Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-31 · Administracinė byla Nr. I3-7142-583/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I3-7142-583/2023Sprendimas · 2023-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
I3-7142-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00823-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo
Atsakovas
Skuodo rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
V. Š.
Advokatai
Algimantas Šindeikis, Saulius Tamošaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-7142-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00823-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovui Eugenijui Galdikui, trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

2023 m. spalio 3 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2023 m. gegužės 30 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) toje apimtyje kurioje buvo prašoma panaikinti Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. (toliau – ir ūkininkas) 2023 m. gruodžio 23 d. Komisijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo žemės sklypuose kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. apžiūrėjo Žemės sklypuose augančius žieminius rapsus ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame konstatavo, kad iš 48,75 ha žieminių rapsų ploto, 5,74 ha plote nustatyti pažeidimai, iš kurių 2,81 ha yra sunaikinti žieminiai rapsai. Teigiama, kad žala padaryta elnių. Vadovaudamasi Apžiūros akte pateiktais duomenimis Komisija 2023 m. balandžio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams apskaičiavimo akte (toliau – ir Apskaičiavimo aktas) nurodė, jog ūkininkui padarytos žalos piniginė išraiška siekia 4229,94 Eur ir Sprendimu įpareigojo Klubą atlyginti ūkininko patirtą žalą.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir administraciniai aktai, kurių pagrindu jis priimtas, yra neteisėti bei nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos pasamdyta agronomė, kuri dalyvavo Žemės sklypų apžiūroje yra šališka, kadangi ji dirba įmonėje kuri tiekia ūkininkui sėklas, trąšas ir iš jų superka užauginta produkcija. Komisija į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl faktinė apžiūra atlikta bei pirminė Sprendimo medžiaga surinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Komisija priimdama Sprendimą vadovavosi Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 patvirtintais Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie pagal savo prigimtį yra laikytini norminiu administraciniu aktu, kadangi jie yra daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pabrėžia, kad Nuostatai nėra paskelbti teisės aktų registre, todėl šiuo teisės akto pagrindu priimti individualus administraciniai sprendimai privalo būti pripažinti neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdami pranešti atitinkamai seniūnijai ir per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas suorganizuoti žalos įvertinimą. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis apie galimai elnių padarytą žalą žieminiams rapsams nebuvo informuotas.

Medžioklės įstatyme yra reglamentuota, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu pasėlių savininkas juos augina pagal agrotechninius reikalavimus ir naudojasi pasėlių apsaugojimo nuo gyvūnų daromos žalos priemonėmis. Atkreipia dėmesį, jog ūkininkas nenurodė, ko ėmėsi, jog žieminiai rapsai būtu apsaugoti nuo laukinių gyvūnų. Klubo nuomone ūkininkas, žinodamas, jog Žemės sklypai yra miško apsuptyje, nesiimdamas atitinkamų priemonių bei neapdrausdamas pasėlių nuo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos elgėsi neatsakingai. Sprendime minimos garsinės patrankos Žemės sklypuose buvo pastatytos tik 2022 m. gruodžio 20 d., todėl akivaizdu, kad ūkininkas nebuvo suinteresuotas pasėlių apsauga.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis matyti, kad 70-80 proc. Žemės sklypų supa miškai. Atsakomybė atlyginti žalą žemės ūkio pasėliams, augantiems iki 3 ha ploto žemės sklype esančiame miškų apsuptyje, kyla tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora. Komisija nustatė, jog žieminiai rapsai sunaikinti 2,81 ha plote, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju jam nekilo pareigos atlyginti ūkininko patirtos žalos.

Klubas nurodė, kad nėra aišku, kodėl apskaičiuojant ūkininko patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 m. spalio mėn. antrosios savaitės 1 t. rapsų kaina. Ūkininkas dėl padarytos žalos į seniūnija kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 21 d., todėl Apskaičiavimo akte pateikti duomenys yra neaiškus ir netikslus. Taip pat Pareiškėjas pabrėžė, jog tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama ir jis 2022 – 2023 m. laikotarpiui jam skirtą 24 vnt. limitą išnaudojo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Taip pat Klubo atstovas teismo posėdžio metu skundo reikalavimų pagrįstumą grindė ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti skunde.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pabrėžė, jog Klubas nepagrįstai teigia, kad Nuostatai yra norminis administracinis aktas. Nuostatų 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad jie nustato Komisijos darbo tvarką. Nuostatai yra individualaus administracinis aktas, nes jis reglamentuoja konkrečios komisijos darbą, nėra taikytinas neapibrėžtam subjektų ratui, todėl neprivalėjo būti skelbiamas teisės aktų registre.

