Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės DNB banko atstovui adv. pad. E. S., atsakovo J. A. atstovui adv. D. P., trečiojo asmens bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Izobara“ bankroto administratoriaus uždaros akcinės bendrovės „Bankroto administravimo grupė“ įgaliotam asmeniui A. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui J. A., trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų BUAB „Izobara“, bankroto administratorius uždara akcinė bendrovė „Bankroto administravimo grupė“, dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB DNB patikslintu ieškiniu atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo - priteisti Banko naudai iš atsakovo 38 812,40 Eur baudą bei patikslino pradinio ieškinio reikalavimus ir pagal 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 bei 2012 m. gegužės 18 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2369 vietoje 38 812,40 Eur baudos (30 proc. nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės) prašo priteisti 104 284,13 Eur patirtų nuostolių. Iš viso Bankas prašė priteisti: 36 897,74 Eur pradelstų lizingo mokėjimų; 104 284,13 Eur nuostolių, viso prašo priteisti pagal Lizingo ir įsiskolinimo sutartis – 36 897,74 Eur pradelstų lizingo mokėjimų ir 104 284,13 Eur nuostolių, viso 141 181,87 Eur. Ieškovas nurodė, kad tarp Banko (ankstesnis kreditorius AB DNB lizingas) ir UAB „Izobara“ (toliau – lizingo gavėjas) buvo sudarytos: 1) 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartis Nr. 201010F-7549, kurios pagrindu Bankas įsigijo nuosavybės teise 2007 metų automobilių remonto ir aptarnavimo įrangą ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike; 2) 2012 m. gegužės 18 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL2369 prie 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties Nr. 201010F-7549, pagal kurią lizingo gavėjas įsipareigojo padengti 113 939,69 Lt (32 999,22 Eur) susidariusį įsiskolinimą pagal lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 ir mokėti palūkanas mokėjimų grafike nustatytais dydžiais, tvarka ir terminais. Pažymėjo, kad sudarant 2012 m. gegužės 18 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį dėl rašybos klaidos vietoje Įsiskolinimo mokėjimo sutarties numerio SKL2369 buvo įrašytas numeris SKL2368. Tarp Banko ir atsakovo J. A. 2010 m. spalio 10 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 201010F-7549-G, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei lizingo gavėjas BUAB „Izobara“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Bankui (Laidavimo sutarties 2.1 p., 3.1 p., 3.2 p.). Lizingo gavėjas lizingo sutartimi su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai - nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų, palūkanų ir delspinigių, todėl Bankas 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 30.58.37-1199 ir 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 30.58.37-1200 lizingo gavėją ir atsakovą kaip laiduotoją įspėjo apie netinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą bei paragino per raštuose nustatytą terminą padengti susidariusį įsiskolinimą. Pranešimais lizingo gavėjas BUAB „Izobara“ ir atsakovas buvo įspėti apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo Bankas bus priverstas nutraukti lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis bei inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą. Per nustatytą terminą įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl sutartys buvo nutrauktos. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013 iškėlė BUAB „Izobara“ bankroto bylą. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną BUAB „Izobara“ prievolės Bankui pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį nebuvo įvykdytos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi priimta BUAB „Izobara“ bankroto byloje Banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas 1 071 268,56 Eur (3 698 876,10 Lt) sumai. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, taip pat Laidavimo sutarties 2.1 p., 3.1 p., 3.2 p., atsakovas atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis už atsakovo BUAB „Izobara“ prievolių pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis įvykdymą. Atsakovo laidavimas pagal Laidavimo sutarties sąlygas galioja iki visiško atsakovo BUAB „Izobara“ (lizingo gavėjo) prievolių pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties įvykdymo (Laidavimo sutarties 7.1 p.). Lizingo gavėjo prievolės Bankui nebuvo ir nėra tinkamai įvykdytos, todėl atsakovui yra atsiradusi pareiga įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bankas susidariusį įsiskolinimą ir patirtus nuostolius prašo priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko. Vadovaujantis lizingo sutarties 8.9 p., nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingui lizingo objektą, sumokėti Bankui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Jei lizingo objektas negrąžinamas, tai lizingo gavėjas privalo sumokėti Bankui visus likusius lizingo mokėjimus už lizingo objektą prieš terminą ir netesybas - Bankas turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Vadovaujantis CK 6.258 str. 1 d., už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lizingo gavėjas BUAB „Izobara“ netinkamai vykdė lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nustatytais terminais nemokėjo Bankui lizingo įmokų, dėl ko iki lizingo ir įsiskolinimo sutarčių nutraukimo susidarė 36 897,74 Eur dydžio įsiskolinimas Bankui (ieškinio suma be nuostolių). Banko ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo pradelstas lizingo įmokas už laikotarpį