Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovui advokatui Andrejui Novikovui, atsakovui J. T., atsakovo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį J. T. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo bei atsakovo J. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl bendravimu su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės V. T. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui, kuriuo ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16113-859/2014 (toliau – Sprendimas) priteistą 600 Lt išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo šalių dukros M. T. išlaikymui po 311,50 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 d., dukros gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę bei atsakovo priešieškinį ieškovei, kuriuo jis prašė papildyti Sprendimu patvirtintos šalių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą dėl atsakovo ir dukros bendravimo, nustatant konkrečią priešieškinyje nurodomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei 5 metai, pasikeitė kainų lygis, infliacijos lygis, pabrango pragyvenimas, dukra paaugo, didėjo jos poreikiai ir išlaidos jai. Teigė, kad atsakovo finansinė padėtis yra pagerėjusi, nes augo atlyginimai. Atsakovui netenka kasdienė dukros priežiūra, ieškovei reikia vienai vežti dukrą pas gydytojus, atsiprašinėti iš darbo, imti nedarbingumą ir pan. Teikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikių tenkinimui, įvertinus valstybės mokamą išmoką, reikalinga 623 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina pusė šios sumos. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. spalio 12 d. ieškovė yra sudariusi buto nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 350 Eur buto nuomos mokestį bei komunalines išlaidas už buto išlaikymą, komunalinės išlaidos sudaro apie 100 Eur per mėnesį. Dukra lanko pramoginius šokius (kuriems reikalinga papildomi drabužiai), karate būrelį (kainuoja kimono). Taigi, išlaidos dukrai nėra tik minimalios. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur gaunamos pajamos vidutiniškai yra 900 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad nustatant išlaikymą negali būti ribojamasi minimalių poreikių tenkinimu, asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir priimdami sprendimą susilaukti vaikų jie prisiima atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės ir teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Ieškinį grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Pažymėjo, kad turi būti nustatytos reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti išlaikymo dydį. Teigė, kad atsakovės pateikta vaiko poreikių lentelė nėra pagrįsta įrodymais, taip pat ieškovė neįrodė būtinybės nuomotis butą. Atsakovo žiniomis, ieškovė gyvena savo tėvams priklausiančiame trijų aukštų name, ji nepranešė jam apie savo adreso pasikeitimą, kaip reikalaujama Sprendime. Dėl išlaidų dukros maitinimui rėmėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“, su pakeitimais, kuriuo yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės ir kuriame nurodyta, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (2,46 Eur) iki 10,9 Lt ( 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561, su pakeitimais, kuriuo yra patvirtinti sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, nurodyta, kad jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatyta maitinimosi išlaidų norma yra 12-20 Lt ( 3,48-5,79 Eur) per parą. Apskaičiavo, kad dukros maitinimui reikalinga skirti vidutiniškai po 132,37 Eur per mėnesį, o ne 180 Eur, kaip nurodo ieškovė. Per didelės ieškovės nurodytos vaiko išlaidos telefonui, tokio amžiaus vaiko išlaidos turėtų būti minimalios, sudaryti apie 5-6 Eur per mėnesį. Taip pat per didelės išlaidos higienos prekėms, galėtų užtekti vidutiniškai 8 Eur per mėnesį. Sveikatos problemų dukra neturi, serga peršalimo ligomis šaltuoju metų laiku, vaistams tikrai nereikia 25 Eur per mėnesį, turėtų pakakti 100 Eur per metus iš viso. Taip pat ir kitos išlaidos (laisvalaikio, švenčių, kuro, kitos nenumatytos) yra per didelės. Pažymėjo, kad jo darbo užmokestis po Sprendimo priėmimo nei kiek nepadidėjo, jo sutuoktinė laukiasi kūdikio, taigi jo finansinė padėtis laikytina pablogėjusia. Procesinius dokumentus grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

