- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1127/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Elteksas“, įmonė „Starley Consulting LTD“, akcinė bendrovė „DNB Lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ generalinio direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1044-577/2013 (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Elteksas“, įmonė „Starley Consulting LTD“, akcinė bendrovė „DNB Lizingas“, akcinė bendrovė bankas „Finasta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Eitinit“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Izobara“ generalinis direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą (1 b. t., 1-6 l.).
Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. pradžios dėl ekonominės krizės turi laikinų finansinių sunkumų, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, ji buvo įsteigta daugiau nei prieš 3 metus, atsakovui niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovui atsisakius nuostolingos veiklos (statybų, autoserviso ir kt.) bei pasibaigus miesto valymo sutarčiai, tinkamai organizuojant darbo paskirstymą, sėkmingai vykdant suplanuotus projektus ir parduodant nereikalingą turtą, restruktūrizavimo proceso eigoje planuojama gauti daugiau nei 9 mln. Lt grynųjų pajamų iš šilumos ūkio eksploatavimo ir nereikalingo turto pardavimo, o vėliau pritraukti papildomas investicijas bei finansavimą (katilinių modernizavimui ir naujų katilinių statybai), arba šiam nesant, pardavus katilines, ketinama gauti daugiau nei 18 mln. Lt pajamų, iš kurių būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais.
Tretieji asmenys AB „DNB Lizingas“, AB bankas „Finasta“ ir BAB bankas „Snoras“ prašė netenkinti ieškovo ieškinio ir atsisakyti iškelti atsakovo UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą (1 b. t., 133-137 l.; 2 b. t., 118-125, 207-208 l.). Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, o ieškovo į bylą pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų. Trečiųjų asmenų nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju bus pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – išvengta bankroto ir atkurta įmonės ūkinė veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovo UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą (4 b. t., 196-202 l.).
Nurodė, kad, ieškovo pateiktos darbo užmokesčio skolų darbuotojams lentelės duomenimis, įmonės skola darbuotojams 2012 m. rugsėjo 7 d. sudarė 711 131,86 Lt (pradelsta atsiskaityti - 625 295,92 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) pradelsta sumokėti 86 498,48 Lt, tuo tarpu 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis, skolos darbuotojams sudarė 569 374,18 Lt, pajamų mokesčio skola – 89 861,56 Lt, o pagal trečiųjų asmenų į bylą pateiktus duomenimis, atsakovo pradelsti mokėjimai VSDFV 2012 m. spalio 12 d. sudarė 171 510,77 Lt. Teismas pažymėjo, jog vėlavimas mokėti darbo užmokestį yra savarankiškas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str. 7 d. 1 p.), jog nagrinėjamos bylos atveju darbo užmokestį vėluojama mokėti jau keletą mėnesių ir įsiskolinimų darbuotojams suma yra pakankamai didelė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, viešai prieinamos informacijos duomenimis, atsakovo pradelsti mokėjimai VSDFV vis augo (2012 m. spalio 17 d. sudarė 232 743,14 Lt, 2012 m. lapkričio 17 d. - 302 341,93 Lt, 2012 m. lapkričio 20 d. – 303 390,67 Lt, o 2012 m. gruodžio 19 d. – 362 355,33 Lt). Dėl nurodyto teismas sprendė, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra pastovaus pobūdžio.
Teismo teigimu, atsakovo pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė 16 917 952 Lt (tarp jų skola kreditoriams – 4 330 913,45 Lt, BAB bankui „Snoras“ – 4 234 985,63 Lt, AB bankui „Finasta“ – 2 842 186,73 Lt, AB „DNB lizingas“ – 4 061 027,04 Lt, VMI – 707 956,86 Lt, VSDFV – 171 510,77 Lt, UAB „Šiaulių banko lizingas“ – 91 978,24 Lt, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ – 433 229,55 Lt, darbuotojams – 569 374,18 Lt), o turtas – 22 797 326 Lt (17 991 036 Lt ilgalaikis turtas ir 4 806 290 Lt trumpalaikis turtas), kurio dalis priklauso lizingo bendrovėms ir bankui, todėl realiai atsakovui priklausančio turto vertė yra ženkliai mažesnė. Teismas konstatavo, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į bendrovės 2012 m. lapkričio 30 d. balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas atitinka nemokios įmonės statusą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Pasak teismo, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Teismas nustatė, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyti šios įmonės kreditoriai, atsakovo finansinių įsipareigojimų jiems terminai bei užtikrinimo priemonės, o tai neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nepateiktas preliminarus įmonės verslo planas, o tai yra ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Teismo nuomone, atsakovo restruktūrizavimo metmenyse išdėstytas planas turinio aspektu yra deklaratyvus, neišbaigtas ir prieštaringas, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos įprastinės veiklos priemonės vertintinos kritiškai, nes yra deklaratyvios ir nedetalizuotos, be to, tai nėra ĮRĮ numatytos ekonominės, techninės, organizacinės ir kitos priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, o prognozuojamų pajamų gavimas nepagrįstas objektyviais paskaičiavimais.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kreditoriai BAB bankas „Snoras“, AB bankas „Finasta“ bei AB „DNB lizingas“, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 11 138 199,4 Lt, t. y. daugiau nei 2/3 visų kreditorinių reikalavimų, prieštarauja restruktūrizavimo proceso taikymui, todėl atsakovo restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint pagrindinių bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 14 str. 3 d., 28 str. 1 d. 1 p.).
Dėl aukščiau pasakyto teismas sprendė, jog atsakovo turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro prielaidų išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą bei normalią ūkinę – komercinę veiklą, todėl atsisakė iškelti atsakovo UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Izobara“ generalinis direktorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovo UAB „Izobara“ restruktūrizavimo bylą bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (5 b. t., 3-4 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, dėl ko be pagrindo konstatavo, jog nurodyti įsipareigojimai nuolatos didėjo, o einamieji mokėjimai buvo netinkamai vykdomi. Atsakovas turi pradelstų įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais, kurie susidarė per keletą paskutinių mėnesių, tačiau jų suma, palyginus su atsakovo valdomo turto verte, yra nedidelė, todėl atsakovo skola darbuotojams negali būti pagrindu atsisakyti iškelti šios įmonės restruktūrizavimo bylą.
2) Byloje esantys išsamūs ir tikslūs atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindo teigti, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės. Pagal trečiojo asmens 2012 m. spalio 11 d. AB „DNB bankas“ pažymą, atsakovo pradelsti įsipareigojimai šiam trečiajam asmeniui sudaro tik 171 120,03 Lt, be to, dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. teismo nutarties, kuria šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tretieji asmenys AB „Finasta“ ir BAB bankas „Snoras“ negalėjo nutraukti su atsakovu sudarytų sutarčių, todėl nurodytos bendrovės pradelsti įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB „Finasta“ sudaro 315 586,73 Lt, o trečiajam asmeniui BAB bankui „Snoras“ – 1 708 385,63 Lt.
Atsiliepimas
3) Atsakovas buvo pateikęs kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodydamas prievolių įvykdymo terminus bei atskiru sąrašu jų užtikrinimo priemones, kurie yra pridėti kaip atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų priedai; be to, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse yra aiškiai nurodytos priemonės, kurių atsakovas ketina imtis, siekdamas sumažinti bendrovės išlaidas ir padidinti jos pajamas, o šių metmenų 11 ir 27 punktuose yra aptartos aiškios gairės, kaip atsakovas ketina mažinti išlaidas, uždirbti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau detalus verslo planas bus pateiktas restruktūrizavimo plane, kaip numatyta ĮRĮ 12 straipsnyje, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų.
4) Teismas neteisingai nurodė, jog, neturint kreditorių pritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, atsakovo restruktūrizavimo byla yra neperspektyvi ir tokia situacija iš anksto nulemia bylos baigtį. Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančioje ĮRĮ redakcijoje nėra numatyta, kad, siekiant iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei, reikalingas jos pagrindinių kreditorių pritarimas. Be to, kreditoriai dar gali būti nesusipažinę su atsakovo restruktūrizavimo planu, todėl toks trečiųjų asmenų išankstinis nusistatymas prieš atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimą yra nepagrįstas.