iki lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutarčių nutraukimo pagal savo prasmę reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti atsakovą įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Bankas turi teisę, lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutarčių nutraukimo atveju, reikalauti sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus. Kadangi lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kurią lizingas suteikia lizingo gavėjui lizingo objektą valdyti ir naudoti už užmokestį (CK 6.567 str. 1 d.), Banko reikalavimas sumokėti sulygtas įmokas už laikotarpį, kurio metu lizingo gavėjas turėjo galimybę naudoti lizingo davėjo įsigytą ir jo nuosavybe esantį lizingo objektą savo tikslams (poreikiams), yra pagrįstas ir sąžiningas. Jei būtų pripažinta, kad lizingo gavėjas neturi pareigos sumokėti lizingo davėjui lizingo įmokų už tą laikotarpį, kai jis iki sutarties nutraukimo savo naudai naudojosi lizinguotu turtu, būtų pripažinta lizingo gavėjo teisė į neatlygintinį lizingo objekto naudojimą. Tai prieštarautų lizingo sutarties, kaip atlygintinos sutarties prasmei (CK 6.574 str. 1 d.). Dėl to, jog lizingo gavėjas BUAB „Izobara“ netinkamai vykdė lizingo ir įskolinimo mokėjimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, Bankas taip pat patyrė nuostolių. Bankas patyrė netiesioginius nuostolius - negautą pelną, pasireiškusį nesumokėtomis palūkanomis pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis; tiesioginius nuostolius, susidariusius dėl skirtumo tarp likusios neapmokėtos lizingo sutarties objekto vertės bei sumos, už kurią pavyko parduoti lizingo objekto sudedamąsias dalis, po jų perėmimo. Taip pat Bankas patyrė 14 694,78 Eur nuostolį negautų palūkanų forma. Tai yra Banko nuostoliai (negautas pelnas), kurį ieškovas turi teisę gauti pagal LR CK 6.574 str. Šios palūkanos būtų gautos, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis, jos turi būti pripažįstamos Banko nuostoliais. Iš 2015 m. spalio 15 d. pažymos apie skolos dydį matyti, kad likusi neapmokėta lizingo objekto vertė yra 129 374,66 Eur, be PVM neapmokėta lizingo objekto vertė sudaro 106 921,21 Eur. Lizingo objekto sudedamos dalys, kurias Bankui pavyko perimti, buvo parduotos už rinkos kainą – 17 331,86 Eur, Banko nuostolius sudaro skirtumas tarp likusios neapmokėtos vertės ir pardavimo kainos – 89 589,35 Eur (106 921,21 Eur – 17 331,86 Eur). Bankas viso patyrė 104 284,13 Eur nuostolį. Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, iš jo priteistinos įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1 927,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pradiniu ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti 3109,32 Eur pradelstų lizingo mokėjimų ir 38 812,40 Eur baudos pagal 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 ir 33 788,42 Eur pradelstų lizingo mokėjimų pagal 2012 m. gegužės 18 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2368. Patikslintu ieškiniu ieškovas vietoje baudos prašo priteisti 104 284,13 Eur patirtų nuostolių. Bauda yra netesybų forma, netesyboms taikomos specifinės CK 6.71 str. - 6.75 str. taisyklės. Tuo tarpu nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.). Bauda ir netesybos kyla iš skirtingų teisinių pagrindų. Ieškovas šioje byloje pakeitė ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Pagal 2010 m. spalio 10 d. Laidavimo sutarties Nr. 201010F-7549-G 7.1. punktą - sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos. Laidavimo sutarties 7.1. punkto nuostata vertintina kaip nustatanti neterminuotą laidavimą, kadangi laidavimo pasibaigimo terminas nėra aiškiai apibrėžtas laike ir konkrečiai nenurodytas, kas neatitinka CK 1.117 str. 1 - 2 d. d. nustatytų reikalavimų termino apibrėžtumui (nėra nurodytas kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, taip pat neapibrėžtas kaip įvykis, kuris neišvengiamai turi įvykti). Aiškinant šią Laidavimo sutarties nuostatą kitaip, toks aiškinimo rezultatas būtų nelogiškas ir nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, neatitiktų teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principų, nes atsakovui būtų nustatyti neapibrėžti ir nekonkretūs teisiniai reikalavimai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 193 str. 4 d.). Šiuo atveju Laidavimo sutartį parengė ieškovas, todėl visos abejonės dėl Laidavimo sutarties 7.1. punkto prasmės ir reikšmės, jeigu tokios kiltų, turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Neterminuoto laidavimo pabaigą nustato CK 6.89 straipsnio 1 dalis - kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. spalio 10 d., laidavimas baigėsi po dvejų metų - 2012 m. spalio 10 d. Ieškovas pradinį ieškinį pareiškė 2016 m. vasario 8 d., praėjus daugiau nei 3 metams po laidavimo pasibaigimo. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė nuostolių paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, už kokią kainą buvo parduotas lizinguojamas turtas - automobilių remonto ir aptarnavimo įranga. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis Turtas buvo pardavinėjamas, kokia metodika buvo taikoma nustatant Turto vertę, koks konkretus vertintojas ar vertintojai atliko Turto vertinimą. Nustačius, kad kreditorius pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti mažinama tokiu dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius. Iš ieškovo pateiktos nuostolių paskaičiavimo lentelės ir turto kainų įvertinimo aktų matyti, jog dalis Turto buvo parduota už mažesnę nei rinkos kaina: kėbulo lyginimo platforma – rinkos kaina pagal vertinimą 4644,30 Eur (be PVM), parduota už 2658,04 Eur; kondicionierių pildymo įrenginys – įvertinta rinkos kaina 724,05 Eur (be PVM), parduota 646,26 Eur (be PVM); dažymo kamera – įvertinta rinkos kaina – 5792,40 Eur (be PVM), parduota už 1077,10 Eur (be PVM); ratų suvedimo stendas – 1890,90 Eur (be PVM), parduota – 1304,49 Eur (be PVM); stabdžių stendas – 1448,10 Eur (be PVM), parduota – 1316,45 Eur (be PVM); elektrohidraulinis keltuvas ratų geometrijai – 724,05 Eur (be PVM), parduotas 526,58 Eur (be PVM), viso kainų skirtumas yra 7394,88 Eur. Kėbulų lyginimo platforma buvo parduota tam pačiam juridiniam asmeniui, kuris atliko Turto vertinimą - UAB „Baltijos realizacijos centras“. Tokiu atveju, kai turtas parduotas tam pačiam asmeniui, kuris jį vertina, turto vertinimas atliekamas nesilaikant objektyvumo kriterijaus, kyla interesų konfliktas. Pagrįsta teigti, jog nurodomas Turtas (kėbulų lyginimo platforma) buvo parduota už mažesnę kainą, nei ji buvo iš tiesų verta tuo metu rinkoje. Tam tikra dalis turto buvo parduota už didesnę kainą, nei nurodoma turto kainų įvertinimo aktuose. Pavyzdžiui: oro resiveris buvo įvertintas 144,81 Eur (be PVM), tačiau parduotas UAB „Impex house“ už 478,71 Eur (be PVM); keturi elektrohidrauliniai keltuvai buvo įvertinti po 260,66 Eur (be PVM), tačiau parduoti už atitinkamai 478,71 Eur (be PVM), 478,71 Eur (be PVM), 466,74 Eur (be PVM) ir 478,71 Eur (be PVM). Atsakovo vertinimu, tai rodo jog ieškovo pasirinktas turto vertintojas (UAB „Baltijos realizacijos centras“) neatliko objektyvaus Turto vertinimo. Be to, identiškai sutampa visiškai skirtingų įrenginių - Kondicionierių pildymo įrengimo ir Elektrohidraulinio keltuvo ratų geometrijai - Turto vertinimo vertės (abu po 724,05 Eur). Sunkiai tikėtina, kad šių įrenginių vertės galėtų identiškai sutapti, kas vėlgi kelia pagrįstų abejonių Turto vertinimo tikslumu ir objektyvumu. Kaip matyti iš turto kainų įvertinimo aktų, automobilių remonto ir aptarnavimo įranga vertinta ne kaip funkcionuojantis kompleksas, o kaip atskiros išardytos neveikiančios dalys. Tai lėmė, jog Turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne, nei tikroji jo rinkos kaina. Iš Lizingo sutarties matyti, jog Turto įsigijimo kaina siekė 596 600 Lt (su PVM). Bendrovė įsigijo naują įrangą. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų dokumentų (nuostolių paskaičiavimo lentelė, pirkimo - pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų) matyti, jog pardavus Turtą (ar jo dalį) iš viso buvo gauti vos 17 331,86 Eur (be PVM). Turtas buvo geros būklės - trumpą laiką (vos kelerius metų naudotasi), aukštos kokybės ir vertingos sudėties, už jį turėjo būti gauta didesnė suma. Turto vertinimas buvo atliekamas 2013 m. rugsėjo 11 d., o parduodamas dalimis: 2014 m. gegužės, balandžio, birželio, liepos mėn. bei 2015 m. kovo, rugpjūčio mėn. Akivaizdu, jog kuo vėliau atliekami tokios rūšies kilnojamojo turto pardavimo veiksmai, tuo labiau mažėja jo vertė ir gaunama mažesnė suma. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagristai ilgai delsė parduoti Turtą, tai lėmė, jog už jį nebuvo gauta maksimali kaina, kurią būtų gavęs sąžiningas ir rūpestingas kreditorius. Atsakovas apie Turto vertinimą, jo pardavimą, nebuvo informuotas. Atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos surasti Turto pirkėją, kuris būtų galėjęs jį įvertini kaip funkcionuojantį kompleksą ir atitinkamai pasiūlyti ženkliai didesnę kainą, nei gavo ieškovas pardavęs Turtą. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip buvo organizuojamas Turto pardavimas (ar buvo skelbiamos aukcionas), kaip nustatyta pardavimo kaina. Pagrindiniam skolininkui BUAB „Izobara“ 2013 m. gegužės 16 d. iškelta bankroto byla. LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei sustabdomi visi palūkanų skaičiavimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ši taisyklė galioja ir įmonės laiduotojo prievolių apimčiai. Palūkanas ieškovas paskaičiavo jau po BUAB „Izobara“ bankroto bylos iškėlimo, pažeisdamas LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. reikalavimą. Todėl reikalavimas dėl 14 694,78 Eur negautų palūkanų priteisimo iš atsakovo negali būti tenkinamas ir šiuo savarankišku pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nustatytos bylos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad Automobilių remonto ir aptarnavimo įranga dar 2007 m. gruodžio 10 d. Lizingo sutartimi Nr. 200712F-2171 buvo perduota lizingo gavėjui UAB „Itrega auto“, pagal minėtą lizingo sutartį lizingo gavėjas UAB „Itrega auto“ UAB DnB NORD lizingui turėjo sumokėti 181 458,98 Eur sumą: automobilių remonto ir aptarnavimo įrangos vertės dengimo ir palūkanų. Pagal sudarytą lizingo sutartį ir mokėjimų grafiką UAB DnB NORD lizingui buvo sumokėta 32 707,85 Eur lizingo įmokų. Bendra neapmokėta lizingo objekto vertė pagal mokėjimų grafiką sudarė 137 976,03 Eur. 2007 m. gruodžio 10 d. Lizingo sutartis Nr. 200712F-2171 su UAB „Itrega auto“ nutraukta 2010 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu dėl lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.58.37/1713 2010-08-30. Pagal šią lizingo sutartį 2007 m. gruodžio 10 d. Laidavimo sutartimis Nr. 200712F-2171-62 ir Nr. LS-200712F-2171-61 buvo laidavę UAB „Izobara“ ir J. A.. 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Itrega auto“ iškėlė bankroto bylą, jokių reikalavimų Lizingo bendrovė nei BUAB „Itrega auto“, nei jos laiduotojams J. A. bei UAB „Izobara“ bankroto byloje nereiškė. 2010 m. spalio 10 d. tarp UAB DnB NORD lizingas ir UAB „Izobara“ sudaryta Lizingo sutartis Nr. 201010F-7549 (tos pačios Automobilių remonto ir aptarnavimo įrangos), sudarytas naujas lizingo mokėjimų grafikas. Lizingo gavėjui UAB „Izobara“ perduota ta pati Įranga. 