Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui G. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko G. T.. Teismas atsisakymą priimti pareiškimą argumentavo kreditoriaus prašomu priteisti aiškiai per dideliu ir neprotingu delspinigių dydžiu, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (LR CK 6.34 str. 2 d.)). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl 2994,72 Lt skolos ir 1039,69 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko grindė Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VFJ91120LLPA bei delspinigių skaičiavimo lentele pagal nurodytą sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą.

Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininko G. T. priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.