Atsakovas teikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, jį grindė tuo, kad Sprendimu nėra nustatyta konkreti bendravimo tvarka, tarp jo ir dukros motinos kyla ginčų dėl bendravimo su vaiku. Prašė nustatyti tokią atsakovo (toliau – tėvas) ir dukros bendravimo tvarką: 1) Bendravimas savaitgaliais. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą penktadienį pasiimdamas dukrą iš jos motinos gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo pristatyti dukrą į dukros mamos (toliau – mama) gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute, mobiliuoju telefonu informuoti mamą ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su dukra pradžios; 2) Bendravimas per atostogas. Dukra per vasarą ne mažiau kaip 2 savaites atostogauja su tėvu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša mamai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis ją grąžina į jos gyvenamąją vietą. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaiku per vaiko atostogas pradžią ir pabaigą turi tėvas neporiniais metais, o poriniais metais pirmenybę pasirinkti turi mama. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku, Pareiškėjas privalo elektroniniu paštu informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; 3) Bendravimas per šventines dienas. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas dukra švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų dukros paėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų. Šv. Velykas neporiniais metais dukra švenčia su tėvu, poriniais metais – su motina. Neporiniais metais birželio 24-ą dieną iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (birželio 25–ą) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Poriniais metais liepos 6-ą dieną iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (liepos 7-ą) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais rugpjūčio 15-ą dieną, iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (rugpjūčio 16-ą dieną) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 4) Kitos bendravimo sąlygos. Tėvas turi teisę lankyti dukrą ugdymo įstaigoje, mokykloje, būreliuose, susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie dukros sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas. Šalys privalo vienas kitą informuoti apie dukros ligos atvejus. Šalys privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus (mobilaus telefono numerį, el. pašto adresą), nurodant pasikeitusius kontaktus. Sutarties Šalys įsipareigoja dorai auklėti nepilnametę dukrą, ją rūpintis, prižiūrėti, bendrauti, palaikyti ryšius, t. y. tinkamai realizuoti tėvų teises bei pareigas. Abu tėvai turi lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su dukra, dalyvauti ją auklėjant, šias teises tėvai įsipareigoja realizuoti taip, kad nepažeistų vaiko teisių ar teisėtų interesų. Kilus ginčui dėl bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos, jis spręstinas taikiai, nepavykus to padaryti bendru sutarimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo, dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo. įsipareigoja dorai auklėti nepilnametę dukrą, ją rūpintis, prižiūrėti, bendrauti, palaikyti ryšius, t. y. tinkamai realizuoti tėvų teises bei pareigas. Abu tėvai turi lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su dukra, dalyvauti ją auklėjant, šias teises tėvai įsipareigoja realizuoti taip, kad nepažeistų vaiko teisių ar teisėtų interesų; 5) Bendravimas gimtadienio metu. Tėvas turi teisę paimti dukrą savo gimtadienio dieną iš jos namų nuo 9.00 val. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18.00 val. Dukrai esant ugdymo įstaigoje, ją paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.); 6) Bendravimas savaitės dienomis. Tą savaitę, kai tėvas su dukra nebendrauja savaitgalį, tėvas turi teisę trečiadieniais dukrą paimti iš ugdymo įstaigos ir 19 val. ją parvežti į motinos namus; 7) Tėvų informavimo pareigos: tėvas apie planuojamus susitikimus su dukra, jos paėmimą dukros mamai praneša telefonu – skambindamas ar rašydamas žinutę, elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę. Informavimo terminai: paimant dukrą savaitgalį ar gimtadieniams švęsti – prieš 2 dienas, paimant dukrą metinių švenčių dienomis – prieš 2 savaites, paimant dukrą tėvo atostogų metu – prieš 2 savaites, paimant dukrą ugdymo įstaigų numatytų atostogų metu – prieš 1 savaitę. Mama įsipareigoja pranešti tėvui nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su dukra. Tėvas turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti mamą apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja atsakovo prašomai bendravimo tvarkai savaitgaliais, tačiau formuluotė turėtų būti pakeista ir papildyta: pirma, atsakovas turi pareigą, o ne teisę bendrauti su dukra savaitgaliais. Antra, atsakovui negalint bendrauti su dukra atitinkamą savaitgalį, bendravimo su dukra laikas perkeliamas kitam savaitgaliui. T. y. nebendravimo su dukra laikas nėra nurašomas (minusuojamas), o yra kaupiamas ir kompensuojamas susitikimais kitu laiku, kuris yra suderintas tarp šalių. Bendravimas gali vykti nebūtinai savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai, priešieškinio punktas dėl bendravimo trečiadieniais yra perteklinis. Trečia, vaikui būnant pas tėvą, jis privalo šeštadieniais nuvežti ir pasiimti dukrą iš plaukimo treniruočių. Ketvirta, vaikui būnant pas tėvą, jis privalo sekmadieniais 9 val. dukrą nuvežti į mišias bažnyčioje (Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia) ir po mišių ją pasiimti. Penkta, M. susirgus, ir dėl to atsakovui negalint bendrauti su dukra atitinkamą savaitgalį, bendravimo su dukra laikas perkeliamas kitam savaitgaliui. Atitinkamai turi būti papildytas punktas dėl atostogų. Pastebėjo, kad ieškovė yra katalikė, o atsakovas sentikis, šių konfesijų religijų švenčių šventimo laikas dažnai nesutampa, todėl nustatytina, kad visas katalikiškas šventes dukra švęstų su ieškove, o visas sentikių šventes – su atsakovu. Taip pat papildytina, kad šalys turi teisę vaiko gimimo dieną susitikti su vaiku, net jei tuo metu vaikas būna pas kitą tėvą iš anksto su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą.