5) Neiškėlus atsakovo restruktūrizavimo bylos, susidarys netoleruotina situacija, kadangi socialiai pažeidžiami objektai (pensionatai, ligoninės, mokyklos, gyvenvietės ir kiti objektai, kuriems atsakovas tiekia šilumos energiją) liks be šildymo žiemos metu, o tai nesuderinama su viešuoju interesu.
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys AB „DNB lizingas“ ir AB bankas „Finasta“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (5 b. t., 19-21, 24-28 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus, kadangi įmonė ilgą laiką neatsiskaito su savo darbuotojais, turi įsiskolinimų VSDFV, o jos pradelsti įsiskolinimai viršija daugiau nei pusę į atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. balansą įrašyto turto vertės, be to, atsakovas jau 2,5 metų dirba nuostolingai. Trečiųjų asmenų teigimu, pagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra aišku, kokiomis dalimis ir terminais bus atsiskaitoma su atsakovo kreditoriais, be to, bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nepagrįstos priemonės, numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje, kuriomis atsakovas ketina atkurti įmonės mokumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti veiklą įmonės, kuri turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimas – tai visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, tarp jų – jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.), ir jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.; ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį, įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse, be kita ko, turi būti pateiktas kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; be to, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas ir preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų apie atsakovo finansinius sunkumus, jo materialinę padėtį, įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų pobūdį bei santykį ir restruktūrizavimo plano metmenų atitikimą ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams), padarė teisingas išvadas bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir civilinio proceso taisykles (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2, 3 p.; CPK 176, 185 str.).
Teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog pagal nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų duomenis, atsakovas turi nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Apygardos teismo teisingai nustatytais duomenimis, į atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. balansą įrašyto turto, kurio dalis, be kita ko, priklauso lizingo bendrovėms arba yra įkeista kreditoriams, vertė sudarė iš viso 22 797 326 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – iš viso 16 917 952 Lt, tarp jų BAB bankui „Snoras“ pradelsta atsiskaityti 4 234 985,63 Lt, AB bankui „Finasta“ – 2 842 186,73 Lt, o AB „DNB lizingas“ – 4 061 027,04 Lt (2 b. t., 145-152 l.; 4 b. t., 103, 137-144, 151-160 l.). Nors apeliantas teigia, kad atsakovo pradelsta skola nurodytiems kreditoriams iš viso sudaro tik 2 195 092,30 Lt, iš į bylą pateiktų BAB banko „Snoras“, AB banko „Finasta“ ir AB „DNB lizingas“ pranešimų dėl vienašališko sutarčių nutraukimo bei pažymų apie atsakovo skolą matyti, jog bendrovė netinkamai vykdė įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams, dėl ko buvo nutrauktos jų su atsakovu sudarytos kredito ir lizingo sutartys bei pareikalauta sumokėti teismo nurodytas atsakovo skolas paminėtiems kreditoriams (2 b. t., 145-150 l.). Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovas turi ar ateityje turės realią galimybę atsiskaityti su paminėtais kreditoriais, todėl nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų šiems kreditoriams dėl nagrinėjamoje byloje 2012 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (1 b. t., 90-91 l.; CPK 178 str., 185 str., 314 str.).
Pažymėtina, kad teismas padarė išvadą dėl atsakovo nemokumo, įvertinęs ne tik bylos duomenis apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus įmonės darbuotojams, bet ir kitus įrodymus, tarp jų aukščiau paminėtus duomenis apie atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų pobūdį bei santykį, įmonės veiklos nuostolingumą, finansinių sunkumų pobūdį, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais (CPK 176 str., 185 str.).
Be to, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas preliminarus įmonės verslo planas yra deklaratyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis bei paskaičiavimais, dėl ko, teisėjos nuomone, nėra galimybės nustatyti, ar šio restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra pakankamos atsakovo turtinei padėčiai ir veiklai normalizuoti bei atkurti jo mokumui. Juolab kad apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog, atsakovo restruktūrizavimui nepritariant pagrindiniams įmonės kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 2/3 visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, restruktūrizavimo proceso pradėjimas yra iš esmės formalus ir netikslingas, nes teismas nutraukia įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytu terminu nepateikiamas restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė nurodyta kreditorių dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d., 28 str. 1 d. 1 p.).
Nors teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, tai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti iš esmės teisingą teismo nutartį (CPK 328 str., 338 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėja nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį.