- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- eI-5489-406/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01129-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. B., D. B.
- Atsakovas
- Šakių rajono savivaldybės administracijos, Šakių rajono savivaldybės tarybos, UAB „Lithidro“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir D. B. skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybės administracijai, Šakių rajono savivaldybės tarybai ir UAB „Lithidro“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismo prašo: 1. panaikinti 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalyje dėl Detaliojo plano Techninio sprendimo patvirtinimo (i) pripažinti HE užtvanka sugriuvusia ir atstatymui nebetinkančia, (ii) statyti HE naujoje vietoje, (iii) nugriauti esamą potvynio pralaidą; 2. Panaikinti 2009-06-25 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-224 dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 20100923 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-272 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo nuomos 2009-08-12 sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo, 2013-09-26 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-310 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009-08-12 sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo, 2017-04-28 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-150 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009-08-12 sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2009-08-12 „Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį“ (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1D-43 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti; 3. Panaikinti 2009-09-24 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti; 4. Įpareigoti atsakovus Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).), esančių (duomenys neskelbtini)mažajai hidroelektrinei atstatyti su pareiškėjais R. B. bei D. B.; 5. Įpareigoti atsakovus Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne konkurso būdu su pareiškėjais R. B. bei D. B..
Pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti senaties terminą, jei teismas manytų, jog šiame ginče dėl atsakovų sprendimų panaikinimo gali būti taikomas senaties terminas.
Pareiškėjai ir jo atstovas nurodo, kad pagal 1938 m. birželio 8 d. Lietuvos Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento leidimą V. F., G. F. bei M. A. buvo leista įrengti hidroelektrinę, šiuo metu esančią žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). HES statybos darbai 1939 metais buvo užbaigti ir buvo pradėta gaminti elektros energiją. Šiuo metu, 1939 m. pastatytas HES statinys yra registruotas Nekilnojamo turto registre kaip du nekilnojamo turto objektai, kurių vienas įregistruotas NT registre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso pareiškėjams), kitas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso atsakovui, išnuomotas UAB “Lithidro”), tačiau, pareiškėjų nuomone, nepaisant nekilnojamojo turto registre įregistruotų dviejų atskirų nekilnojamo turto objektų, šie objektai yra vienas bendrosios nuosavybės objektas, nes abu neatsiejamai susiję, sudaro vientisą bendrą HES statinį, kuris gali funkcionuoti pagal paskirtį tik kaip bendras HES pastatų kompleksas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad pagal atsakovų sudarytą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, hidroelektrinė jau turėjo būti pastatyta ir naudojama, o pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis pastatas turėjo būti tvarkomas kartu įgyvendinant projektą dėl hidroelektrinės atstatymo. Tačiau per visą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties laikotarpį, su jais nebuvo bendradarbiaujama, jokie hidroelektrinės atstatymo darbai nebuvo pradėti vykdyti ir dėl šios priežasties, buvo pažeistos ir toliau yra pažeidžiamos jų teisės bei teisėti interesai bei viešasis interesas. Nesuformavus žemės sklypo prie jų nekilnojamojo turto objekto, nenustačius būtinų šio pastato naudojimui servitutų, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos bei savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių sudarymo bei jų ilgalaikio nevykdymo, jie neturi jokių galimybių pradėti savo nekilnojamo turto objekto atstatymo kaip HES statinio, užsiimti komercine veikla, susijusia su elektros iš atsinaujinančių šaltinių generavimu taip siekiant efektyviai išnaudoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą - HES pastatą. Iš esmės, dėl šių nuomos sutarčių pareiškėjai neturi jokių galimybių tinkamai ir netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, kadangi hidroelektrinės atstatymo darbai nėra vykdomi ir negalės būti vykdomi, kadangi UAB „Lithidro, neturėdamas teisės naudoti ir vykdyti statybas visame HES statinyje (toje dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjams), negalės gauti reikiamų leidimų hidroelektrinės atstatymui, o tai reiškia, kad UAB „Lithidro apskritai negali ir niekada negalės įgyvendinti prisiimtų pagal HES dalies užtvankos ir žemės nuomos sutartis įsipareigojimų atstatyti HES.
Nurodo, jog dėl neefektyvaus bei neracionalaus nekilnojamojo turto objekto, kuris priklauso nuosavybės teise atsakovams valdymo nukentėjo ne tik privatūs pareiškėjų interesai, bet ir viešieji interesai, kadangi nuomojama žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo atsakovas ir šis žemės sklypas šiandien nėra naudojamas pagal jo paskirtį HES paskirčiai. Dalis HES pastato - užtvankos dalis yra savivaldybės nuosavybė, t. y. turtas, kuriam taip pat yra taikomi viešosios teisės reikalavimai, pagal kuriuos tiek pastatas, tiek valstybinė žemės turi būti valdomi efektyviai, racionaliai bei tenkinant visuomenės poreikius. Atsakovui pasirašius valstybinio ir savivaldybės turto nuomos sutartis, kurios nėra įgyvendinamos, nevykdant jose prisiimtų įsipareigojimų atstatyti HES, konstatuotinas ir pareiškėjų teisių, ir viešojo intereso pažeidimas.
Mano, jog sudarant žemės sklypo ir HES užtvankos dalies nuomos sutartis, nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti HES pastato dalis - HES pastato elektros turbinų patalpa ir pro ja esančios vandens pralaidos yra esminė ir neatsiejama planuojamos atstatyti hidroelektrinės dalis. Todėl tiek prieš sudarant atsakovui priklausančios HES pastato dalies nuomos sutartį, tiek nuolat darant vėlesnius nuomos sutarties pakeitimus, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, nes vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 str. 6 dalimi valstybinė žemė išnuomojama be aukciono jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Žemės sklypas prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio HES pastato dalies negalėjo būti suformuotas, neatsižvelgiant į pareiškėjams priklausančią esminę HES pastato dalį ir šio statinio naudojimą pagal jo paskirtį.
