Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. gynėjos advokatės Aldonos Kondratavičienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. 2022 m. liepos 25 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš Ž. M. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovo advokato Gintaro Žičkaus 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymas tenkintas visiškai, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Ž. M. D. M. naudai.

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. M. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. M., o būtent: 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 24.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiais nukentėjusiajai D. M. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. M. gynėja advokatė Aldona Kondratavičienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Ž. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies kontekste, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų atžvilgiu, be to, prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai taikant baudžiamąjį įstatymą ir nekaltumo prezumpcijos principo besąlyginį laikymąsi. Teigia, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, baudžiamojoje byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino Ž. M. nenaudai, tokiu būdu padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios D. M. elgesį ir jos veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu, neatsiskaitymu su kreditoriais, civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo iškėlimu. Teigia, kad D. M., reaguodama į Ž. M. Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateiktus pranešimus dėl galimo savo vaikų teisių pažeidimo neleidžiant mažametėms dukroms matytis ir bendrauti su tėvu, pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą visiškai uždrausti fiziškai Ž. M. matytis su dukromis ir prašymui pagrįsti nurodė Ž. M. neva smurtavus prieš ją ir sukėlus fizinį skausmą. Gynėjos nuomone, prašymas uždrausti bendrauti su vaikais atrodo daug svaresnis, jeigu jis papildytas pasakojimu apie tariamą sutuoktinio smurtą, bei grėsmingesnis, kai tariamai smurtaujama prieš mažamečius vaikus. Būtent šios aplinkybės nurodytos D. M. prašyme uždrausti Ž. M. fiziškai matytis su vaikais. Tačiau ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametėms G. ir G. M. 2022 m. vasario 14 d. nutarimu buvo nutrauktas nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika.

2.3. Nurodo, kad Ž. M. kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje grindžiamas tik pačios nukentėjusiosios D. M. parodymais ir jos poziciją palaikančių liudytojų parodymais bei D. M. pateiktomis veido nuotraukomis, kuriose matyti nenustatyto pobūdžio ir kilmės dėmė.

2.4. Apeliaciniame skunde gynėja analizuoja nukentėjusiosios D. M. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Pažymi, jog D. M. nurodytas smurtavimo prieš ją faktas išviešintas tuomet, kai dukros G. ir G. M. buvo apklaustos Vaikų tarnybos specialistų. Pastebi, kad šis nukentėjusiosios pranešimas yra akivaizdus teismo klaidinimas, nes apie tariamą Ž. M. smurtą prieš D. M. prakalbo ne dukros G. ir G. M., o pati D. M., kai 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7311-641/2021, prašydama teismo visiškai uždrausti Ž. M. matytis su dukromis. Pažymi ir tai, kad D. M. teisme patvirtino, jog nesutarimai su sutuoktiniu Ž. M. prasidėjo nuo 2020 m. liepos 9 d., kai sutuoktinis iškėlė klausimą dėl jos neištikimybės ir ketinimo kreiptis į teismą dėl jų santuokos nutraukimo. Teigia, jog būtent dėl šių priežasčių atsirado ši baudžiamoji byla ir Ž. M. pareikšti kaltinimai dėl tariamai prieš dvejus metus panaudoto smurto prieš sutuoktinę. Gynėjai daug pagrįstų abejonių kelia D. M. parodymai teisme apie 2020 m. rugsėjo 1 d. neva buvusio įvykio aplinkybes ir konkrečiai – apie kaltinime nurodytą jai suduotų smūgių skaičių. Nurodo, kad teismo posėdyje nukentėjusioji sakė „sunku pasakyti, kiek kartų sudavė. Čia dešimt kartų – tai plius minus. Čia aš abstrakčiai sakau, neskaičiavau, kiek kartų sudavė“. O ikiteisminio tyrimo metu atliktoje akistatoje D. M. apskritai nurodė neprisimenanti, kiek smūgių jai buvo suduota. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei medikai, nei policijos pareigūnai nėra užfiksavę jokių D. M. sužalojimų, tuo pačiu ir jai neva suduotų smūgių skaičiaus, kadangi ši nei į policijos pareigūnus, nei į medikus dėl šio tariamo įvykio niekada nesikreipė. Apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino matę tariamą įvykį ar matę Ž. M. mušant D. M..

2.5. Gynėja apeliaciniame skunde lygina nukentėjusiosios D. M. ir liudytojos G. M. parodymus ir akcentuoja, kad miegamojo kambaryje buvo prieblanda, dėl kurios į tėvų miegamąjį naktį įėjusi, ką tik prabudusi dukra G. esą apskritai negalėjo matyti jokių mėlynių, nors apklausoje teigė mačiusi mamos veide mėlynę (kuri, anot pačios mamos, atsirado ženkliai vėliau). Pažymi, jog nuotraukos, kuriose užfiksuoti D. M. veido pažeidimai, darytos pačios D. M. ir jos pačios pateiktos ikiteisminio tyrimo pareigūnams praėjus maždaug pusantrų metų nuo tariamo įvykio. Gynėjos teigimu, šiose nuotraukose matyti tik kažkokia nenustatytos kilmės ir pobūdžio dėmė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytas nuotraukas pateikus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui, specialistas T. Š., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą ir vienuolikos metų ekspertinio darbo stažą, parengė Specialisto išvadą Nr. G 295/2022(04), nurodęs, kad, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2020-01-24 įsakymu Nr. KV-6 patvirtintos procedūros PR-18 „Gyvų asmenų tyrimai“ V skyriaus 29 punktu, „Fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymu gyvų asmenų tyrimai vien iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, žmogaus kontūrų schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir (arba) aprašyti galimi sužalojimai, neatliekami“. Įvertinęs tai, kad po įvykio teismo medicinos specialistai (ekspertai) nukentėjusiosios neapžiūrėjo ir nenustatė tokio sužalojimo (kraujosruvos po kaire akimi), pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę kaip nepatvirtintą objektyviais medicininiais duomenimis, kurie tokiu atveju būtini, pašalino iš kaltinimo.

2.6. Be to, kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta sunkinanti aplinkybė, jog kaltinamasis Ž. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

2.7. Apeliaciniame skunde gynėja analizuoja mažametės liudytojos G. M. parodymus ir teigia liudytoją nurodžius, jog aptariamas įvykis neva įvyko 2020 metais, paskutinės rugpjūčio dienos vėlyvą vakarą. Pasak gynėjos, ši aplinkybė neatitinka apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo datos – 2020 m. rugsėjo 1 d. vėlyvas vakaras, apie 24 valandą, t. y., beveik prasidėjus rugsėjo 2-ajai. Pasak liudytojos, sekančią dieną dėl neva po sumušimo atsiradusios mėlynės mama D. užsimaskavusi ėjo į rugsėjo 1-osios šventę. Gynėjos teigimu, moksleivei G. M. rugsėjo 1-oji – mokslo metų pradžios šventė, buvo įsimintina diena ir būtent dėl šios priežasties jos pateikta informacija atrodo gana patikima. Tačiau tokiu atveju, kaip teigiama, liko nepašalinti esminiai neatitikimai byloje – apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas tariamai buvusio įvykio laikas – 2020 m. rugsėjo 1 dienos vėlyvas vakaras (tokią dieną ir tokį laiką nurodė ir nukentėjusioji), kai tuo tarpu G. M. pranešė, kad tariamai buvusio įvykio laikas – 2020 m. rugpjūčio 31 d. vėlyvas vakaras.

2.8. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, pasak gynėjos, aišku, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta ir D. M. niekada nebuvo sumušta, kaip tą aiškiai, nuosekliai visą laiką tvirtino Ž. M.. O mažametė G. M. tiesiog klaidingai įvykdė savo mamos prašymą papasakoti, koks neva blogas yra jas iš namų išvaręs tėtis ir, vykdydama tokį prašymą, papasakojo, kaip mama ėjo į rugsėjo 1-osios šventę užsimaskavusi didelę mėlynę, tačiau ši istorija nesutapo su mamos nurodytąja.

