- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-114-950/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- V. K., E. O.
- Atsakovas
- V. F. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir E. O. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-268-1236/2026, pagal ieškovų V. K. (V. K.) ir E. O. ieškinį atsakovei V. F. K. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. K. (V. K.) ir E. O. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-4660), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. F. K. (toliau – ir atsakovė) po 1 000 Eur kiekvienam ieškovui neturtinės žalos atlyginimo ir paneigti atsakovės paskleistą informaciją tokia pat forma, kokia ji buvo paskleista, t. y. socialiniame tinkle „Facebook“. Ieškovai taip pat prašė sumažinti žyminio mokesčio mokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai siekia paneigti devynis atsakovė „Facebook“ paskleistus teiginius ir kad teismui reikės kiekvieną jų įvertinti ir dėl jų nuspręsti, laikė, jog ieškovai pareiškė devynis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš kurių kiekvienas apmokestinamas 152 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.
4. Teismas sprendė, kad byloje mokėtiną žyminį sudaro 1 428 Eur, t. y. devyni neturtinio pobūdžio reikalavimai po 152 Eur ir reikalavimai kiekvienam ieškovui priteisti po 1 000 Eur neturinės žalos atlyginimo – po 30 Eur už kiekvieną.
5. Nors ieškinys teismui buvo pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), tačiau ieškinyje nenurodžius, kad ieškovai pageidauja procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, teismas, nustatydamas už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 7 dalyje numatytos galimybės mokėti 75 procentus nuo nustatytos 1 428 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos.
6. Teismas nurodė, jog ieškovų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo motyvuotas, nes ieškovai nepateikė nei ieškinyje nurodyto dokumento dėl nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimo, nei duomenų apie kiekvieno iš jų realią turtinę padėtį. Kartu pažymėjo, jog vien tai, kad ieškovams yra suteiktas pabėgėlių statusas, savaime neįrodo jų prastos finansinės padėties. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl įpareigojo ieškovus primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovai V. K. ir E. O. atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-33576) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavimo byloje už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi pagal CPK 80 straipsnį žyminis mokamas už kiekvieną ieškinį, o šiuo atveju byloje yra pateiktas tik vienas ieškinys, todėl prašomi paneigti devyni teiginiai negali būti laikomi devyniais atskirais ieškiniais. Visus teiginius paskelbė viena atsakovė vienoje socialinės žiniasklaidos platformoje trijuose įrašuose ir jie sudaro vieną pasakojimą. Net jei kiekvienas atsakovės teiginys būtų nagrinėtinas atskirai, ieškinyje yra tik vienas turtinis reikalavimas – po 1 000 Eur kiekvienam ieškovui, o atsakovės melagingų teiginių paneigimas – neturtinis reikalavimas.
7.2. Ieškinys buvo pateiktas per EPP ir tiek elektroninėje sistemoje, tiek pačiame ieškinyje, jo pabaigoje nurodant „Prašome procesinius dokumentus pateikti ieškovui 1 el. paštu“, buvo prašoma procesinius dokumentus pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 80 straipsnio 7 dalies ir nesumažino apskaičiuoto mokėtino žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos eismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties kopiją.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
11. Kadangi su atskiruoju skundu pateikta Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-1236/2026 (ankstesnis bylos numeris – e2-9819-1236/2025), yra apeliacinės instancijos teismui pateiktoje elektroninėje byloje, todėl šiuo atveju nėra tikslinga dar kartą prie bylos prijungti tą pačią nutartį, dėl kurios pagrįstumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, su atskiruoju skundu pateiktos nutarties kopiją prie apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos atsisakoma prijungti.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria apskaičiuotas byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams – žyminio mokesčio primokėjimui – pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kituose ginčuose – vienas šimtas eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
15. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taip pat žyminis mokestis yra indeksuojamas (CPK 82 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį skaičiuoti pagal turtinį ir neturtinį reikalavimus, t. y. turtinį reikalavimą (po 1 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui) skaičiuoti atskirai ir įvertinti 60 Eur suma (po 30 Eur už vieną reikalavimą priteisti 1 000 Eur); neturtinį reikalavimą dėl garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos (ieškinyje išskirtų devynių teiginių) paneigimo išskaidyti į devynis atskirtus neturtinius reikalavimus ir vertinti po 152 Eur kiekvieną jų. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje mokėtiną žyminį mokestį už visus ieškinio reikalavimus sudarė iš viso 1 428 Eur suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje nėra išreikštas prašymas procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, netaikė CPK 80 straipsnio 7 dalies ir mokėtino žyminio mokesčio nesumažino iki 75 procentų nuo nustatytos 1 428 Eur sumos. Ieškovams su ieškiniu nepateikus duomenų nei apie tai, jog jie negauna jokių nuolatinių pajamų, nei apie faktinę turtinę padėtį, prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas atmetė.