Pagal LR CK 6.227 str. 3 d. teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Tai, jog atsakovai neteisėtai sudarė nuomos sutartis bei nuolat nepagrįstai ir neteisėtai keitė nuomos sutarčių sąlygas, pagal kurias buvo nukeliamas UAB „Lithidro“ įsipareigojimų vykdymas, sąlygojo pažeistus pareiškėjų teisėtus interesus. Pareiškėjai siekia atstatyti buvusią HES tiek savo nuosavybėje, tiek atsakovo nuosavybės dalyje, nes abi šio nekilnojamo turto objekto HES dalys yra neatsiejamos viena nuo kitos ir turi būti kartu naudojamos bendram HES atstatymo projektui. Tokio teisėto pareiškėjų tikslo įgyvendinimui yra būtina nutraukti neteisėtai atsakovų sudarytas valstybinės žemės ir HES dalies statinio nuomos sutartis bei šias sutartis HES atstatymo tikslais sudaryti su pareiškėjais. Pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovai ne tik nesilaikė CK 6.551 str. 2 d. bei Valstybinės žemės sklypų ir pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 266 įtvirtintos valstybinės žemės nuomos nustatytos tvarkos, bet ir priimdamas sprendimą „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Šakių r. sav. Kudirkos Naumiesčio m. Kranto g. 27 žemės sklypo detalusis planas, neįtraukė pastato - šašlykinės, kuris buvo privačios nuosavybės teisės objektas, į suformuotą žemės sklypo planą.
Kadangi HES pastatas bei užtvanka, atskirai, vienas be kito, negali funkcionuoti bei būti pritaikomi, todėl teigia, jog šių pastatų tarpusavio ryšys yra nenuginčijamas. Dėl šios priežasties, pastatas - užtvanka bei pastatas - HES pastatas faktiškai yra bendrosios nuosavybės objektas. Kadangi šie pastatai yra bendrosios nuosavybės objektas, pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tačiau iš atsakovo veiksmų akivaizdu, jog jie nušalinami nuo dalyvavimo šiame projekte. Nors pagal CK 4.78 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, tačiau nuomojamas turtas priklauso savivaldybei, todėl ši nuostata yra ribojama viešosios teisės nuostatų. Tai reiškia, jog savivaldybė turi paisyti turto valdymo, naudojimo bei disponavimo efektyvumo, racionalumo bei visuomenės poreikių tenkinimo principų. Teigia, jog atsakovų veiksmai, kai pagal sutartį prisiimti UAB „Lithidro“ įsipareigojimai jau beveik penkis metus net nebuvo pradėti vykdyti, nuolat priimant sprendimus pakeisti nuomos sutarties nuostatas, kuriomis yra nukeliamas įsipareigojimų vykdymas, yra neracionalūs, pažeidžia savivaldybės turto valdymo efektyvumo principus, o tai sąlygoja ir tai, jog jokie visuomenės poreikiai šiuo metu nėra tenkinami, t. y. yra pažeidžiamas viešasis interesas. Pareiškėjų nuomone, vienintelis racionalus bei teisėtas, viešojo intereso apsaugą užtikrinantis atsakovo elgesio variantas būtų nuomos sutarčių su UAB „Lithidro“ nutraukimas bei nuomos sutarčių sudarymas ar kitoks bendradarbiavimas su jais. Galiojant dabartinei nuomos sutarčiai hidroelektrinės atstatymo darbai nebus vykdomi ir vėlesniu laikotarpiu, kadangi UAB „Lithidro“ negalės gauti reikiamų statybos leidimų. Dėl šios priežasties nukentės ne tik teisėti jų interesai, tačiau ir viešieji interesai, kadangi visuomenės poreikiai dėl sudarytų nuomos sutarčių galiojimo nebus tenkinami. Remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, kad kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe. Šiuo metu pastato - HES pastato bei užtvankos objekto naudojimosi tvarka nėra nustatyta (ir negali būti nustatyta, nes tai bendras objektas - HES), todėl atsakovas neturėjo teisės išnuomoti užtvanką UAB „Lithidro“, taip trukdant jiems įgyvendinti nuosavybės teisę į jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą – taip pat HES užtvankos dalį.
Pabrėžia ir tai, kad atsakovas nesikreipė į juos kaip bendraturčius rašytinio sutikimo, taip pažeisdamas imperatyvias Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. nuostatų reikalavimus.
Akcentuoja tai, kad nuomos sutartimis pažeidžiami viešieji intere sai. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, patikėjimo teise valdantis minimą žemės sklypą, privalo užtikrinti valstybinės žemės socialinės paskirties funkciją - eksploatuoti valstybinę žemę, tokiu būdu, kad būtų sukuriamos darbo vietos, gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos ir taip būtų pasitarnaujama bendrai visuomenės gerovei. Šiuo atveju dėl sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nėra galimybių sukurti darbo vietų, gaminti produkcijos ir teikti paslaugas taip, jog būtų pasitarnaujama bendrai visuomenės gerovei, todėl valstybinis žemės sklypas dabartinėje situacijoje neatlieka jokios funkcijos, o tai yra dar viena priežastis nutraukti tarp savivaldybės ir UAB „Lithidro“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį kaip pažeidžiančią viešąjį interesą ir jų teisę į nuosavybę. LR CK 6.564 str. 1 d. punkte nustatyti du alternatyvus pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista - žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal paskirtį. Sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 str. 1 p. pažeidimas galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą. Pagal 2014 m. kovo 25 d. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 9 str., valstybės ir savivaldybių turtas valdymas, naudojimas ir disponavimas turi atitikti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principus. Pareiškėjų nuomone, akivaizdu, jog buvo pažeistas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsakovai, pažeisdami imperatyvias įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja ne aukciono būdu išnuomoti valstybinę žemę, jeigu ji yra užstatyta privačios nuosavybės statiniais, pastatais ar įrenginiais pažeidė šį principą iš esmės, kadangi sudarydamas valstybinės žemės nuomos sutartį neatsižvelgė į tai, jog valstybinės žemės sklypas yra užstatytas privačios nuosavybės objektu - HES pastatu, be to, valstybinės žemės nuomos sutartimi bei savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi yra pažeidžiami visi valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo bei disponavimo principai, neišnaudojama valstybinės žemės socialinė paskirtis, nėra tenkinami visuomenės interesai. Dėl šios priežasties, pagal šias nuomos sutartys yra pažeidžiami ne tik privatūs jų interesai, bet ir viešieji interesai, kadangi valstybinė žemė bei savivaldybės turtas yra valdoma neefektyviai, neracionaliniai, jokie visuomenės interesai nėra tenkinami ir galiausiai šios sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl jos yra niekinės ir negaliojančios bei privalo būti nutrauktos, o ne nuolat neteisėtai bei nepagrįstai pratęsinėjamos.