Teigia, kad atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 23 d. gautą ūkininko prašymą, Komisija nepraleisdama procedūrinio termino, 2022 m. gruodžio 29 d. atliko pirminę apžiūrą vietoje bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Minėtos apžiūros metu, bendrame žieminių rapsų 48,75 ha plote, pažeidimas nustatytas 6,00 ha plote, sunaikinta 34,95 proc. pasėlio. Komisija nustatė, kad dalis pasėlio nuskabyti elnių, žieminiai rapsai atitiko agrotechninius reikalavimus juose buvo pastatytos trys garsinės patrankos. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 29 d. vykusios apžiūros Komisijos nariai negalėjo įvertinti ar dėl pažeistų dalių augalas gali atsigauti bei nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį, todėl buvo nuspręsta atlikti pakartotinę apžiūrą prasidėjus žieminio rapso vegetacijos laikotarpiui.

Pabrėžė, kad Klubas apie gautą ūkininko prašymą ir planuojama atlikti apžiūrą vietoje buvo informuotas telefonu, tačiau apžiūros diena Pareiškėjos atstovas neatvyko ir nedalyvavo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinime. Minėti 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktai pareiškėjui buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. pakartotinai įvertino gyvūnų padarytos žalos dydį. Patikros vietoje rezultatai pateikti Apžiūros akte, kuriame buvo konstatuota, kad žieminių rapsų 48,75 ha bendrame plote pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote – sunaikinta 48,99 proc. pasėlio arba 2,81 ha. Pasėlių dalies pakenkimo intensyvumas nustatytas skaičiuojant sveikų ir pažeistų augalų skaičių 1 kv. m. Minėtoje apžiūroje be Komisijos narių dalyvavo ūkininko įgaliotas atstovas, Klubo vadovas ir agronomė.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog apžiūroje dalyvavusi agronomė buvo šališka, todėl Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Apžiūros metu agronomė konsultavo Komisijos narius, paaiškino kuris, nors ir pažeistas augalas, dar turi galimybę atsigauti ir duoti derlių. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, jog agronomė buvo šališka, tokie teiginiai yra grindžiami išskirtinai subjektyviais teiginiais.

Administracija teigia, jog Komisija ūkininko patirtos žalos dydį apskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytu teisiniu reguliavimu.

Metodikoje nustatyta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas. Skuodo rajono savivaldybės 2022 metų žieminio rapso derlingumas – 2,21 t. iš vieno ha. Atkreipia dėmesį, kad ūkininkas prašymą pateikė 2022 metais, žala patirta taip pat 2022 metais, todėl apskaičiuojant patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 metų statistiniais duomenimis.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis jau buvo išnaudojęs tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai yra teisiškai nereikšmingi. Teigia, kad Medžioklės įstatyme nėra nustatyta, jog medžioklės plotų naudotojas yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos, jeigu yra išnaudojamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas Eugenijus Galdikas nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė ar agronomė perka produkcija iš ūkininko neturi teisinės reikšmės. Minėta specialistė padėjo Komisijai apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Produkcijos pirkimas iš ūkininko negalėjo daryti jokios įtakos, kadangi patirta žala yra apskaičiuojama vadovaujantis objektyviais duomenimis, o Klubas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių teigti, jog dėl potencialaus agronomės šališkumo nebuvo tinkamai apskaičiuotas patirtos žalos dydis.

Nesutinka su skundo argumentais, jog Komisija priimdama Sprendimą negalėjo vadovautis Nuostatais, kadangi jie nėra paskelbti teisės aktų registre. Sprendime aiškiai nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, o ne Nuostatais. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatai yra paviešinti Skuodo rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje.

