Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovui Eugenijui Galdikui, trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

2023 m. spalio 3 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2023 m. gegužės 30 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) toje apimtyje kurioje buvo prašoma panaikinti Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. apžiūrėjo Žemės sklypuose augančius žieminius rapsus ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame konstatavo, kad iš 48,75 ha žieminių rapsų ploto, 5,74 ha plote nustatyti pažeidimai, iš kurių 2,81 ha yra sunaikinti žieminiai rapsai. Teigiama, kad žala padaryta elnių. Vadovaudamasi Apžiūros akte pateiktais duomenimis Komisija 2023 m. balandžio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams apskaičiavimo akte (toliau – ir Apskaičiavimo aktas) nurodė, jog ūkininkui padarytos žalos piniginė išraiška siekia 4229,94 Eur ir Sprendimu įpareigojo Klubą atlyginti ūkininko patirtą žalą.

Komisija priimdama Sprendimą vadovavosi Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 patvirtintais Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie pagal savo prigimtį yra laikytini norminiu administraciniu aktu, kadangi jie yra daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pabrėžia, kad Nuostatai nėra paskelbti teisės aktų registre, todėl šiuo teisės akto pagrindu priimti individualus administraciniai sprendimai privalo būti pripažinti neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdami pranešti atitinkamai seniūnijai ir per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas suorganizuoti žalos įvertinimą. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis apie galimai elnių padarytą žalą žieminiams rapsams nebuvo informuotas.

Medžioklės įstatyme yra reglamentuota, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu pasėlių savininkas juos augina pagal agrotechninius reikalavimus ir naudojasi pasėlių apsaugojimo nuo gyvūnų daromos žalos priemonėmis. Atkreipia dėmesį, jog ūkininkas nenurodė, ko ėmėsi, jog žieminiai rapsai būtu apsaugoti nuo laukinių gyvūnų. Klubo nuomone ūkininkas, žinodamas, jog Žemės sklypai yra miško apsuptyje, nesiimdamas atitinkamų priemonių bei neapdrausdamas pasėlių nuo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos elgėsi neatsakingai. Sprendime minimos garsinės patrankos Žemės sklypuose buvo pastatytos tik 2022 m. gruodžio 20 d., todėl akivaizdu, kad ūkininkas nebuvo suinteresuotas pasėlių apsauga.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis matyti, kad 70-80 proc. Žemės sklypų supa miškai. Atsakomybė atlyginti žalą žemės ūkio pasėliams, augantiems iki 3 ha ploto žemės sklype esančiame miškų apsuptyje, kyla tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora. Komisija nustatė, jog žieminiai rapsai sunaikinti 2,81 ha plote, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju jam nekilo pareigos atlyginti ūkininko patirtos žalos.

Klubas nurodė, kad nėra aišku, kodėl apskaičiuojant ūkininko patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 m. spalio mėn. antrosios savaitės 1 t. rapsų kaina. Ūkininkas dėl padarytos žalos į seniūnija kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 21 d., todėl Apskaičiavimo akte pateikti duomenys yra neaiškus ir netikslus. Taip pat Pareiškėjas pabrėžė, jog tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama ir jis 2022 – 2023 m. laikotarpiui jam skirtą 24 vnt. limitą išnaudojo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Taip pat Klubo atstovas teismo posėdžio metu skundo reikalavimų pagrįstumą grindė ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti skunde.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 23 d. gautą ūkininko prašymą, Komisija nepraleisdama procedūrinio termino, 2022 m. gruodžio 29 d. atliko pirminę apžiūrą vietoje bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Minėtos apžiūros metu, bendrame žieminių rapsų 48,75 ha plote, pažeidimas nustatytas 6,00 ha plote, sunaikinta 34,95 proc. pasėlio. Komisija nustatė, kad dalis pasėlio nuskabyti elnių, žieminiai rapsai atitiko agrotechninius reikalavimus juose buvo pastatytos trys garsinės patrankos. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 29 d. vykusios apžiūros Komisijos nariai negalėjo įvertinti ar dėl pažeistų dalių augalas gali atsigauti bei nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį, todėl buvo nuspręsta atlikti pakartotinę apžiūrą prasidėjus žieminio rapso vegetacijos laikotarpiui.