Atsakovai neva vykdydami ginčijamas nuomos sutartis, remiasi 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“, kuriame nurodytas neteisėtas ir nepagrįstas techninis sprendinys užtvanką ir hidroelektrinę statyti naujoje vietoje, o esamą HE pastato avarinės būklę likviduoti ir nugriauti. Mano, jog akivaizdu, kad nuo pat žemės sklypo ir nekilnojamo turto objekto nuomos konkursų ir sutarčių sudarymo atsakovams buvo žinoma, kad jie neišsaugos savivaldybei priklausančio ir nuomos sutartimi išnuomoto turto, o planuoja jį sunaikinti, pažeisti privataus asmens, ankstesnio esamo HE pastato savininko V. S. nuosavybės teisę, numatant patvirtintame detaliajame plane šį pastatą nugriauti, taigi tikėtina, kad atsakovų priimti sprendimai paskelbti konkursus ir sudaryti nuomos sutartis, buvo priimti siekiant neteisėtai pažeisti ne tik jų nuosavybės teisę, juos tokiu būdu eliminuojant iš HES atstatymo projekto, bet ir sunaikinti Šakių rajono savivaldybės turtą (dalį HE užtvankos), tokiu būdu iš šio projekto eliminuojant ir Šakių rajono savivaldybę, sukuriant naują nekilnojamo turto objektą, kurio vienintelis savininku taptų UAB „Lithidro“, kaip šio objekto statytojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą Detaliojo plano sprendinį dėl senųjų HES statinių griovinio nebuvo vadovautasis jokiais objektyviais duomenimis, techninėmis ekspertizėmis dėl tokio sprendinio, nors buvo akivaizdu, kad tokiam sprendiniui priimti yra būtinos specialios mokslinės ir techninės žinios. Pabrėžia, jog pagal Detaliojo plano techninį sprendinį yra nurodoma, jog esamas savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas - hidrotechniniai statiniai - užtvanka (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra išnuomota UAB „Lithidro“, yra pripažįstama sugriuvusią ir atstatymui nebetinkama, nors išnuomojamas būtent šis objektas ir įsipareigojama atstatyti būtent šį objektą. Pagal Detaliojo plano techninį sprendimą esama potvynio pralaida būtų nugriaunama, t. y. sunaikinta, hidroelektrinė būtų pastatyta naujoje vietoje. Taigi būtų sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas, o esamas savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, kuris šiuo metu yra išnuomotas UAB „Lithidro“, būtų sunaikintas. Tai akivaizdus ne tik jų ir Šakių rajono savivaldybės administracijos bei Tarybos interesų pažeidimas, bet ir viešojo intereso pažeidimas. Minėtoje ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuri įpareigotų UAB „Lithidro“ mokėti nuomos mokestį už būsimą nekilnojamojo turto objektą. Šioje sutartyje taip pat nėra jokių nuostatų, kurių pagrindu naujoji hidroelektrinė nuosavybės teisėmis būtų perleidžiama atsakovui. Taigi akivaizdu, jog sudaryta sutartis neturi nuomos sutartį kvalifikuojančių požymių, kadangi iki sutarties įvykdymo UAB „Lithidro“ neturi jokios pareigos mokėti nuomos mokestį už jam išnuomotą ilgalaikį materialųjį turtą, o jam įvykdžius ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, neturėtų pareigos mokėti nuomos mokestį, kadangi nebeliktų nuomos sutarties objekto - įvykdžius sutartį šiuo metu išnuomotas ilgalaikis materialus turtas būtų sunaikintas. Dėl šios priežasties teigia, kad priimtų sprendimų pagrindu sudaryti sandoriai – apsimestiniai, yra niekiniai ir negaliojantys dėl esminio sandorio elemento - šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, kadangi apsimestiniu sandoriu ji yra tik simuliuojama.
Teigia, jog ginčo atveju jie susidūrė su bandymu iš jų atimti teisę į jų nuosavybę, ją neteisėtai perduodant kitam asmeniui. Šiuo atveju savivaldybės taryba priima neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus ir sudaro sutartis dėl valstybės (žemės) ir savivaldybės (nekilnojamas turtas) turto apsimestinės nuomos, o iš esmės savo veiksmais siekia perduoti valstybės ir savivaldybės turtą UAB „Lithidro“. Be to, atsakovai priėmę sprendimus, kurių pagrindu buvo apribota jų teisė naudotis savo teisėtai nuosavybės teise valdomu turtu pažeidė Konvencijos I protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą jų nuosavybės teisę.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog sudarant ir pratęsinėjant ginčijamas nuomos sutartys buvo pažeidžiami visi valstybės ir savivaldybės turto valdymo principai, sudarant nuomos sutartis buvo pažeistas viešosios teisės principas, todėl ginčijamos nuomos sutartys yra niekinės. Pripažinus, kad nuomos sutartys buvo sudarytos ir pratęsinėjamos pažeidžiant imperatyvias teises normas, nuomos sutartys yra niekinės visi aktai, kurių pagrindu buvo sudarytos nuomos sutartys, naikintini. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo taikyti senatį. Be to, jų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi senaties terminas panaikinti atsakovų administracinius sprendimus ir nuomos sutartis apskritai negali būti taikomas, nes atsakovai nenutraukia daromo pažeidimo. Jei teismas vertintų, kad šiame ginče dėl atsakovų sprendimų panaikinimo gali būti taikomas senaties terminas, prašo atnaujinti senaties terminą.
Atsakovų Šakių rajono savivaldybės tarybos ir Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovai su pareiškėjų skundu nesutinka. Nurodo, jog nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi kol nenuginčyti. Tai reiškia, kad ieškovai jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovui ir atsakovui priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas yra bendrosios nuosavybės objektas, kad jie yra bendraturčiai su atsakovu. Pareiškėjų teiginys, kad tiek techniniu, tiek funkciniu ryšiu jų pastatas ir atsakovų užtvanka yra neatskiriami, negali funkcionuoti vienas be kito pagal savo paskirtį, todėl turtas yra bendras, nepagrįstas, nes sprendžiant dėl nekilnojamojo turto savarankiškumo, visų pirma, būtinas teisinis savarankiškumas. Pabrėžia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pareiškėjai nenurodo kokią dalį vienas kito turto nuosavybės teise valdo šalys ir ar tas valdymas yra dalinis, ar jungtinis. Atsakovės bendrosios nuosavybės teisė į pareiškėjų pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotos ir šiuo savarankišku pastatu atsakovai neturi galimybės naudotis kaip bendrasavininkai. Tai reiškia, kad pareiškėjų nurodyti motyvai dėl bendrosios šalių nuosavybės yra neįrodyti.