Ūkininkas paaiškino, jog siekdamas apsaugoti žieminius rapsus nuo laukinių gyvūnų Žemės sklypuose naudojo garsines patrankas. Pažymi, kad vadovaujantis Metodikos nuostatoms jis neturėjo prievolės imtis kokių nors priemonių apsaugoti žieminius rapsus nuo medžiojamųjų gyvūnų, tačiau vis tiek ėmėsi papildomų priemonių apsaugoti pasėlius. Klubo skundo teiginiai, jog ūkininkas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas yra atmestini kaip nepagrįsti.

Ūkininkas atsiliepime laikosi pozicijos, kad Komisija nagrinėdama jo prašymo pagrįstumą tinkamai taikė Medžioklės įstatymo, Metodikos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašė atmesti pareiškėjo skundą, savo poziciją grindė atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (b. l. 11-13) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi (b. l. 25-27).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ūkininkas 2022 m. gruodžio 23 d. Administracijos Aleksandrijos seniūnijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo (b. l. 42). Prašyme ūkininkas nurodė, jog iš privačių asmenų nuomojasi apie 50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose augina žieminius rapsus. Teigia, kad medžiojamieji gyvūnai padarė žalos pasėliams, todėl prašo įvertinti patirtos žalos dydį.

Komisija, atsižvelgdama į ūkininko 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą, 2022 m. gruodžio 29 d. nuvyko į Žemės sklypus ir atliko medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimą. Apžiūros metu nustatytos aplinkybės yra pateiktos Komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 7 (b. l. 76-77). Apžiūroje dalyvavo Komisijos nariai ir ūkininkas. Klubo pirmininkas apžiūroje nedalyvavo. Minėtame akte teigiama, kad Žemės sklypuose auga žieminis rapsas, bendras pasėlio plotas – 48,75 ha, pažeidimai nustatyti 6 ha plote, iš viso sunaikinta 2,10 ha žieminio rapso. Konstatuojama, kad dalis žieminio rapso daigų yra nuskabyti elnių, pasėlio tankumas atitinka reikalavimus, apžiūros metu Žemės sklypuose buvo įrengtos trys garsinės patrankos.

Byloje nustatyta, kad Administracija 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. R2-128 „Dėl nuomonės pateikimo“ (b. l. 81-82) kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą su prašymu suteikti konsultaciją. Rašte atsakovė nurodė, kad Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. gavo asmens prašymą dėl elnių padarytos žalos žieminiams rapsams įvertinimo. Komisija atlikusi apžiūrą vietoje nustatė, kad augalų dalys yra nuskabytos nevienodu pažeidimo procentu, todėl nebuvo galimybės įvertinti ar dėl patirtų pažeidimų augalas gali atsigauti. Prašoma pateikti nuomonę ar siekiant objektyviai nustatyti padarytos žalos dydį Komisija turėtų vykti į Žemės sklypus kai prasidės žieminio rapso vegetacija.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija 2023 m. vasario 14 d. rašte Nr. ŽŪA-SR-7 „Dėl nuomonės pateikimo“ (b. l. 83-84) atsakovei rekomendavo žieminio rapso pažeidimus įvertinti ir pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai. Paaiškino, kad rapsai yra ypatingai gyvybingi augalai ir jei jie nukasti virš šaknies kaklelio, jie atželia išlesdami šonines šakas, kurios subrandina sėklas. Dažnu atveju derliaus nuostoliai būna nedideli.

Komisija 2023 m. kovo 22 d. vykusio posėdžio metu (b. l. 102-105) nutarė vykti į Žemės sklypus pavasarį, kai prasidės žieminio rapso vegetacija ir pakartotinai įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį. Pažymėtina, kad minėtame Komisijos posėdyje Klubo atstovas dalyvavo.

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. atliko pakartotinę apžiūrą vietoje. Apžiūros metu nustatytos aplinkybes yra pateiktos Apžiūros akte (b. l. 16-17). Apžiūros akte teigiama, kad žieminis rapsas pasėtas 48,75 ha plote, pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote, iš viso sunaikinta 2,81 ha pasėlio. Nurodoma, kad žieminiai rapsai pasėti naudojant beariminės žemdirbystės technologiją. Dalis pasėlio nuskabyti elnių. Piktžoliškumas itin mažas, derliui įtakos neturi. Konstatuojama, kad žieminio rapso pasėlis atitinka agrotechninius reikalavimus – vidutinis tankumas 29,18 augalų 1 kv. m. Ūkininkas Žemės sklypuose yra įrengęs 3 garsines patrankas. 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavo Komisijos nariai, pareiškėjo atstovas ir ūkininko įgaliotas atstovas.

Komisija, atsižvelgdama į Apžiūros akte nurodytas aplinkybes, 2023 m. balandžio 26 d. priėmė Apskaičiavimo aktą (b. l. 106-107). Apskaičiavimo akte nurodyta, kad ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams piniginė išraiška siekia 4229,94 Eur. Minėtas žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje pateikta formule.

Komisija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, priėmė Sprendimą kuriuo nusprendė įpareigoti pareiškėją per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos atlyginti ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą – 4229,94 Eur. Sprendime teigiama, kad jo priėmimo teisiniai pagrindai yra Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Metodikos 6.1 papunktis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.2.2 papunktis.

Pareiškėjas skunde savo reikalavimą panaikinti Sprendimą grindžia šiais argumentais: 1) Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris nėra paskelbtas teisės aktų registre, todėl negalėjo būti taikytinas; 2) Administracijos Aleksandrijos seniūnija neinformavo Klubo apie 2022 m. gruodžio 23 d. gautą ūkininko prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio paseliams dydį; 3) apžiūros vietoje Komisiją konsultavusi agronomė buvo šališka; 4) ūkininkas nevykdė pareigos vykdyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nors Žemės sklypai yra miškų apsuptyje; 5) Klubas išnaudojo elnių sumedžiojimo limitą; 6) Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą grindė ir pagrindais, kurie jo nuomone pagrindžia Sprendimo neteisėtumą, tačiau jie nebuvo nurodomi, kaip skundo pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis reglamentuoja, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai (1 dalis). Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (2 dalis). Proceso šalims jų procesinės (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos ABTĮ nuostatos draudžia proceso šalims teismo posėdžio metu iš esmės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimą ar jo pagrindą bei taip išplėsti ginčo ribas. Kitoks šių nuostatų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, pažeistu rungtyniškumo principą, todėl teismas vertins tik skunde pateiktų argumentų pagrįstumą. Pažymėtina, kad ABTĮ 50 straipsnyje yra nustatyta teisė pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ar dalyką, tačiau Klubas šia teise nepasinaudojo.

Dėl Nuostatų taikymo teisėtumo

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Nuostatai (b. l. 65-75) yra norminis administracinis aktas, kuris nėra viešai paskelbtas teisės aktų registre. Teigia, kad Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi, be kita ko ir Nuostatais, todėl individualus administracinis aktas, priimtas remiantis nepaskelbtu norminiu administraciniu aktu, privalo būti pripažintas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-704-415/2022).

Visuotinis privalomumas – vienas iš svarbiausių norminio administracinio akto požymių, kuris tiesiogiai siejamas su aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, sudarančiais prielaidas priimamais aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–960/2011; 2023 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. eA-778-662/2023).

Nuostatų 1 punktas reglamentuoja, kad Nuostatai nustato Komisijos darbo tvarką. Komisija vadovaujasi Medžioklės įstatymu, Metodika, kitais teisės ir šiais Nuostatais (Nuostatų 2 punktas). Analizuojant Nuostatų turinį matyti, jog jie reglamentuoja Komisijos kompetencijos ribas, darbo organizavimą, Komisijos posėdžių vedimo tvarką ir t.t. Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog Nuostatai neatitinka norminio administracinio akto apibrėžimo, kadangi jais yra reglamentuojama Komisijos darbo tvarka, Nuostatuose įtvirtintos teisės normos nėra taikytinos individualiai neapibrėžtai asmenų ratui, todėl neatitinka vieno iš svarbiausio norminio administracinio požymių – visuotinio privalomumo, todėl Administracijai nebuvo prievolės jų paskelbti teisės aktų registre.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatai yra viešai paskelbti Skuodo rajono savivaldybės tinklalapyje (https://skuodas.lt/veiklos-sritys/zemes-ukis/medziojamuju-gyvunu-padarytos-zalos-apskaiciavimas/), todėl akivaizdu, jog Klubas turėjo galimybę susipažinti su jų turiniu, nors jie ir nėra paskelbti teisės aktų registre.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Metodikos 6.1 punktas teigia, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.