Pabrėžė, kad Klubas apie gautą ūkininko prašymą ir planuojama atlikti apžiūrą vietoje buvo informuotas telefonu, tačiau apžiūros diena Pareiškėjos atstovas neatvyko ir nedalyvavo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinime. Minėti 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktai pareiškėjui buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. pakartotinai įvertino gyvūnų padarytos žalos dydį. Patikros vietoje rezultatai pateikti Apžiūros akte, kuriame buvo konstatuota, kad žieminių rapsų 48,75 ha bendrame plote pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote – sunaikinta 48,99 proc. pasėlio arba 2,81 ha. Pasėlių dalies pakenkimo intensyvumas nustatytas skaičiuojant sveikų ir pažeistų augalų skaičių 1 kv. m. Minėtoje apžiūroje be Komisijos narių dalyvavo ūkininko įgaliotas atstovas, Klubo vadovas ir agronomė.

Administracija teigia, jog Komisija ūkininko patirtos žalos dydį apskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytu teisiniu reguliavimu.

Metodikoje nustatyta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas. Skuodo rajono savivaldybės 2022 metų žieminio rapso derlingumas – 2,21 t. iš vieno ha. Atkreipia dėmesį, kad ūkininkas prašymą pateikė 2022 metais, žala patirta taip pat 2022 metais, todėl apskaičiuojant patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 metų statistiniais duomenimis.

Teismo posėdžio metu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas Eugenijus Galdikas nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė ar agronomė perka produkcija iš ūkininko neturi teisinės reikšmės. Minėta specialistė padėjo Komisijai apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Produkcijos pirkimas iš ūkininko negalėjo daryti jokios įtakos, kadangi patirta žala yra apskaičiuojama vadovaujantis objektyviais duomenimis, o Klubas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių teigti, jog dėl potencialaus agronomės šališkumo nebuvo tinkamai apskaičiuotas patirtos žalos dydis.

Nesutinka su skundo argumentais, jog Komisija priimdama Sprendimą negalėjo vadovautis Nuostatais, kadangi jie nėra paskelbti teisės aktų registre. Sprendime aiškiai nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, o ne Nuostatais. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatai yra paviešinti Skuodo rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje.

Ūkininkas paaiškino, jog siekdamas apsaugoti žieminius rapsus nuo laukinių gyvūnų Žemės sklypuose naudojo garsines patrankas. Pažymi, kad vadovaujantis Metodikos nuostatoms jis neturėjo prievolės imtis kokių nors priemonių apsaugoti žieminius rapsus nuo medžiojamųjų gyvūnų, tačiau vis tiek ėmėsi papildomų priemonių apsaugoti pasėlius. Klubo skundo teiginiai, jog ūkininkas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas yra atmestini kaip nepagrįsti.

Ūkininkas atsiliepime laikosi pozicijos, kad Komisija nagrinėdama jo prašymo pagrįstumą tinkamai taikė Medžioklės įstatymo, Metodikos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašė atmesti pareiškėjo skundą, savo poziciją grindė atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (b. l. 11-13) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi (b. l. 25-27).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ūkininkas 2022 m. gruodžio 23 d. Administracijos Aleksandrijos seniūnijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo (b. l. 42). Prašyme ūkininkas nurodė, jog iš privačių asmenų nuomojasi apie 50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose augina žieminius rapsus. Teigia, kad medžiojamieji gyvūnai padarė žalos pasėliams, todėl prašo įvertinti patirtos žalos dydį.

Komisija 2023 m. balandžio 12 d. atliko pakartotinę apžiūrą vietoje. Apžiūros metu nustatytos aplinkybes yra pateiktos Apžiūros akte (b. l. 16-17). Apžiūros akte teigiama, kad žieminis rapsas pasėtas 48,75 ha plote, pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote, iš viso sunaikinta 2,81 ha pasėlio. Nurodoma, kad žieminiai rapsai pasėti naudojant beariminės žemdirbystės technologiją. Dalis pasėlio nuskabyti elnių. Piktžoliškumas itin mažas, derliui įtakos neturi. Konstatuojama, kad žieminio rapso pasėlis atitinka agrotechninius reikalavimus – vidutinis tankumas 29,18 augalų 1 kv. m. Ūkininkas Žemės sklypuose yra įrengęs 3 garsines patrankas. 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavo Komisijos nariai, pareiškėjo atstovas ir ūkininko įgaliotas atstovas.

