Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo S. L. prievolės (ne)egzistavimo sumokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tomadas“ išlaidas už automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis, transporto priemonė), nuvežimą ir saugojimą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

6. Anot ieškovės, VPK ir VĮ „Regitra“ duomenimis, ginčo automobilį eismo įvykio metu valdęs asmuo buvo atsakovas, o savininkas M. S. Teigia, kad 2022 m. birželio 20 d. M. S elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei ginčo automobilio 2021 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. S ginčo automobilį pardavė atsakovui S. L.

7. Anot ieškovės, ji 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl patirtų išlaidų atlyginimo bei ginčo automobilio atsiėmimo, tačiau nei atsakymo, nei apmokėjimo iš atsakovo negavo.

8. Nurodo, kad jai žinoma, jog atsakovas 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į VPK su prašymu leisti atsiimti jam priklausantį ginčo automobilį; minėtą prašymą VPK tenkino ir 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 10-ANR_P-64368-2021 (toliau – Leidimas) išdavė atsakovui leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau atsakovas VPK Leidimu suteikta teise atsiimti automobilį nepasinaudojo.

11. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę 2021 m. rugsėjo 12 d. – transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina 70 Eur; iki VPK Leidimo atsiimti ginčo automobilį išdavimo dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) automobilis buvo saugomas 72 dienas – vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudarė 12 Eur; nuo VPK Leidimo išdavimo (2021 m. lapkričio 23 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) saugojimo terminas sudarė 385 dienas – vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovės vadovės 2020 m. birželio 5 d. Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 po VPK Leidimo išdavimo sudaro 24,20 Eur/para. Taigi, bendra atsakovo skola ieškovei sudaro 10 251 Eur.

16. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

17. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK 2020 m. birželio 5 d. sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas nustatytas tvarka; Sutarties 2.5 punkte yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai – be kita ko, nustatytas 70 Eur dydžio įkainis už automobilio nuvežimą ir 12 Eur/para saugojimo įkainis.

18. Iš 2021 m. rugsėjo 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nugabeno saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę.

19. Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21214/2021, nustatyta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų, ir pravažiuodamas pro sustojusį automobilį Toyota Prius (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, nustatyta, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus; vairavo neapdraustą automobilį įstatymo nustatyta tvarka, kuris neįregistruotas, bei kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Už minėtus pažeidimus atsakovui skirta piniginė nuobauda; be kita ko, nutarta ginčo automobilio nekonfiskuoti.

20. Nustatyta, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities VPK, kuriuo prašė leisti atsiimti ginčo automobilį. Prašyme atsakovas, be kita ko, pripažino su ginčo automobiliu padaręs administracinį nusižengimą, kuris iš esmės atitinka 2021 m. spalio 18 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21214/2021, įvardintas aplinkybes.

21. Iš 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 10-ANR_P-64368-2021 nustatyta, kad, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, Vilniaus apskrities VPK išdavė atsakovui (savininkui/valdytojui) Leidimą atsiimti ginčo automobilį; minėtas Leidimas buvo įteiktas asmeniškai atsakovui.

22. Byloje atsakovas teigė, jog ginčo automobilį ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pardavęs trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. – pateikė į bylą 2021 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ginčo transporto priemonę atsakovas pardavė trečiajam asmeniui A. K. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, ginčo automobilis įregistruotas M. S vardu, tačiau pastarasis ieškovei pateikė 2021 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ją pardavė atsakovui.

23. Iš byloje pateiktų ieškovės pranešimų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. birželio 7 d. bei 2022 m. liepos 7 d. informavo atsakovą apie susidariusią skolą už paslaugas, ragino jį kuo skubiau atvykti su išduotu Vilniaus apskrities VPK Leidimu į transporto priemonių saugojimo aikštelę, susimokėti skolą ir atsiimti automobilį.

24. Nustatyta, kad ieškovės direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. Įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1, po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis nustatytas 24,20 Eur (įskaitant PVM).

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas civilinių teisinių santykių, kilusių iš tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kaip, kad nagrinėjamu atveju, turinį, tokio pobūdžio teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos sutartį, sudarytą trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.830-6.849 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

27. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Taigi, šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

28. Taigi, pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovės) ir davėjo (šioje byloje – Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2022).

29. Solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas/valdytojas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

30. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, pareikštas šią transporto priemonę vairavusiam ir KET reikalavimus pažeidusiam atsakovui, t. y. kaip transporto priemonės valdytojui.

31. SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta transporto priemonės valdytojo sąvoka – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Kaip minėta, tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

33. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 12 d. valdė ir naudojo transporto priemonę prieš ją priverstinai nuvežant (ją naudojant/valdant, padarė eismo įvykį, dėl kurio transporto priemonė ir buvo priverstinai nuvežta). Kaip nurodė atsakovas bylos nagrinėjimo metu, jis buvo pasiskolinęs ginčo automobilį iš savininko – trečiojo asmens, trečiasis asmuo šių aplinkybių byloje neginčijo, taigi, darytina išvada, jog atsakovo ginčo transporto priemonės valdymas turėjo teisėtą pagrindą (byloje jis nepaneigtas). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, kėlė abejones dėl atsakovo pateiktos 2021 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tikrumo/galimo klastojimo (nes ji atsirado tik inicijavus šią civilinę bylą), tačiau atskiro reikalavimo dėl šios sutarties panaikinimo nereiškė, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, teismas pažymi, kad vien tokios sutarties neišviešinimas registre nedaro sutarties savaime negaliojančia.

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas – kaip ginčo transporto priemonės valdytojas, apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo informuotas iš esmės tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 12 d.), vėliau – 2021 m. lapkričio 22 d., pats teikė VPK prašymą dėl leidimo atsiimti automobilį, kuris buvo išduotas ir įteiktas asmeniškai atsakovui tą pačią 2021 m. lapkričio 22 d.; be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. liepos 7 d. informavo atsakovą apie priverstinai saugomą ginčo transporto priemonę ir pareigą ją atsiimti (prieš tai sumokėjus susidariusias ieškovės išlaidas); atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, jog buvo gavęs ieškovės pretenzijas (bylos rašytiniai įrodymai taip pat šią aplinkybę patvirtina), tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog ginčo automobilis taip ir nebuvo atsiimtas.

36. Atsakovas savo nesutikimo su ieškiniu poziciją grindė tuo, jog jis visus reikalingus dokumentus dėl automobilio atsiėmimo perdavė jo savininkui – trečiajam asmeniui. Viena vertus, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių tai galinčių patvirtinančių įrodymų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kita vertus, teismas sprendžia, kad net jeigu ir būtų įrodyta, jog VPK 2021 m. lapkričio 22 d. Leidimą atsiimti ginčo automobilį (ir/ar kitus dokumentus) atsakovas ir buvo perdavęs trečiajam asmeniui, tai nepanaikina atsakovo – kaip ginčo transporto priemonės valdytojo, pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jo valdomą/valdytą transporto priemonę, be kita ko, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos.

37. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodžius atsakovui buvus ginčo transporto priemonės valdytoju (priverstinio nuvežimo metu), kuris pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį atsako solidariai kartu su savininku, taip pat byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė ieškove, ieškovės reikalavimas tenkinamas – iš atsakovo priteistina 10 251 Eur skola, kurią sudaro 70 Eur išlaidos už transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą bei 10 181 Eur išlaidos (pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo pačios skolos skaičiavimo teisingumo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako) už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. (CK 6.830 straipsnis; SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 251 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 4 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 231 Eur, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Byloje iš viso patirta 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K., tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. L. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, j. a. k. 302308932, 10 251 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro) skolą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 251 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. L. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.