Akcentuoja, jog pareiškėjai nenurodo, kas trukdo jiems priklausantį pastatą naudoti pagal paskirtį (prekybos). Pareiškėjai teigia, kad jiems priklauso HES pastatas, o šiuo faktu jie įrodinėja savo teisę į viso nurodomo žemės sklypo ir materialiojo turto nuomą taip pat turto bendrumą. Atsakovų atstovų nuomone, toks motyvas yra ne fakto konstatavimas, o jo subjektyvus interpretavimas, nes pareiškėjų pastatas nėra nei atsakovės inžinerinio įrenginio (užtvankos) dalis, nei HES įrenginius turintis pastatas. Nei pareiškėjų variacijos su jiems priklausančio pastato pavadinimais, nei archyviniai dokumentai nepatvirtina jų teiginio apie šio pastato pritaikymą HES veiklai, ar, kad jų prekybinės paskirties pastate yra atsakovei priklausančio turto.
Pareiškėjai išvestiniu reikalavimu teismo prašo įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją sudaryti su jais ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija. Teismams ši kompetencija nesuteikiama. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialines teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad materialines teises normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, todėl nemato teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę sudaryti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti su R. B. bei D. B..
Atkreipia dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai ginčija 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-224 dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. administracinį aktą, kurio pagrindu atsiranda galimybė turtą išnuomoti. Tai reiškia, kad neegzistuojant Savivaldybės tarybos sprendimui dėl ilgalaikio turto nuomos, negali būti sudaroma ir Savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartis su pareiškėjais, be to, turtas nuomojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tvarka. Šis įstatymas nenumato galimybės turtą nuomoti teismo sprendimo pagrindu.
2001 m. sausio 30 d. atsakovo sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo “ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas. Pareiškėjai ignoruoja faktą, kad detaliojo plano techniniame sprendime nenumatoma atstatyti senos hidroelektrinės. Akcentuoja, kad dar 2000 metais buvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjams priklausantis pastatas yra avarinės būklės, ankstesniam savininkui nurodant atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus. Pagal detaliojo plano brėžinį nauja hidroelektrinė bus statoma kitame Šešupės krante. Pareiškėjai nurodo, kad teismas turi įpareigoti atsakovą išnuomoti jam žemės sklypą neatsižvelgiant į tai, kiek jos reikia pareiškėjų pastatui eksploatuoti. Tačiau tokios galimybės tai padaryti be konkurso (aukciono) neleidžia jokios materialinės teisės normos, o toks ieškovų motyvas prieštarauja LR CK 6.551 str.
Pareiškėjai prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją nutraukti 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40, taip pat prašo įpareigoti atsakovą Šakių rajono savivaldybės administraciją sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne konkurso būdu su R. B. bei D. B.. Atsakovų nuomone, tokie reikalavimai yra nepagrįsti, nes nesant administracinio akto dėl žemės sklypo nuomos, negalima ir žemės sklypo nuoma bei tokios sutarties sudarymas. Paaiškina, kad po užtvankos nuomos sutarties sudarymo iš karto prasidėjo teisminis ginčas su kitu viešo konkurso dalyviu UAB „Baltergas LT“, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Kol nebuvo baigtas šis teisminis ginčas, UAB „Lithidro“ negalėjo pradėti vykdyti savo, kaip nuomininko, įsipareigojimų (pvz. pradėti projektavimo darbus ir kt.). Hidroelektrinės statyba yra sudėtingas procesas ir ne visada priklausantis nuo statytojo veiksmų. UAB „Lithidro“ nuolat bendradarbiauja su Šakių rajono savivaldybės taryba, informuoja ją apie atliktus bei atliekamus darbus, todėl Šakių rajono savivaldybės taryba matydama, jog hidroelektrinės statybos pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, nuosekliai, yra pateiktas kalendorinis darbų planas, sutiko su nuomininko prašymu persvarstyti nuomos sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. T-l50, kuriuo atidėjo nuomos mokesčio mokėjimo pradžią iki 2020 m. gegužės 12 d., o hidroelektrinę įpareigojo pastatyti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.
Pabrėžia tai, kad pareiškėjų motyvai akivaizdžiai patvirtina, kad jų skundo pagrindas - viešo intereso gynimas siekiant privataus asmens naudos, tuo tarpu pareiškėjams tokia teisė nesuteikta.
Dėl pažeistų bendraturčių teisių ir viešo intereso gynimo, daro išvadą, jog skundas pareikštas ne tų asmenų, kuriems priklausytų reikalavimo teisė. Remiasi kasacinio teismo praktika ir nurodo, kad į teismą gali kreiptis ne bet kuris, bet tik suinteresuotas asmuo. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Pareiškėjai skundą pateikė neturėdami tam teisės. Asmens pateiktas ieškinys (skundas), nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. Akcentuoja, jog skundas yra pareikštas jį motyvuojant viešu interesu ir viešo intereso gynimu, tačiau duomenų, kad byloje būtina ginti viešą interesą, kad jį gali ginti pareiškėjai, nėra. Nesikreipdami į prokurorą dėl savo subjektyviai suprantamo viešo intereso pažeidimo pareiškėjai akivaizdžiai supranta, kad jų skundo motyvai dėl viešo intereso pažeidimo prasilenkia su skundo reikalavimais, kuriais siekiama asmeninių teisių apsaugos. Kadangi pareiškėjai neturi jokio bendro turto su Šakių rajono savivaldybe, taip pat neturi teisės ginti viešo intereso, todėl skundas atmestinas.
Sutarties nutraukimo pagrindą pareiškėjai nurodo CK 6.564 str., dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. valstybinės žemės sklypo nenaudojimo - ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Nesutinka su teiginiu, kad savivaldybė vienašališkai turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį, nes tokios teisės CK nenumato (turi teisę reikalauti). Šiuo atveju CK 6.564 ir 6.656 str. yra specialios teisės normos, numatančios teisę reikalauti nutraukti žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau kaip tai turi būti daroma, numato bendrosios teisės normos, t. y CK 6.217 str. Prieš nutraukiant sutartį nuomotojas turėtų reikalauti pašalinti sutarties pažeidimus bei nustatyti tam terminą (6.217 str. 3 d.), tačiau šiuo atveju nuomos terminas nepažeistas. Nuomos mokesčio sumokėjimas yra atidėtas. Šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartis.
