Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ ieškinį atsakovėms J. S. ir I. R. dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir priežiūros (eksploatavimo) paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.2. Atsakovės J. S. pateikta informacija dėl civilinės bylos, užvestos pareikšto ieškinio pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu pagrindu, kurioje ieškovė įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neturi įtakos išnagrinėtai bylai, kurioje priimtas pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas.

9.3. Atsakovės J. S. apeliacinio skundo motyvas, jog ši rengia dokumentus kreipimuisi į teismą dėl ieškovės vykdomos nusikalstamos veikos yra atmestinas, negalint vertinti ateityje vyksiančio aplinkybės ar fakto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-2600 „Dėl UAB ,,Fabeta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, pratęsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, pagrindu teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra atsakovėms nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Dėl naujų įrodymu prijungimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas gali priimti įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako tai padaryti arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17. Esminė aplinkybė, kuria remiasi atsakovė J. S., motyvuodama prašymą prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37691-872/2018, t. y. 2017 m. spalio 31 d. mokamąjį pranešimą, 2017 m. lapkričio 30 d. mokamąjį pranešimą, 2017 m. gruodžio 31 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. vasario 28 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. kovo 31 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. balandžio 30 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. gegužės 31 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. birželio 30 d. mokamąjį pranešimą, 2018 m. liepos 31 d. mokamąjį pranešimą, atsakovės J. S. 2018 m. sausio 15 d. pareiškimą ieškovei, ieškovės 2018 m. sausio 19 d. atsakymą į atsakovės J. S. 2018 m. sausio 15 d. pareiškimą Nr. 9-25, apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2018 m. gruodžio 6 d. pardavimo pasiūlymą Nr. 03RP00169284, 2018 m. rugpjūčio 27 d. apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio, ieškovės 2018 m. spalio 19 d. informacinį pranešimą, paslaugų teikimo sutarties pavyzdinę formą, yra jos teisinių žinių neturėjimas, dėl kurio ji, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio nepagrįstumo ir juos pagrindžiančių įrodymų anksčiau. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė J. S. 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti terminą apeliaciniam skundui pareikšti iki to laiko, kol jai bus paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, į kurį ji turi teisę ir, kaip objektyvios galimybės įgyvendinti minėtą teisę įrodymą, pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3859-19713 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-22465-946/2018 dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Taigi, minėtų rašytinių įrodymų kontekste, galima daryti išvadą, jog atsakovė J. S. žinojo apie galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl jos atžvilgiu iškeltos civilinės bylos dėl skolos priteisimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, tačiau ja nepasinaudojo, nuspręsdama bylos nagrinėjimo metu pati savo interesus asmeniškai atstovauti tiek rengiant procesinius dokumentus, šiuo atveju, atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tiek ir dalyvaujant žodiniame bylos nagrinėjime 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje. Manytina, jog atsakovė J. S., elgdamasi atitinkamu būdu, suvokė savo atliekamų veiksmų prasmę, prisiimdama iš to kylančias teisines pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės J. S. argumentas, kad ji pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujama advokato, todėl, neturėdama teisinio išsilavinimo, nepateikė rašytinių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų anksčiau, atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad proceso šalies sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, laikantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų reikalavimų, negali būti vertinamas jos naudai priimant apeliacinėje instancijoje rašytinius įrodymus, kurie, pasinaudojus teise į teisminę gynybą ir valstybės garantuotą teisinę pagalbą, galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme (CPK 5, 20 straipsniai).

18. Atskirai pasisakytina dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. gruodžio 13 d. išrašo iš medicininių dokumentų, kurio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37691-872/2018 nespręstas, jo dėl objektyvių priežasčių kartu su 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu negalėjus pateikti. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas gali priimti įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, jeigu toks įrodymas, be kita ko, yra susijęs su sprendžiamu šalių ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Teismo vertinimu, pareigą pagrįsti aplinkybę, kad įrodymų, reikšmingų sprendžiant šalių ginčą, pateikimo būtinybė iškilo vėliau, turi juos pateikianti šalis, šiuo atveju, atsakovė J. S.. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė J. S. nurodžiusi, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. gruodžio 13 d. išrašą iš medicininių dokumentų ji gavo priėmus skundžiamą sprendimą byloje, todėl būtinybė jį pateikti iškilo vėliau. Teismas pažymi, jog deklaratyvaus pobūdžio argumentų nurodymas negali būti vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos tinkamas įvykdymas, pagrindžiant įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytu atveju atsakovė J. S. ne tik kad nepaaiškina, kokias faktines aplinkybes, susijusias su ginču, kilusiu tarp šalių, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. gruodžio 13 d. išrašas iš medicininių dokumentų pagrindžia, kaip teisingai nurodė ieškovė, tačiau ir remiasi duomenimis, prieštaraujančiais bylos medžiagai, teigiant, kad jis gautas priėmus skundžiamą sprendimą byloje, kai pagal dokumento sudarymo datą matyti, kad jis parengtas 2018 m. gruodžio 13 d., kai tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas tik 2018 m. gruodžio 19 d. Taigi, atsakovei J. S. nenurodžius kaip VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. gruodžio 13 d. išrašas iš medicininių dokumentų yra susijęs su šios bylos ginčo objektu, kuriam pagrįsti būtinybė būtų kilusi apeliacinės instancijos teisme, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. gruodžio 13 d. išrašą iš medicininių dokumentų atsisakytina priimti.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas

10. Kaip byloje buvo nustatyta, atsakovėms, esančioms buto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkėmis, už paskaičiuotą 452,44 Eur užmokestį laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo suteiktos administravimo, eksploatavimo, bendrų patalpų valymo, bendrų patalpų valymo, buitinių atliekų išvežimo, lifto techninės priežiūros, šiukšlių šalintuvų priežiūros, objektų atnaujinimo darbų paslaugos.

11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Administratorius vykdo funkcijas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4, 5 punktuose.

12. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodžiusi, kad įmokas, už savo darbuotojų suteiktas paslaugas, apskaičiuoja vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintais tarifais ir metodikomis pagal faktines išlaidas; kitų paslaugų (liftų priežiūros, buitinių atliekų išvežimo, kt.) kainas – pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis; daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios nuosavybės objektų administravimo mokestį – pagal Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą metodiką (mokesčio dydis – 0,043 Eur/m²); šildymo sistemos eksploatavimo ir priežiūros išlaidas skirsto butų savininkams proporcingai daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų plotui, o už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą taiko 0,066 Eur/m² mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 sprendimu Nr. 1-1983 ,,Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“; mokestį už buitinių atliekų išvežimą apskaičiuoja pagal Vilniaus miesto tarybos 2016 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 1-444 ,,Dėl atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių tvirtinimo“, paskirstant butų savininkams proporcingai buto plotui faktines išlaidas, patirtas atliekų vežėjo suteiktas paslaugas pagal atliekų surinkimo ir apmokėjimo sutartis; laiptinės valymo, šiukšlių dalintuvų ir konteinerių priežiūros išlaidas apskaičiuoja pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 20 sprendimu Nr. 520 patvirtintą metodiką, kurių dydžiui įtakos turi valymo dažnumas, būdas, pasirinktų valymo priemonių ir įrankių kainos, nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydis ir kt., paskirstant jas butų savininkams proporcingai buto plotui; mokestis už pastato nuolatinės techninės priežiūros ir smulkaus remonto darbus apskaičiuojamas namo priežiūros išlaidas padalinant iš bendro namo ploto ir padauginant iš buto ploto, tarifas – 0,0626 Eur/m². Nagrinėjamu atveju atsakovė J. S., pareikšdama apeliacinį skundą, nesutinka mokėti už laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. susidariusį 452,44 Eur įsiskolinimą dėl suteiktų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugų, apskaičiuotų vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais, motyvuodama tuo, kad paštu pateiktuose pranešimuose apie mokėtinas sumas, yra neatitikimų lyginant su kitais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis. Kitaip tariant, atsakovė J. S. iškelia klausimą dėl faktinių ieškovės išlaidų, patirtų teikiant bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, dydžio pagrįstumo skolos susidarymo laikotarpiu.

13. Apeliaciniame skunde pateikti šie kvestionuotinų paslaugų pavyzdžiai: 2018 m. birželio 6 d. buvo sumontuoti 48 šviestuvai su judesio davikliais, nors iš tiesų įrengti tik 44 šviestuvai, kurių darbų kaina – 1 288,44 Eur, nepaisant to, kad balsavimas pagal ieškovės duomenis dėl tų šviestuvų reikalingumo įvyko 2018 m. birželio 28 d., kai šviestuvai jau buvo pakabinti; tokių šviestuvų kaina perkant nuo 40 iki 80 vienetų yra ženkliai mažesnė – apie 10,50 Eur su PVM už vienetą; apie hidraulinio balansavimo ventilių įrengimo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbų poreikį namo gyventojai nebuvo informuoti, balsavimas neįvyko, tačiau vis tiek buvo bandoma pradėti juos montuoti, todėl iškviesta policija (pranešimas užregistruotas 2018 m. gruodžio 8 d., pareigūnė M. D. ROIK (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje atsakovė J. S. nurodė, kad tokių paslaugų yra ir daugiau, tačiau įvardyti jų konkrečiai negalėjo.