Komisija, atsižvelgdama į Apžiūros akte nurodytas aplinkybes, 2023 m. balandžio 26 d. priėmė Apskaičiavimo aktą (b. l. 106-107). Apskaičiavimo akte nurodyta, kad ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams piniginė išraiška siekia 4229,94 Eur. Minėtas žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje pateikta formule.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą grindė ir pagrindais, kurie jo nuomone pagrindžia Sprendimo neteisėtumą, tačiau jie nebuvo nurodomi, kaip skundo pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis reglamentuoja, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai (1 dalis). Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (2 dalis). Proceso šalims jų procesinės (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos ABTĮ nuostatos draudžia proceso šalims teismo posėdžio metu iš esmės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimą ar jo pagrindą bei taip išplėsti ginčo ribas. Kitoks šių nuostatų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, pažeistu rungtyniškumo principą, todėl teismas vertins tik skunde pateiktų argumentų pagrįstumą. Pažymėtina, kad ABTĮ 50 straipsnyje yra nustatyta teisė pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ar dalyką, tačiau Klubas šia teise nepasinaudojo.

Dėl Nuostatų taikymo teisėtumo

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Įvertinus anksčiau minėta konstatuotina, kad medžioklės plotų naudotojas turi pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu nustatoma, kad žala yra padaryta kanopinių žvėrių ar bebrų, jeigu juos nėra uždrausta medžioti ištisus metus.

Kaip ir anksčiau minėta, ūkininkas Žemės sklypuose augina žieminius rapsus, todėl Metodikos 13 punkte įtvirtinti ūkininkams taikytini reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs Apžiūros akte ir Sprendime Komisija nurodė, kad žieminiai rapsai yra auginami nepažeidžiant agrotechninių reikalavimų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų leidžiančių abejoti tokios išvados pagrįstumu.

Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (b. l. 46-60) turinio matyti, kad ūkininkas nuomos sutarčių pagrindu disponuoja 7 žemės sklypais. Atitinkamai žemės sklypų plotai siekia 1.6 ha, 12.9 ha, 13.60 ha, 6 ha, 2.48 ha, 1.91 ha ir 10.45 ha. Iš pateikto žemėlapio fragmento (b. l. 64) nustatyta, kad minėti žemės sklypai yra vienas kito gretimybėje, t. y. sudaro vieną žemės sklypų masyvą, kuriame ūkininkas augina žieminius rapsus. Taip pat iš interneto tinklalapyje www.regia.lt pateiktų ginčo teritorijos grafinių sprendinių matyti, jog miško paskirties žemė yra tik Žemės sklypų pietinės pusės gretimybėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklypai yra miškų apsuptyje ir ūkininkas privalėjo Žemės sklypus aptverti tvora ar įsirengti elektrinį piemenį.

Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, kad ūkininkas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos taikyti Metodikos 12 punkte nustatytas priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų. Pabrėžtina, jog Apžiūros akte nurodyta, kad ūkininkas Žemės sklypuose įsirengė tris garsines patrankas, t. y. jis naudojo laukinius gyvūnus atbaidančias priemones, nors teisės aktai jam tokios prievolės nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog ūkininkas elgėsi aplaidžiai ar netinkamai vykdė savo pareigas, todėl minėti skundo argumentai atmestini.

Klubo skunde akcentuoja, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes apžiūrose vietoje dalyvavo agronomė, kuri dirba įmonėje iš kurios ūkininkas įsigyja žieminių rapsų sėklas, trąšas ir parduoda užaugintą produkciją, todėl specialistė buvo šališka ir negalėjo konsultuoti Komisijos narių.

