Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pagal LR CK 6.227 str. 3 d. teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Tai, jog atsakovai neteisėtai sudarė nuomos sutartis bei nuolat nepagrįstai ir neteisėtai keitė nuomos sutarčių sąlygas, pagal kurias buvo nukeliamas UAB „Lithidro“ įsipareigojimų vykdymas, sąlygojo pažeistus pareiškėjų teisėtus interesus. Pareiškėjai siekia atstatyti buvusią HES tiek savo nuosavybėje, tiek atsakovo nuosavybės dalyje, nes abi šio nekilnojamo turto objekto HES dalys yra neatsiejamos viena nuo kitos ir turi būti kartu naudojamos bendram HES atstatymo projektui. Tokio teisėto pareiškėjų tikslo įgyvendinimui yra būtina nutraukti neteisėtai atsakovų sudarytas valstybinės žemės ir HES dalies statinio nuomos sutartis bei šias sutartis HES atstatymo tikslais sudaryti su pareiškėjais. Pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovai ne tik nesilaikė CK 6.551 str. 2 d. bei Valstybinės žemės sklypų ir pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 266 įtvirtintos valstybinės žemės nuomos nustatytos tvarkos, bet ir priimdamas sprendimą „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Šakių r. sav. Kudirkos Naumiesčio m. Kranto g. 27 žemės sklypo detalusis planas, neįtraukė pastato - šašlykinės, kuris buvo privačios nuosavybės teisės objektas, į suformuotą žemės sklypo planą.

Kadangi HES pastatas bei užtvanka, atskirai, vienas be kito, negali funkcionuoti bei būti pritaikomi, todėl teigia, jog šių pastatų tarpusavio ryšys yra nenuginčijamas. Dėl šios priežasties, pastatas - užtvanka bei pastatas - HES pastatas faktiškai yra bendrosios nuosavybės objektas. Kadangi šie pastatai yra bendrosios nuosavybės objektas, pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tačiau iš atsakovo veiksmų akivaizdu, jog jie nušalinami nuo dalyvavimo šiame projekte. Nors pagal CK 4.78 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, tačiau nuomojamas turtas priklauso savivaldybei, todėl ši nuostata yra ribojama viešosios teisės nuostatų. Tai reiškia, jog savivaldybė turi paisyti turto valdymo, naudojimo bei disponavimo efektyvumo, racionalumo bei visuomenės poreikių tenkinimo principų. Teigia, jog atsakovų veiksmai, kai pagal sutartį prisiimti UAB „Lithidro“ įsipareigojimai jau beveik penkis metus net nebuvo pradėti vykdyti, nuolat priimant sprendimus pakeisti nuomos sutarties nuostatas, kuriomis yra nukeliamas įsipareigojimų vykdymas, yra neracionalūs, pažeidžia savivaldybės turto valdymo efektyvumo principus, o tai sąlygoja ir tai, jog jokie visuomenės poreikiai šiuo metu nėra tenkinami, t. y. yra pažeidžiamas viešasis interesas. Pareiškėjų nuomone, vienintelis racionalus bei teisėtas, viešojo intereso apsaugą užtikrinantis atsakovo elgesio variantas būtų nuomos sutarčių su UAB „Lithidro“ nutraukimas bei nuomos sutarčių sudarymas ar kitoks bendradarbiavimas su jais. Galiojant dabartinei nuomos sutarčiai hidroelektrinės atstatymo darbai nebus vykdomi ir vėlesniu laikotarpiu, kadangi UAB „Lithidro“ negalės gauti reikiamų statybos leidimų. Dėl šios priežasties nukentės ne tik teisėti jų interesai, tačiau ir viešieji interesai, kadangi visuomenės poreikiai dėl sudarytų nuomos sutarčių galiojimo nebus tenkinami. Remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, kad kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe. Šiuo metu pastato - HES pastato bei užtvankos objekto naudojimosi tvarka nėra nustatyta (ir negali būti nustatyta, nes tai bendras objektas - HES), todėl atsakovas neturėjo teisės išnuomoti užtvanką UAB „Lithidro“, taip trukdant jiems įgyvendinti nuosavybės teisę į jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą – taip pat HES užtvankos dalį.

Pabrėžia ir tai, kad atsakovas nesikreipė į juos kaip bendraturčius rašytinio sutikimo, taip pažeisdamas imperatyvias Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. nuostatų reikalavimus.

Akcentuoja tai, kad nuomos sutartimis pažeidžiami viešieji intere sai. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, patikėjimo teise valdantis minimą žemės sklypą, privalo užtikrinti valstybinės žemės socialinės paskirties funkciją - eksploatuoti valstybinę žemę, tokiu būdu, kad būtų sukuriamos darbo vietos, gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos ir taip būtų pasitarnaujama bendrai visuomenės gerovei. Šiuo atveju dėl sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nėra galimybių sukurti darbo vietų, gaminti produkcijos ir teikti paslaugas taip, jog būtų pasitarnaujama bendrai visuomenės gerovei, todėl valstybinis žemės sklypas dabartinėje situacijoje neatlieka jokios funkcijos, o tai yra dar viena priežastis nutraukti tarp savivaldybės ir UAB „Lithidro“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį kaip pažeidžiančią viešąjį interesą ir jų teisę į nuosavybę. LR CK 6.564 str. 1 d. punkte nustatyti du alternatyvus pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista - žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal paskirtį. Sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 str. 1 p. pažeidimas galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą. Pagal 2014 m. kovo 25 d. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 9 str., valstybės ir savivaldybių turtas valdymas, naudojimas ir disponavimas turi atitikti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principus. Pareiškėjų nuomone, akivaizdu, jog buvo pažeistas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsakovai, pažeisdami imperatyvias įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja ne aukciono būdu išnuomoti valstybinę žemę, jeigu ji yra užstatyta privačios nuosavybės statiniais, pastatais ar įrenginiais pažeidė šį principą iš esmės, kadangi sudarydamas valstybinės žemės nuomos sutartį neatsižvelgė į tai, jog valstybinės žemės sklypas yra užstatytas privačios nuosavybės objektu - HES pastatu, be to, valstybinės žemės nuomos sutartimi bei savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi yra pažeidžiami visi valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo bei disponavimo principai, neišnaudojama valstybinės žemės socialinė paskirtis, nėra tenkinami visuomenės interesai. Dėl šios priežasties, pagal šias nuomos sutartys yra pažeidžiami ne tik privatūs jų interesai, bet ir viešieji interesai, kadangi valstybinė žemė bei savivaldybės turtas yra valdoma neefektyviai, neracionaliniai, jokie visuomenės interesai nėra tenkinami ir galiausiai šios sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl jos yra niekinės ir negaliojančios bei privalo būti nutrauktos, o ne nuolat neteisėtai bei nepagrįstai pratęsinėjamos.