2010 m. spalio 10 d. tarp Lizingo bendrovės ir J. A. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 201010F-7549-G, kurios pagrindu J. A. įsipareigojo atsakyti už UAB „Izobara“ prievoles visu savo turtu, jei lizingo gavėjas nevykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal Lizingo sutartį (Laidavimo sutarties 2.1 p., 3.1 p., 3.2 p.). Sudarius 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 tarp šalių jokių ginčų dėl lizingo objekto vertės (596 000 Lt, iš kurios 21 proc. sudarė PVM), bei dėl prie lizingo sutarties sudaryto mokėjimų grafiko nebuvo. Sudarytos lizingo sutarties sąlygos vėliau buvo keičiamos. 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartis Nr. 201010F-7549 buvo nutraukta ir atitinkamai lizingo gavėjas ir laiduotojas 2012 m. rugsėjo 11 d. raštais Nr. 30.58.37-1199 ir Nr. 30.58.37-1200 apie tai informuoti. 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Izobara“ akcininkai UAB „Amber Capital Partners“ ir J. A. akcininkų sprendimu nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Izobara“ iškėlimo. 2013 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1044-577/2012 atsisakyta iškelti UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. 2013 m. balandžio 23 d. tų pačių akcininkų sprendimu nutarta dar kartą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pareiškimas grąžintas jį padavusiems asmenims. 2012 m. gegužės 18 d. ieškovas Bankas ir UAB „Izobara“ sudarė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2369 prie 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties Nr. 201010F-7549, pagal kurią lizingo gavėjas (UAB „Izobara“) įsipareigojo Bankui padengti 113 939,69 Lt (32 999,22 Eur) įsiskolinimą pagal sutartį ir mokėti palūkanas, nustatytas mokėjimų grafike numatytais dydžiais, terminais. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė BUAB „Izobara“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas 1 071 268,56 Eur (3 698 876,10 Lt) sumai, kas atitinka Banko finansiniame reikalavime pareikšto kreditorinio reikalavimo dydį: 132 763,41 Eur (458 405,52 Lt) sudaro BUAB „Izobara“ skola pagal 2010 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 ir 33 788,42 Eur (116 664,76 Lt) skola pagal 2012 m. gegužės 18 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2369. Byloje pateikta Banko 2015 m. spalio 15 d. pažyma apie skolos dydį, iš kurios matyti, jog lizingo gavėjo BUAB „Izobara“ skolą Bankui sudaro: 3 109,32 Eur pradelsti lizingo mokėjimai pagal 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį Nr. 201010F-7549 ir 33 788,42 Eur pradelsti lizingo mokėjimai pagal 2012 m. gegužės 18 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2369. Bendra pradelstų lizingo mokėjimų suma sudaro 36 897,74 Eur. 2013 m. rugsėjo 2 d. Lizingo objekto priėmimo aktu prie 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties Nr. 201010F-7549 sudarytu tarp UAB „Izobara“ ir AB DNB lizingo (lizingo davėjo) įgalioto asmens UAB „Baltijos realizacijos centro“ buvo perimta Automobilių remonto ir aptarnavimo įranga, kurios specifikacija nurodyta Akte (1 punktas) bei nurodyti likę neperimti daiktai (2 punktas). Perėmus turtą, buvo atliktas turto vertinimas, vertė nustatyta turto vertinimo ataskaitose, dalis turto realizuota. Dėl laidavimo pabaigos CK 6.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2015 ir kt.). Prievolių pagal aukščiau nurodytą lizingo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovas AB DNB bankas sudarė su atsakovu J. A. 2010 m. spalio 10 d. laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas, jeigu pagrindinis skolininkas UAB „Izobara“ neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį (2.1 p.). Laidavimo sutarties 7.1 punkte įtvirtinta, kad ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai atlikti visi mokėjimai pagal lizingo sutartį, o nutraukus sutartį bus sumokėti pradelsti lizingo mokėjimai, Lizingas atsidurs tokioje padėtyje, kuri būtų tinkamai įvykdžius lizingo sutartį. CK 6. 123 str. 1 d. numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Atsakovo argumentai, kad laidavimas pasibaigė CK 6.89 str. 1 d. pagrindu (baigėsi laidavimo terminas) dar iki ieškinio pareiškimo pateikimo, kadangi Laidavimo sutarties 7.1 punktas vertintinas kaip nustatantis neterminuotą laidavimą, kadangi laidavimo pasibaigimo terminas šiame punkte nėra apibrėžtas laike ir konkrečiai nenurodytas (nenurodytas konkretus terminas). Atsakovo teigimu, Sutartį parengė Bankas, todėl visos abejonės dėl šio punkto reikšmės, aiškintinos atsakovo naudai. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.89 str. 1 d. laidavus nenustatytam laikui, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo, jei kreditorius nepareiškia per šį terminą ieškinio. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl Laidavimo sutarties 7.1 p. aiškinimo, jog šis sutarties punktas leidžia vertinti, kad buvo laiduota nenustatytam laikui, teisiškai nepagrįsti. Laidavimo sutarties 7.