Pabrėžia, kad praleista ieškinio senatis ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo, todėl prašo ją taikyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno motyvo, kuris galėtų būti pripažintas svarbiu dėl ko pareiškėjai ir asmuo, iš kurio jie yra įsigijo turtą, praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.
Kadangi pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti, skundas visiškai nesusijęs su jų subjektinių teisių gynimu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo UAB „Lithidro“ atstovas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai, reikšdami reikalavimus panaikinti atitinkamus viešojo administravimo subjekto administracinius aktus, nenurodo visiškai jokių teisinių ir faktinių argumentų, dėl kurių tokie Tarybos sprendimai yra neteisėti, negaliojantys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija. Taigi akivaizdu, kad Taryba ginčijamus sprendimus priėmė veikdama išimtinės kompetencijos ribose. Pareiškėjai nenurodo, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos, priimant ginčijamus sprendimus. Turtas buvo išnuomotas konkurso būdu. Mano, jog pareiškėjai akivaizdžiai, nesąžiningai siekia perimti nuomininko teises be konkurso, jame net nedalyvavę. Atkreipia dėmesį į tai, kad konkurso rezultatų teisėtumas buvo patikrintas teismo. Kadangi ginčijami sprendimai priskirtini prie administracinių teisės aktų, vertinant šių aktų pagrįstumą, taikytinos ir Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. LR ABTĮ 91 str. įtvirtinti administracinių aktų panaikinimo pagrindai. Šiuo atveju, bendrovės atstovo nuomone, tokių pagrindų pareiškėjai neįrodė ir nepagrindė. Be to, jie, ginčydami 2009 m., 2010 m. ir 2013 m. administracinius aktus ženkliai praleido sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie šį terminą praleido, LR ABTĮ 29 str. įtvirtinta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tarybos sprendimai skelbiami viešai, todėl bendrovės atstovo nuomone, pareiškėjai turėjo apie juos sužinoti daug anksčiau. Be to, jau reikšdami pradinį ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pareiškėjai apie ginčijamus Tarybos sprendimus žinojo, kadangi jie nurodyti pačiose nuomos sutartyse, kurias įpareigoti nutraukti jie prašo. Valstybinės žemės nuomos sutartis išviešinta dar 2011 m. spalio 6 d. įrašu viešojo registro duomenų sistemoje, taigi buvo arba turėjo būti prieinama pareiškėjams, sudarantiems pastatų pirkimo - pardavimo sutartį. Mano, jog veikdami apdairiai ir rūpestingai, ketindami įsigyti pastatus minėtame žemės sklype, pareiškėjai privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir faktus, o to nepadarius, jie negali reikšti jokių reikalavimų dėl sutarčių, kurios sudarytos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, viešai, dar keletą metų iki ieškovų teisių atsiradimo. Taigi šiuo atveju reikalavimams dėl Tarybos sprendimų panaikinimo taikytina ieškinio senatis ir vien tuo pagrindu ši skundo dalis atmestina.
į Be to, reikalavimai panaikinti atitinkamus Tarybos sprendimus, atsižvelgiant į tai, kokie yra pareiškėjų tikslai (be konkurso išsinuomoti valstybės ir savivaldybės turtą), yra visiškai nelogiški, nesuprantami ir netgi prieštaringi. Panaikinus Savivaldybės tarybos sprendimą dėl ilgalaikio turto nuomos, nesant priimto jokio akto dėl turto nuomos, nėra galimas ir nuomos sutarties sudarymas su pareiškėjai. Turtas nuomojamas LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tvarka, o šis įstatymas nenumato galimybės turtą nuomoti teismo sprendimo pagrindu.
Nesutinka su pareiškėjų teiginiais ir vertinimu, jog savivaldybei priklausantis statinys ir ieškovams priklausantis pastatas yra bendra dalinė nuosavybė. Pareiškėjai netinkamai aiškina ir taiko materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąją nuosavybę. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 str.). Pareiškėjai nenurodo kokią dalį vienas kito turto nuosavybės teise valdo šalys ir ar tas valdymas yra dalinis, ar jungtinis. Atsakovės bendrosios nuosavybės teisė į pareiškėjų pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, neįregistruotos ir šiuo savarankišku pastatu atsakovai neturi galimybės naudotis kaip bendrasavininkai., lygiai taip pat atsakovės - savivaldybės administracijos nuosavybės teisės į ieškovų valdomą pastatą nėra įregistruotos ir jis jiems nepriklauso. Tuo tarpu pareiškėjai jiems priklausantį pastatą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuosavybės forma ir įgijimo pagrindai įregistruoti viešajame registre. CK 4.262 str. įtvirtinta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Užtvankos nuosavybės teisė savivaldybei suteiktos ir įregistruotos dar 1997 m. sausio 20 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 33 pagrindu. Šis potvarkis byloje neginčijamas. Atsakovo ir ieškovų pastatai turi net skirtingus adresus: (duomenys neskelbtini). Įrašai viešajam registre turi prima facie įrodymų galią, t. y. prilyginami oficialiems rašytiniams dokumentams, kuriuose užfiksuoti duomenys turi prejudicinę galią (jų nereikia įrodinėti). CPK 197 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymai. Pabrėžia, kad atsakovui ir pareiškėjams priklausančios patalpos ne tik yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, bet ir turintys skirtingas paskirtis.
Pažymi tai, ko pareiškėjai akivaizdžiai nesupranta arba sąmoningai siekia suklaidinti, jog UAB „Lithidro“ vykdo hidroelekrinės atstatymo projektą. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. 2001 m. sausio 30 d. atsakovo sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas. Pareiškėjai ignoruoja faktą, kad detaliojo plano techniniame sprendime nenumatoma atstatyti senos hidroelektrinės, detaliojo plano techninis sprendimas: Teritorijos planavimas atliktas užtvanką ir hidroelektrinę numatant statyti naujoje vietoje, esamos užtvankos viršutiniame bjefe, nes esama užtvanka yra sugriuvusi ir atstatymui nebetinka. Esamą HH pastatą valdo V. S. individuali įmonė, pastatas ir jo pamatai yra avarinės būklės. Avarinę būklę privalo pašalinti V. S. individuali įmonė. Esama potvynio pralaida nugriaunama, o akmenų betonas be armatūros panaudojamas žemutinio bjefo tvirtinimui. Dar 2000 metais buvo nustatyta, kad pareiškėjų pastatas yra avarinės būklės ir ankstesniam savininkui nurodyta atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus. Pagal detaliojo plano brėžinį nauja hidroelektrinė bus statoma kitame Šešupės krante.
