Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teisėja Asta Vailionienė, baudžiamojoje byloje, kurioje W. S. W. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-780/2016 (teisminio proceso Nr. 1-05-5-00025-2016-7) W. S. W. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nubaustas 30 (trisdešimties) parų areštu (b. l.88-90).

2016 m. gegužės 5 d. nuosprendis įsiteisėjo, nuteistasis bausmę atliko, nuosprendis įvykdytas.

2016 m. spalio 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo gynėjo advokato P. V. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme ir atnaujinti terminą prašymui pateikti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais. Nuteistajam W. S. W. baudžiamojo įsakymo kopija įteikta 2016 m. balandžio 18 d. esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nuteistasis norėjo pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau neturėjo pinigų pasamdyti advokatą gynybai, o šiam procesiniam veiksmui valstybės garantuojamas advokatas nebuvo paskirtas. Pats nuteistasis nemoka lietuvių kalbos, todėl pats surašyti tokio prašymo negalėjo. Grįžęs į Vokietiją, nuteistasis kreipėsi į advokatą P. V. prašydamas imtis jo gynybos ir kreipėsi į draudimo įmonę dėl draudimo išmokos teisinėms paslaugoms gauti. 2016 m. rugsėjo 1 d., gavus mokėjimo pavedimą iš draudimo kompanijos, advokatas P. V. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos medžiagos gavimo, o su ja susipažinęs, parengė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Sprendžia, kad nuteistasis terminą pateikti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme praleido dėl svarbių, nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių – valstybinės kalbos nemokėjimo, neturėjimo lėšų advokato pagalbai, buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, ilgo prašymo išmokėti draudimo išmoką nagrinėjimo laikotarpio. Prašo praleistą terminą atnaujinti remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad prašymą pateikė nepraėjus 6 mėnesiams. Prašymo argumentai grindžiami ir teismų praktika: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-44/2011 ir 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-577/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-455-315/2012 (b. l. 111-114).

Motyvuojamoji dalis

BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. BPK XXXI skyriaus pirmajame skirsnyje, reguliuojančiame teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, atskirai neaptartos tokio prašymo padavimo termino praleidimo pasekmės ir galimybės šį terminą atnaujinti, todėl taikytinos BPK I dalies VII skyriaus normos, reguliuojančios baudžiamojo proceso terminus. BPK 102 straipsnyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas. Nuteistojo gynėjo argumentai, kad prašymui surengti bylos nagrinėjimą turėtų būti taikomos specialios, BPK 314 straipsnyje nustatytos teisės normos, reguliuojančios nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarką, nepagrįsti, todėl prašymas nagrinėtinas BPK 102 straipsnio normų kontekste.

Iš BPK 102 straipsnio 1 dalies spręstina, kad terminas gali būti atnaujintas tik tuomet, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo W. S. W. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nubaustas trisdešimties parų areštu, nuteistajam lietuvių ir vokiečių kalbomis (perduota faksu) įteiktas 2016 m. balandžio 18 d. (b. l. 93). Baudžiamajame įsakyme yra išaiškinta W. S. W. teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme per keturiolika dienų, jokie specialūs reikalavimai tokiam prašymui nekeliami, šiai valiai išreikšti gynėjo pagalba nereikalinga, todėl W. S. W., nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, net ir būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, turėjo realią galimybę tokį prašymą surašyti vokiečių kalba ir jį pateikti teismui. Gynėjo nurodytas argumentas, kad tokį prašymą nuteistasis galėjo surašyti tik lietuvių kalba visiškai nepagrįstas, nes BPK neįtvirtinta jokių nuostatų ar draudimų, apribojančių nuteistojo teisę paduoti prašymus ir kita kalba (šiuo atveju – vokiečių kalba), priešingai, BPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė prašymus ir skundus paduoti jų gimtąja kalba arba kalba, kurią jie moka. Įvertinus tai, prašyme nurodyti argumentai dėl nuteistojo buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kalbos barjero ar gynėjo paslaugų prieinamumo negali būti pripažinti svarbia priežastimi, trukdžiusia nuteistajam prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tai, kad suėmimas nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, pripažįstama ir teismų praktikoje (gynėjo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-44/2011).

Prašyme gynėjo nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo sunkios turtinės padėties, sutrukdžiusios laiku kreiptis efektyvios teisinės gynybos, ilgo draudimo išmokos išmokėjimo laikotarpio, nepagrįstos jokiais įrodymais. Pagal byloje W. S. W. nurodytus duomenis matyti, kad jis dirba, priešingų įrodymų gynėjas nepateikė. Gynėjas nepateikė jokių įrodymų (net nenurodė), kada nuteistasis kreipėsi į jį teisinės pagalbos, todėl negalima spręsti, ar nuteistasis buvo aktyvus, rūpestingas ir per protingą laiką siekė realizuoti teisę surengti bylos nagrinėjimą teisme. Prie prašymo nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys apie teisinių paslaugų draudimo sutarties egzistavimą, įrodymai, kada buvo kreiptasi dėl išmokos gavimo, kada ji gauta. Gynėjo pridėtas įeinantis tarptautinis mokėjimas (b. l. 117) nepatvirtina prašyme nurodomų aplinkybių, kad tai yra draudimo išmoka pagal teisinių paslaugų draudimo sutartį. Net pripažinus, kad nuteistojo galimybę kreiptis dėl gynybos ribojo išmokos gavimas, terminas, praleistas nuo išmokos gavimo dienos – 2016 m. rugsėjo 1 d. iki prašymo pateikimo dienos – 2016 m. spalio 21 d., yra nepateisinamai ilgas, žymiai didesnis nei BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas prašymui paduoti: advokatui P. V. baudžiamosios bylos kopijos išsiųstos 2016 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 110), pateiktas prašymas atnaujinti terminą ir surengti bylos nagrinėjimą nėra didelės apimties, jame nėra sudėtingų, didelės apimties teisės normų analizės, kas galėtų pateisinti tokį ilgą jo paruošimo laikotarpį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad prašyme nurodytos aplinkybės, kad nuteistajam prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme nustatytu laiku sutrukdė paduoti jo sunki turtinė padėtis ir draudimo išmokos išmokėjimo terminas, neįrodytos, todėl negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašymas surengti bylos nagrinėjimą paduotas (išsiųstas, b. l. 118) 2016 m. spalio 18 d., baigiantis šeštajam mėnesiui nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, nuteistasis bausmę yra atlikęs, nuosprendis įvykdytas. Nors teisė į gynybą yra viena svarbiausių asmens teisių, ji įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, ją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, tačiau, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Tokią teismų praktiką patvirtina ir gynėjo nurodomos nutartys - Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-44/2011 ir 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-577/2011. Remtis gynėjo nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-455-315/2012 ir atnaujinti praleistą terminą nėra teisinio pagrindo, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiškai kitokios, praleisto terminas laikotarpis yra žymiai mažesnis.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, nuteistojo W. S. W. gynėjo advokato P. V. prašymas atnaujinti praleistą terminą bylos nagrinėjimui teisme surengti, atmestinas. Neatnaujinus praleisto termino, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo W. S. W. gynėjo advokato P. V. prašymą dėl termino atnaujinimo ir bylos nagrinėjimo surengimo teisme, atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.