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodytas laidavimo sutarčių šalių susitarimas, kad laidavimo sutartis galios kol bus atlikti visi mokėjimai pagal lizingo sutartį, o nutraukus sutartį – kol bus sumokėti pradelsti lizingo mokėjimai ir Lizingas atsidurs tokioje padėtyje, kuri būtų tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, kitaip tariant, iki visiško prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Dėl pradelstų mokėjimų pagal lizingo ir įsiskolinimo sutartis Skolininkas BUAB „Izobara“ bei laiduotojas atsakovas J. A. atsako kreditoriui (ieškovui) kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Pagal Laidavimo sutarties 2.1 p., 3.1 p., 3.2 p. atsakovas atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis už BUAB „Izobara“ prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymą. Taigi, laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra siejama su pagrindinio skolininko prievolės nevykdymu. Pagal 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį, pateiktus į bylą mokėjimo grafikus, bei 2012 m. gegužės 18 d. tarp Banko ir BUAB „Izobara“ sudarytą Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL2368 prie 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties Nr. 201010F-7549, Banko kreditorinis reikalavimas pagal Lizingo sutartį atitinkamai sudaro 3109,32 Eur, o pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį – 33 788,42 Eur, tokio dydžio Banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ir galiojantis BUAB „Izobara“ bankroto byloje. Nei pagrindinis skolininkas, nei laiduotojas J. A. nenuginčijo pagrindinio skolininko finansinio reikalavimo dydžio, patvirtinto BUAB „Izobara“ bankroto byloje, todėl atsakovo argumentas dėl netinkamo ieškinio reikalavimo šioje dalyje suformulavimo, jo dydžio iš esmės nepagrįstas. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl UAB „Izobara“ 2012 m. gegužės 14 d. atlikto mokėjimo 100 000 Lt sumai. Atsakovo teigimu, tik 12 070,85 Lt iš nurodytos 100 000 Lt sumos, buvo paskirstyta mokėjimam pagal Lizingo sutartį padengti. Ieškovas AB DNB bankas paaiškino ir pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Izobarai“ jokios sąskaitos pagal AB DNB lizingo su UAB „Izobara“ sudarytas sutartis 100 000 Lt sumos sumokėjimui išrašyta nebuvo ir todėl Bankas savo apskaitoje neturi dokumento, kuris būtų susijęs su UAB „Izobara“ 2012 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodytais žodžiais „KRED 2011.08.31 100000.00“. Papildomai Bankas surado ne buhalterinį dokumentą – 2012 m. gegužės 7 d. AB DNB lizingo siųstos UAB „Izobara“ ir laiduotojui J. A. pretenzijos Nr. 30.58.37/715 „Dėl įsiskolinimo ir lizingo sutarčių restruktūrizavimo sąlygų“ priedą, kuriame nustatyta, kad 100 000 Lt sumos sumokėjimas, skiriamas susitarimo mokesčio, delspinigių, pradelstų įmokų pagal lizingo, skolos sutartis ir kt. mokėjimų dengimui, yra lizingo sutarčių restruktūrizavimo sąlyga (Priedas Nr. 13 prie 2017-07-12 ieškovo prašymo Nr. Dok. 38118). Taigi, nustatyta, kad pagrindinio skolininko UAB „Izobara“ atliktas mokėjimas 100 000 Lt buvo tinkamai paskirstytas lizingo bei įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nustatytos skolos dengimui. Pažymėtina, kad pagal Lizingo sutarties 3.6 p. šalys buvo susitarę, kad Bankas turi teisę skolą dengti savo nuožiūra. Pažymėtina ir tai, kad būtent po 100 000 Lt sumos sumokėjimo buvo iš dalies pakeistos AB DNB lizingo su UAB „Izobara“ sudarytų lizingo sutarčių ir įsiskolinimo mokėjimo sutarčių sąlygos. Taigi, nustačius, kad atliktas mokėjimas nekeičia ieškovo reikalavimo priteisti pradelstus mokėjimus pagal abi Sutartis dydžio bei vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo naudai priteistina 36 897,74 Eur praleistų mokėjimų suma pagal 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį ir 2012 m. gegužės 18 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį iš laiduotojo – atsakovo J. A. kaip solidaraus skolininko (CK 6.63 str., 6.81 str., Laidavimo sutarties 7.1 p., 6.76 str. , CK 6.6 str.). Dėl nuostolių atlyginimo, laiduotojo atsakomybės apimties Pagal Lizingo sutarties 8.9 p., Sutarties nutraukimo atveju, Klientas privalo grąžinti Lizingo bendrovei Turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per tris darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos, sumokėti lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos Turto vertės dydžio baudą. Taigi, pagal Lizingo bendrovės ir pagrindinio skolininko BUAB „Izobara“ pasirašytą Lizingo sutartį, šalys numatė 30 procentų dydžio baudą Lizingo sutarties nutraukimo atveju. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi, spręsdamas dėl nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjo nuostolių atlyginimo, teismas įvertina lizingo sutarties šalių veiksmus, jų elgesį, turėjusį įtakos nuostolių atsiradimui ir jų dydžiui. Kaip jau nurodyta, pagal Lizingo sutarties 8.9 p., Sutarties nutraukimo atveju, Klientas privalėjo grąžinti Lizingo bendrovei Turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per tris darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos, sumokėti lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos Turto vertės dydžio baudą. Taigi, šalys buvo susitarę dėl tolimesnių veiksmų, nutraukus sutartį. Ieškovas patikslino reikalavimą ir teismas patikslintą ieškinį priėmė, ieškovas vietoje ankstesniu reikalavimu prašytos sutartos baudos, reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos paskaičiuoja nuo neapmokėtos likusios lizingo objekto vertės 106 921,21 Eur atėmus 17 331,86 Eur - perimto turto realizavimo kainą, viso 89 589,35 Eur. Taigi, ieškovas reikalauja žalos atlyginimo (6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.574 str. numato lizingo gavėjo teisę sutartį nutraukus būti grąžintu į padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų CK 6.574 straipsnyje nustatytą nuostolių sumą. Po sutarties nutraukimo buvęs lizingo gavėjas netenka teisės naudoti ir valdyti turtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti ir per 3 darbo dienas privalo jį grąžinti Bankui (Sutarties 8.9 punktas bei CK 6.574 straipsnis). Taigi, grąžinti turtą pirmiausia buvo įsipareigojusi UAB „Izobara“ (Sutarties 8.9 punktas) ir būtent ji turėjo dėti visas pastangas operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininku, stengtis, kad turtas būtų perduotas lizingo davėjui, nevilkinant lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui. Pripažintina, kad BUAB „Izobara“ šios pareigos tinkamai neįvykdė. Kaip žinia, Lizingo sutartis nutraukta 2012 m. rugsėjo 11 d. Banko pranešimu. Byloje pateiktas Lizingo objekto perdavimo - priėmimo aktas prie 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties iš esmės leidžia teigti, kad lizingo davėjas (Bankas) turtą perėmė tik 2013 m. rugsėjo 2 d. Teismas pažymi, kad Lizingo sutarties 8.10 punktas leido lizingo davėjui vienasmeniškai atsiimti turtą tuo atveju, jei klientas (UAB „Izobara“) vengia perduoti turtą, jo neperduoda. Duomenys iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad atsakovas J. A. Lizingo sutarties nutraukimo momentu buvo UAB „Izobara“ akcininkas bei nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d. vadovavo įmonei, todėl jis perėmęs įmonės vadovavimą, bei asmeniškai laidavęs už pagrindinio skolininko UAB „Izobara“ prievolių pagal Lizingo sutartį tinkamą vykdymą, ne tik kaip įmonės vadovas turėjo pareigą sutartyje numatytu terminu grąžinti visą Turtą lizingo davėjui (jei toks turtas nebuvo grąžintas iki jos tapimu įmonės vadovu), bet ir kaip laiduotojas turėjo rūpintis tinkamu šio turto grąžinimo procesu, kadangi buvo atsakingas solidariai prieš Banką. Atsakovas J. A. pripažino, bei liudytojas R. P. patvirtino aplinkybę, kad atsakovo kaip įmonės vadovo (akcininko) patvarkymu, liudytojas dalyvavo ir buvo paskirtas atsakingu asmeniu už Autoserviso įrangos pervežimą iš vienų patalpų į kitas, 2012 metų gegužės mėn., kai iš bendrovės UAB „Izoturtas“ (bankrutavusi ir išregistruota) patalpų ši Įranga buvo pervežta į UAB „Izobara“ sandėlį ((duomenys neskelbtini)). Kaip pripažino atsakovas J. A., bei paaiškino liudytojas, šis procesas nebuvo fiksuojamas dokumentu. Atsakovas J. A. pripažino, kad šiam perimant įmonės vadovavimą (ir paliekant vadovo pareigas), jokie priėmimo – perdavimo aktai nebuvo pasirašomi. Duomenys iš informacinės teismų sistemos Liteko bei ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei juos patvirtinantys dokumentai, leidžia teigti, kad BUAB „Izobara“ valdymo organai ne vieną kartą siekė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (2013-01-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1044-5772012 restruktūrizavimo bylą atsisakyta iškelti; nutartis įsiteisėjo 2013-03-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1127/2013, atmetus J. A. atskirąjį skundą). Ieškovas pateikė 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Izobara“ akcininkų J. A. ir UAB „Amber Capital Partners“ priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Izobara“ gavusi 2012 m. rugsėjo 11 d. Banko pranešimą apie Lizingo sutarties nutraukimą, 2012 m. rugsėjo 25 d. Bankui pateikė atsakymą Nr. 535 (priedas Nr. 9 prie 2017-07-12 dokumento), kuriame UAB „Izobara“ išreiškė nesutikimą su Banko 2012 m. rugsėjo 11 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir nurodė, kad UAB „Izobara“ siekia iškelti restruktūrizavimo bylą, tokiu būdu dedamos pastangos atsiskaityti su visais kreditoriais. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti UAB „Izobara“ iškelti restruktūrizavimo bylą, 2013 m. balandžio 23 d. buvo priimtas dar vienas UAB „Izobara“ akcininkų J. A. ir UAB „Amber Capital Partners“ sprendimas (priedas Nr. 13 prie 2017-07-12 dokumento) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4182-565/2013 UAB „Izobara“ pareiškimas grąžintas padavusiam asmeniui. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytą medžiagą ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad lizingo gavėjo UAB „Izobara“ ir atsakovo J. A. kaip jos akcininko, o nuo 2012 m. spalio 1 d. vadovo veiksmai, lėmė nesavalaikį Turto perdavimą Lizingo davėjui, kadangi nustatyta, jog UAB „Izobara“ valdymo organai siekė restruktūrizavimo bylos, kas reiškia tai, kad siekdami veiklos tęstinumo ir atitinkamai automobilių remonto ir aptarnavimo įrangos tolimesnio naudojimo savo veikloje, nebuvo suinteresuoti perduoti Turto Lizingo davėjui, nors ir esant nutrauktai Lizingo sutarčiai, todėl atsakovas kaip šių santykių dalyvis taip pat nebuvo suinteresuotas operatyviu automobilių remonto ir aptarnavimo įrangos perdavimu Bankui. Teismas sutinka su ieškovo Banko argumentu, kad visos pasekmės, atsiradusios dėl to, kad automobilių remonto ir aptarnavimo įranga nebuvo laiku perduota jos savininkui po 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutarties Nr. 201010F-7549 nutraukimo, tenka lizingo gavėjui UAB „Izobara“ bei už jos veiklą bei sprendimus atsakingiems asmenims, įskaitant ir atsakovą J. A.. Kaip yra nurodęs Kasacinis teismas, išorinių santykių atžvilgiu lizingo gavėjas išlieka lizingo turto valdytoju ir po lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo turtas grąžinamas lizingo davėjui, todėl būtent UAB „Izobara“ įmonė ir jos valdymo organai buvo atsakingi už Įrangos tinkamą išsaugojimą visu laikotarpiu, iki kada ji buvo perimta Lizingo davėjo. Byloje nustatyta, jog 2012 m. gegužės mėnesį Įrangą perkraustant iš vienų patalpų į kitas, nebuvo imtasi priemonių tinkamai šį procesą atlikti – nebuvo fiksuojamas jos pervežimas, nors tai truko ilgą laiką, iš esmės įranga nebuvo apsaugota, neaišku ar ji perkraustymo metu buvo teisingai ardoma (savo esme yra specifinė). Kol lizingo turtas negrąžintas lizingo davėjui, gavėjas prisiima visas šio turto valdymo, naudojimo išlaidas (CK 6.571 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Byloje nenustatyta, kad lizingo davėjas nebūtų