Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. T. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 2 d.

Nuteistasis A. T., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 str. 3 ir 4 d. nuostatomis, prašo minėtą apygardos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Skunde nurodydamas apkaltinamajame nuosprendyje ir kaltinamajame akte išdėstytas bylos aplinkybes bei teismo medicinos specialisto išvadas, remdamasis nekaltumo prezumpcijos principu, teigia, kad jis yra nuteistas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. T. praleido BPK 313 str. 3 ir 4 d. nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

BPK 314 str. 1 d. numatyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą (pvz. suinteresuoto asmens liga, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, nepaprastai didelio potvynio ar kokios kitos nenugalimos jėgos, ar stichinė nelaimė, ar pan.).

Nuteistasis A. T., prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad jis buvo suklaidintas savo gynėjos – ji pažadėjo paruošti apeliacinį skundą, tačiau jo neparuošė, o jis pats tuo metu buvo suimtas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašyme nurodytą argumentą, konstatavo, jog nuteistasis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apygardos teismas, įvertinęs, kad dėl termino atnaujinimo A. T. kreipėsi praėjus beveik 5 mėnesiams nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, nelaikė, jog tokį ilgą laiko tarpą nuteistasis buvo suklaidintas, dėl ko jis negalėjo apskųsti teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kolegija pažymi, kad nuteistasis skunde išdėstė kaltinamajame akte nurodytas ir apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas bylos aplinkybes, tačiau nenurodė nei vienos priežasties, kuri galėtų būti pripažįstama svarbia ir dėl kurios jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tai, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kaip jau buvo minėta, priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą. Visos nuteistojo nurodytos aplinkybės yra tik subjektyvaus pobūdžio nuomonė apie faktines bylos aplinkybes, kuri negali būti vertinama kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jo valios priežastis, sutrukdžiusi jam paduoti apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą laiką.

Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog 2011 m. gegužės 12 d. apygardos teismas, paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį, išaiškino nuteistajam jo apskundimo laiką ir tvarką. Nuteistasis patvirtino, jog jis suprato nuosprendžio apskundimo laiką ir tvarką (2 t. 30 b. l.).

Kartu kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai (BPK 312 str. 5 d.). Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas taip pat negali būti svarbia priežastimi, dėl kurios nuteistasis neturėjo galimybės paduoti apeliacinį skundą. Suimtas nuteistasis per tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų administraciją gali kreiptis tiek dėl nemokamos pagalbos į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, tiek pats pateikti apeliacinį skundą.

Todėl kolegija, daro išvadą, jog nuteistasis A. T. nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.