Ieškovė ir atsakovas papildomai teikė teismui kasdienių poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškovė teigė, kad atsakovas neprisideda prie vaiko priežiūros, jai tenka visa dukros priežiūros našta. Atsakovo mokamų išlaikymo lėšų nepakanka, nes šalia kasdienių įprastinių poreikių, jai tenka mokėti už gyvenamojo būsto nuomą, po 370 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad ne visuomet turi galimybių atsiprašyti nuo darbo ir nuvežti dukrą į plaukimo treniruotes, paprastai veža 2 kartus, nors reikėtų lankyti 3 kartus per savaitę. Dukra lanko baseiną, karatė, robotikos būrelius, šios veiklos per mėnesį kainuoja atitinkamai 20 Eur, 30 Eur, 32 Eur, anksčiau baseinas buvo brangesnis, ji rado, kur pigiau. Jos pajamas sudaro apie 950-960 Eur dydžio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Viena rūpinasi dukros gimtadienių organizavimu, atsakovas per 6 metus, kai šalys nebegyvena kartu, tik vienais metais prisidėjo prie gimtadienio išlaidų. Atsakovas pasiima dukrą vidutiniškai vienai nakčiai per mėnesį, ne visada paima, net kai ir pati dukra prašo, o kartais ieškovė pati nesutinka išleisti dukros, jei atsakovas nori paimti tik šeštadienio vakarui ir sekmadieniui, nes dukra šiais metais ruošiasi pirmosios Komunijos šventei, sekmadieniais lanko bažnyčią, o atsakovas yra kito tikėjimo, sentikis, ir nenuvestų į katalikų bažnyčią. Paaiškino, kad mergaitė auga, vasarą jau išleido ją dienos anglų kalbos stovyklą, kuri kainavo 199 Eur už 10 dienų. Turėjo išlaidų atostogoms su dukra, vyko 2018-2019 m. į Bulgariją, Baltarusiją, periodiškai važiuoja su dukra į Palangą, nes mergaitei ten labai patinka. Paaiškino, kad ieškovė 2015-2016 m. su dukra gyveno (duomenys neskelbtini), nes ieškovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2020 m. vyko su dukra į Rygą, kelių dienų kelionė abiem kainavo 300 Eur. Nurodė, kad karantino metu atsakovas neėmė dukros bendravimui, vasaros metu buvo pasiėmęs dukrą tris kartus su nakvyne. Ieškovės advokatas akcentavo, kad atsakovas nesistengia dėl didesnio darbo užmokesčio gavimo, prašė teismo įvertinti išlaikymo priteisimo turtu galimybę.