2.9. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 24 d. liudytoja G. M. buvo apklausta dar kartą. Šiame apklausos protokole neaiškumų yra dar daugiau. G. M. nurodė, kad „ji čia atvyko dėl tėvelių skyrybų“, nurodė ir tai, jog „su mama D. M. ji sutaria gerai, o su tėčiu Ž. M. – blogai, nes šis išvarė jas iš namų“. Apklausiama ji pažymėjo, jog „anksčiau su tėčiu ji sutarė gerai, su juo važiuodavo į ūkį“. Vertinant tokius parodymus, gynėjos teigimu, akivaizdžiai matyti, kad dukrai yra žinoma apie tarp tėvų ginčus, skyrybų procesą, liudytoja aiškiai reiškia nuolankumą savo mamai, su kuria šiuo metu gyvena. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie tariamai buvusį D. M. sumušimą šioje apklausoje liudytoja G. M. jau pasakojo kitaip, nei tai darė pirmos apklausos metu ir daro prielaidą po pirmosios apklausos liudytoją gavus atitinkamų pastabų iš suaugusiųjų. G. M. šioje apklausoje nurodė, jog tėtis mamą buvo sumušęs rugsėjo 1 dieną, o ne paskutinę rugpjūčio naktį, kaip ji iš pradžių pasakojusi. Antrojoje apklausoje G. jau nieko nebesako ir apie tai, jog mama į rugsėjo 1-osios šventę ėjo užsimaskavusi didelę mėlynę, ką buvo minėjusi pirmoje apklausoje. Vertinant G. M. parodymus gynėjai nekyla abejonių, kad ši nematė, jog tėtis Ž. M. suduotų mamai, ką patvirtina ir pačios G. teiginys: „aš atidariau duris ir jis atsitraukė“. Be to, anot G. M. parodymų, D. M. neva jau turėjo mėlynę ties akimi, kai dukra atidarė miegamojo duris. Apie tai, jog tėtis neva sudavė mamai kumščiu, G. M. esą galėjo išgirsti tik iš savo mamos D. M. vėlesnių pasakojimų.

2.10. Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo fizinio skausmo sukėlimo D. M. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. 2022 m. kovo 29 d. nutarimu jau buvo nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Ž. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Skunde gynėja analizuoja minėtame nutarime nurodytas aplinkybes.

2.11. Pažymi, kad šioje byloje buvo remiamasi G. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai ši buvo apklausta ne kaip liudytoja dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M., o kaip nukentėjusioji dėl neva Ž. M. jai pačiai sukelto fizinio skausmo (dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir nėra atnaujintas). Gynėjos nuomone, šioje byloje dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo negalėjo būti remiamasi mažametės parodymais, duotais kitame ikiteisminiame tyrime, kuris yra nutrauktas. Priešingu atveju konstatuojamas vienos iš BPK įtvirtintų esminių įtariamojo/kaltinamojo teisių pažeidimas, t. y. užduoti klausimus apklausiamam asmeniui. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas prieš 2022 m. sausio 24 d. apklausą aiškiai informavo proceso dalyvius, jog bus vykdoma mažametės nukentėjusiosios apklausa, todėl Ž. M. klausimus G. M. uždavė tik dėl jam pareikštų įtarimų, susijusių su BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o ne dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad G. M. teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo ir Ž. M. neturėjo galimybių jai užduoti klausimų, susijusių su veika, kuria jis buvo kaltinamas, o galiausiai ir nuteistas.

2.12. Gynėjos teigimu, vertinant kitos mažametės liudytojos G. M., patvirtinusios, jog tariamo įvykio nematė, nes tuo metu miegojo, parodymus matyti 2022 m. sausio 24 d. jos apklausos protokole užfiksuoti tokie šiai bylai reikšmingi jos parodymai: „Mama man šiandien priminė, kad tėtis mane skriaudė. Sakė, kad pasakyčiau, kad mamą mušė. Mama liepė pasakyti, kad ją skriaudė“. Gynėjos vertinimu, tokie D. M. prieš apklausą dukrai G. duoti nurodymai yra labai iškalbingi sprendžiant jų patikimumo ir teisingumo klausimą.