bendradarbiavęs su lizingo gavėju, kliudęs jam vykdyti pareigą grąžinant turtą, tačiau iš dalies sutiktina, kad kitame šios įrangos perdavimo etape (jau po to, kai galutinai išsisprendė restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas), Bankas veikė pasyviai, nes net tik lizingo gavėjas, bet ir Bankas nuo 2013 m. gegužės 31 d., kada Vilniaus apygardos teismas grąžino pakartotinį pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, iki pat 2013 m. rugsėjo 2 d. nesiėmė jokių veiksmų ir iniciatyvos susigrąžinti (ir/ar sugrąžinti) Turtą. Tačiau visgi, atsižvelgiant į tai, jog pareiga nutraukus sutartį prie terminą grąžinti turtą tenka lizingo gavėjui, bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ilgą laiką būtent pačios UAB „Izobara“ valdymo organai buvo suinteresuoti neperduoti šios įrangos, nes savo veiksmais siekė restruktūrizavimo proceso, kas iš esmės reiškia – tolimesnį veiklos tęstinumą, bei atsižvelgiant į nerūpestingą ne tik pagrindinio skolininko, bet ir atsakovo J. A. kaip akcininko, laiduotojo ir įmonės vadovo neveikimą ne tik šią Įrangą perkraustant iš vienų patalpų į kitas, bet ir ją neperduodant teisėtam jos savininkui, teismas vertina, kad BUAB „Izobara“ tenka prievolė atlyginti patirtus lizingo davėjo nuostolius, nesavalaikiai ir netinkamai perdavus Turtą (neišsaugojus dalies jo), todėl atsakovas J. A. kaip laiduotojas turi prievolę solidariai atlyginti lizingo davėjo patirtus nuostolius. Dėl perimto turto įkainavimo ir pardavimo 2013 m. rugsėjo 2 d. Aktu ieškovas AB DnB bankas perėmė akte išvardintą Automobilių remonto ir aptarnavimo įrangą. Ieškovas nurodė, kad pagal atskirą sutartį su UAB „Baltijos realizacijos centras“, būtent ši įmonė vertino ir pardavinėjo perimtą Turtą, kadangi Įrangos vertinimas bei pardavimas nėra tiesioginė Banko veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo daiktą atlieka lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją; lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius gali padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Nuostolių dydį, jų realumą turi įrodyti lizingo davėjas. Ieškovui pateikus įrodymus, patvirtinančius jo realiai patirtą nuostolį, realizavus lizingo dalyku buvusį turtą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog turtas parduotas neprotinga kaina, tokiu būdu įrodinėjant savo pareigos atsakyti už atitinkamo dydžio nuostolį nebuvimą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad perimta turto dalis buvo parduota už 17 331,86 Eur. Pagal Lizingo sutartį, lizinguoto turto vertė buvo 596 000 Lt su PVM, neapmokėta lizingo objekto vertė be PVM sudarė 106 921,21 Eur, ieškovas nuostolius paskaičiavo atėmęs iš šios sumos realizuoto turto kainą 17 331,86 Eur. Atsakovas ginčija perimto turto įkainavimą ir realizavimo kainą, turtas apžiūrėtas ir įvertintas lyginamuoju metodu, kas reiškia jog vertinamas turtas yra palyginamas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorio kainos yra žinomos turto vertintojui. Banko perimto turto įvertinimas buvo atliktas, turtas apžiūrėtas ir įvertintas, jį vertinant lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į panašaus turto pasiūlos kainas, bei vertinto turto savybes. Kaip matyti iš į bylą pateiktų vertinimo ataskaitų, dalis turto buvo realizuota už didesnę kainą nei jis buvo įvertintas, kita dalis turto buvo pardavinėjamas, nustačius didesnę kainą nei jis buvo įvertintas. Turto įvertinimas nereiškia, kad toks turtas bus parduotas už nustatytą kainą. Teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad kėbulų lyginimo stendas – kėlimo platforma buvo įvertinta netinkamai vien dėl to fakto, kad jos pirkėjas buvo tas pats asmuo – UAB „Baltijos realizacijos centras“. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vertinimą atliekantis subjektas, įsigyja vertinamą turtą, tai nėra draudžiama. Duomenų, jog visas turtas buvo didesnės vertės, nei jis įvertintas, atsakovas nepateikė. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie Lizingo sutartimi lizinguoto turto vertę šio turto pardavimo metu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių turto pardavimą už per mažą, ne rinkos kainą, teismui nepateikė, šią aplinkybę pripažįsta neįrodyta (CPK 178 str.). Atsakovas teigia, kad nuostolių dydį ieškovas padidino, nes pardavinėjo turto objektą atskirai (dalimis), bet ne kaip vientisą įrangą komplekte, o tai sumažino jos vertę, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas taip pat jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, viena vertus nustatyta, kad būtent UAB „Izobara“ perkraustydama lizinguotą Automobilių ir aptarnavimo įrangą iš vienų patalpų į kitą, ją išardė, pervežė šią įrangą iš vienų patalpų į kitas niekaip šio veiksmo nefiksuojant, ji buvo perkraustoma per gana ilgą laiką (tai patvirtino liudytojas), kitaip tariant nefiksuojant šios įrangos pervežimo, tokiu būdu ji nebuvo apsaugota. Taigi, nesant rašytinio dokumento, kuris leistų spręsti ar visa įranga (ją išradžius dalimis) buvo pervežta į kitas patalpas, bei atsižvelgiant į tai, kad įranga nebuvo naudojama įmonės veikloje ilgą laiką (bent jau nuo 2012 metų pradžios (kai buvo inicijuotas restruktūrizavimo procesas) iki 2013 m. rugsėjo 2 d.), nenustačius jokių akivaizdžių trūkumų ją įkainuojant, ir nenustačius, kad Bankas perimtą turtą pardavė už neprotingai mažą kainą, jog pardavimo kaina nebuvo artima tuo metu buvusiai rinkos kainai, bei atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti šį turtą už didesnę kainą, atsižvelgiant, kad turtas yra specifinio naudojimo, atsakovas nepateikė duomenų, kad tokio turto vertę įtakojo kiti faktoriai – kaip jos