Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas, remiantis CPK 431 straipsniu ir 2011 m. kovo 4 d. vartojimo kredito sutartimi (duomenys neskelbtini), priteisti iš skolininko V. J. 700,00 Lt skolą, 63,00 Lt delspinigius, 140,00 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 827,75 Lt kitas išlaidas, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, ir 10,00 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, apeliantas (kreditorius) UAB „ITM Inkasso“ nutartį prašo panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad faktas, jog UAB „ITM Inkasso“ ir UAB „Nordecum“ registruotos tuo pačiu adresu, nieko neįrodo. Pažymima, kad kreditorius negautas pajamas skaičiavo tik nuo negrąžinto kredito sumos. Pabrėžiama, kad teismas galėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį prieš tai minėtame CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Pareiškimo nepagrįstumas konstatuojamas įvertinus jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ reikalavimas negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jis yra iš esmės įmanomas.

Klausimas dėl šalių sutartimi nustatytų prašomų priteisti kreditoriaus negautų pajamų dydžio ir jų pagrįstumo nėra sprendžiamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą priėmimo metu. Šis klausimas galės būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.).

Teismo išvadas patvirtina ir apygardos teismų praktika analogiškose bylose (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-840-611/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-231-390/2012; Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-150-227/2012, 2012 m. vasario 28 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-145-540/2012 ir Nr. 2S-144-540/2012 ir kt.).

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog byla buvo išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą (CPK 435 str.), skundžiama nutartis naikintina ir kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.