Akcentuoja, jog po užtvankos nuomos sutarties sudarymo iš karto prasidėjo teisminis ginčas su kitu viešo konkurso dalyviu UAB „Baltergas LT“, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Kol nebuvo baigtas šis teisminis ginčas, tretysis asmuo UAB „Lithidro“ negalėjo pradėti vykdyti savo, kaip nuomininko, įsipareigojimų (pvz. pradėti projektavimo darbus ir kt.). Hidroelektrinės statyba yra sudėtingas procesas ir ne visada priklausantis nuo statytojo veiksmų. Kaip ir nurodė atsakovas Šakių rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime, UAB „Lithidro“ nuolat bendradarbiauja su Šakių rajono savivaldybės taryba, informuojają apie atliktus bei atliekamus darbus, todėl Šakių rajono savivaldybės taryba matydama, jog hidroelektrinės statybos pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, nuosekliai, yra pateiktas kalendorinis darbų planas, sutiko su nuomininko prašymu persvarstyti nuomos sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. T-150, kuriuo atidėjo nuomos mokesčio mokėjimo pradžią iki 2020 m. gegužės 12 d., o hidroelektrinę įpareigojo pastatyti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.
Atstovo nuomone, pareiškėjai pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą, jie neturi jokio pagrindo reikalauti nutraukti ar keisti valstybinės žemės nuomos ir statinių nuomos sutartis, sudarytas dar prieš įsigyjant pastatą ir prieš tikslinant priklausančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinius duomenis. Šie pastatai nebuvo pripažinti ir registruoti kaip savivaldybei priklausančios užtvankos priklausiniai ar atvirkščiai, todėl pareiškėjai gali be jokių apribojimų disponuoti ir valdyti savo nuosavybę pagal jos prekybinę paskirtį, o klausimus dėl jiems priklausančių pastatų eksploatavimui, priėjimui prie pastatų skirtinos sklypo dalies, trečiojo asmens nuomone, jie turėtų spręsti ir inicijuoti atitinkamas administracines procedūras.
Pareiškėjų reikalavimai atmestini, nes, pareikšti ne tik neturint suinteresuotumo, reikalavimo teisės, bet ir nesant jokio teisinio pagrindo teisėtai sudarytoms ir vykdomoms sutartims nutraukti, taip pat nesant jokio teisinio pagrindo Tarybos sprendimams panaikinti, ženkliai praleidus 1 mėn. terminą ginčyti Tarybos sprendimus. Pareikštu skundu siekiama iš esmės pažeisti teisėto ir sąžiningo nuomininko teises ir interesus, sudaryti kliūtis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir susitarimus su savivaldybe. Bendrovės atstovo nuomone, pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jos neturėtų būti ginamos. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų, jų pagrindu sudarytų nuomos sutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai ginčo atveju siekia panaikinti savivaldybės tarybos sprendimus, nutraukti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakovu UAB „Lithidro“ bei įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administraciją ir Tarybą sudaryti su jais ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį ir valstybinės žemės nuomos sutartį, savo reikalavimus grįsdami jų nuosavybės teisių bei viešojo intereso pažeidimu.
Dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo.
Pareiškėjai pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalis dėl detaliojo plano Techninio sprendimo patvirtinimo, pripažinimo HE užtvanka sugriuvusia ir atstatymui nebetinkančia, statymo HE naujoje vietoje, nugriaunant esamą potvynio pralaidą. Teismui vertinant, kad taikytinas senaties terminas, prašo jį atnaujinti..
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Taigi, įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurio priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑1029‑1062/2017).
Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl neatnaujintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reikalavimą dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams pateikė tik 2018 m. vasario 5 d. Taigi pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl akto, kuris priimtas daugiau nei prieš septyniolika metų, nuginčijimo. Pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą, ir šis terminas dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nenurodė ir bylos medžiagoje nėra jokių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus) netaikyti naikinamojo dešimties metų termino bei spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, todėl netaikytinos ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformuotos ieškinio senaties ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl 10 metų naikinamojo termino taikymo taisyklės.
ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo nutrauktina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujintas, taip pat pabrėžia, jog pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai, pagrindžiantys pareikštą reikalavimą dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 dalies panaikinimo, jų nurodytos aplinkybės, susiję su šio sprendimo apskundimo termino praleidimo priežastimis ir pan., šiuo atveju neturi jokios reikšmės, todėl teismas jų nevertina.
Kaip yra nurodžiusi specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. birželio 12 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju pareiškėjams reiškiant mišraus pobūdžio reikalavimus, vyrauja administracinis teisinis santykis ir būtent reikalavimo dėl atsakovo sprendimo dalies, kuria patvirtintas detaliojo plano techninis sprendimas pripažinti hidroelektrinę sugriuvusia ir nebetinkančia atstatymui, statyti ją naujojoje vietoje, nugriauti esamą potvynio pralaidą, išsprendimas turės tiesioginę įtaką kitų pareiškėjų reiškiamų reikalavimų, susijusių su civiliniais nuomos santykiais, išsprendimui. Nenuginčijus detaliojo plano techniniame sprendime nurodytų sprendinių, kuriais konstatuota, kad jog užtvanka sugriuvusi ir atstatymui nebetinka, kad hidroelektrinė statytina naujojoje vietoje, esamos užtvankos viršutiniame bjefe, esamą potvynio palaidą nugriaunant, tai tiesiogiai įtakoja pareiškėjų subjektinę teisę (teisinį suinteresuotumą) kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginčijant administracinius aktus dėl jiems nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto nuomos, sudarytas nuomos sutartis, šių sutarčių pakeitimus.
Dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl ilgalaikio materialiojo turto ir valstybinės žemės nuomos panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir jų nutraukimo.
