Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei bei kaltinamojo atstovei pagal įstatymą H. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2017 m. kovo 30 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų Didžiojoje Britanijoje, užsisakė narkotinę medžiagą, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-12-29 įsakymu Nr. V-1513) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, t. y. 1,1137 g kanapių, kuriose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,4%, nurodydamas šią narkotinę medžiagą atsiųsti paštu, savo vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kuri pašto tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. RN042837815GB, tokiu būdu, jis neteisėtai, siuntėsi šią narkotinę medžiagą, kai 2017 m. kovo 30 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais J. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Tais pačiais veiksmais ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis J. G. neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, gabeno (siuntėsi) šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2017 m. kovo 30 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pripažįsta savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodė, jog jam nepažįstamas žmogus per socialinį tinklą „Facebook“ paklausė ar jis norėtų žolės. Iki tol jos nėra bandęs, todėl sutiko įsigyti. Iš asmeninės sąskaitos pervedė 10 eurų sumą į nurodytą interneto puslapį. Jis nežinojo kaip veikia žolė ir net tai, jog tai narkotinė medžiaga, todėl jos norėjo pabandyti, nes kiti žmonės ją rūko. Matė, jog siunta buvo Didžiojoje Britanijoje ir pats per programą „Messenger“ nurodė adresą, kuriuo siuntą siųsti į Lietuvos Respubliką bei savo duomenis. Apie siuntą prisiminė tik tada, kai pas jį atvyko pasieniečiai. Iki jo sulaikymo jis nežinojo, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti ir vartoti kanapes, tačiau dabar jau žino, jog tai narkotikai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, jog J. G. iš Didžiosios Britanijos išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai siuntėsi (gabeno) narkotinę medžiagą – 1,1137 g kanapių, kurios sudėtyje esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,4%, iki siunta su šia medžiaga 2017 m. kovo 30 d. patikrinimo metu Rodūnios kelias g. 9, Vilniuje, buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

J. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jo nuoširdžiu prisipažinimu ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- 2017 m. kovo 30 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB100602, iš kurio matyti, kad oro keliu iš D. Britanijos siuntos gavėjui J. G., (duomenys neskelbtini), Lietuva, atkeliavo siunta, kurioje buvo 11x17 cm geltonos spalvos vokas. Atidarius šiame voke esančią dėžutę buvo aptikta aitraus kvapo augalinės kilmės medžiaga, kurios masė su įpakavimu 4 g. Siunta sulaikyta įtarus, kad tai kanapių dalys (b. l. 11) bei 2017 m. balandžio 24 d. liudytojo K. N. parodymais, patvirtinančiais aukščiau nurodytas aplinkybes (b. l. 29-30);

- 2017 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-671(17), iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktame įpakavime rasta žalsvai rudos spalvos susmulkinta augalinė medžiaga – yra narkotinė medžiaga – kanapės (jų antžeminės dalys), kurių masė 1,1137 g, ir kurios sudėtyje esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,4% (b. l. 14-15);

- 2017 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokolu su foto lentele, iš kurios matyti, kad ant voko, kuriame rasta augalinė medžiaga yra užrašas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis – „J. G., (duomenys neskelbtini), Lithuania“ (b. l. 16-22);

- 2017 m. gegužės 4 d. liudytojos H. G. parodymais apie tai, kad jos sūnus J. G. jai papasakojo, jog jis užsakė siuntą su narkotine medžiaga iš smalsumo, nežinodamas, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir, jog tai buvo pirmas ir paskutinis kartas (b. l. 32-33);

- kitais byloje esančiais duomenimis.

Apygardos teismas konstatuoja, jog bylos aplinkybės dėl neteisėto nedidelio kiekio, t. y. 1,1137 g narkotinės medžiagos – kanapių siuntimosi, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 139-5709, aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d.) (toliau – Rekomendacijos) J. G. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) kiekis – 1,1137 g – nesiekia šiose rekomendacijose nustatyto kanapių kiekio, nuo kurio šios medžiagos siuntimasis baudžiamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. kai medžiagos kiekis viršija 5 gramus. Todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės rodo, jog J. G. veika atitinka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje požymius – J. G. užsakydamas siuntą matė, jog siunta buvo Didžiojoje Britanijoje ir vėliau buvo išsiųsta iš šios valstybės, o pats nurodydamas kaip siuntos gavėjo adresą savo gyvenamąją vietą, suprato, jog siuntoje esančios medžiagos bus gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos narkotinės medžiagos kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju narkotikai, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

J. G. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), veikė tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti narkotinių medžiagų. J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. anksčiau neteistas (b. l. 119-120), baustas administracine tvarka (b. l. 116-118). Nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu J. G. yra nepilnametis, mokosi mokykloje.

Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad BK XI skyriuje yra numatyti specialūs nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Pagal BK 80 straipsnį šių ypatumų paskirtis: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, įstatymų leidėjas numato specialias nuostatas, kuriomis siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiams (BK 91 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas kaltinamajam J. G. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais vienu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti) ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda). Pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų; BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, jos yra labai skirtingos savo pavojingumu ir viena iš jų yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), o kita – kontrabanda (BK 199 straipsnio 3 dalis) – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, koks egzistuoja BK normų prasme, nes byloje nustatytos narkotinės medžiagos – 1,1137 g kanapių, kurios sudėtyje esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,4%, atsiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veika kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, nepilnamečiui, moksleiviui, J. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas pritaria prokurorės pozicijai, jog skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmę.

