Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vlantana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr.2-1900-28/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vlantana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Eurospektras“ dėl juridinio asmens gero vardo ir dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Šio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei mokėjimo atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo pateiktu jo ieškinio reikalavimų vertinimu – teismas nurodė, jog ieškinyje yra trys neturtiniai bei vienas turtinis reikalavimas ir pagal tai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, o apeliantas teigia, jog ieškinyje keliamas vienas neturtinis reikalavimas. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti išsiaiškinta, kiek ir kokio pobūdžio reikalavimų yra pateikta ieškinyje.

Tokiu atveju, kai pareiškiami keli savarankiški reikalavimai, iš kurių kai kurie yra turtinio, o kai kurie – neturtinio pobūdžio, analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobūdis ir atskirai nustatomas žyminis mokestis už kiekvieną reikalavimą. Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigais ir ieškovui, patenkinus tokį reikalavimą, būtų priteisiama arba tokia suma pinigų, arba tokios vertės turtas. Šiuo atveju apeliantas ieškinyje išdėstė tokius reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovas, kaip tinklapio www.cargo.lt valdytojas, nuo 2007 m. gruodžio 15 d. patalpindamas šio tinklapio rubrikose ,,juodasis sąrašas“ bei ,,nesąžiningi vežėjai“ pareiškėjo vardą, žemino pareiškėjo dalykinę reputaciją ir suformavo neigiamą nuomone apie pareiškėjo bendrovę; 2) pripažinti, jog minėtame tinklapyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir yra klaidinanti reklama; 3) nutraukti atsakovo veiklą bei uždaryti minėtą tinklapį; 4) priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš šių reikalavimų turinio, pirmais trim reikalavimais prašoma pripažinti tam tikras aplinkybes, tai yra, jog atsakovo veiksmai pažemino apelianto dalykinę reputaciją ir suformavo neigiamą nuomonę apie jį, jog atsakovo paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Taip pat prašoma nutraukti tam tikrus atsakovo veiksmus. Taigi šie reikalavimai savo esme yra neturtinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už juos turi būti mokamas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytas 100 Lt dydžio žyminis mokestis, taikant CPK 82 straipsnyje nurodytą indeksaciją.

Atmestinas apelianto argumentas, jog iš esmės yra pareikštas vienas reikalavimas – apginti juridinio asmens gerą vardą ir dalykinę reputaciją, o ieškinyje išdėstyti minėti reikalavimai tik dėl to, jog šį vieną reikalavimą galima apginti tik palaipsniui, tai yra pripažįstant atsakovo paskleistą informaciją žeminančia pareiškėjo gerą vardą ir pažeidžiančia jo dalykinę reputaciją, po to pripažįstant atsakovo paskleistą informaciją neatitinkančia tikrovės ir klaidinančia reklama ir galiausiai nutraukiant atsakovo veiklą ir uždarant tinklapį. Kaip žinoma, vienas iš būtinų ieškinio elementų yra ieškinio dalykas – tai yra ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio patenkinimo atveju, toks reikalavimas turės būti įvykdytas, todėl akivaizdu, jog reikalavimai turi būti formuluojami aiškiai bei konkrečiai (CPK 135 str.). Dėl to toks apelianto nurodytas reikalavimas, kaip ,,apginti juridinio asmens gerą vardą ir dalykinę reputaciją“, negali būti laikomas tinkamu ieškinio reikalavimu dėl savo neapibrėžtumo, nes iš tokios reikalavimo formuluotės nėra aišku, kokių priemonių ieškovas prašo imtis, jog būtų apgintas jo geras vardas ir pan. Toks teiginys gerai atspindi bendrą ieškiniu siekiamą tikslą, tačiau ieškinio dalykas susideda iš konkrečių minėtų reikalavimų, kurie ir yra apmokestinami žyminiu mokesčiu.

Ketvirtu ieškinyje suformuluotu reikalavimu apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors šio reikalavimo pagrindas, tai yra atsiradusi neturtinė žala, kildinamas iš neturtinio pobūdžio reikalavimo – gero vardo bei dalykinės reputacijos pažeidimo, tačiau prašoma priteisti pinigų sumą, kurios, ieškinio patenkinimo atveju, apeliantas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo. Taigi šio reikalavimo patenkinimo atveju apeliantas įgytų realų ir konkrečiai apibrėžiamą pinigų kiekį. Dėl to pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pagrįstai laikė turtiniu ir nustatė už jį mokėtiną žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.