Pareiškėjai prašo panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-224 dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugsėjo 23 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-272 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo; 2013 m. rugsėjo 26 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-310 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo; 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-150 dėl Šakių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 1D-43 dalinio pakeitimo ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2009 m. rugpjūčio 12 d. „Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį“ (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1D-43 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti; 2009 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, kuriuo nuspręsta išnuomoti be aukciono savivaldybės patikėjimo teise valdomą 1.5180 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeniui, laimėjusiam užtvankos nuomos aukcioną, penkiasdešimčiai metų hidroenergetikai ir pripažinti atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40 negaliojančia ir įpareigoti nutraukti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
Sprendžiant dėl asmens materialinio suinteresuotumo ginčijant administracinius aktus dėl ilgalaikio materialiojo turto ir valstybinės žemės nuomos, šiame kontekste svarbu tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1342-438/2015). Nurodyti išaiškinimai lemia, kad kiekvienu atveju yra vertinama konkreti situacija ir sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo egzistavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, pirma, besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir antra, jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas suprantamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., administracinė byla Nr. A3-170/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-934-575/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs ir tai, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).
Akcentuotina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtinta ne bet kurio, bet tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi tokios galimybės, prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nagrinėjant pareiškėjų skundą, visų pirma privalu nustatyti, ar pareiškėjai turi objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę (teisinį suinteresuotumą) kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginčijant administracinius aktus dėl jiems nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto bei valstybinės žemės nuomos, šių sprendimų pagrindu sudarytas nuomos sutartis, šių sutarčių pakeitimus, nustatant kuo pasireiškia pareiškėjų nurodomi pažeidimai, taip pat ar jie, gindami savo tariamai pažeistas teises, turi tokias teises, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar pareiškėjų skundžiami Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimai jiems, kaip suinteresuotiems asmenims, sukelia teisines pasekmes.
Pareiškėjai, ginčydami Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir jų pagrindu sudarytas nuomos sutartis dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės nuomos, pripažįsta, kad, kad 1939 m. pastatytas HES statinys, yra registruotas Nekilnojamo turto registre kaip du atskiri nekilnojamo turto objektai, kurių vienas įregistruotas registre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, kitas, įregistruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, išnuomotas UAB “Lithidro”. Tačiau, pareiškėjų nuomone, nepaisant nekilnojamojo turto registre įregistruotų dviejų atskirų nekilnojamo turto objektų, šie jiems ir atsakovui priklausantys pastatai yra neatsiejami nei funkciniu, nei techniniu ryšiu, negali vienas be kito būti naudojami ir funkcionuoti pagal paskirtį atskirai, todėl nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip du atskiri objektai, jie sudaro vientisą bendrą HES statinį, kuris gali funkcionuoti pagal paskirtį tik kaip bendras HES pastatų kompleksas ir yra vienas bendrosios nuosavybės objektas, kuris bendraturčių (jų ir savivaldybės) sutarimu turi būti tvarkomas kartu bendram HES atstatymo projektui įgyvendinti. Todėl, pareiškėjų tvirtinimu, įgyvendinant projektą dėl hidroelektrinės atstatymo, jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas turėjo būti tvarkomas kartu su savivaldybei priklausančio HES pastato - užtvankos dalimi. Pareiškėjų teigimu, atsakovams su pareiškėjais nebendradarbiaujant, dėl su UAB „Lithidro“ sudarytų nuomos sutarčių jie, kaip bendraturčiai, neturi jokių galimybių tinkamai ir netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Atsakovui pasirašius valstybinės žemės nuomos bei savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, kurios nėra įgyvendinamos, nevykdant jose prisiimtų įsipareigojimų atstatyti HES, jie taip pat neturi jokių galimybių pradėti savo nekilnojamo turto objekto atstatymo kaip HES statinio, užsiimti komercine veikla, susijusia su elektros iš atsinaujinančių šaltinių generavimu taip siekiant efektyviai išnaudoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą - HES pastatą, todėl, pareiškėjų nuomone, dėl ginčijamų nuomos sutarčių nesant jokių galimybių tinkamai ir netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, konstatuotinas tiek pareiškėjų teisių, tiek ir viešojo intereso pažeidimas. Tokie pareiškėjų teiginiai nepagrįsti.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre prekybos paskirties pastatą – šašlykinę (vėliau nekilnojamojo turto registre pavadinimas du kartus keistas į šašlykinė užtvanka; HES pastatas su šašlykinės patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių rajone Kudirkos Naumiestyje, Kranto g. 27, nuo 2014 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu valdo pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį pastatą 2009 m. birželio 25 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-224 nuspręsta išnuomoti viešo konkurso būdu. Po įvykusio viešo konkurso 2009 m. rugpjūčio 12 d. su E. G. (pakeistas į UAB „Lithidro“) buvo sudaryta turto nuomos sutartis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šie du pastatai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bet kaip atskiri pastatai, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai ir adresai. CK 4.72 straipsnyje apibrėžta bendrosios nuosavybės teisės samprata - bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pabrėžtina, kad šie nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti, taigi yra teisingi.