pardavimas atskirais vienetais, ar kad tokio turto kaina rinkoje tuo metu sparčiai kito, didėjant jos rinkos vertei, įvertinus kad automobilių sistemų diagnostikos modulis iki šio laiko nėra parduotas (nors kaina iš esmės sumažinta), teismas vertina, kad atsakovas neįrodė tiek netinkamo perimto turto įvertinimo, tiek ir neteisingos kainos. Teismas pažymi ir tai, kad sudarant 2010 m. spalio 10 d. Lizingo sutartį, lizinguojamas turtas nebuvo naujas, prieš tai jį lizingavo ir naudojo kita įmonė. Teismas pažymi ir tai, kad nėra teisinga ieškovui primesti visą riziką dėl turto realizavimo, vertinant, kad toks turtas buvo parduotas atskirais vienetais, nes duomenų, kad šį turtą pardavus kaip vieną objektą, galima būtų tikėtis didesnės šio turto paklausos ir kainos augimo, nesant jokių įrodymų bei duomenų dėl šio kilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių, ją parduodant kaip vieną įrenginį, nepateikta. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai nepagrįsti. Kita vertus, atsakovui kaip įmonės savininkui ir buvusiam jos vadovui bei laiduotojui pagal Lizingo sutartį, buvo gerai žinomos aplinkybės apie Lizingo sutarties nutraukimą prieš terminą, pareiga grąžinti lizinguojamą turtą lizingo davėjui kuo operatyviau, tačiau atsakovas ne tik savalaikiai neatliko jam kaip valdymo organui privalomos pareigos – laiku grąžinti lizinguojamą turtą nutraukus sutartį, bet ir nesidomėjo šios įrangos pardavimo procesu, nors pagal Laidavimo sutartį buvo solidarus skolininkas kartu su pagrindiniu skolininku. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, kad bylos medžiaga patvirtina, kad dažymo – džiovinimo kamera pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/08/27-7549-22 buvo parduota už 4500 Eur su PVM, ne už 1077,10 Eur be PVM kaip nurodė ieškovas, ir ne 3719 Eur be PVM kaip nurodė atsakovas, o už 3555 Eur be PVM, todėl šioje dalyje priteistinas nuostolių dydis mažinamas 2477,90 Eur suma. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarties 2.1, 7.1. punktuose nustatyta, kad kai prievolės pagal Lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas (atsakovas) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę vykdantys bendraskoliai, o laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigoja įvykdyti pagal Lizingo sutartį atsirandančias prievoles banko naudai tuo atveju, jei UAB „Izobara“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal Lizingo sutartį. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 87 111,45 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkinamas. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina jo patirtų nuostolių suma – 124 009,19 Eur. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl nuostolių priteisimo negautų palūkanų forma Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14 694,78 Eur nuostolių negautų palūkanų forma ir nurodė, kad BUAB „Izobara“ netinkamai vykdant prievoles pagal Lizingo sutartį ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartį, Bankas patyrė nuostolį negautų palūkanų forma, kurias Bankas būtų gavęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Nustatyta, kad pagrindiniam skolininkui 2013 m. gegužės 16 d. iškelta bankroto byla. Teismų praktikoje ne vieną kartą išaiškinta, kad po bankroto bylos iškėlimo palūkanų (visų rūšių) skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir kt.). Tai sąlygoja Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., kuris numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas už visas prievoles. Todėl šis ieškovo reikalavimas netenkinamas. Teismas netenkina atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą CK 125 str. 8 d. pagrindu, kadangi teismo vertinimu, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis su ieškiniu į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 1927 Eur žyminio mokesčio, ieškinį patenkinus iš dalies, priteistina žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 1905 ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.). Nors šalys procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų patyrimą ir dydį teismui nepateikė, todėl šie prašymai nesvarstytini. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 7,54 Eur, todėl priteistina iš ieškovo – dalimi, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai (12,17 %) ir iš atsakovo – dalimi, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai (87,83 %), atitinkamai iš ieškovo priteistina 0,91 Eur, iš atsakovo - 6,62 Eur, valstybės naudai. Ieškinį patenkinus iš dalies, 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki patenkintų reikalavimų dydžio – 124 009,19 Eur sumos (CPK 150 str.).

Teismas vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 268 str. 5 d., 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 93 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo AB DNB banko (j. a. k. 112029270) ieškinį atsakovui J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje BUAB „Izobara“, bankroto administratorius UAB „Bankrotų administravimo grupė“, dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB DNB banko iš atsakovo J. A. 124 009,19 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis tūkstančius devynis eurus 19 cnt.) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (124 009,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1905 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. spalio 25 d. nutartimis areštuoto atsakovui J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jų nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto mastą sumažinti iki 124 009,19 Eur.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.