- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-515-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01834-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- V. J. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-17790-347/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl apmokėjimo už šilumą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija“ (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. P. 400,41 Eur skolą, 10,56 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovui (36/100 dalys) priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Laikoma, kad nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti atsakovo šilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją sutartis. Per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovas neapmokėjo savo dalies – 400,41 Eur skolos, taip pat, atsakovui nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. paskaičiuoti 10,56 Eur delspinigiai. Atsakovas norėjo atsijungti nuo centralizuoto šildymo, jam buvo išduotos atsijungimo sąlygos, bet jis jų neįgyvendino. Jei šildymo sistema atjungta, tai ji neteisėtai atjungta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė jam priklausančių patalpų nešildo. Centriniu šildymu šildomos tik patalpos 1A-3, o likusių patalpų šildymas yra krosninis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovo 400,41 Eur skolą, 10,56 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovo 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Iš byloje esančio 2023 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad 36/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui 2002 m. gruodžio 24 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2-6490 pagrindu. Iš prie ieškinio pridėto skaičiavimo teismas nustatė, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. už suvartotą šilumos energiją susidarė atitinkamai jo daliai – 400,41 Eur skola. Taip pat atsakovui nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. paskaičiuoti 10,56 Eur delspinigiai.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad šiluma jam nėra tiekiama, nes jokių šildymo įrenginių jam priklausančiose patalpose nėra, dėl ko prievolės mokėti už šilumos energiją jis neturi.
7. Teismas konstatavo, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovui, kaip buto savininkui, kyla prievolė mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje yra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai. Kadangi atsakovui priklauso 36/100 buto patalpos, atsakovui neginčijus skolos sumos bei ieškovės pateikto skaičiavimo, teismas laikė, kad ieškovė pagrįstai patalpoms šildyti šilumos kiekį skaičiuoja proporcingai atsakovui tenkančios nuosavybės daliai ir atsakovui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. priskaičiavo 400,41 Eur skolą.
8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas nustatytais terminais nevykdė piniginės prievolės atsiskaityti su ieškove, priteisė ieškovei iš atsakovo 10,56 Eur delspinigius.
9. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo bylą perduoti prokuratūrai, arba atkurti iki teisės pažeidimo padėtį, išieškoti iš ieškovės turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 dalyje nurodyta: patalpoje 1A-3 centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos; likusių patalpų šildymas – krosninis. Pripažįstant, kad patalpos nešildomos, keičiasi visa šilumos energijos paskirstymo apskaita.
1.2. Teismas nepagrįstai laikė ieškovės pateiktus skaičiavimus teisingais. Teismas neįvertino, kad namo dalies savininkas privalėjo mokėti už prekę, kurios negavo. Teismas ignoravo Lietuvos energetikos inspekcijos aktą, kad Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ patalpos centralizuotai nešildomos. Apeliantas sutinka, kad mokesčiai už šilumą priskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka ir nekelia abejonių, tačiau šilumos energijos priskyrimas, paskirstymas šališkas ir fiktyvus. Bendrovė, perimdama šilumos ūkį, neatsižvelgė į nešildomas patalpas, nesiaiškino kodėl jos nešildomos.
1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra byloje pateikta įrodymų, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka būtų atsijungęs nuo centralizuoto šildymo. Kad patalpos nebuvo šildomos įrodo atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartis su ankstesniu šilumos tiekėju, kurią ignoravo ieškovė.
1.4. Teismas nepagrįstai neperdavė bylos prokuratūrai, nes teismui buvo pranešta, kad ieškovės išrašytos sąskaitos yra fiktyvios.
1.5. Teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, nors ieškovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas iš anksto nebuvo pakviestas į teismo posėdį, apie jį sužinojo pasiteiravęs telefonu apie bylos eigą ir išsiuntė teisėjai elektroninį laišką.
1.6. Dėl bylinėjimosi ieškovas patyrė neturtinę žalą – sugaištas laikas, rašymai, posėdžiai, mokesčiai pašto, gydimosi išlaidoms, pergyvenimai, kurie tiesiogiai pakenkė sveikatai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
2.1. Atsakovas nepagrįstai kartu su apeliaciniu skundu teikia dokumentus, nesusijusius su nagrinėjama byla, be to, juos galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Todėl teismas turėtų atsisakyti juos priimti.
2.2. Teismas teisingai konstatavo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, kas reiškia savavališką atsijungimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jokių dokumentų, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų kreiptasi dėl atjungimo nuo šilumos tiekimo, jis neturi. Pažymi, kad analogiškos aplinkybės su atsakovu jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2-112-336/2014, kurioje ieškovės ieškinys Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo tenkintas visiškai, o atsakovo apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi buvo atmestas, sprendimas paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl atsakovo atsakymo į ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą priėmimo
14. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 26 d. gautas atsakovo atsakymas į ieškovės atsiliepimą į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, kurį teismas laiko rašytiniais paaiškinimais.
15. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį; teisminio proceso išrašą civilinėje byloje Nr. e2-1356-347/2022; ieškinį dėl apmokėjimo už šilumą; elektroninį laišką teisėjai.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ieškinys ir elektroninis laiškas jau yra pateikti ir priimti byloje anksčiau, todėl pakartotinai jų priimti nėra pagrindo. Atsakovas, pateikdamas proceso civilinėje byloje Nr. e2-1356-347/2022 išrašą, nenurodė kokią reikšmę jis gali turėti nagrinėjamai bylai (skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumui), kokias aplinkybes jis patvirtina ar paneigia. Todėl šis įrodymas taip pat atsisakomas priimti.