Atsakovai neva vykdydami ginčijamas nuomos sutartis, remiasi 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“, kuriame nurodytas neteisėtas ir nepagrįstas techninis sprendinys užtvanką ir hidroelektrinę statyti naujoje vietoje, o esamą HE pastato avarinės būklę likviduoti ir nugriauti. Mano, jog akivaizdu, kad nuo pat žemės sklypo ir nekilnojamo turto objekto nuomos konkursų ir sutarčių sudarymo atsakovams buvo žinoma, kad jie neišsaugos savivaldybei priklausančio ir nuomos sutartimi išnuomoto turto, o planuoja jį sunaikinti, pažeisti privataus asmens, ankstesnio esamo HE pastato savininko V. S. nuosavybės teisę, numatant patvirtintame detaliajame plane šį pastatą nugriauti, taigi tikėtina, kad atsakovų priimti sprendimai paskelbti konkursus ir sudaryti nuomos sutartis, buvo priimti siekiant neteisėtai pažeisti ne tik jų nuosavybės teisę, juos tokiu būdu eliminuojant iš HES atstatymo projekto, bet ir sunaikinti Šakių rajono savivaldybės turtą (dalį HE užtvankos), tokiu būdu iš šio projekto eliminuojant ir Šakių rajono savivaldybę, sukuriant naują nekilnojamo turto objektą, kurio vienintelis savininku taptų UAB „Lithidro“, kaip šio objekto statytojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą Detaliojo plano sprendinį dėl senųjų HES statinių griovinio nebuvo vadovautasis jokiais objektyviais duomenimis, techninėmis ekspertizėmis dėl tokio sprendinio, nors buvo akivaizdu, kad tokiam sprendiniui priimti yra būtinos specialios mokslinės ir techninės žinios. Pabrėžia, jog pagal Detaliojo plano techninį sprendinį yra nurodoma, jog esamas savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas - hidrotechniniai statiniai - užtvanka (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra išnuomota UAB „Lithidro“, yra pripažįstama sugriuvusią ir atstatymui nebetinkama, nors išnuomojamas būtent šis objektas ir įsipareigojama atstatyti būtent šį objektą. Pagal Detaliojo plano techninį sprendimą esama potvynio pralaida būtų nugriaunama, t. y. sunaikinta, hidroelektrinė būtų pastatyta naujoje vietoje. Taigi būtų sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas, o esamas savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, kuris šiuo metu yra išnuomotas UAB „Lithidro“, būtų sunaikintas. Tai akivaizdus ne tik jų ir Šakių rajono savivaldybės administracijos bei Tarybos interesų pažeidimas, bet ir viešojo intereso pažeidimas. Minėtoje ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuri įpareigotų UAB „Lithidro“ mokėti nuomos mokestį už būsimą nekilnojamojo turto objektą. Šioje sutartyje taip pat nėra jokių nuostatų, kurių pagrindu naujoji hidroelektrinė nuosavybės teisėmis būtų perleidžiama atsakovui. Taigi akivaizdu, jog sudaryta sutartis neturi nuomos sutartį kvalifikuojančių požymių, kadangi iki sutarties įvykdymo UAB „Lithidro“ neturi jokios pareigos mokėti nuomos mokestį už jam išnuomotą ilgalaikį materialųjį turtą, o jam įvykdžius ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, neturėtų pareigos mokėti nuomos mokestį, kadangi nebeliktų nuomos sutarties objekto - įvykdžius sutartį šiuo metu išnuomotas ilgalaikis materialus turtas būtų sunaikintas. Dėl šios priežasties teigia, kad priimtų sprendimų pagrindu sudaryti sandoriai – apsimestiniai, yra niekiniai ir negaliojantys dėl esminio sandorio elemento - šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, kadangi apsimestiniu sandoriu ji yra tik simuliuojama.

Teigia, jog ginčo atveju jie susidūrė su bandymu iš jų atimti teisę į jų nuosavybę, ją neteisėtai perduodant kitam asmeniui. Šiuo atveju savivaldybės taryba priima neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus ir sudaro sutartis dėl valstybės (žemės) ir savivaldybės (nekilnojamas turtas) turto apsimestinės nuomos, o iš esmės savo veiksmais siekia perduoti valstybės ir savivaldybės turtą UAB „Lithidro“. Be to, atsakovai priėmę sprendimus, kurių pagrindu buvo apribota jų teisė naudotis savo teisėtai nuosavybės teise valdomu turtu pažeidė Konvencijos I protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą jų nuosavybės teisę.

Atsižvelgiant į tai, jog sudarant ir pratęsinėjant ginčijamas nuomos sutartys buvo pažeidžiami visi valstybės ir savivaldybės turto valdymo principai, sudarant nuomos sutartis buvo pažeistas viešosios teisės principas, todėl ginčijamos nuomos sutartys yra niekinės. Pripažinus, kad nuomos sutartys buvo sudarytos ir pratęsinėjamos pažeidžiant imperatyvias teises normas, nuomos sutartys yra niekinės visi aktai, kurių pagrindu buvo sudarytos nuomos sutartys, naikintini. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo taikyti senatį. Be to, jų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi senaties terminas panaikinti atsakovų administracinius sprendimus ir nuomos sutartis apskritai negali būti taikomas, nes atsakovai nenutraukia daromo pažeidimo. Jei teismas vertintų, kad šiame ginče dėl atsakovų sprendimų panaikinimo gali būti taikomas senaties terminas, prašo atnaujinti senaties terminą.