14. Teismas pažymi, jog visų pirma bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų teisėtumas negali būti grindžiamas šviestuvų ,,Sens ST78-5 2X40W E27“ pardavimo pasiūlymu, gautu iš AB ,,Kesko Senukai Lithuania“ ,,Sens ST78-5 2X40W E27“, nustatant jų kainą. Ieškovė, vykdydama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimą, yra laisva rinktis sutarties kontrahentą, su kuriuo sudaromas sandoris dėl šviestuvų ar kitų prekių pirkimo-pardavimo, todėl atsakovės argumentas, kad jie AB ,,Kesko Senukai Lithuania“ kainuoja ženkliai mažiau lyginant su įsigytais iš UAB ,,EPTC“, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl balsavimo pakeisti šviestuvus datos, kuris, anot atsakovės J. S., vyko 2018 m. birželio 28 d., ieškovė nesutiko, paaiškindama, jog jis buvo organizuotas ir įvyko 2018 m. balandžio mėnesį. Esant byloje prieštaringoms aplinkybėms, kuriomis remiasi šalys, nepagrįsdamos jų atitinkamais rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui, skelbimu dėl organizuojamo balsavimo datos, balsavimo rezultatų ataskaita, ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Sprendžiant dėl hidraulinio balansavimo ventilių įrengimo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovės J. S. buvo nurodyta, kad apie darbų poreikį namo gyventojai neinformuoti, balsavimas nevyko, tačiau nepaisant to bandant juos montuoti, iškviesta policija (pranešimas užregistruotas 2018 m. gruodžio 8 d., pareigūnė M. D. ROIK (duomenys neskelbtini)). Balansavimo ventiliai name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepradėti montuoti negavus butų savininkų pritarimo. Ieškovė dėl atsakovės J. S. teiginių pagrįstumo pasisakė, kad balsavimas dėl balansinių ventilių įrengimo šildymo ir karšto vandens sistemose vykdytas 2018 metais, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 342 punkto nuostatą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D-1-595/1-201 patvirtintų „Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų“ 4.1 punkto reikalavimus, jo metu balansinių ventilių įrengimui šildymo ir karšto vandens sistemose nepritarta, todėl jie nepradėti montuoti, o teiginiai dėl iškviestos policijos išgalvoti. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), atsakovė J. S. privalėjo įrodyti, kad ieškovė bandė neteisėtai įrengti balansinius ventilius šildymo ir karšto vandens sistemose, todėl jai buvo iškviesta policija, pavyzdžiui, pridėdama į bylą atliekamų darbų fotofiksacijas, pranešimo, surašyto policijos pareigūno, patvirtintą kopiją, o atsakovė, kad 2018 metais vykdyto balsavimo dėl balansinių ventilių įrengimo šildymo ir karšto vandens sistemose metu negautas butų savininkų pritarimas darbams atlikti, todėl jo neturint, montavimo darbai nepradėti, šią aplinkybę pagrindžiant 2018 metais vykdyto balsavimo dėl balansinių ventilių įrengimo šildymo ir karšto vandens sistemose ataskaita. Nesant byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės J. S. teiginį dėl vykdytų neteisėtų balansinių ventilių šildymo ir karšto vandens sistemose įrengimo darbų, o ieškovės atsikirtimą į atsakovės J. S. teiginį, kad 2018 metais vykdyto balsavimo dėl balansinių ventilių įrengimo šildymo ir karšto vandens sistemose metu negautas butų savininkų pritarimas darbams atlikti, negalima spręsti esant įrodytą jų pagrįstumą.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog ieškovė savo kaip administratorės funkcijas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. vykdė teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi, nesant tai paneigiančių įrodymų, todėl turi teisę į 452,44 Eur atlyginimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.5 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas turi sumokėti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovėms nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės administruojami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalis būtų apskaityti kaip tenkinantys tik dalies namo patalpų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Ieškovės apskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, bendrų patalpų valymą, buitinių atliekų išvežimą, lifto techninę priežiūrą, šiukšlių šalintuvų priežiūrą, atnaujinimo darbus yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, atnaujinimu, bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimu, higienos palaikymu bei kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimu.

16. Įvertinęs nurodytas priežastis, teismas atmeta atsakovės J. S. apeliacinio skundo argumentą, kad dėl to, jog tarp jos ir ieškovės nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl administravimo paslaugų gavimo, ji, individualiai neaptarusi mokesčių dydžio, neprivalo apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugų. Teismas pažymi, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nepriklausomai nuo to, ar šalys yra sudariusios rašytinę sutartį, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-515/2009). Taigi, ieškovei suteikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra atsakovėms priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, nurodytas į bylą pateiktame bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sąraše, teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė J. S. nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nekokybiškai, konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti patirtų 452,44 Eur išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., o atsakovės – pareigą jas apmokėti (CK 4.82 straipsniai 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

17. Įvertinus byloje nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kadangi atsakovės J. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

20. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-37691-872/2018 nepakeistą.