Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.5; 2.3.2.8.; 2.3.2.9; 3.2.6.1; 3.2.6.11

2018 m. gruodžio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) dėl ieškovės kaltės patvirtinimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 199, tarp A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2002 m. kovo 27 d., o atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2007 m. balandžio 12 d.;

- palikti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos įgytą pavardę „Š.“;

- priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 199. Nuo šeimyninio gyvenimo pradžios gyveno darniai, bet ilgainiui išryškėjo skirtingi charakteriai, nesutarimai esminiais gyvenimo klausimai: pagarbos, pagalbos vienas kitam, požiūris į šeimą, paprastų buities problemų sprendimą. Kilus konfliktinėms situacijoms nepavykdavo rasto bendro sprendimo. Laikui bėgant santuokinė krizė gilėjo, dėl charakterių nesuderinamo santykiai atšalo, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės ir negali būti išsaugota. Bendro ūkio nebeveda daugiau nei metus. Esant tvirtam apsisprendimui prašo neskirti termino susitaikymui. Nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Santuokos metu nekilojamojo turto neįgijo. Santuokos metu šalys įgijo du automobilius, ieškovė prašo jai palikti automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi, o atsakovui automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, tačiau pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

- nustatyti šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti;

- patvirtinti sutuoktinių A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenimą skyrium (separaciją) dėl ieškovės kaltės;

- padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2002 m. kovo 27 d., o atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2007 m. balandžio 12 d.;

- priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešiekinyje (el. b. l. 19–22) nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl charakterių nesutapimo, santykių atšalimo, kad santuoka negali būti išsaugota ir kad sutuoktiniai daugiau kaip metus laiko neveda bendro ūkio. Atsakovas nurodo, kad dar iki šių metų birželio mėnesio kartu vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, kūrė ir puoselėjo šeimos bei sutuoktinių santykius. Dėl atsakovui neaiškių priežasčių, ieškovė netikėtai, dar visai neseniai, prieš du mėnesius nutarė išeiti gyventi atskirai. Atsakovo žiniomis ieškovė yra neištikima ir išėjo gyventi su kitu vyru. Atsakovas mano, kad tai tik laikini nesutarimai, kurių pasitaiko kiekvienoje šeimoje. Atsakovo vertinimu, ieškovės sprendimas nutraukti santuoką skubotas, impulsyvus, o šalių santuoka nėra iširusi ir ją galima išsaugoti, todėl būtina nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsakovas mano, kad tai tik laikini sutuoktinių nesutarimai, nėra jokių rimtų priežasčių santuokos nutraukimui, ieškovė galimai skubotai kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, todėl prašo teismo nustatyti gyvenimą skyrium dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo, jis siekia išsaugoti santuoką, laiko ją neiširusia, yra lojalus ieškovei, stengiasi vykdyti visas sutuoktinio pareigas, remti ieškovę, todėl jei teismas nuspręstų nutraukti santuoką, prašo ją nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (el. b. l. 32–33) nurodė, kad prašo nutraukti santuoką, kadangi kartu gyventi su atsakovu negali. Mano, kad santuoka iširo išimtinai dėl netinkamo atsakovo elgesio, nuolatinių priekaištų, žeminimų, psichologinio gniuždymo, tačiau nenorėdama iš šeimos išnešti blogiausių dalykų, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, buvo nelojalus, kas tik patvirtina, kad jis negerbė nei ieškovės, nei santuokos. Pažymėjo, kad atsakovas yra abejingas šeimos vertybėms, todėl bendras gyvenimas su tokiu žmogumi kartu yra absoliučiai nebeįmanomas. Santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokių galimybių. Santuokiniai santykiai yra negrįžtamai nutrūkę. Šeima yra iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta. Gyventi šeimoje po viso to, kas yra įvykę su atsakovu nebenori ir negali, tvirtai apsisprendė santuoką nutraukti, todėl prašo neskirti termino susitaikyti ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl separacijos patvirtinimo dėl ieškovės kaltės.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie parengiamąjį teismo posėdį jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai, pasirašytinai (b. l. 32). Atsakovui neatvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, 2018 m. lapkričio 12 d. protokoline nutartimi atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Atsakovas apie priimtą protokolinę nutartį ir 2018 m. gruodžio 11 d. paskirtą posėdį informuotas asmeniškai, pasirašytinai (b. l. 39), tačiau neatvyko ir iki posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys, t. y. A. Š., pavardė iki santuokos – P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 199 (el. b. l. 5).

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dar iki šių metų birželio mėnesio kartu vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, kūrė ir puoselėjo šeimos bei sutuoktinių santykius ir dėl jam neaiškių priežasčių, ieškovė netikėtai, prieš du mėnesius nutarė išeiti gyventi atskirai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepridėjo. Iš ieškovės ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų akivaizdu, kad šalys kartu negyvena, ieškovė tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Manytina, jog gyvenimo skyrium patvirtinimas nepagrįstai užvilkintų patį skyrybų procesą ir būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė nutraukti santuoką. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. balandžio 29 d. byloje V. K. v. Kroatija yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis įtvirtindamas asmens teisę tuoktis ir kurti šeimą, tuo pačiu įtvirtina asmens teisę nutraukti santuoką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje V. K. v. Croatia,peticijos Nr.38380/08).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, o atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Manytina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigė, jog ieškovė yra neištikima, išėjo gyventi atskirai, nebuvo lojali, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Į teismo posėdį jis neatvyko, net ir pripažinus jo dalyvavimą būtinu. Įvertinus tai, kas nurodyta, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (el. b. l. 7). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė: Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruota – Nissan Almera Tino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–9).

Ginčo byloje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo nekilo. Atsakovas ieškovės pasiūlytam santuokoje įgyto turto padalijimui neprieštaravo, todėl ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis aukščiau nurodytas kilnojamasis turtas (transporto priemonės) dalintinos atsižvelgiant į tai, kuri šalis šiuo turtu naudojasi – ieškovei priteistinas automobilis Nissan Almera Tino valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilis Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.116, 3.118 straipsnis).

Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų nei ieškovė nei atsakovas nei abu kartu neturi (el. b. l. 1–4, 19–22).

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Šalys nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: Š., Š..

Šalys sau išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė byloje yra sumokėjusi 98,00 Eur žyminį mokestį ir patyrusi 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme, taigi ieškovės byloje turėtos išlaidos sudaro 598,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. redakcijos) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Teismui ieškinio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės turėtos 598,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Priešieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 4,17 Eur (b. l. 2) iš atsakovo priteistinos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nutraukti A. Š., pavardė iki santuokos – P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 199, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., V. Š. – prigimtinę pavardę – Š..

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę: lengvąjį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2007 m. balandžio 12 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2002 m. kovo 27 d.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 598,00 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.