Teismo įsitikinimu, J. G. elgesį pozityviai galima keisti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti J. G. nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Pažymėtina, jog bylos medžiagoje yra administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad J. G. ne kartą padarė viešajai tvarkai prieštaraujančius administracinius teisės pažeidimus – jis, nors yra nepilnametis, yra baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, ją visgi vairavo, taip pat už tai, jog viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 116-117). Dėl jo elgesio ne kartą administracinėn atsakomybėn yra traukta kaltinamojo įstatyminė atstovė, t. y. J. G. mama. Pastebėtina, kad keli atvejai apibūdina kaltinamąjį kaip linkusį elgtis chuliganiškai (nepilnametis, būdamas neblaivus, sumušė kitą asmenį; iš chuliganiškų paskatų suskaldė automobilio priekinį stiklą (b. l. 134-135).

Tokia J. G. charakteristika, nors byloje ir yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, rodo, jog tam tikrais atvejais jam yra nelengva prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių taisyklių.

Remiantis aukščiau aptariamų argumentų visuma, teismas konstatuoja, jog prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmės trukmė (1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai) už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būtų ne per griežta ir nustačius atitinkamus įpareigojimus, pakankama užtikrinant tiek BK 41 straipsnio, tiek 80 straipsnio paskirtį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, laisvės apribojimo bausmė skirtina ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Ši bausmė yra numatyta ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje. Pagal jau aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, konstatuotą lengvinančią aplinkybę ir šioje byloje nustatytą padarytos veikos pavojingumą J. G. būtų teisinga skirti švelnesnę nei vidutinę šios bausmės rūšies sankciją – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Teismas atkreipia dėmesį, jog prokurorės siūlomi įpareigojimai – uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., atsižvelgiant į J. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, į jau aptartus J. G. charakterizuojančius duomenis, bei į tai, jog jis dar nėra baigęs mokyklos, yra laikytinos proporcingomis ir tikslingomis priemonėmis siekiant užtikrinti bausmės bei kartu BK XI skyriaus paskirtį. Visgi, teismo įsitikinimu, J. G. atžvilgiu būtina nustatyti ir kitus įpareigojimus, kurie leistų užtikrinti bausmės paskirtį realiai neatimant nepilnamečio laisvės ir tuo pačiu jaunam žmogui leidžiant suvokti situacijos rimtumą bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, tikslinga įpareigoti J. G. mokytis dalyvaujant specialioje elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Laisvės apribojimo bausmę vykdančioje tarnyboje organizuojamos individualios elgesio pataisos programos, taip pat ir tokios, kurios orientuotos į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją bei šių medžiagų vartojimo sukeltų problemų sprendimą. Taip pat, teismas šiame nuosprendyje ne kartą akcentavo tai, jog sprendžiant bausmės skyrimo klausimą aktualia aplinkybe laikytina tai, jog J. G. šiuo metu vis dar mokosi, siekia įgyti specialybę, todėl teismas, paryškindamas išsilavinimo (mokslo) svarbą, įpareigoja J. G. tęsti mokslą (mokytis) (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Būtent šios priemonės, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomi darbai, paskyrus jau aptartus įpareigojimus būtų pertekliniai ir galėtų daryti neigiamą įtaką nepilnamečio mokymosi procesui, vietoje to teismas, įžvelgia poreikį įpareigoti kaltinamąjį išklausyti specialius mokymus, galinčius koreguoti jo elgesį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai kad, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kaip tai apibrėžia BK 10 straipsnis. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą. Be to, šis bausmių bendrinimo būdas taikomas ir tuomet, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė (1 metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo) apima bausmę skirtą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (6 mėnesiai laisvės apribojimo), galutinę bausmę J. G. nustatant 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, paliekant jau aptartus įpareigojimus bei draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. G. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinį laisvės apribojimo dydį nustatant – 1 (vienerius) metus.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Šioje byloje kaltinamajam J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą (BPK 119 straipsnis), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis, nekeistina.

Sulaikytos siuntos vokas, pakuotė, saugomi MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje Ramygalos g. 151, Panevėžys (b. l. 23-25) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Narkotinės medžiagos – kanapės, kurių masė po atlikto specialisto tyrimo sudaro 0,9637 g (b. l. 23-25) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 3 d. atlikus kratą (duomenys neskelbtini). Buvo rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas BMK mod. 19TG Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas C kategorijos ginklams (b. l. 47-54, 70-74). Šio ginklo priklausomybė byloje nenustatyta ir jis niekaip nėra susijęs su byloje kaltinamajam J. G. pareikštais kaltinimais. Taigi, šis ginklas BPK 95 straipsnio prasme nėra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, šis daiktas, saugomas Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, perduotinas ginklų ir šaudmenų kontrolės srityje specialią kompetenciją turinčiam Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 ir kiti straipsniai) spręsti klausimą dėl šio ginklo likimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 199 straipsnio 3 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punktais bei 7 dalimi, per šį laikotarpį J. G. įpareigoti: mokytis, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo – panaikinti.

Sulaikytos siuntos voką, pakuotę, saugomus MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje Ramygalos g. 151, Panevėžys (b. l. 23-25) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Narkotines medžiagas – kanapes, kurių masė po atlikto specialisto tyrimo sudaro 0,9637 g (b. l. 23-25) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pneumatinį šautuvą BMK mod. 19TG Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos ginklams, kuris paimtas 2017 m. gegužės 3 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-54, 70-74) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.