Atsakovų Šakių rajono savivaldybės tarybos ir Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovai su pareiškėjų skundu nesutinka. Nurodo, jog nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi kol nenuginčyti. Tai reiškia, kad ieškovai jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovui ir atsakovui priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas yra bendrosios nuosavybės objektas, kad jie yra bendraturčiai su atsakovu. Pareiškėjų teiginys, kad tiek techniniu, tiek funkciniu ryšiu jų pastatas ir atsakovų užtvanka yra neatskiriami, negali funkcionuoti vienas be kito pagal savo paskirtį, todėl turtas yra bendras, nepagrįstas, nes sprendžiant dėl nekilnojamojo turto savarankiškumo, visų pirma, būtinas teisinis savarankiškumas. Pabrėžia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pareiškėjai nenurodo kokią dalį vienas kito turto nuosavybės teise valdo šalys ir ar tas valdymas yra dalinis, ar jungtinis. Atsakovės bendrosios nuosavybės teisė į pareiškėjų pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotos ir šiuo savarankišku pastatu atsakovai neturi galimybės naudotis kaip bendrasavininkai. Tai reiškia, kad pareiškėjų nurodyti motyvai dėl bendrosios šalių nuosavybės yra neįrodyti.

Akcentuoja, jog pareiškėjai nenurodo, kas trukdo jiems priklausantį pastatą naudoti pagal paskirtį (prekybos). Pareiškėjai teigia, kad jiems priklauso HES pastatas, o šiuo faktu jie įrodinėja savo teisę į viso nurodomo žemės sklypo ir materialiojo turto nuomą taip pat turto bendrumą. Atsakovų atstovų nuomone, toks motyvas yra ne fakto konstatavimas, o jo subjektyvus interpretavimas, nes pareiškėjų pastatas nėra nei atsakovės inžinerinio įrenginio (užtvankos) dalis, nei HES įrenginius turintis pastatas. Nei pareiškėjų variacijos su jiems priklausančio pastato pavadinimais, nei archyviniai dokumentai nepatvirtina jų teiginio apie šio pastato pritaikymą HES veiklai, ar, kad jų prekybinės paskirties pastate yra atsakovei priklausančio turto.

Pareiškėjai išvestiniu reikalavimu teismo prašo įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją sudaryti su jais ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija. Teismams ši kompetencija nesuteikiama. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialines teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad materialines teises normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, todėl nemato teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę sudaryti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti su R. B. bei D. B..

Atkreipia dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai ginčija 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-224 dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. administracinį aktą, kurio pagrindu atsiranda galimybė turtą išnuomoti. Tai reiškia, kad neegzistuojant Savivaldybės tarybos sprendimui dėl ilgalaikio turto nuomos, negali būti sudaroma ir Savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartis su pareiškėjais, be to, turtas nuomojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tvarka. Šis įstatymas nenumato galimybės turtą nuomoti teismo sprendimo pagrindu.

2001 m. sausio 30 d. atsakovo sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo “ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas. Pareiškėjai ignoruoja faktą, kad detaliojo plano techniniame sprendime nenumatoma atstatyti senos hidroelektrinės. Akcentuoja, kad dar 2000 metais buvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjams priklausantis pastatas yra avarinės būklės, ankstesniam savininkui nurodant atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus. Pagal detaliojo plano brėžinį nauja hidroelektrinė bus statoma kitame Šešupės krante. Pareiškėjai nurodo, kad teismas turi įpareigoti atsakovą išnuomoti jam žemės sklypą neatsižvelgiant į tai, kiek jos reikia pareiškėjų pastatui eksploatuoti. Tačiau tokios galimybės tai padaryti be konkurso (aukciono) neleidžia jokios materialinės teisės normos, o toks ieškovų motyvas prieštarauja LR CK 6.551 str.

Pareiškėjai prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją nutraukti 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40, taip pat prašo įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne konkurso būdu su R. B. bei D. B.. Atsakovų nuomone, tokie reikalavimai yra nepagrįsti, nes nesant administracinio akto dėl žemės sklypo nuomos, negalima ir žemės sklypo nuoma bei tokios sutarties sudarymas. Paaiškina, kad po užtvankos nuomos sutarties sudarymo iš karto prasidėjo teisminis ginčas su kitu viešo konkurso dalyviu UAB „Baltergas LT“, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Kol nebuvo baigtas šis teisminis ginčas, UAB „Lithidro“ negalėjo pradėti vykdyti savo, kaip nuomininko, įsipareigojimų (pvz. pradėti projektavimo darbus ir kt.). Hidroelektrinės statyba yra sudėtingas procesas ir ne visada priklausantis nuo statytojo veiksmų. UAB „Lithidro“ nuolat bendradarbiauja su Šakių rajono savivaldybės taryba, informuoja ją apie atliktus bei atliekamus darbus, todėl Šakių rajono savivaldybės taryba matydama, jog hidroelektrinės statybos pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, nuosekliai, yra pateiktas kalendorinis darbų planas, sutiko su nuomininko prašymu persvarstyti nuomos sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. T-l50, kuriuo atidėjo nuomos mokesčio mokėjimo pradžią iki 2020 m. gegužės 12 d., o hidroelektrinę įpareigojo pastatyti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Pabrėžia tai, kad pareiškėjų motyvai akivaizdžiai patvirtina, kad jų skundo pagrindas - viešo intereso gynimas siekiant privataus asmens naudos, tuo tarpu pareiškėjams tokia teisė nesuteikta.