17. Apeliantai atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl mokėtino byloje žyminio mokesčio dydžio nesutinka ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju už ieškinį byloje mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2 000 Eur turtinio reikalavimo ir vieno neturtinio reikalavimo, be to, turi būti taikoma CPK 80 straipsnio 7 dalis ir žyminis mokestis sumažintas iki 75 procentų nuo apskaičiuotos sumos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
18. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai pareiškiami keli savarankiški reikalavimai, iš kurių kai kurie yra turtinio, o kai kurie – neturtinio pobūdžio, analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobūdis ir atskirai nustatomas žyminis mokestis už kiekvieną reikalavimą. Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigais ir ieškovui, patenkinus tokį reikalavimą, būtų priteisiama arba tokia suma pinigų, arba tokios vertės turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-365/2008).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo, prašydami paneigti jų garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją ir kiekvienam sumokėti po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, nurodytais šios nutarties 19 punkte, pasirinko du iš trijų galimų asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdų, todėl už kiekvieną iš jų atskirai skaičiuotinas byloje mokėtino žyminio mokesčio dydis. Nors ieškinyje yra nurodomi devyni neteisingi ir, anot ieškovų, jų garbę ir orumą žeminantys teiginiai, kuriuos prašoma paneigti, tačiau tai yra laikoma vienu neturtiniu reikalavimu, o ne devyniais atskirais, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl už šį neturtinį reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį sudaro 152 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis).
21. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
23. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui ieškinys yra pateiktas per LITEKO VEP posistemį, ieškinyje ieškovai buvo nurodę, kad pageidauja procesinius dokumentus gauti į ieškovo elektroninį paštą, tačiau įvertinus teisinį reglamentavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 21–23 punktuose, elektroninis paštas nelaikytinas CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodytomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nesumažino mokėtino žyminio mokesčio 25 proc. dalimi, nes ieškovai nebuvo pilnai įvykdę CPK 80 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Vis dėlto atskirajame skunde ieškovai jau yra nurodę, jog pageidauja procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšio priemonėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienai skaičiuojant byloje už ieškinio reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį yra pagrindas taikyti ir CPK 80 straipsnio 7 dalį.
25. Skundžiamos nutarties priėmimo metu vartojimo kainų indeksas buvo 152. Taigi, už neturtinį reikalavimą, kai ieškinys pateikiamas per LITEKO VEP posistemį ir išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis, o už reikalavimus priteisti kiekvienam iš ieškovų po 1 000 Eur neturtinės žalos mokėtinas 45 Eur (22,50 Eur + 22,50 Eur) dydžio žyminis mokestis, todėl šioje byloje ieškovai iš viso turėtų sumokėti 159 Eur žyminio mokesčio, o yra sumokėję 159,88 Eur. Kadangi žyminio mokesčio yra sumokėta pakankamai, o ir apeliantai atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl nutarties dalies, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo taikyti CPK 80 straipsnio 7 dalies nuostatų, tačiau netinkamai apskaičiavo byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimamos nutarties metu nebėra pagrindo netaikyti CPK 80 straipsnio 7 dalies nuostatų ir vertinti ieškovų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygų egzistavimo bei apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai skundžiama nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.