Pareiškėjai įrodinėja, jog šie pastatai neatsiejamai susiję, vienas be kito negali funkcionuoti ir sudaro vientisą HES statinį, tačiau, išskyrus abstrakčius, deklaratyvius teiginius, jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikia. Įvertinus tai, kad pareiškėjams ir atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai turi teisinį savarankiškumą, tai eliminuoja galimybę laikyti tokį turtą bendrosios nuosavybės objektu, priešingai nei teigia pareiškėjai. Bylos medžiaga taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai ir sudarytos nuomos sutartys trukdo jiems įgyvendinti nuosavybės teisę, naudoti 2014 metais įsigytą pastatą – šašlykinę pagal jo prekybinę paskirtį. Akcentuotina ir tai, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, detaliojo plano techninio sprendimo sprendiniai, kuriais nustatyta, jog užtvanka sugriuvusi ir atstatymui nebetinka, kad hidroelektrinė statytina naujojoje vietoje, nenuginčyti, todėl tai turi tiesioginę įtaką, sprendžiant dėl pareiškėjų teisinio suinteresuotumo, jiems reiškiant kitus išvestinius reikalavimus, susijusius su civiliniais nuomos santykiais. Įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, tai, kad nenuginčytu 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ HE užtvanka pripažinta sugriuvusia ir atstatymui nebetinkančia, nusprendžiant statyti ją naujoje vietoje, nugriaunant esamą potvynio pralaidą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais išnuomotas Šakių rajono savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas ir valstybinė žemė, panaikinimo. Byloje nenustatyta, jog priimant administracinius aktus dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat administracinius aktus dėl šio turto nuomos, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, dalinių nuomos sutarties pakeitimų, buvo pažeistos kokios nors pareiškėjų teisės ar teisėti interesai. Kolegijos nuomone, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai dėl jų teisių bei viešojo intereso pažeidimo, vertintini tik kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtina, kad pareiškėjų, kurie, be kita ko, nėra nuomos sutarties šalis, teisės yra (ar bus) pažeistos bei kad jos gali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo materialinį teisinį suinteresuotumą iš esmės grindžia viešojo intereso gynimu. Kadangi pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimus, be to, jie nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, įrodinėjant išnuomotų patalpų ir valstybinės žemės nuomos neatitikimą teisės aktų reikalavimams, skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimus dėl Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, valstybinės žemės sklypo nuomos, nuomos sutarčių dalinio pakeitimo atmestina kaip nepagrįsta. Atitinkamai netinkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl pripažinimo atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytos 2009 m. rugpjūčio 12 d. „Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties“ (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1D-43 negaliojančia ir įpareigojimas sutartį nutraukti, dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-309 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, kuriuo nuspręsta išnuomoti be aukciono savivaldybės patikėjimo teise valdomą 1.5180 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeniui, laimėjusiam užtvankos nuomos aukcioną, penkiasdešimčiai metų hidroenergetikai ir pripažinimo atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Lithidro“ sudarytą 2010 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VN-40 negaliojančia ir įpareigojimo nutraukti.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydami pastatą – šašlykinę (vėliau pavadinimas pakeistas į šašlykinę-užtvanką, šiuo metu – HES pastatas su šašlykinės patalpomis) jie turėjo teisėtą lūkestį atkurti pastatą kaip hidroelektrinę.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑2863/2011). Pagal bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams 2014 metais įgyjant nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektą pastatą - šašlykinę, susiformavo teisėtas lūkestis įgyvendinti hidroelektrinės projektą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų įvardintą lūkestį šioje byloje teismas turėtų ginti.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, skundžiamo tarybos sprendimo Nr. T-309 priėmimo metu išnuomotame žemės sklype buvo pažymėtas tik Šakių rajono savivaldybei priklausantis inžinerinis statinys – užtvanka, tuo tarpu pareiškėjams priklausantis ar joks kitas pastatas nebuvo fiksuotas, taigi pagrindo daryti išvadą, jog priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ir tuo pačiu pareiškėjų teisės, nėra.
Kolegijos vertinimu, pareiškėjai pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą, jie neturi jokio pagrindo reikalauti nutraukti ar keisti valstybinės žemės nuomos ir statinių nuomos sutartis, kurios sudarytos dar prieš 2014 m. pareiškėjams įsigyjant pastatą ir prieš tikslinant priklausančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinius duomenis. Minėta, jog šie pastatai nebuvo pripažinti ir registruoti kaip savivaldybei priklausančios užtvankos priklausiniai ar atvirkščiai, todėl pareiškėjai gali be jokių apribojimų disponuoti ir valdyti savo nuosavybę pagal jos paskirtį, o klausimus dėl jiems priklausančių pastatų eksploatavimui, priėjimui prie pastatų skirtinos sklypo dalies, jie turėtų spręsti, inicijuojant atitinkamas teisės aktuose numatytas administracines procedūras. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjai, sudarydami pastato-šašlykinės pirkimo-pardavimo sutartį, neįgijo žemės sklypo po perkamais pastatais (Sutarties 8.1 punktas), be to, pabrėžtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-150 3-uoju punktu savivaldybės taryba nusprendė įpareigoti rajono savivaldybės administracijos direktorių atnaujinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo procedūrą. Ginčas dėl žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio pastato nagrinėjamoje byloje nekeliamas.
Dėl įpareigojimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis
Pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovus Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti su pareiškėjais R. B. bei D. B.; Įpareigoti atsakovus Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne konkurso būdu su pareiškėjais R. B. bei D. B..
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas – išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šakių rajono savivaldybei, kuri, būdama patalpų teisėtu savininku, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūra ir savarankiškai valdyti, naudoti šį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Teismo kompetencijai nėra priskirta valstybės ar savivaldybės turto valdymo funkcija. Teismas gali įpareigoti savivaldybę priimti sprendimą vienu ar kitu klausimu, jeigu nustatoma, kad tokį sprendimą savivaldybė privalo priimti, tokio sprendimo priėmimą ji vilkina ir šis vilkinimas pažeidžia pareiškėjo teises, kitaip tariant, teisme gali būti sprendžiamas dėl tam tikros nustatytos įstatyme pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tačiau teismas negali įpareigoti savivaldybę priimti konkretaus turinio sprendimą išnuomoti jai priklausantį turtą ir savarankiškai nustatyti sutarties sąlygas. Akivaizdu, kad savivaldybei priklausančio turto nuomos klausimas yra ne teismo, o turtą valdančios savivaldybės dispozicija. Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Ginčo atveju teismas daro išvadą, kad klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo turi spręsti atsakovas, nes nagrinėjamu atveju teismas negali prisiimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimų, kurie pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Nustačius, kad pareikštas reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, bylos dalis dėl pareikšto nenagrinėtino teisme reikalavimo įpareigoti Šakių rajono savivaldybę priimti sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), esančių (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti ne konkurso būdu su pareiškėjais R. B. bei D. B. taip pat dėl įpareigojimo Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne konkurso būdu su pareiškėjais R. B. bei D. B., nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 ir 8 punktais teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Bylos dalis dėl 2001 m. sausio 30 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2 „Dėl Kudirkos Naumiesčio mažosios hidroelektrinės planuojamos teritorijos raidos programos ir detaliojo plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo, dėl įpareigojimo Šakių rajono savivaldybę priimti sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties dėl Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio hidrotechnikos komplekso statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiesčio mažajai hidroelektrinei atstatyti su pareiškėjais R. B. bei D. B., taip pat dėl įpareigojimo Šakių rajono savivaldybės tarybą ir Šakių rajono savivaldybės administraciją priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus ir sudaryti valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kudirkos Naumiesčio m.k.v.) esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ne konkurso būdu su pareiškėjais R. B. bei D. B., nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.