią tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje dėl D. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, 2024 m. birželio 14 d. nutartyje konstatavo, kad Institucijos sprendimas nepradėti D. Š. administracinio nusižengimo teisenos buvo nepagrįstas ir skubotas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismai negali skirtingai vertinti tos pačios situacijos. Šiuo atveju tarp V. N. ir D. Š. parodymų yra prieštaravimų dėl įvykusios situacijos vertinimo, kurie nebuvo pašalinti. Šioje byloje neįrodyta, kad V. N. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad keltų realią grėsmę ir pavojų eismo ar žmonių saugumui. V. N. tikslo pervažiuoti ar sužaloti D. Š. neturėjo, jis paprasčiausiai norėjo patraukti automobilį į priekį, kad galėtų patekti į savo teritoriją. Važiuodamas tik šiek tiek pasuko automobilio vairą, kad neįvažiuotų į duobę. Jei būtų norėjęs pervažiuoti D. Š., tai jo automobilio priekaba būtų kliudžiusi pastarojo BMW.
4.3. Kadangi ANK 28 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šia priemone naudojasi dėl neįgalumo, o V. N. yra nustatytas 2 grupės neįgalumas, 30 procentų darbingumo lygis, jam tenka 2-3 kartus per savaitę vykti į gydymo įstaigą įvairioms procedūroms, dėl nustatytų diagnozių jis ribotą laiką (apie 10 min.) gali išbūti stovimoje padėtyje, nes prasideda skausmas, todėl vykti į procedūras viešuoju transportu būtų nepakeliama našta. Yra vienišas, neturi giminaičių, kurie jam padėtų, gyvena Klaipėdos rajone, todėl kelionė į Jūrininkų ligoninę Klaipėdos mieste visuomeniniu transportu su persėdimu truktų 2 valandas. Dėl visų šių aplinkybių ši jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra nepagrįsta, perteklinė ir neproporcinga, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina V. N. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. N. neneigia, kad tarp jo ir D. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl automobilių pastatymo ant kelio ir pravažiavimo pro jį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog V. N. automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, neigia, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų D. Š. sveikatai ir gyvybei.
10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
11. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.
12. Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. kovo 28 d. D. Š. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. jis, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kelias yra pilnai užtvertas dviejų automobilių. Prie automobilių stovėjo vyresnio amžiaus vyriškis, kurio paprašė patraukti automobilius, kad atlaisvintų kelią bei leistų pravažiuoti. Vyriškis, kurio nepažįsta, pasiūlė važiuoti aplinkui ir nurodė, kad automobilio netrauks. Kadangi automobilio vyriškis nepatraukė, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu D. Š. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną bei pradėjo filmuoti. Pastebėjo, kad vyriškio vienas automobilis yra be valstybinių numerių. Matydamas, kad vyksta konfliktas, jis filmuodamas telefonu kvietė policiją. Šnekant su Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatore, vyriškis užsivedė automobilį be valstybinių numerių ir jį patraukė į šalia esančią teritoriją. Nufilmavęs bei užfiksavęs automobilį be valstybinių numerių, ėjo atgal iki savo automobilio, kuris stovėjo gatvėje. Staiga konfliktuojantis vyriškis užsivedė kitą šalia stovėjusį automobilį, susukęs automobilio vairą į dešinę ir sukeldamas varikio apsukas, staiga pradėjo važiuoti į jį. Jis staiga atšoko nuo automobilio ir virsdamas kažkuriuo momentu netyčia su ranka ar su telefonu išdaužė automobilio galinį langą, nes tuo metu bandė išvengti automobilio, kuris važiavo tiesiai į jį. Po važiavimo automobilis staiga sustojo, o jo vairuotojas išlipo ir taip pat skambino į BPC. Tik dėl staigios jo paties reakcijos minėtas asmuo jo nepartrenkė (b. l. 99). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas V. N. nurodė, kad konfliktas kilo jam bandant į kitą vietą nuosavoje teritorijoje perstatyti automobilį Ford Transit, nes kelią jam užstojo D. Š. vairuojamas automobilis BMW. Visgi šią V. N. versiją paneigė (tuo pačiu patvirtindami D. Š. versiją) Klaipėdos apygardos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. N. ir V. S. (b. l. 89-90). Liudytojas V. N. parodė, kad jam darbuojantis pas V. N., iš priešais esančios sodybos teritorijos išvažiavo automobilis ir įvažiavęs į kelio dalį, sustojo. V. N. atlaisvino važiuojamąją dalį į kitą pusę. Paskui autobusas su priekaba pavažiavo ir jis išgirdo nestiprų duslų smūgį. V. N. pasakė, kad buvo išdaužtas autobuso stiklas. Kai automobiliai buvo gatvėje šalia vienas kito, tai pravažiavimo nebuvo. V. N. patraukė automobilį be priekabos. Užvažiuoti ant D. Š. nelabai buvo galima, nes priekaba buvo žymiai prasilenkusi. Jei būtų norėjęs užvažiuoti, tai V. N. būtų turėjęs stipriai susukti vairą ir priekaba būtų kliudžiusi BMW automobilį. Liudytojas V. S. parodė, kad V. N. buvo pastatęs ant kelio du autobusiukus, vieną patraukė, tačiau D. Š. vis tiek nevažiavo. Konfliktas įvyko, kai V. N. įlipo į mašiną. D. Š. ėjo iš mašinos galo ir išdaužė automobilio langą. Iškart po įvykio apklausiami policijos pareigūnų liudytojai V. N. ir V. S. nurodė, kad minėto įvykio nematė, tik girdėjo duslų garsą (b. l. 39). Kitoje administracinėje byloje, pradėtoje dėl sugadinto automobilio lango, apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. N. parodė, kad nematė, kas ir kaip išdaužė automobilio stiklą. V. N. nekliudė D. Š. automobilio, važiavo normaliu greičiu, grasinančių veiksmų neatliko, nemano, kad galėjo sukelti pavojų vaikinui. V. S. parodė, kad V. N. pravažiuodamas nieko nekliudė su priekaba (b. l. 56). Nors liudytojai parodė, kad jų vertinimu, V. N. nebandė užvažiuoti ant D. Š., tačiau vertinant jų parodymus atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai dirba pas V. N., yra jam pavaldūs, todėl gali būti suinteresuoti duoti darbdaviui palankius parodymus, taigi jų parodymai vertintini itin kruopščiai ir pamatuotai. Pažymėtina, kad tiek iškart po įvykio apklausiami policijos pareigūnų, tiek apklausiami apylinkės ir apygardos teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad paties įvykio gerai nematė, savo vertinimus teikė pagal matytą transporto priemonių ir konflikte dalyvavusių asmenų išsidėstymą kelyje, tuo tarpu jų parodymus paneigia byloje esantis D. Š. darytas įvykio vaizdo įrašas, visiškai patvirtinantis D. Š. nurodomas įvykio aplinkybes.
13. Kaip matyti iš administracinės teisenos byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 1710438529779752, kuris buvo nufilmuotas D. Š. mobiliojo ryšio telefonu, įrašas prasideda vaizdu, kai V. N. atbuline eiga važiuoja keliu autobusiuku Ford Transit, tuo metu D. Š. kalbasi su BPC darbuotoja, pasakoja jai, kad (duomenys neskelbtini), asmuo važiuoja su transporto priemone, esančia be valstybinių numerių, neleidžia jam pravažiuoti. Filmavimo metu matosi, kad yra tamsus paros metas. Tuo metu pastatęs autobusiuką prie pastato, link D. Š., stovinčio ant kelio, eina V. N., kuris prie galvos yra prisitvirtinęs šviečiantį prožektorių. Tuo matu D. Š. filmuodamas nueina link pastatyto autobusiuko Ford Transit, jį nufilmuoja, kad autobusiukas yra be valstybinių numerių, po to apsisuka ir filmuoja ant kelio stovinčius du automobilius – V. N. autobusiukas su priekaba yra pastatytas kelio kairėje pusėje, D. Š. automobilis pastatytas kelio dešinėje pusėje, automobiliai stovi ne vienoje linijoje. D. Š. automobilio žibintų šviesa įjungta. Vaizdo įraše (1 min. 35 s.) užfiksuota, kaip V. N. įsėda į autobusiuką Ford Transit su priekaba, transporto priemonės priekinių žibintų neįjungia, užveda transporto priemonę ir susukęs vairą staigiai pradeda važiuoti į dešinę pusę link filmuojančio D. Š., kuris nuo autobusiuko stovi apie 1.5 – 2 metrų atstumu. Po ko, vaizdas staigiai sumirguliuoja, D. Š. pradeda šaukti, kad jo vos nenutrenkė, nurodo BPC darbuotojai kuo greičiau siųsti ekipažą, pakartoja, kad jo „čiut nenudaužė <...> vos spėjau atšokti“, taip pat šaukia V. N., kad pastarasis ant jo vos neužvažiavo. Toliau vaizdo įraše girdisi, kaip tiek D. Š., tiek V. N. kalbasi telefonu su BPC darbuotojais, stovi pastatyti ant kelio abiejų automobiliai.
