Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž., atstovaujamo L. Ž., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž., atstovaujamo L. Ž., skundą Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž., atstovaujamo L. Ž., skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Be to, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 padavė praleidęs skundo padavimo terminą, ir pagrįstai šio termino neatnaujino, taip pat ar pagrįstai teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (12.1)-GP-2016/258 negali būti administracinės bylos dalyku.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, be kita ko, siekia apskųsti 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, dėl šio statybos leidimo pareiškėjas ir jo atstovė jau buvo ne kartą kreipęsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami jį panaikinti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis (administracinės bylos Nr. AS261-518/2008, AS442-107/2009, AS525-359/2009, AS442-517/2009, AS146-525/2009) atmetė pateiktus atskiruosius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, nepakeistas. Minėtomis nutartimis konstatuota, kad tiek pareiškėjo atstovei L. Ž., tiek ir kartu su ja gyvenančiam sutuoktiniui pareiškėjui A. Ž. apie skundžiamą statybos leidimą buvo žinoma 2007 m. lapkričio 6 d., todėl terminas skundui paduoti skaičiuotinas būtent nuo 2007 m. lapkričio 6 d. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas į teismą dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 panaikinimo kreipėsi praleidęs teisės aktų nustatytą skundo padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti šį terminą, tokių priežasčių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju skundo padavimo teismui terminas dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 panaikinimo neatnaujintinas ir šioje dalyje skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2016/258, teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2016/258, kuriuo jis buvo informuotas, jog 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas Nr. L-66, išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d., yra galiojantis neterminuotai (b. l. 76). Kita vertus, minėtame rašte nurodyta, jog jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. liepos 27 d. prašymą dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 paskelbimo negaliojančiu, o iš paraiškėjo 2016 m. liepos 27 d. prašymo (b. l. 23) matyti, jog pareiškėjas juo prašė paskelbti minėtą statybos leidimą negaliojančiu. Taigi, Prienų rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2016/258, įvertinus jo turinį nagrinėjamos bylos kontekste, kaip viešojo administravimo subjektas iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir atlikti prašomus veiksmus (paskelbti 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu), todėl šis raštas skundo priėmimo nagrinėti stadijoje vienareikšmiškai negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliantis informacinio pobūdžio aktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (12.1)-GP-2016/258 iš esmės vertintinas kaip individualus administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo srityje, todėl, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. minėtas raštas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti stadijoje neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2016/258 panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų. Be to, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu priimtinumo.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2016/258 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei atitinkamai iš esmės neišsprendė klausimo dėl pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu priimtinumo, todėl ši nutarties dalis naikintina, grąžinant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž., atstovaujamo L. Ž., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž., atstovaujamo L. Ž., skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu, panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo šioje dalyje priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.