Dėl pažeistų bendraturčių teisių ir viešo intereso gynimo, daro išvadą, jog skundas pareikštas ne tų asmenų, kuriems priklausytų reikalavimo teisė. Remiasi kasacinio teismo praktika ir nurodo, kad į teismą gali kreiptis ne bet kuris, bet tik suinteresuotas asmuo. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Pareiškėjai skundą pateikė neturėdami tam teisės. Asmens pateiktas ieškinys (skundas), nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. Akcentuoja, jog skundas yra pareikštas jį motyvuojant viešu interesu ir viešo intereso gynimu, tačiau duomenų, kad byloje būtina ginti viešą interesą, kad jį gali ginti pareiškėjai, nėra. Nesikreipdami į prokurorą dėl savo subjektyviai suprantamo viešo intereso pažeidimo pareiškėjai akivaizdžiai supranta, kad jų skundo motyvai dėl viešo intereso pažeidimo prasilenkia su skundo reikalavimais, kuriais siekiama asmeninių teisių apsaugos. Kadangi pareiškėjai neturi jokio bendro turto su Šakių rajono savivaldybe, taip pat neturi teisės ginti viešo intereso, todėl skundas atmestinas.

Sutarties nutraukimo pagrindą pareiškėjai nurodo CK 6.564 str., dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. valstybinės žemės sklypo nenaudojimo - ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Nesutinka su teiginiu, kad savivaldybė vienašališkai turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį, nes tokios teisės CK nenumato (turi teisę reikalauti). Šiuo atveju CK 6.564 ir 6.656 str. yra specialios teisės normos, numatančios teisę reikalauti nutraukti žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau kaip tai turi būti daroma, numato bendrosios teisės normos, t. y CK 6.217 str. Prieš nutraukiant sutartį nuomotojas turėtų reikalauti pašalinti sutarties pažeidimus bei nustatyti tam terminą (6.217 str. 3 d.), tačiau šiuo atveju nuomos terminas nepažeistas. Nuomos mokesčio sumokėjimas yra atidėtas. Šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartis.

Pabrėžia, kad praleista ieškinio senatis ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo, todėl prašo ją taikyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno motyvo, kuris galėtų būti pripažintas svarbiu dėl ko pareiškėjai ir asmuo, iš kurio jie yra įsigijo turtą, praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Atsakovo UAB „Lithidro“ atstovas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai, reikšdami reikalavimus panaikinti atitinkamus viešojo administravimo subjekto administracinius aktus, nenurodo visiškai jokių teisinių ir faktinių argumentų, dėl kurių tokie Tarybos sprendimai yra neteisėti, negaliojantys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija. Taigi akivaizdu, kad Taryba ginčijamus sprendimus priėmė veikdama išimtinės kompetencijos ribose. Pareiškėjai nenurodo, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos, priimant ginčijamus sprendimus. Turtas buvo išnuomotas konkurso būdu. Mano, jog pareiškėjai akivaizdžiai, nesąžiningai siekia perimti nuomininko teises be konkurso, jame net nedalyvavę. Atkreipia dėmesį į tai, kad konkurso rezultatų teisėtumas buvo patikrintas teismo. Kadangi ginčijami sprendimai priskirtini prie administracinių teisės aktų, vertinant šių aktų pagrįstumą, taikytinos ir Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. LR ABTĮ 91 str. įtvirtinti administracinių aktų panaikinimo pagrindai. Šiuo atveju, bendrovės atstovo nuomone, tokių pagrindų pareiškėjai neįrodė ir nepagrindė. Be to, jie, ginčydami 2009 m., 2010 m. ir 2013 m. administracinius aktus ženkliai praleido sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie šį terminą praleido, LR ABTĮ 29 str. įtvirtinta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tarybos sprendimai skelbiami viešai, todėl bendrovės atstovo nuomone, pareiškėjai turėjo apie juos sužinoti daug anksčiau. Be to, jau reikšdami pradinį ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pareiškėjai apie ginčijamus Tarybos sprendimus žinojo, kadangi jie nurodyti pačiose nuomos sutartyse, kurias įpareigoti nutraukti jie prašo. Valstybinės žemės nuomos sutartis išviešinta dar 2011 m. spalio 6 d. įrašu viešojo registro duomenų sistemoje, taigi buvo arba turėjo būti prieinama pareiškėjams, sudarantiems pastatų pirkimo - pardavimo sutartį. Mano, jog veikdami apdairiai ir rūpestingai, ketindami įsigyti pastatus minėtame žemės sklype, pareiškėjai privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir faktus, o to nepadarius, jie negali reikšti jokių reikalavimų dėl sutarčių, kurios sudarytos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, viešai, dar keletą metų iki ieškovų teisių atsiradimo. Taigi šiuo atveju reikalavimams dėl Tarybos sprendimų panaikinimo taikytina ieškinio senatis ir vien tuo pagrindu ši skundo dalis atmestina.

į Be to, reikalavimai panaikinti atitinkamus Tarybos sprendimus, atsižvelgiant į tai, kokie yra pareiškėjų tikslai (be konkurso išsinuomoti valstybės ir savivaldybės turtą), yra visiškai nelogiški, nesuprantami ir netgi prieštaringi. Panaikinus Savivaldybės tarybos sprendimą dėl ilgalaikio turto nuomos, nesant priimto jokio akto dėl turto nuomos, nėra galimas ir nuomos sutarties sudarymas su pareiškėjai. Turtas nuomojamas LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tvarka, o šis įstatymas nenumato galimybės turtą nuomoti teismo sprendimo pagrindu.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiais ir vertinimu, jog savivaldybei priklausantis statinys ir ieškovams priklausantis pastatas yra bendra dalinė nuosavybė. Pareiškėjai netinkamai aiškina ir taiko materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąją nuosavybę. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 str.). Pareiškėjai nenurodo kokią dalį vienas kito turto nuosavybės teise valdo šalys ir ar tas valdymas yra dalinis, ar jungtinis. Atsakovės bendrosios nuosavybės teisė į pareiškėjų pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, neįregistruotos ir šiuo savarankišku pastatu atsakovai neturi galimybės naudotis kaip bendrasavininkai., lygiai taip pat atsakovės - savivaldybės administracijos nuosavybės teisės į ieškovų valdomą pastatą nėra įregistruotos ir jis jiems nepriklauso. Tuo tarpu pareiškėjai jiems priklausantį pastatą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuosavybės forma ir įgijimo pagrindai įregistruoti viešajame registre. CK 4.262 str. įtvirtinta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Užtvankos nuosavybės teisė savivaldybei suteiktos ir įregistruotos dar 1997 m. sausio 20 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 33 pagrindu. Šis potvarkis byloje neginčijamas. Atsakovo ir ieškovų pastatai turi net skirtingus adresus: (duomenys neskelbtini). Įrašai viešajam registre turi prima facie įrodymų galią, t. y. prilyginami oficialiems rašytiniams dokumentams, kuriuose užfiksuoti duomenys turi prejudicinę galią (jų nereikia įrodinėti). CPK 197 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymai. Pabrėžia, kad atsakovui ir pareiškėjams priklausančios patalpos ne tik yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, bet ir turintys skirtingas paskirtis.