Atsakovas paaiškino, kad indeksavo išlaikymo išmokas, kai apie tai sužinojo, visuomet nuperka dovanų dukrai didžiųjų metų švenčių ir gimtadienio proga, kartais dar ir papildomai ką nors šalia dovanos (žaislo), pavyzdžiui, sportbačius, kuriuos pati dukra išsirenka, ar pan., dukra tuo džiaugiasi. Prisidėjo prie dviračio pirkimo, mergaitei rengiantis mokyklai nupirko rašomąjį stalą, padovanojo dukrai planšetę, mobilų telefoną. 2020 m. mokslų metų pradžioje taip pat papildomai pervedė pinigų. Galėtų prisidėti prie dukros nuvežimo į baseiną. Jo pajamas sudaro apie 1000-1020 Eur dydžio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Jam 2020 m. (duomenys neskelbtini) yra gimęs kitas vaikas, kuris gimė neišnešiotas, 33 savaičių, vaiko priežiūra reikalauja papildomų išlaidų, naujagimis yra alergiškas, reikia pirkti ožkos pieno mišinukus, kurie brangesni už įprastinius. Atsakovo sutuoktinė negali prisidėti, nes augina vaiką ir negauna jokių reguliarių motinystės išmokų, nes neturi pakankamai darbo stažo, nėštumo metu nedirbo, toks šiuo metu įstatyminis reguliavimas, pajamas sudaro tik 60 Eur valstybės mokami vaiko pinigai. Jos tėvai paremia daržovėmis, kitos paramos iš niekur negali gauti. Atsakovas moka būsto kredito įmokas ir vartojamojo kredito, kuris paimtas nenaujam automobiliui įsigyti, įmokas. (duomenys neskelbtini) esančio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto realizuoti negali, ten gyvena jo tėvas. Nurodė, kad bandė ieškoti darbo, tačiau geresnių variantų nebuvo, o į tas vietas, kur siūlomas didelis atlyginimas, negali pretenduoti, nes neturi pakankamai kvalifikacijos, nemoka anglų kalbos, bandė kelti kvalifikaciją, nepavyko gauti sertifikatų. Paaiškino, kad yra baigęs Vilniaus aukštesniąją mokyklą (dabar – Vilniaus kolegija), darbas bendrovėje (duomenys neskelbtini) susijęs su sutrikimų šalinimu. Dėl bendravimo švenčių metu, paaiškino, kad nesilaiko sentikių tikėjimo, švenčia lietuviškas šventes, jam nėra aktualu bendrauti su dukra per ortodoksų didžiąsias metų šventes. Norėtų bendrauti su dukra kartais ir kelioms valandoms, tačiau tuomet ieškovė vaiko neduoda argumentuodama, kad tai per trumpas laikas bendravimui, dėl bendravimo kyla nesutarimai. Jei bus priteistas didelis išlaikymas, negalės nieko nupirkti dukrai papildomai, su ja pramogauti ar pan. Atsakovo advokatė akcentavo, kad atsakovo padėtis yra pasikeitusi, lyginant su 2014 m., kai buvo nutraukta santuoka, nes jis šiuo metu turi ir kitą vaiką, kurį turi išlaikyti. Atsakovas nors ir dirba IT srityje, tačiau nėra programuotojas, neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, todėl nėra pagrįsti ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovas galėtų rasti geriau apmokamą darbą. Tai, kad ieškovė turi galimybių keliauti, liudija jog jos finansinė padėtis nėra sunki, atsakovės tėvai turi namą, kuriame ji galinti gyventi, būsto nuomotis nėra būtinybės.

