Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1590-214/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2YT-1590-214/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24643-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Bružienė
Pareiškėjas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1590-214/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24643-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti įsigalios tik nuo 2017-01-01. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau nei tai numato įstatymas. Be to, skundžiamu atveju pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Tai prieštarauja CPK 668 str. 1 d. nuostatoms, pagal kurias išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos - 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą (b. l. 4-6).

Antstolė 2016-11-25 patvarkymu su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodo, kad jos kontoroje, vadovaujantis Kauno m. apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. 1-1376-651/2011-07-20 d., vykdomas 2160,57 Eurų žalos atlyginimo išieškojimas iš D. S., L. J. naudai. Raginimo nurodytu terminu priteista žala sumokėta nebuvo. Vykdant priverstinį išieškojimą iš D. S., nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2016-08-23 d. į Vilniaus pataisos namus buvo išsiųstas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-60008 bei Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-60009. Užklausus Vilniaus pataisos namus nustatyta, kad D. S. Vilniaus pataisos namuose nedirba, darbo užmokesčio negauna. D. S. gauna pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos kaip artimųjų parama, lėšos pervedamos iš trečiųjų asmenų nepatenka į LR CPK 668 str. nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugotas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo Šeimos narių poreikius, nei į baigtinį LR CPK 739 str. nurodytą piniginių sumų sąrašą ir kurių išieškojimas negalimas. CPK 688 str. nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš LR CPK str. ar LR CPK 739 str., nurodytų piniginių sumų (b. l. 7-8).

Suinteresuotas asmuo L. J. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (b. l. 15, 16-19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei SVI. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 medžiagos nustatyta, kad antstolė G. A. vykdo Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1376-651/2011-07-20 d. dėl 2160,57 Eurų žalos atlyginimo išieškojimo iš D. S., L. J. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 lapas Nr. 58). Skolininkas per siūlyme nurodytą terminą sumokėti nurodytas sumas geranoriškai skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolė nukreipė išieškojimą į D. S. turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė Vilniaus pataisos namams nusiųstame 2016-08-23 patvarkyme Nr. S-60009 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 2160,57 Eur skolos ir 396,78 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2557,35 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 lapas Nr. 60), be to, 2016-08-23 patvarkyme Nr. S-60008 dėl skolos išieškojimo nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 lapas Nr. 59).

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.).

Pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 str. taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, 733–743 straipsniai). Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.), kurių dydis, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2016-03-23 Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje 2016-03-23 Nr. 3K-3-154-313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pareiškėjas remiasi CPK 733-743 str. normomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos išieškant iš darbo užmokesčio, taip pat skolininkui priklausančių: grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; mokinių, studentų stipendijų; sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; dividendų; pensijų (CPK 737 str.). Pareiškėjas neįrodė, kad jam priskirtoje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje yra jo gaunamas darbo užmokestis, priešingai – iš Vilniaus pataisos namų 2016-10-17 rašto matyti, kad D. S. nedirba ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negauna (vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 lapas Nr. 2).

Kaip jau minėta, CPK 668 str. 1 d. numatytas vieno MMA apribojimas galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Todėl teismas konstatuoja, jog lėšoms, patenkančioms į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, netaikytini į CPK 739 straipsnis ir 668 straipsnio 1 dalis. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2258-392/2016).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas.

Antstolės veiksmuose nenustačius pažeidimų ar jos veiksmų neatitikties išieškojimą reglamentuojančioms teisės normoms, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl skolininkui grąžintinų išieškotų lėšų. Todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo perskaičiuoti atlygį antstoliui.

Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo išlaidų, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos, papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas instrukcijoje nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktas).

Pažymėtina, jog 2014-04-28 raginime skolininkui įvykdyti sprendimą, apskaičiuotos vykdymo išlaidos tesiekė 71,25 Eur (246 Lt), tačiau raginimų ir siūlymų skolininkas neįvykdė, skolų gera valia nesumokėjo. Dėl šios priežasties antstolė turėjo vykdyti tolimesnius priverstinio išieškojimo veiksmus. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas, už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių antstolio priimtų patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, juose aiškiai ir konkrečiai nurodyti antstolio atlikti veiksmai, jų atlikimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys, o būtinos ir papildomos išlaidos už juos ir atlygis antstoliui paskaičiuoti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius.

Įvertinęs skundo turinį, teismas daro išvadą, jog antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Nutartį siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Bružienė