Pažymi tai, ko pareiškėjai akivaizdžiai nesupranta arba sąmoningai siekia suklaidinti, jog UAB „Lithidro“ vykdo hidroelekrinės atstatymo projektą. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. 2001 m. sausio 30 d. atsakovo sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas. Pareiškėjai ignoruoja faktą, kad detaliojo plano techniniame sprendime nenumatoma atstatyti senos hidroelektrinės, detaliojo plano techninis sprendimas: Teritorijos planavimas atliktas užtvanką ir hidroelektrinę numatant statyti naujoje vietoje, esamos užtvankos viršutiniame bjefe, nes esama užtvanka yra sugriuvusi ir atstatymui nebetinka. Esamą HH pastatą valdo V. S. individuali įmonė, pastatas ir jo pamatai yra avarinės būklės. Avarinę būklę privalo pašalinti V. S. individuali įmonė. Esama potvynio pralaida nugriaunama, o akmenų betonas be armatūros panaudojamas žemutinio bjefo tvirtinimui. Dar 2000 metais buvo nustatyta, kad pareiškėjų pastatas yra avarinės būklės ir ankstesniam savininkui nurodyta atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus. Pagal detaliojo plano brėžinį nauja hidroelektrinė bus statoma kitame Šešupės krante.

Akcentuoja, jog po užtvankos nuomos sutarties sudarymo iš karto prasidėjo teisminis ginčas su kitu viešo konkurso dalyviu UAB „Baltergas LT“, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Kol nebuvo baigtas šis teisminis ginčas, tretysis asmuo UAB „Lithidro“ negalėjo pradėti vykdyti savo, kaip nuomininko, įsipareigojimų (pvz. pradėti projektavimo darbus ir kt.). Hidroelektrinės statyba yra sudėtingas procesas ir ne visada priklausantis nuo statytojo veiksmų. Kaip ir nurodė atsakovas Šakių rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime, UAB „Lithidro“ nuolat bendradarbiauja su Šakių rajono savivaldybės taryba, informuojają apie atliktus bei atliekamus darbus, todėl Šakių rajono savivaldybės taryba matydama, jog hidroelektrinės statybos pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, nuosekliai, yra pateiktas kalendorinis darbų planas, sutiko su nuomininko prašymu persvarstyti nuomos sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. T-150, kuriuo atidėjo nuomos mokesčio mokėjimo pradžią iki 2020 m. gegužės 12 d., o hidroelektrinę įpareigojo pastatyti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Atstovo nuomone, pareiškėjai pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą, jie neturi jokio pagrindo reikalauti nutraukti ar keisti valstybinės žemės nuomos ir statinių nuomos sutartis, sudarytas dar prieš įsigyjant pastatą ir prieš tikslinant priklausančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinius duomenis. Šie pastatai nebuvo pripažinti ir registruoti kaip savivaldybei priklausančios užtvankos priklausiniai ar atvirkščiai, todėl pareiškėjai gali be jokių apribojimų disponuoti ir valdyti savo nuosavybę pagal jos prekybinę paskirtį, o klausimus dėl jiems priklausančių pastatų eksploatavimui, priėjimui prie pastatų skirtinos sklypo dalies, trečiojo asmens nuomone, jie turėtų spręsti ir inicijuoti atitinkamas administracines procedūras.

Pareiškėjų reikalavimai atmestini, nes, pareikšti ne tik neturint suinteresuotumo, reikalavimo teisės, bet ir nesant jokio teisinio pagrindo teisėtai sudarytoms ir vykdomoms sutartims nutraukti, taip pat nesant jokio teisinio pagrindo Tarybos sprendimams panaikinti, ženkliai praleidus 1 mėn. terminą ginčyti Tarybos sprendimus. Pareikštu skundu siekiama iš esmės pažeisti teisėto ir sąžiningo nuomininko teises ir interesus, sudaryti kliūtis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir susitarimus su savivaldybe. Bendrovės atstovo nuomone, pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jos neturėtų būti ginamos. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Byloje ginčas kilęs dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų, jų pagrindu sudarytų nuomos sutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai ginčo atveju siekia panaikinti savivaldybės tarybos sprendimus, nutraukti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakovu UAB „Lithidro“ bei įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administraciją ir Tarybą sudaryti su jais ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį ir valstybinės žemės nuomos sutartį, savo reikalavimus grįsdami jų nuosavybės teisių bei viešojo intereso pažeidimu.

Pareiškėjai pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalis dėl detaliojo plano Techninio sprendimo patvirtinimo, pripažinimo HE užtvanka sugriuvusia ir atstatymui nebetinkančia, statymo HE naujoje vietoje, nugriaunant esamą potvynio pralaidą. Teismui vertinant, kad taikytinas senaties terminas, prašo jį atnaujinti..

ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo nutrauktina.

Dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl ilgalaikio materialiojo turto ir valstybinės žemės nuomos panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir jų nutraukimo.

Pareiškėjai prašo panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-224 dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugsėjo 23 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-272 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo; 2013 m. rugsėjo 26 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-310 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo; 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-150 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2009 m. rugpjūčio 12 d. „Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį“ (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1D-43 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti; 2009 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, kuriuo nuspręsta išnuomoti be aukciono savivaldybės patikėjimo teise valdomą 1.5180 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeniui, laimėjusiam užtvankos nuomos aukcioną, penkiasdešimčiai metų hidroenergetikai ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Sprendžiant dėl asmens materialinio suinteresuotumo ginčijant administracinius aktus dėl ilgalaikio materialiojo turto ir valstybinės žemės nuomos, šiame kontekste svarbu tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1342-438/2015). Nurodyti išaiškinimai lemia, kad kiekvienu atveju yra vertinama konkreti situacija ir sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo egzistavimo.

Pareiškėjai, ginčydami Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir jų pagrindu sudarytas nuomos sutartis dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės nuomos, pripažįsta, kad, kad 1939 m. pastatytas HES statinys, yra registruotas Nekilnojamo turto registre kaip du atskiri nekilnojamo turto objektai, kurių vienas įregistruotas registre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, kitas, įregistruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, išnuomotas UAB “Lithidro”. Tačiau, pareiškėjų nuomone, nepaisant nekilnojamojo turto registre įregistruotų dviejų atskirų nekilnojamo turto objektų, šie jiems ir atsakovui priklausantys pastatai yra neatsiejami nei funkciniu, nei techniniu ryšiu, negali vienas be kito būti naudojami ir funkcionuoti pagal paskirtį atskirai, todėl nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip du atskiri objektai, jie sudaro vientisą bendrą HES statinį, kuris gali funkcionuoti pagal paskirtį tik kaip bendras HES pastatų kompleksas ir yra vienas bendrosios nuosavybės objektas, kuris bendraturčių (jų ir savivaldybės) sutarimu turi būti tvarkomas kartu bendram HES atstatymo projektui įgyvendinti. Todėl, pareiškėjų tvirtinimu, įgyvendinant projektą dėl hidroelektrinės atstatymo, jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas turėjo būti tvarkomas kartu su savivaldybei priklausančio HES pastato - užtvankos dalimi. Pareiškėjų teigimu, atsakovams su pareiškėjais nebendradarbiaujant, dėl su UAB „Lithidro“ sudarytų nuomos sutarčių jie, kaip bendraturčiai, neturi jokių galimybių tinkamai ir netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Atsakovui pasirašius valstybinės žemės nuomos bei savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, kurios nėra įgyvendinamos, nevykdant jose prisiimtų įsipareigojimų atstatyti HES, jie taip pat neturi jokių galimybių pradėti savo nekilnojamo turto objekto atstatymo kaip HES statinio, užsiimti komercine veikla, susijusia su elektros iš atsinaujinančių šaltinių generavimu taip siekiant efektyviai išnaudoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą - HES pastatą, todėl, pareiškėjų nuomone, dėl ginčijamų nuomos sutarčių nesant jokių galimybių tinkamai ir netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, konstatuotinas tiek pareiškėjų teisių, tiek ir viešojo intereso pažeidimas. Tokie pareiškėjų teiginiai nepagrįsti.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre prekybos paskirties pastatą – šašlykinę (vėliau nekilnojamojo turto registre pavadinimas du kartus keistas į šašlykinė užtvanka; HES pastatas su šašlykinės patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių rajone Kudirkos Naumiestyje, Kranto g. 27, nuo 2014 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu valdo pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį pastatą 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-224 nuspręsta išnuomoti viešo konkurso būdu. Po įvykusio viešo konkurso 2009 m. rugpjūčio 12 d. su E. G. (pakeistas į UAB „Lithidro“) buvo sudaryta turto nuomos sutartis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šie du pastatai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bet kaip atskiri pastatai, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai ir adresai. CK 4.72 straipsnyje apibrėžta bendrosios nuosavybės teisės samprata - bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pabrėžtina, kad šie nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti, taigi yra teisingi.