Administracijos direktorius 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 (b. l. 43-44) patvirtino Komisijos sudėtį į kurią įėjo išskirtinai Administracijoje dirbantys valstybės tarnautojai, t. y. priimant Sprendimą pareiškėjo minima agronomė balsavimo teisės neturėjo. Pažymėtina, kad Nuostatų 17 punktas leidžia Komisijai į apžiūrą vietoje ar posėdį pasikviesti nepriklausomą specialistą ar ekspertą. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavusi agronomė konsultavo Komisijos narius kuris augalas gali atsigauti po elnių padarytos žalos ir duoti derlių. Pareiškėjas taip pat skunde plačiau nepaaiškino kaip pasireiškė agronomės šališkumas, kaip tai galėjo turėti įtakos Sprendimo priėmimui, todėl vertinant Klubo teiginių abstraktumą ir nekonkretumą konstatuotina, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs seniūno raštišką pranešimą apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, organizuoja žalos įvertinimą (telefonu arba elektroniniais laiškais informuoja Komisijos narius, medžioklės plotų naudotoją, žemės, miško ar vandens telkinio, ūkinių gyvūnų savininką, valdytoją ar naudotoją apie nustatytą padarytos žalos apžiūros datą, vietą ir laiką). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog Medžioklės įstatymo nuostatos įpareigoja seniūnijos seniūną, kuris gavo prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, nedelsiant apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojui. Nuostatuose tokia prievolė taip pat yra nustatyta ir Komisijos pirmininkui.

Vis dėlto byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2023 m. kovo 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje bei 2023 m. balandžio 12 d. vykusioje pakartotinėje Žemės sklypų apžiūroje, todėl Klubo teisė susipažinti su ūkininko 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo pagrįstumo vertinimo metu surinkta informacija nebuvo apribota. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius, kad Administracijos Aleksandrijos seniūnija ir Komisija nedelsiant neinformavo pareiškėjo apie gautą ūkininko prašymą, toks procedūrinis pažeidimas nebūtų apribojęs objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimo ir nulėmęs Sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir jo tarpiniai dokumentai – Apžiūros aktas bei Apskaičiavimo aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams reikalavimų, kadangi yra neaiškus ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Administracijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Taip pat byloje gautas trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašymas priteisti iš Klubo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju ūkininkas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir Sprendimą palikti galioti, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nepalankus sprendimas laikytinas priimtu ūkininko naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Ūkininkas prašo iš pareiškėjo priteisti 1633,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma grindžiama 2023 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija AS Nr. 23-06-06 ir 2023 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu. Minėti dokumentai patvirtina, jog ūkininkas už atsiliepimo į skundą parengimą bei jo interesų atstovavimą teismo posėdyje advokatui sumokėjo 1633,5 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Advokatas ūkininko vardu atsiliepimą į skundą pateikė 2023 m. birželio 16 d. (2023 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus yra 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1900,3 Eur.

Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4750,75,5 Eur (1900,3 * 2.5). Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad ūkininkas advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 1210,00 Eur (įskaitant PVM). Minėta suma atitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio dydžio už atsiliepimo į skundo parengimą, todėl ūkininkui iš pareiškėjo priteistina visa suma už atsiliepimo parengimą.

Ūkininkas taip pat nurodė, kad advokatui už pasirengimą teismo posėdžiui ir jų interesų atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 423,5 Eur (įskaitant PVM). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis teismo 2023 m. spalio 3 d. informacinės pažymos duomenimis 2023 m. spalio 3 d. (2023 m. IV ketvirtis) vykusio teismo posėdžio pradžia 13:18 val., pabaiga – 15:06 val. t. y. teismo posėdis iš viso vyko 1 val. ir 48 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis darytina išvada, kad posėdžio trukmė yra dvi valandos.

Šiuo atveju aktualus yra 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2001,1 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už dvi atstovavimo teisme valandas maksimali priteistina suma siekia 400,22 Eur (2000,1 x 0.1 x 2 val. ). Taigi už atstovavimą teismo posėdžio metu ūkininko prašoma priteisti 423,5 Eur išlaidų atlyginimo suma viršija Rekomendacijų maksimalų dydį ir gali būti priteista ne didesnė nei 400,22 Eur išlaidų atlyginimo suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ūkininko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš Klubo priteistinas 1610,22 Eur (1210,00 + 400,22) suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. priteisti 1610,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.