Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-231-390/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
2S-231-390/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Kreditorius
AB bankas SNORAS
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-231-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Loreta Masevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija:125.11.1; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB bankas SNORAS atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB bankas SNORAS, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 431 str. bei Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi Nr. SL100201M990381, kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 2.740,61 Lt skolos, 337,88 Lt delspinigių, 23 Lt bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. V..

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog skolininkas yra fizinis asmuo, į išduoto kredito specifiką, į suteiktą paskolos dydį ir laiką, į tai, kad pagal pateiktus įrodymus teismas neturi galimybės vertinti kaip skolininkas atsiskaitinėjo už paskolą, kokiais terminais vėlavo, nuo kada nustojo savo prievolę vykdyti, į paskaičiuotų delspinigių dydį, į tai, kad kreditorius nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad dėl skolininko neatsiskaitymo laiku patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento delspinigių vertinė išraiška, kad ragino skolininką įsipareigojimus įvykdyti, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daro išvadą, kad kreditoriaus prašomos priteisti 337,88 Lt netesybos yra aiškiai per didelės. Kadangi toks reikalavimas priimant teismo įsakymą negali būti visiškai patenkintas, o nagrinėjant bylas šia teisena nėra galimybės iš dalies tenkinti kreditoriaus reikalavimų, teismas laikė, kad dalis kreditoriaus pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius AB bankas SNORAS prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą bei išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas. CPK 435 str. 3 d. aiškiai įtvirtinta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Todėl teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą. Pagal šiuo metu galiojančią CPK redakciją kreditorius neturi pareigos pateikti jokių įrodymų, o visas aplinkybes turi teisę išdėstyti pareiškime. Kreditoriaus nuomone, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą nepagrįstai nagrinėjo kreditoriaus pateiktus įrodymus bei išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat nustatė, kad pareiškime nėra įrodymų apie skolininkui siųstus pranešimus, apie vėlavimo terminus ir laikotarpį, taip pat kreditoriaus patirtus nuostolius, kurie viršija 0,02 proc. netesybų ribą. Pažymi, kad civilinio proceso teisės doktrinoje nurodoma, jog sąvoka „aiškiai nepagrįstas reikalavimas“ suvokiama kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiškas arba nesąžiningas reikalavimas. Kreditoriaus pareiškimo negalima laikyti kaip neturinčio pagrindo, kadangi pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje reikalavimo priteisti delspinigius. Teismo vertinimu, kreditoriaus prašomos priteisti 337,88 Lt netesybos yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. LR CPK 435 str. 2 d. nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ - tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. CK 6. 71 straipsnis leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Taigi, kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra nei absurdiškas nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išvadą, jog kreditoriaus reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės padarė nepagrįstai remdamasis CK 6.258 str. 3 d. įtvirtina teismo teise mažinti netesybas. Klausimas dėl prašomų priteisti netesybų mažinimo gali būti sprendžias tik teismu įvertinus tam tikras, konkrečios bylos aplinkybes. „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Šio aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. CPK 435 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje, vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką, todėl sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytos aplinkybės kaip skolininkas atsiskaitinėjo už paskolą, kokiais terminais vėlavo, nuo kada nustojo vykdyti prievolę ir t.t. neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, nėra tikrinamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Algimantas Kukalis