Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros Programų inžinerijos I kurse, dieninių studijų studentas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2019-09-14 iš internetinio tinklalapio parduotuvės (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje neturėdamas tikslo platinti užsisakė ir 2019-11-16 per Jungtinės Karalystės HSBC UK banko savo elektroninę paskyrą apmokėjo (51,50 eurų) už psichotropinę medžiagą – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybieną, kuri yra įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, bei šią psichotropinę medžiagą siuntėsi nurodydamas pardavėjui ją atsiųsti pašto siunta jo vardu ir jo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.

Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis 2019-09-14 iš internetinio tinklalapio parduotuvės (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje įsigijo psichotropines medžiagas, įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“, I-ąjį sąrašą – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybieną, nurodydamas pardavėjui šias psichotropines medžiagas atsiųsti jo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu bei, nurodęs savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir pardavėjui vykdant jo nurodymą bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu jis tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad “Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2019-09-19 iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Servečės g. 1, Vilniuje, gabeno psichotropines medžiagas – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybieną. Ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. P. parodė, kad su kaltinimais sutinka, iš Olandijos siuntėsi grybus, norėjo juos auginti ir valgyti. Suprato, kad jie gali turėti poveikį psichikai, jam tai buvo įdomu, matė internete filmukų. Nežinojo, kad tokias medžiagas siųstis draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, bet supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Įtarė, kad tie grybai galėjo būti draudžiami, nes supranta, jog Lietuvoje ir Olandijoje skirtingas reglamentavimas. Dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. 2019-11-28 apklausos metu parodė, jog dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste vyresniuoju inspektoriumi nuo 2007 m. rugsėjo mėn. Pagal savo darbo funkcijas atlieka inspektoriaus–kinologo darbą. Į jo pareigas įeina keleivių, bagažų, siuntų, krovinių ir asmenų patikra. Susipažinęs su jam pateiktu 2019-09-19, 13 val. 01 min., jo surašytu prekių sulaikymo protokolu (toliau - PSP) Nr. (duomenys neskelbtini) gali parodyti, kad 2019-09-19 pagal iš anksto nustatytą grafiką buvo paskirtas dirbti Vilniaus teritorinės muitinės Pašto skirstymo logistikos centre adresu Servečės g. 1, Vilniuje, smulkių siuntų korespondencijos importo skyriuje. Atlikdamas siuntų iš rizikingų šalių muitinį tikrinimą atrinko registruotą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės. Siuntą iš pradžių peršvietė rentgeno aparatu, po to nusprendė atidaryti ir detaliau patikrinti. Kartoninės dėžutės viduje rado antrą kartoninę dėžutę su užrašu Ecuadorian „psilocyne Ecuaescens“ 100 gr. Atidaręs dėžutę, viduje rado apvalią plastikinę peršviečiamos spalvos dėžutę, kuri buvo užpildyta substratu grybiena. Siuntos viduje taip pat rado 6 pakuotes su užrašu „TRIPstopper“. Kiekvienoje pakuotėje buvo po 2 tabletes ir 4 kapsules. Taip pat siuntoje buvo ir kompaktinis dėklas su CD. Siuntą su turiniu nusprendė sulaikyti įtardamas, kad tai yra psylocibe genties grybų grybiena. Siuntą sulaikė vadovaujantis Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5. Vėliau surašė PSP Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikytą siuntą su turiniu, kaip įprasta, perdavė Vilniaus teritorinei muitinei tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į jį niekas nesikreipė ir niekam informacijos apie tai, kad siunta buvo sulaikyta, neteikė (b. l. 36–37).

2019-09-19 prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VTM Pašto poste buvo sulaikyta registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas: (duomenys neskelbtini). Gavėjas: N. P., (duomenys neskelbtini) Vilnius Lithuania, (duomenys neskelbtini)), kuria iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką buvo siųsta psichotropinė medžiaga (b. l. 10).

2019-10-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1793 (19) ir 11-2050 (19) nurodoma, kad dėžutėje su etikete „Ecuadorian All-in-one Growkit...“ esančiame substrate yra psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelio). Grybienos kiekio nustatyti negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (b. l. 13–14).

2019-11-12 siuntos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta rudos spalvos dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais objektais kaip daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui (b. l. 18–22).

2019-11-26 kratos protokole užfiksuotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Lenovo Think Pad“, kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 97–107).

Iš 2019-11-26 elektroninių laiškų kopijų su priedais matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kuriuose pateikta informacija apie psichotropinės medžiagos užsakymą iš elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) bei apmokėjimas už ją per Jungtinės Karalystės banką HSBC UK (b. l. 135–153).

Dėl N. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos bylos aplinkybės rodo, jog N. P. veika atitinka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymius – N. P. užsisakydamas siuntą matė, jog siunta buvo užsienio valstybėje ir vėliau buvo išsiųsta iš šios valstybės, o pats nurodydamas kaip siuntos gavėjo adresą savo gyvenamąją vietą suprato, jog siuntoje esančios medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą, t. y. per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymima ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos psichotropinės medžiagos kiekio jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju psichotropinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Pažymima tai, kad asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Šios praktikos kontekste pastebima tai, kad N. P. gyvendamas Lietuvoje, kur visuotinai žinoma, jog disponavimas psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis yra draudžiamas teisės aktais, prieš įsigydamas įtarimų keliančias medžiagas iš užsienio interneto svetainių turėjo ir privalėjo pasidomėti, ar tai nėra draudžiama Lietuvoje, tačiau to nepadarė ir draudžiamas medžiagas siuntėsi ir gabeno per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia kaltinime jam inkriminuotu atveju.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamajam N. P. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti), ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (psichotropinių medžiagų kontrabanda), veikdamas tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti psichotropinių medžiagų vartojimui. Apygardos teismą visiškai įtikino N. P. parodymų nuoširdumas – pastarasis nurodė, kad tokius veiksmus atliko vedamas smalsumo, kas ir lėmė šių nusikalstamų veikų padarymą. Teismas pažymi ir tai, kad byloje yra duomenų, jog N. P. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais – savo kompiuteryje pareigūnams pats parodė iš kokio puslapio užsisakė nelegalias medžiagas, susirašinėjimą persiuntė tyrėjai, kas taip pat teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors N. P. nedirba, jis mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas (b. l. 120), keliskart baustas administracine tvarka, tačiau padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis nerodo kaltinamojo asmenybės neigiamos charakteristikos (daugiausia nuobaudos už važiavimą viešuoju transporto be bilieto) (b. l. 112–119).

Spręsdamas kaltinamajam N. P. skirtinos bausmės klausimą teismas pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų; BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, šios nusikalstamos veikos yra labai skirtingos savo pavojingumu, t. y. vienos jų yra baudžiamieji nusižengimai bei nesunkūs nusikaltimai (BK 259 straipsnio 1–2 dalys), o kitos – kontrabandos atvejai (BK 199 straipsnio 3 dalis) – laikomos sunkiais nusikaltimais. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, koks egzistuoja BK normų prasme, nes byloje nustatytų nedidelio ir didelio kiekio nesiekiančių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsisiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veikos kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nėra tiek pavojingos, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymima, jog apygardos teismas (taip pat ir kiti teismai) nuosekliai laikosi tokios pozicijos šios kategorijos bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-321-1020/2016, 1-163-1020/2017, N1-302-1020/2017, 1-303-1020/2017 ir kt.).

Šioje apimtyje apygardos teismas pažymi, jog prokurorė taip pat įžvelgė aiškiai mažesnį N. P. ir jo padarytų veikų realų pavojingumą nurodydama, jog būtina atsižvelgti į jo asmenybę, aplinkybes, kurios lėmė veikų padarymą pabrėžiant, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus bei veikė lengvabūdiškai. Šių nuostatų kontekste prokuroras siūlė tiek už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas N. P. skirti laisvės apribojimo bausmes.

Teismo įsitikinimu, N. P. charakterizuojančių duomenų analizė bei prokurorės pozicija pasisakant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam neleidžia abejoti tuo, jog tiek N. P., tiek jo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokios pavojingos, kokį įspūdį galima susidaryti vien iš atsakomybę už jas numatančių normų sankcijų. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, esant teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumai, daroma išvada, kad kaltinamajam netikslinga skirti inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, kuris BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas kaip vienintelė bausmės rūšis be alternatyvų. Atvirkščiai, tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos N. P. asmenybei, neigiamai paveiktų jo elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius.

Teismas atsižvelgdamas į BK 259 straipsnio 2 dalies sankciją įvertino ir galimybę N. P. skirti piniginę sankciją. Visgi tokia bausmė šiuo konkrečiu atveju taip pat būtų neteisinga. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, į tai, jog jis mokosi, nedirba, neturi asmeninių pajamų. Todėl teismo įsitikinimu, šiuo atveju turėtų būti skiriama minėtos normos sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Apygardos teismas taip pat pabrėžia, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, pozityviai charakterizuojamam, jaunam, studijuojančiam bei su baudžiamojo persekiojimo institucijomis bendradarbiavusiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, teismo įsitikinimu, skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta, t. y. laisvės atėmimo, bausmę. Teismo įsitikinimu, įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti N. P. už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Teismas atkreipia dėmesį, jog prokurorės siūlomas įpareigojimas – dirbti neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) – atsižvelgiant į N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, į jau aptartus jį charakterizuojančius duomenis, laikoma proporcinga ir tikslinga priemone siekiant užtikrinti bausmės paskirtį. Tokio pobūdžio įpareigojimu kaltinamasis supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kas padės kaltinamąjį atgrasyti nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Visgi, teismo įsitikinimu, N. P. atžvilgiu būtina nustatyti ir kitus įpareigojimus, kurie savo esme (ypač atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį) leistų užtikrinti bausmės paskirtį realiai neatimant jo laisvės ir tuo pačiu jaunam žmogui leidžiant suvokti situacijos rimtumą bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą.

Teismas taip pat sprendžia, jog siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją jam tikslinga uždrausti turėti, naudoti ir įgyti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas bei BK 259 straipsnio 2 dalyje (baudžiamasis nusižengimas) numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, kaip tai apibrėžia BK 10–11 straipsniai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą. Be to, šis bausmių bendrinimo būdas taikomas ir tuomet, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, N. P. atžvilgiu taikomos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Tokia bausmė su suderintais draudimais ir įpareigojimais atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti N. P. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šioje byloje kaltinamajam N. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikinama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, psichotropinė medžiaga (5,0907 g), kapsulės (18 vnt.), tabletės (12 vnt.), dėžutė su substratu ir pakuotė, siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais objektais yra saugomi MD prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (b. l. 29), sunaikinami.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 199 straipsnio 4 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei N. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 5 punktu bei 7 dalimi, per šį laikotarpį N. P. įpareigoti:

- nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų;

- bei per bausmės laikotarpį išdirbti 100 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Psichotropinę medžiagą – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybieną (5,0907 g), kurių grynasis medžiagos kiekis nustatyti negalimas, saugomas MD prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

- Kapsules (18 vnt.), tabletes (12 vnt.), dėžutę su substratu ir pakuotę, siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais objektais, saugomą MD prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 23-24) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.