Civilinėje byloje gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvada „Dėl nepilnametės M. T.“, šeimos sąlygų tyrimo aktai, taip pat 2020 m. kovo 23 d. išvada dėl bendravimo tvarkos. Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovė V. T. dirba (duomenys neskelbtini), moters teigimu, jos gaunamos mėnesio darbo pajamos – 900 Eur, dukrai mokama 50 Eur valstybės išmoka, tėvas teikia 188 Eur dydžio išlaikymą, kurį pradėjo mokėti nuo 2019 m. liepos mėnesio, anksčiau mokėjo reguliariai po 174 Eur per mėnesį. Moters teigimu, tėvas su dukra bendrauja retai, vieną kartą per mėnesį pasiima penktadienį vakare ir grąžina šeštadienį ryte, kartais paskambina. Ji neprieštarauja, kad dukra su tėvu važiuotų į kaimą, tačiau jis vaiko neima, nenuveža į būrelius. Atsakovas J. T. su sutuoktine A. T. gyvena 2 kambarių 50 kv. m. bute su visais patogumais, butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Vyras nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesio darbo pajamos – 1000 Eur. Pasak atsakovo, jis šiuo metu dukters išlaikymui teikia 188 Eur, prisideda papildomai, perka rūbus, baldus, žaislus. Ieškovė atsiunčia nuotraukas, iš kurių matyti ką reikia nupirkti. Dukrai skambina telefonu kiekvieną dieną, tačiau dažnai negali prisiskambinti. Atsakovas teigė, kad jam leidžiama vieną kartą per mėnesį paimti dukrą penktadienį ir grąžinti į namus šeštadienio rytą, neleidžiama pabūti su vaiku ilgesnį laiką, per šventes ir gimtadienį. Jis kartu su dukra važinėja dviračiais, žaidžia lauke. Išvadoje nurodoma, kad nepilnametė M. T. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lankys 3 klasę. Papildomai lanko mokamus karate, šokių, robotikos būrelius ir baseiną. Mergaitė auga sveika. Mergaitė Tarnybos atstovei pasakojo, kad ja daugiausiai rūpinasi mama, gamina valgius, perka rūbus, mokyklinius reikmenis, papuošalus. Jos kartu žaidžia šaškėmis, žiūri filmukus. Kai mergaitė serga, mama ją slaugo, kai susinervina, nuramina, nuveža į mokyklą, būrelius, apmoka stovyklas, pramogas, duoda kišenpinigių. Nepilnametė važiuoja pas tėtį į svečius. Tėtis jai paskambina, kartais nuperka žaislų, nueina su ja pramogauti. Tarnyba darė išvadą, kad nepilnametei augant, didėja jos poreikiai, Sprendimu priteistas išlaikymas (po 600 Lt/mėn.) nebeatitinka įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Tarnybos 2020 m. kovo 23 d. išvadoje konstatuota, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis iš esmės tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Iš bylos medžiagos, šalių parodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitei beveik 10 metų, ji lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4-ą klasę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16113-859/2014 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu Sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokės po 600 Lt (173,77 Eur).

Ieškovė pirminiu ieškiniu, teismui pateiktu 2019 m. liepos 29 d., prašė priteisti iš atsakovo 215 Eur dydžio išlaikymą, patikslintu ieškiniu, pateiktu 2019 m. lapkričio 27 d., – 311,50 Eur per mėnesį. Nurodo, kad vaiko poreikiai išaugo, jie šiuo metu yra tokie: maistui – 180 Eur, vaiko dalis būsto nuomai ir išlaikymui – 223 Eur, drabužiams – 30 Eur, telefonui – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, higienai – 20 Eur, laisvalaikiui, išvykoms – 40 Eur, transportui, kurui – 30 Eur, šventėms – 30 Eur, kitos išlaidos – 30 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nustatytos dvi sąlygos: esminis vaiko poreikių pasikeitimas ir (arba) esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) galimybių teikti išlaikymą pasikeitimas (CK 3.201 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad Sprendimo priėmimo metu 2014 m. balandžio 15 d. nepilnametei M. T. buvo 3,5 metų, o šiuo metu mergaitei yra beveik 10 metų. Teismas vertina, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, kita vertus vaikui augant, jis kartu tampa ir savarankiškesnis, jam nebėra būtina nuolatinė priežiūra, taigi didėja galimybės tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (šiuo atveju ieškovei), daugiau laiko skirti darbinei veiklai. Didėjančių paslaugų ir prekių kainų įvertinimui yra skirtas išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimas. Įvertintina ir tai, kad po Sprendimo priėmimo valstybė palaipsniui didina išmokas vaikams, kurias gauna vaiką auginantis tėvas (motina). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, kad atsirado papildomos išlaidos dėl dukros mokyklinio ugdymo (reikalingos mokymo priemonės, pratybų sąsiuviniai, speciali apranga ir kt.), popamokinio lavinimo (mergaitė lanko robotikos, karatė, plaukimo užsiėmimus) yra pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį, jį padidinti.

Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad išlaikymą teikiančio tėvo (atsakovo) turtinė padėtis ženkliau nesikeitė. Remiantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2013 m. kovo 12 d. dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jo darbo užmokestis 2014 m. sudarė apie 4300-4500 Lt (1245-1300 Eur) per mėnesį, neatskaičius mokesčių, 2018 m. – apie 1350 Eur, neatskaičius mokesčių. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovo darbo užmokestis 2019 metais sudarė apie 1054 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius („į rankas“). Remiantis šalių paaiškinimai ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį turėjo ir Sprendimo priėmimo metu: 35,94 a ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą 2013 m., 1938 m. statybos pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įgytą 1999 metais, taip pat 53,47 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 metais, kuriam nustatyta hipoteka prievolių pagal būsto kredito sutartį vykdymui užtikrinti. Atsakovas 2015 metais įsigijo 2008 m. gamybos automobilį VW Passat.

Iš byloje esančios 2019 m. gruodžio 2 d. d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovės darbo užmokestis 2018-2019 metais sudarė apie 893 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius („į rankas“). Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, 2017 metais įsigijo 2010 m. gamybos automobilį Volvo S40.

Aplinkybių apie ieškovės ir/ar atsakovo sveikatos problemas, kliudančias dirbti, byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta specialių vaiko poreikių.

Sprendžiant dėl konkretaus nustatytino padidinto išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir teismų praktiką. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos). Atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 235 Eur.

Įvertinęs ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, turi darbinių įgūdžių, kad vaiko poreikiams ieškovė pirminiu ieškiniu nurodė esant reikalinga 430 Eur, ir tik patikslintu ieškiniu nurodė, jog reikalinga 623 Eur per mėnesį, kad šalių pajamos ženkliau iš esmės nesikeitė, kad ieškovė ir atsakovas gauna panašaus dydžio pajamas (apie 900-1000 Eur), kad atsakovas susilaukė kito nepilnamečio vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, taigi turi du išlaikytinius, kai tuo tarpu ieškovė turi vieną išlaikytinį, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kas liudija jo geresnę nei ieškovės turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistina po 235 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šiuo sprendimu nustatytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos – 2019 m. liepos 29 d. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovas mokėtų išlaikymo sumas iki mėnesio 15 d. laikytinas racionaliu, pareikštu vaiko interesais, todėl tenkintinas. Ieškovė V. T. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendravimo su dukra, atsakovas teikė priešieškinį, kuriuo prašė papildyti Sprendimą ir nustatyti konkrečią jo bendravimo su dukra tvarką. Iš šalių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos dokumentų, kuriuose nurodyta, kad mergaitė nurodė bendraujanti su tėvu, tėvas jai skambinantis, darytina išvada, kad atsakovas turi ryšį su dukra.

Nenustačius, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką vaikui, ieškovei iš esmės neprieštaraujant dėl bendravimo intensyvumo, atsakovo priešieškinis tenkintinas su redakciniais tvarkos pakeitimais.