Įvertinus anksčiau minėta konstatuotina, kad medžioklės plotų naudotojas turi pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu nustatoma, kad žala yra padaryta kanopinių žvėrių ar bebrų, jeigu juos nėra uždrausta medžioti ištisus metus.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad ūkininkui žalą padarė taurieji elniai. Taisyklių 15.2.2 papunktyje nustatyta, kad tauriųjų elnių patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles bei jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Akivaizdu, jog teisės aktai nedraudžia medžioti tauriuosius elnius ištisus metus. Taip pat Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nenustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas, išnaudojęs medžioklės limitus yra atleidžiamas nuo prievolės atlyginti žemės ūkio pasėliams tauriųjų elnių padarytą žalą. Darytina išvada, jog aplinkybė, kad Klubas išnaudojo jam skirtų sumedžiotinų tauriųjų elnių limitą neturi teisinės reikšmės.

Būtent tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinat Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, konstatuojant, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pažymima, kad minėtoje nuostatoje, nėra nurodoma, kad pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu jis išnaudojo visą jam skirtą medžiojamųjų gyvūnų limitą. LVAT Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 39 straipsnyje yra nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Taigi, iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos yra galimybė peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl papildomo elnių sumedžiojimo limitų nustatymo ir tokiu būdu išvengti didelės daromos žalos (žr.: 2023 m. birželio 14 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. EA-478-525/2023, jo 41 punktą.).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Metodikos 12 punktas teigia, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius (Metodikos 13 punktas).

Kaip ir anksčiau minėta, ūkininkas Žemės sklypuose augina žieminius rapsus, todėl Metodikos 13 punkte įtvirtinti ūkininkams taikytini reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs Apžiūros akte ir Sprendime Komisija nurodė, kad žieminiai rapsai yra auginami nepažeidžiant agrotechninių reikalavimų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų leidžiančių abejoti tokios išvados pagrįstumu.

Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (b. l. 46-60) turinio matyti, kad ūkininkas nuomos sutarčių pagrindu disponuoja 7 žemės sklypais. Atitinkamai žemės sklypų plotai siekia 1.6 ha, 12.9 ha, 13.60 ha, 6 ha, 2.48 ha, 1.91 ha ir 10.45 ha. Iš pateikto žemėlapio fragmento (b. l. 64) nustatyta, kad minėti žemės sklypai yra vienas kito gretimybėje, t. y. sudaro vieną žemės sklypų masyvą, kuriame ūkininkas augina žieminius rapsus. Taip pat iš interneto tinklalapyje www.regia.lt pateiktų ginčo teritorijos grafinių sprendinių matyti, jog miško paskirties žemė yra tik Žemės sklypų pietinės pusės gretimybėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklypai yra miškų apsuptyje ir ūkininkas privalėjo Žemės sklypus aptverti tvora ar įsirengti elektrinį piemenį.

Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, kad ūkininkas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos taikyti Metodikos 12 punkte nustatytas priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų. Pabrėžtina, jog Apžiūros akte nurodyta, kad ūkininkas Žemės sklypuose įsirengė tris garsines patrankas, t. y. jis naudojo laukinius gyvūnus atbaidančias priemones, nors teisės aktai jam tokios prievolės nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog ūkininkas elgėsi aplaidžiai ar netinkamai vykdė savo pareigas, todėl minėti skundo argumentai atmestini.

Klubo skunde akcentuoja, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes apžiūrose vietoje dalyvavo agronomė, kuri dirba įmonėje iš kurios ūkininkas įsigyja žieminių rapsų sėklas, trąšas ir parduoda užaugintą produkciją, todėl specialistė buvo šališka ir negalėjo konsultuoti Komisijos narių.

Administracijos direktorius 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 (b. l. 43-44) patvirtino Komisijos sudėtį į kurią įėjo išskirtinai Administracijoje dirbantys valstybės tarnautojai, t. y. priimant Sprendimą pareiškėjo minima agronomė balsavimo teisės neturėjo. Pažymėtina, kad Nuostatų 17 punktas leidžia Komisijai į apžiūrą vietoje ar posėdį pasikviesti nepriklausomą specialistą ar ekspertą. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavusi agronomė konsultavo Komisijos narius kuris augalas gali atsigauti po elnių padarytos žalos ir duoti derlių. Pareiškėjas taip pat skunde plačiau nepaaiškino kaip pasireiškė agronomės šališkumas, kaip tai galėjo turėti įtakos Sprendimo priėmimui, todėl vertinant Klubo teiginių abstraktumą ir nekonkretumą konstatuotina, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs seniūno raštišką pranešimą apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, organizuoja žalos įvertinimą (telefonu arba elektroniniais laiškais informuoja Komisijos narius, medžioklės plotų naudotoją, žemės, miško ar vandens telkinio, ūkinių gyvūnų savininką, valdytoją ar naudotoją apie nustatytą padarytos žalos apžiūros datą, vietą ir laiką). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog Medžioklės įstatymo nuostatos įpareigoja seniūnijos seniūną, kuris gavo prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, nedelsiant apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojui. Nuostatuose tokia prievolė taip pat yra nustatyta ir Komisijos pirmininkui.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis nebuvo informuotas apie 2022 m. gruodžio 29 d. vykdytą pirminę apžiūrą vietoje. Atsakovė atsiliepime paaiškino, jog Komisijos narys apie planuojamą atlikti apžiūrą vietoje pranešė pareiškėjo atstovui telefonu, tačiau apžiūros dieną Klubo atstovas į apžiūrą neatvyko. Nuostatų 9 punktas leidžia medžioklės ploto naudotoją apie organizuojamą žalos įvertinimą informuoti telefonu, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti šią aplinkybę.

Vis dėlto byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2023 m. kovo 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje bei 2023 m. balandžio 12 d. vykusioje pakartotinėje Žemės sklypų apžiūroje, todėl Klubo teisė susipažinti su ūkininko 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo pagrįstumo vertinimo metu surinkta informacija nebuvo apribota. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius, kad Administracijos Aleksandrijos seniūnija ir Komisija nedelsiant neinformavo pareiškėjo apie gautą ūkininko prašymą, toks procedūrinis pažeidimas nebūtų apribojęs objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimo ir nulėmęs Sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir jo tarpiniai dokumentai – Apžiūros aktas bei Apskaičiavimo aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams reikalavimų, kadangi yra neaiškus ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Vertinant Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškūs ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl minėti Klubo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Administracijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Taip pat byloje gautas trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašymas priteisti iš Klubo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju ūkininkas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir Sprendimą palikti galioti, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nepalankus sprendimas laikytinas priimtu ūkininko naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Ūkininkas prašo iš pareiškėjo priteisti 1633,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma grindžiama 2023 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija AS Nr. 23-06-06 ir 2023 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu. Minėti dokumentai patvirtina, jog ūkininkas už atsiliepimo į skundą parengimą bei jo interesų atstovavimą teismo posėdyje advokatui sumokėjo 1633,5 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Advokatas ūkininko vardu atsiliepimą į skundą pateikė 2023 m. birželio 16 d. (2023 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus yra 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1900,3 Eur.

Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4750,75,5 Eur (1900,3 * 2.5). Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad ūkininkas advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 1210,00 Eur (įskaitant PVM). Minėta suma atitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio dydžio už atsiliepimo į skundo parengimą, todėl ūkininkui iš pareiškėjo priteistina visa suma už atsiliepimo parengimą.

Ūkininkas taip pat nurodė, kad advokatui už pasirengimą teismo posėdžiui ir jų interesų atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 423,5 Eur (įskaitant PVM). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis teismo 2023 m. spalio 3 d. informacinės pažymos duomenimis 2023 m. spalio 3 d. (2023 m. IV ketvirtis) vykusio teismo posėdžio pradžia 13:18 val., pabaiga – 15:06 val. t. y. teismo posėdis iš viso vyko 1 val. ir 48 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis darytina išvada, kad posėdžio trukmė yra dvi valandos.

Šiuo atveju aktualus yra 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2001,1 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už dvi atstovavimo teisme valandas maksimali priteistina suma siekia 400,22 Eur (2000,1 x 0.1 x 2 val. ). Taigi už atstovavimą teismo posėdžio metu ūkininko prašoma priteisti 423,5 Eur išlaidų atlyginimo suma viršija Rekomendacijų maksimalų dydį ir gali būti priteista ne didesnė nei 400,22 Eur išlaidų atlyginimo suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ūkininko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš Klubo priteistinas 1610,22 Eur (1210,00 + 400,22) suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. priteisti 1610,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė