Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei UAB „Metaloidas“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Sutartyje yra nurodyta, jog detaliųjų archeologinių tyrimų plotas 173 kv. m. Atsakovei pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 01/2025 ir 01-13 įvykdytų darbų ataskaitoje nurodyta, kad detaliųjų archeologinių tyrimų perkasoje Nr. 1-5 ištirtas 126,5 kv. m. plotas ir šią sąskaitą-faktūra atsakovas apmokėjo, pretenzijų nereiškė, todėl likusioje perkasoje Nr. 6, už kurią atsakovė nėra atsiskaičiusi, likęs ištirti plotas sudarė 46,5 kv. m. UAB „Vilniaus Town Group“ nukasė gruntą archeologinių žvalgymu metu, po ko likę darbai buvo atlikti paties ieškovo. 2025-02-07 Kultūros paveldo departamentas patvirtino (duomenys neskelbtini) atliktų archeologinių tyrimų pažymą, kurioje nurodyta, kad tyrimai buvo atlikti 173 kv. m. plote, kaip ir buvo sutarta tarp ieškovo ir atsakovo. Bendras perkasos Nr. 6 plotas yra 46,5 kv. m.

4. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Vilnius Town Group“ ekskavatorius objekte dirbo archeologui atliekant žvalgymus. Pagal susitarimą buvo nuimamas viršutinis grunto sluoksnis nuo 0,9 iki 1,5 m. gylio, o nukastas gruntas išvežamas. Nei vienoje perkasoje nebuvo prašoma atlikti giluminio kasimo. Vienoje perkasoje buvo rastas grindinys, todėl darbai buvo nutraukti. Po kiek laiko toje vietoje archeologiniai žvalgymai buvo pratęsti ir nukastas gruntas. Žvalgymų metu buvo nukastas kultūrinis sluoksnis. Po juo esantis vienalytis sluoksnis kasamas ekskavatoriumi nebuvo. Liudytojo teigimu, į 2025-01 mėn. aktą buvo įtraukti grunto kasimo darbai ekskavatoriumi toje sklypo dalyje, kuri buvo likusi neišžvalgyta, dėl to, kad joje buvo rastas grindinys. Visur kitur teritorija jau buvo detaliai išžvalgyta. Užsakovui (UAB „Metaloidas“) pageidaujant buvo išrašomos sąskaitos ekskavatoriaus nuomai, kai reikėdavo atlikti tam tikrus pakasinėjimus, tuo metu intensyvūs kasimo ir grunto išvežimo darbai nebuvo vykdomi. Kasimo darbai vertinami pagal iškastus kubinius metrus grunto, tai yra sutariamas 1 kub. m. įkainis ir per darbo valandas siekiam išvežti kuo didesnį kiekį grunto, kas apsimokėtų, o kai vykdomi nedideli pakasinėjimai, kai iškasama 10 – 20 kub. m., tokiu atveju skaičiuojama kaip mechanizmo nuoma, nes nėra didelio kiekio, o technika ir ją aptarnaujantis operatorius yra užimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Teismas klaidingai įvertino liudytojo R. M. parodymus. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, liudytojas R. M. patvirtino, kad jo vadovaujamos įmonės ekskavatorininkas objekte atliko papildomus grunto kasimo darbus (ieškovo prašymu) būtent ieškovo vykdomų detaliųjų archeologinių tyrimų, o ne archeologinių žvalgymų metu. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas - UAB „Vilnius Town Group“ Atliktų darbų aktas, kurio 2-oje pozicijoje nurodyta: Grunto kasimo darbai ekskavatoriumi, archeologinių tyrinėjimu zonoje, archeologo prašymu (kasimo zonos plotas apie 20 kv. m.). Jeigu šiame akte nurodyti mechanizuoto kasimo darbai perkasoje Nr. 6 būtų atliekami ieškovo vykdomų archeologinių žvalgymų, o ne detaliųjų archeologinių tyrimų metu, tai tokie darbai nebūtų vertinami kaip papildomi ir į Atliktų darbų aktą nebūtų įtraukiami. Papildomi mechanizuoto kasimo darbai Sutarties kontekste reiškia būtent darbus, kurie yra atliekami ne archeologinių žvalgymų metu, o papildomai, šiuo ginčo atveju – ieškovui atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus. Taigi pirmosios instancijos teismo daroma išvada, jog liudytojas R. M. patvirtino, kad su architekto priežiūra ekskavatorius buvo naudojamas atliekant tik archeologinius žvalgymus, t. y. nuimant viršutinį archeologiškai nevertingą gruntą, tuo tarpu archeologiškai vertingas – vienalytis sluoksnis – ekskavatoriumi kasamas nebuvo, yra nepagrįsta, padaryta neteisingai įvertinus liudytojo duotų paaiškinimų turinį, juos netinkamai vertinant kartu su Atliktų darbų akto 2-ojoje pozicijoje nurodytų papildomų darbų turiniu. Šio liudytojo parodymai taip pat paneigia ir sprendime teismo daroma išvada, jog net jei objekte UAB „Vilnius Town Group“ ekskavatoriumi kažkuriame etape ir buvo vykdomi papildomi grunto kasimo darbai, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad jie buvo atlikti būtent perkasoje Nr. 6, 2025 m. sausio 16-18 dienomis, atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus.