Teismas, atsižvelgdamas, kad visu bylos nagrinėjimo metu, kuomet vyko keturi žodiniai posėdžiai (2019 m. spalio 10 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. rugsėjo 2 d.), skyrėsi šalių parodymai dėl bendravimo su dukra, t. y. ieškovė teigė, kad atsakovas su dukra bendrauja per mažai, o atsakovas teigė, kad ieškovė jam kliudo bendrauti su vaiku, vertina, kad bendravimo tvarka šiuo atveju turi būti nustatyta tiksli. Todėl netenkintinas ieškovės prašymas nustatyti, kad jei tėvas su dukra negali bendrauti per „tėvo savaitgalį“, jis turi bendrauti su vaiku per „mamos savaitgalį“. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teisę planuoti savo laisvalaikį, turėti galimybes savaitgalių metu išvykti su vaiku, lankyti artimuosius, švęsti šventes ir pan., todėl yra svarbu, kad abiem tėvams būtų aišku, kurie savaitgaliai yra „tėvo“, o kurie „mamos“. Ieškovės siūlomas kompensavimo mechanizmas suardytų aiškią tvarką. Be to, šalių tarpusavio santykiams dėl bendravimo su vaiku esant pakankamai konfliktiškiems, šalys gali negebėti susitarti dėl to, kuriuo laiku neįvykęs bendravimo laikas bus kompensuojamas, taip ginčas nebus išspręstas, šalių nesutarimai turės neigiamos įtakos ir vaiko psichologinei būklei.

Tenkintinas ieškovės reikalavimas, kad tėvas užtikrintų dukros dalyvavimą mokykliniuose, popamokiniuose ir kituose užsiėmimuose.

Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismas savo iniciatyva patikslina atsakovo prašomą tvarką. Taip pat tvarka pildytina dėl vaiko mokyklinių atostogų, vertinant, kad skyrium gyvenantis tėvas turi turėti galimybę su dukra praleisti dalį jos mokyklinių atostogų laiko.

Atkreipiamas šalių dėmesys, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė padidinti išlaikymo sumą nuo 173,77 Eur iki 311,50 Eur, t. y. 137,73 Eur. Reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo, t. y. padidinimo tenkintas iš dalies, 44 proc. apimtimi (235 – 173,77 = 61,23; 61,23 / 137,73 = 0,44). Atsakovo priešieškinis tenkintas iš esmės visa apimtimi, 100 proc. Atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, kuomet ji iš esmės sutiko su atsakovo priešieškiniu, prašydama tik atskirų bendravimo tvarkos korekcijų, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos santykiu 45:55 atsakovo naudai.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 340 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2019 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 424 AB SEB banke – 40 Eur, pinigų priėmimo kvitai: 2019 m. spalio 9 d. Nr. 854888 – 50 Eur, 2019 m. lapkričio 28 d. Nr. 854892 – 80 Eur, 2020 m. vasario 20 d. Nr. 854898 – 70 Eur, 2020 m. rugsėjo 1 d. Nr. 1079904 – 100 Eur).

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (advokatės Reginos Šaltinienės 2020 m. kovo 6 d. mokėjimas banke “Swedbank“, AB) ir 650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitai: 2019 m. spalio 29 d. Nr. 1034156 – 300 Eur, 2020 m. rugsėjo 1 d. Nr. 1082460 – 350 Eur), iš viso 725 Eur.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 340 x 0,45 = 153 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 725 x 0,55 = 399 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą, iš ieškovės V. T. atsakovui J. T. priteistina 246 Eur.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo, išlaikymo dydį padidinus 61,23 eurais, valstybės naudai priteistina 17 Eur (61,23 x 12 x 3 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo.

Byloje taip pat susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį iš esmės tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16113-859/2014 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametės dukros M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovas išlaikymo lėšas perveda į ieškovės banko sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 d. Išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16113-859/2014 patvirtintos sutarties 1.2 punktą šiomis nuostatomis dėl J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su dukra M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra):

1) Bendravimas savaitgaliais. Tėvas bendrauja su dukra lyginėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitgalį) penktadienį pasiimdamas dukrą iš dukros mamos V. T. (toliau – mama) gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. grąžindamas dukrą į mamos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti mamą ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su dukra pradžios. Šiame punkte nustatyta tvarka netaikoma didžiųjų metų švenčių metu, dėl kurio nustatyta atskirai šioje tvarkoje;

2) Bendravimas per atostogas. Dukra per vasarą ne mažiau kaip 2 savaites atostogauja su tėvu. Taip pat tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę jos mokyklinių atostogų laiko. Pirmenybę pasirinkti bendravimo per vaiko atostogas pradžią ir pabaigą turi tėvas neporiniais metais (2021 m., 2023 m. kt.). Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša mamai SMS žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Konkretų vaiko paėmimo laiką tėvas ir mama suderina prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su dukra pradžios;

3) Bendravimas per šventines dienas. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais (2021, 2023 ir kt.) Kūčias ir Kalėdas dukra švenčia su mama, o poriniais (2020, 2022 m.) – su tėvu. Šv. Velykas neporiniais metais (2021, 2023 ir kt.) dukra švenčia su tėvu, poriniais metais (2020, 2022 m.) – su motina. Konkretų dukros paėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina, ne vėliau kaip likus 10 dienų. Neporiniais metais birželio 24-ą dieną iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (birželio 25–ą) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Poriniais metais liepos 6-ą dieną iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (liepos 7-ą) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais rugpjūčio 15-ą dieną, iki 11 val. tėvas pasiima dukrą iš jos motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (rugpjūčio 16-ą dieną) iki 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

4) Bendravimas gimtadienio metu. Nepaisant to, su kuriuo iš tėvų yra vaikas, abu tėvai turi teisę pasveikinti dukrą jos gimtadienio dieną;

5) Bendravimas darbo dienomis. Nelyginėmis metų savaitėmis tėvas su dukra nebendrauja savaitgalį, tėvas turi teisę trečiadieniais dukrą paimti iš ugdymo įstaigos ir 19 val. ją parvežti į motinos namus;

6) tėvas būdamas su dukra turi pareigą užtikrinti dukros dalyvavimą mokyklinėse, popamokinėse, kitose ugdymo veiklose;

7) Tėvų informavimo pareigos: tėvas apie planuojamus susitikimus su dukra, jos paėmimą dukros mamai praneša rašydamas SMS žinutę arba elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo laiką. Informavimo terminai: paimant dukrą savaitgalį ar gimtadieniams švęsti – prieš 2 dienas, paimant dukrą metinių švenčių dienomis – prieš 10 dienų, paimant dukrą atostogų metu – prieš 30 dienų. Mama įsipareigoja pranešti tėvui nedelsiant SMS žinute ar elektroniniu paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su dukra. Tėvas turi pareigą nedelsiant informuoti mamą apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei;

8) Kitos bendravimo sąlygos. Tėvas turi teisę lankyti dukrą ugdymo įstaigoje, mokykloje, būreliuose, susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie dukros sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas. Šalys privalo vienas kitą informuoti apie dukros ligos atvejus. Šalys privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus (mobilaus telefono numerį, el. pašto adresą), nurodant pasikeitusius kontaktus. Sutarties Šalys įsipareigoja dorai auklėti nepilnametę dukrą, ją rūpintis, prižiūrėti, bendrauti, palaikyti ryšius, t. y. tinkamai realizuoti tėvų teises bei pareigas. Abu tėvai turi lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su dukra, dalyvauti ją auklėjant, šias teises tėvai įsipareigoja realizuoti taip, kad nepažeistų vaiko teisių ar teisėtų interesų.

9) tėvas ir mama turi teisę susitarti ir dėl kitokios nei šiame sprendime nustatyta bendravimo tvarkos. Bendravimo tvarkos pakeitimus šalys derina SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis rašytine tvarka.

Priteisti iš ieškovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio (šešiasdešimt penkis eurus 55 ct) valstybės naudai. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.