14. Apygardos teismas, susipažinęs su minėtu vaizdo įrašu, D. Š. paaiškinimu, liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. N. parodymais, daro išvadą, kad V. N., įvykus konfliktinei situacijai su D. Š., pastarajam filmuojant ir bendruoju pagalbos numeriu kviečiant atvykti policijos pareigūnus, kad V. N. būtų nubaustas administracine tvarka dėl automobilių užstatymo, eismo sutrikdymo, vairavimo transporto priemonės be pritvirtintų valstybinių numerių, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą – įsėdo į kelio kairėje pusėje pastatytą autobusiuką Ford Transit, kuris D. Š. pravažiuoti jau nebetrukdė ir minėto autobusiuko patraukti nebereikėjo, užsivedė transporto priemonės variklį, tamsiu paros metu neįsijungęs priekinių žibintų tyčia, susukęs vairą į dešinę (nors galėjo važiuoti tiesiog tiesiai, vaizdo įrašo duomenys paneigia apelianto versiją, neva jam reikėjo pasukti vairą dėl priekyje buvusios duobės), žinodamas ir aiškiai matydamas, kad šalia autobusiuko, ties dešiniu priekiniu žibintu yra D. Š., staigiai pradėjo važiuoti link jo, dėl ko neabejotinai kilo grėsmė D. Š. sveikatai ar net gyvybei. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. eismo saugumo prasme buvo abejingas D. Š. saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 101 punktas) ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas). Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais V. N. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais - tamsiu paros metu, neįsijungus priekinių žibintų, susukus vairą ir staigiai pradėjus važiuoti link šalia autobusiuko stovėjusio D. Š., kuris, prietemoje filmuodamas šviečiančiu telefonu, V. N. buvo gerai matomas, buvo sukeltas realus pavojus D. Š. saugumui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o V. N. aptarti manevrai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie V. N. veiksmai Institucijos ir apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad V. N., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai, kelia pavojų D. Š. sveikatai ir gyvybei, ir norėjo taip elgtis. Visišką V. N. KET reikalavimų ignoravimą patvirtina ir kiti minėto įvykio metu užfiksuoti V. N. padaryti šiurkštūs KET pažeidimai – neregistruotos, be valstybinio numerio transporto priemonės vairavimas, neapdraudus jos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikus techninės apžiūros, už kuriuos, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, V. N. taip pat nubaustas administracine tvarka, bei sistemingas transporto priemonių, kurioms neatlikta techninė apžiūra, vairavimas, už ką apeliantas taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka.
15. Atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. N. skundo argumentą, kad D. Š. atžvilgiu taip pat yra atliekama administracinė teisena bei sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. Š. dėl galbūt įvykdyto V. N. priklausančio turto (automobilio lango) sugadinimo, apygardos teismas pažymi, kad turto sugadinimas įvyko jau po to, kai V. N. sėdo prie vairo ir chuliganiškai vairavo. Aplinkybė, ar už lango sugadinimą bus nubaustas D. Š., neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. N. atsakomybės, ar jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas.
16. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad V. N. kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir remdamasis ANK 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, prašo netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių.
17. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundą dėl Institucijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5322-2024, paliko galioti minėtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą kartu su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
19. Skunde prašoma atsižvelgti į ANK 28 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
20. V. N. pateikė neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį neterminuotai (b. l. 64), taip pat 2019 m. vasario 18 d. darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 396, iš kurios matyti, kad V. N. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl minėtų sveikatos sutrikimų V. N. negalėtų vykti į procedūras viešuoju transportu. Nors apeliantas nurodo, kad yra vienišas, neturi giminaičių, kurie jam padėtų, tačiau, kaip matyti iš Sodros duomenų bazės išrašo, V. N., net ir būdamas neįgalus, turėdamas 30 procentų darbingumą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), taip pat gauna socialines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (b. l. 97-98), kas teismui leidžia manyti, kad asmuo yra pakankamai savarankiškas ir turi finansinių galimybių nuvykti į gydymo procedūras viešuoju transportu arba naudojantis taksi paslaugomis. Įvertinus V. N. pateiktus dokumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apelianto pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemone jis naudojasi dėl neįgalumo, kad nuosavas automobilis yra pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams ir be asmeninės transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas, ar kad galimybė vairuoti transporto priemonę žymiai palengvina pažeidėjo judėjimo galimybę, todėl šiuo atveju ANK 28 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata jam netaikytina. Pažymėtina, jog pakankami V. N. judumo gebėjimai matomi tiek byloje tirtame įvykio metu darytame vaizdo įraše, tiek ir apeliantui betarpiškai dalyvaujant teismo posėdyje.
21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
22. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – chuliganiškai vairavo automobilį (tamsiu paros metu, be įjungtų priekinių žibintų, susukęs vairą staigiai važiavo tiesiai į šalia stovintį asmenį), tokiu savo elgesiu kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitam eismo dalyviui, jo sveikatai, netgi gyvybei – ir tik dėl atsitiktinumo ir sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių (šalia stovėjęs D. Š. staigiai pasitraukė nuo į jį atvažiuojančio automobilio) pavyko išvengti rimtų tokio neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. N. administracine tvarka yra baustas 12 kartų – iš jų 7 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 100-119). Institucija, priimdama 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nubausti V. N. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei paskirti jam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių, atsižvelgė į tai, kad V. N. yra nustatytas 0-40 procentų darbingumas, didelių specialiųjų poreikių lygis, jis yra 65 metų sulaukęs asmuo (Institucija pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir paskyrė V. N. minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismo vertinimu, tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien teisės vairuoti reikalingumas V. N. asmeniniams poreikiams tenkinti (yra neįgalus ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti į gydymo įstaigas) negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos (šiuo atveju dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) skyrimo. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl asmeninių poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu V. N., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo, dėl turimo neįgalumo nuvažiuoti pas gydytojus), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, o nustatytas neįgalumas, kaip matyti, nebuvo kliūtis vairuoti chuliganiškai, pavojingai kito asmens sveikatai ir gyvybei, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu V. N. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta.
24. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti V. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. N. (V. N.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.