17. Teismas nepagrįstai ieškovo pateiktą 2025-01-20 atliktų darbų ataskaitą, fotonuotraukas, vertino kaip įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas tinkamai įvykdė šalių 2024-10-22 sudarytą sutartį. Šių įrodymų turinys tik patvirtina, kad Sutartyje numatyti darbai (archeologiniai žvalgymai ir detalieji tyrimai) apskritai buvo atlikti (dėl to ginčo nėra), tačiau šie įrodymai (jų turinys) nepatvirtina, kad ieškovas detaliuosius archeologinius tyrimus visame perkasos Nr. 6 plote atliko būtent pats, t. y. rankiniu, o ne mechanizuotu grunto kasimo būdu, pasitelkus trečiuosius asmenis.

18. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pozicija yra nenuosekli. Tai, kad atsakovė pretenzijų dėl Sutarties vykdymo ar sąskaitoje nurodytų duomenų nepareiškė Sutarties vykdymo metu ar iškart gavusi PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 02/2025, atliktų darbų aktą, nerodo, jog atsakovė neturėjo pagrindo abejoti atliktų darbų apimtimi. Atsakovės pretenzijos dėl tariamo kiekių neatitikimo buvo pareikštos 2025-02-19 ne dėl to, kad ieškovas pareikalavo apmokėti sąskaitas, o dėl to, kad atsakovė, prieš reikšdama ieškovui pretenzijas, turėjo įsitikinti gautų iš UAB „Vilnius Town Group“ duomenų apie jų atliktus papildomus darbus teisingumu. Ieškovas nei darbų atlikimo metu, nei juos atlikęs, neinformavo atsakovės apie tai, kad dalį detaliųjų archeologinių tyrimų perkasoje Nr. 6 jis atliko ne pats, o pasitelkęs trečiuosius asmenis. Kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu) atsakovė reiškė pretenzijas ieškovui dėl (ne)atliktų pagal Sutartį darbų, buvo prašoma ieškovo patikslinti detaliųjų archeologinių tyrimų plotą. Nei Sutartis, nei įstatymai nenumato kokio nors naikinamojo termino tokio pobūdžio pretenzijoms reikšti.

19. Ieškovas yra atlikęs detaliuosius archeologinius tyrimus ne 46,5 kv. m. plote, o 26,5 kv. m. plote, t. y. 20 kv. m. mažesniame plote. Tokiu atveju, ieškovo reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, ieškovas pagrįstai gali reikalauti iš atsakovės pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą tik 3490,85 Eur sumą (5668,85 Eur–2178,00 Eur). Pagal atlygintinų paslaugų sutartį paslaugos gavėjas turi prievolę atsiskaityti su paslaugos teikėju tik už jo realiai ir tinkamai atliktas paslaugas.

20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo objektyvus, iš esmės pažeidė bendrąsias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 177 str., 178 str.).

24. Pirmos instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl atlikto darbų ploto taip pat rėmėsi ir oficialiu dokumentu – Kultūros paveldo departamento pažyma, kuri patvirtina darbų užbaigimą ir apimtį. Pažymoje konstatuojamas tyrimų atlikimas konkrečiame projekte konkrečiame plote. Jei dalies ploto detaliųjų tyrimų nebūtų atlikęs ieškovas arba jie būtų atlikti netinkamu būdu, pažyma nebūtų pasirašyta. Tik atestuotas archeologas gavęs archeologinių tyrimų leidimą atitinkamiems darbams (bei jų kiekiui) iš Kultūros paveldo departamento gali atlikti archeologinius tyrimus, todėl be ieškovo sklype (duomenys neskelbtini), niekas daugiau tokios teisės neturėjo.

25. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pozicija buvo nenuosekli. Atsakovė be jokių pretenzijų apmokėjo 2025-01-13 PVM sąskaitą Nr. 01/2025 už 126,5 m² detaliųjų tyrimų perkasose Nr. 1–5 ir nereiškė jokių pastabų dėl metodikos, įkainių ar darbų apimties. Tik gavusi raginimą apmokėti 2025-01-20 sąskaitą, praėjus beveik mėnesiui, 2025-02-19 Atsakovė pareiškė „kiekių neatitikimą“, nors iki tol – net ir pasirašius UAB „Vilnius Town Group“ aktą 2025-01-30 – jokių pretenzijų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

28. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl fakto kokios apimties darbus atliko ieškovas perkasoje Nr. 6 atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus ir dėl reikalavimo apmokėti už šiuos darbus dydžio. Ieškovas teigia, kad atsakovas yra atlikęs detaliuosius archeologinius tyrimus perkasoje Nr. 6 ne 46,5 kv. m. plote, o 26,5 kv. m. plote, t. y. 20 kv. m. mažesniame plote.

29. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie tarp šalių sudarytos sutarties turinį, šalių įsipareigojimus, šios sutarties teisinį kvalifikavimą, todėl šios aplinkybės nekartojamos, laikomos nustatytomis.

30. Byloje nustatyta, kad vykdant sutartį ekskavatorius perkasoje Nr. 6 galėjo būti naudojamas atliekant archeologiniams žvalgymams, tuo tarpu detaliuosius archeologinius tyrimus turėjo atlikti pats ieškovas ir tik už tokias paslaugas jam sutartyje numatytas apmokėjimas, kurio reikalauja ieškinyje ieškovas.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

32. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet įrodymų visumą, tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvadomis.

34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo parodymus. Pažymėtina, kad, po paslaugų suteikimo, retrospektyviai nustatyti objektyviai kokiu būdu (mechaniniu ar rankiniu būdu) buvo suteiktos paslaugos, nėra galimybės, todėl šiuo atveju nėra galimybės pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių. Apeliantas pagrįstai teigia, kad rašytinuose įrodymuose nėra vienareikšmiai užfiksuota kokiu būdu ieškovas atliko detaliuosius archeologinius tyrimus visame perkasos Nr. 6 plote, t. y. rankiniu ar mechanizuotu grunto kasimo būdu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingus faktus, pagrįstai nesirėmė vien liudytojo parodymais, bet vertino įrodymų visumą (darbų priėmimo aktą, nuotraukas, darbų eigą perkasoje Nr. 6, taip pat oficialų rašytinį įrodymą - Kultūros paveldo departamento pažymą, susijusi su projekto užbaigimu, kuri patvirtina reikiamų tyrimų atlikimą vykdant projektą).

35. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, liudytojas R. M. pavirtino, jog ekskavatorius po grunto kasimo darbų sausio 15 d. buvo išgabentas iš objekto. Ieškovo į bylą pateiktose fotonuotraukose, matyti, jog detalieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami sausio 16-18 d., po to, kai sausio 15 d. buvo nukastas archeologiniu požiūriu nevertingas sluoksnis. Dėl to nėra pagrindo vertinti liudytojų parodymus, kaip patvirtinančius, jog ekskavatorius kasė gruntą būtent detaliųjų archeologinių tyrimų metu. UAB „Vilnius Town Group“ atliktų darbų akte nėra konkretizuota kurioje konkrečioje archeologinių tyrinėjimu zonoje vyko grunto kasimo darbai. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino liudytojo parodymus, tačiau pats apeliantas grindžia savo argumentus tik ištrauka iš visų liudytojo parodymų.

36. Tuo atveju, jei atsakovui buvo reikšminga aplinkybė kokiu būdu, kokia apimtimi jam teikiamos paslaugos, jis, kaip suinteresuota rūpestinga sutarties šalis, turėjo bendradarbiauti su ieškovu ir šią aplinkybę laiku tikrinti, paslaugų teikimo metu domėtis kokiu tikslu naudojamas ekskavatorius, nedelsiant reikšti pretenzijas dėl detaliųjų archeologinių tyrimų atlikimo. Tuo tarpu atsakovas šias abejones iškėlė tik 2025-02-19, kai ieškovas pareikalavo apmokėti sąskaitas. Nors, kaip teigia apeliantas, nebuvo nustatyta termino pretenzijai pareikšti, tačiau toks atsakovo elgesys papildomai rodo atsakovo pozicijos nepagrįstumą. Bylos duomenimis atsakovas apmokėjo už 126,5 m² (perkasos Nr. 1–5) darbus ir nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo patvirtinimo ar paaiškinimų kokiu būdu ir apimtimi buvo atlikti šie darbai.

37. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija ir jo pateiktais įrodymais, nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją ir jo pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę šioje byloje.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

42. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas vertina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl yra priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Metaloidas“ ieškovo V. M. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.