20. Atsakovas 2003 m. spalio 23 d. atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį, kaip ir kitus įrodymus, pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Be to, minėta sutartis buvo aptarta ir tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje Kėdainių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-112-336/2014 priimtame 2014 m. balandžio 18 d. sprendime, kurį atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė. Taigi, ieškovė su minėta sutartimi yra susipažinusi, turėjo galimybė dėl jos pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei tai, kad minėta sutartimi atsakovas grindžia apeliacinį skundą, kad atsakovo teiktas įrodymas yra susijęs su šalių ginču, sprendžia, kad yra pagrindas šį įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo esmės
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 36/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui 2002 m. gruodžio 24 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2-6490 pagrindu. Ieškovės teigimu, ji tiekia šilumos energiją minėtam butui. Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovas neapmokėjo savo dalies – 400,41 Eur skolos, taip pat, atsakovui nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. paskaičiuoti 10,56 Eur delspinigiai.
22. Atsakovo teigimu, ieškovė jam priklausančių patalpų nešildo, nes jokių šildymo įrenginių jam priklausančiose patalpose nėra, dėl ko prievolės mokėti už šilumos energiją jis neturi. Pažymi, kad centriniu šildymu šildomos tik patalpos 1A-3, o likusių patalpų šildymas yra krosninis, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Todėl ieškovė nepagrįstai paskaičiavo susidariusią skolą už neva tiekiamą šilumos energiją, kurią teismas priteisė iš atsakovo.
23. Nagrinėjamos bylos ir tarp bylos šalių jau išnagrinėtos analogiškos Kėdainių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-112-336/2014 duomenimis nustatyta, kad 2003 m. spalio 23 d. UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V.J. P. sudarė atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį, kurioje nurodyta, kad bendras naudingas buto plotas yra 68,27 kv. m, tiekėjo šildomas plotas – 34,73 kv. m. 2006 m. gegužės 24 d. UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir ieškovė AB „Panevėžio energija“ sudarė Turto nuomos sutartį, vadovaujantis kuria ieškovei perduotas eksploatuoti UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ šilumos ūkį sudarantis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2003 m. spalio 23 d. sutarties 1 punkte yra nurodyta, jog šalys susitarė vadovautis galiojančiomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energijos apskaitos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ūkio ir Aplinkos ministerijų norminiais aktais. Todėl šilumos tiekėjos šildomo ploto nurodymas 2003 m. spalio 23 d. sutartyje neatleidžia šilumos naudotojo nuo pareigos mokėti už namui priskirtą šilumos kiekį teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.388 straipsnis nustato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, turi prievolę sumokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei įgyvendinti kitas su energijos tiekimu susijusias pareigas (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje yra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai. Kadangi daugiabučio namo bendraturčiai nėra susitarę dėl individualiai aptartų šilumos tiekimo sąlygų butų savininkams taikymo, teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas apie centralizuotai nešildomų patalpų šildymą krosnimis neturi teisinės reikšmės atsakovo butui priskirto šilumos kiekio apskaičiavimui.
26. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, teisėtumą. Atsakovo nuomone, aplinkybę, jog jam priklausančios patalpos nebuvo šildomos įrodo atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartis su ankstesniu šilumos tiekėju, kurią ignoravo ieškovė.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 suformuotą praktiką dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo, norint pakeisti savo buto (patalpų) šildymo būdą teisės aktais reikalaujama laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos (CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų numato tiek statybą reglamentuojantys teisės aktai, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad atsakovas kreipėsi į ją dėl šildymo sistemos atsijungimo, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų laikęsis įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto patalpų šildymo būdą, t. y. būtų tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui priklausančios patalpos nėra šildomos, ar, kad jose nėra šildymo prietaisų, nėra reikšminga šios bylos nagrinėjimui.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo, kad mokesčiai už šilumą priskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės paskaičiuotos skolos dydžio.
30. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, nors ieškovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, atsakovo teigimu, jis iš anksto nebuvo pakviestas į teismo posėdį, apie jį sužinojo pasiteiravęs telefonu apie bylos eigą ir išsiuntė teisėjai elektroninį laišką.
31. Pagal CPK 232 straipsnio 1 dalį tik matydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį rašytinis procesas galimas tik CPK numatytais atvejais. CPK 235 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, teikiamas prioritetas civilinės bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka civilinė byla nagrinėjama tik proceso įstatyme numatytais atvejais ir, priklausomai nuo faktinės situacijos, šalims išreiškiant pageidavimą arba sutinkant. Kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), yra teismo diskrecijos teisė, kurią teismas įgyvendina vertindamas konkrečios bylos aplinkybes (šalių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ir kt.), atsižvelgiant į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartas aplinkybes, turėjo teisę savarankiškai nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 9 d. atsakovui paštu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas šaukimas į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2023 m. spalio 17 d. 9 val. 30 min. Iš byloje pateikto teismo posėdžių sekretorės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m spalio 17 d. 9 val. 8 min. į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus skambino atsakovas V. P.. Atsakovas teigė, kad apie skolą jam yra žinoma. Pakartotinai informuotas, kad šiandien vyks teismo posėdis. Prašymo atidėti posėdį nepareiškė, jokių priežasčių nenurodė. Nuotoliniu būdu teigė negalintis prisijungti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti teismo procesinių teisės normų pažeidimų.
33. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad teismas nepagrįstai neperdavė bylos prokuratūrai, nes teismui buvo pranešta, kad ieškovės išrašytos sąskaitos yra fiktyvios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto minimas ieškovės išrašytų sąskaitų fiktyvumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai atsisakė perduoti bylą prokuratūrai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, jų priteisti neprašo.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teismas sudaro 12,13 Eur, kurios, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V.J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,13 Eur (dvylika eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą gavėjo sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.