2.13. Apeliaciniame skunde analizuojant liudytojos E. B. parodymus teisme pastebima liudytoją E. B. pažymėjus, jog tiek jai, tiek jos vaikams buvus labai keista, kad Ž. M. galėjęs sumušti D.. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje liudytoja E. B. patvirtino, jog D. M. buvo prieš skyrybas ir tikėjosi, kad toliau gyvens šeimoje su sutuoktiniu bei vaikais.

2.14. Daroma išvada, kad smurto atveju D. M. neabejotinai būtų kreipusis į medikus ir/ar policijos pareigūnus, tačiau po jos apžiūros būtų buvusi paneigta versija apie sumušimą ir neva patirtus sužalojimus, nes jokio smurto Ž. M. nenaudojo. Todėl šiuo atveju esą pasiteisino tiesiog žinutė pusseserei, gyvenančiai kitame mieste, kuri, tikėtina, neatvyks apžiūrėti tariamų nukentėjusiosios sužalojimų.

2.15. Nurodo, jog liudytojų A. N., L. N., I. N. ir M. B., duotų parodymų neobjektyvumą bei menką patikimumą patvirtina liudytojo I. N. žodžiai, kuriais jis pradėjo savo liudijimą teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad įėjęs į teismo posėdžių salę, apklausos pradžioje I. N. pranešė, kad „visi jau čia tą patį pasakė“. Gynėja kelia klausimą, iš kur objektyviam ir nešališkam liudytojui žinoti, ką teismui prieš tai sakė kiti bylos liudytojai. Gynėjos teigimu, tai rodo, kad visi liudytojai šioje byloje yra šeimos ryšiais tiek su nukentėjusiąją, tiek ir tarpusavyje susiję asmenys, visi nurodė iš seniau turintys neigiamą nuomonę apie Ž. M.. Ši aplinkybė ir liudytojo I. N. (D. M. brolio) ištarta frazė vos pradėjus liudyti teisme, neabejotinai patvirtina, kad visi šie liudytojai parodymus suderino tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiąja D. M.. Tai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios D. M. advokatas Gintaras Žičkus, pateikęs teismui PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias nukentėjusiosios išlaidas teisinėms paslaugoms šioje byloje bei įrodymus, jog sąskaitos apmokėtos. Šių pateiktų dokumentų turinys parodo, jog sąskaitas apmokėjo ne nukentėjusioji D. M., o liudytojas I. N.. Šios aplinkybės, pasak gynėjos, parodo, kad I. N. net finansiškai suinteresuotas būtent apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, nes tokiu atveju jam bus atlygintos išlaidos advokatui. Be to, liudytojas I. N. teisme patvirtino su Ž. M. augęs viename kaime ir judviejų santykiai visuomet buvęs įtempti.

2.16. Teigia, kad liudytoja M. B. (liudytojo I. N. sugyventinė) taip pat esanti finansiškai suinteresuota apkaltinamojo nuosprendžio Ž. M. atžvilgiu priėmimu, o jos parodymai taip pat buvę iš anksto suderinti. Gynėjos teigimu, vertinant liudytojos parodymus matyti, kad ji vienas aplinkybes apie tą patį laikotarpį pasakoja taip, lyg tai būtų buvę vakar, o į gynybos užduotus klausimus, kurie jai negalėjo būti iš anksto žinomi, atsakyti ji negali, nurodydama, kad viskas buvo labai seniai. Liudytoja teisme patvirtino, kad tiek jos, tie ir jos brolio Z. B. santykiai su Ž. M. nėra draugiški. Be to, Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24791-22 dėl to, kad liudytojos brolis Z. B. bei jų tėvas Z. B. sumušė Ž. M., kuris pripažintas nukentėjusiuoju, o M. B. broliui ir tėvui pareikšti įtarimai. 2022 m. birželio 29 d. Šiaulių apskrities VPK surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje M. B. paskirta administracinė nuobauda už Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o būtent: 2022 m. balandžio 30 d. bare „(duomenys neskelbtini)“ iš chuliganiškų paskatų M. B. gėrimu apipylė G. B., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. M. B. aiškino, jog G. B. yra jos draugės D. M. vyro, Ž. M., sugyventinė. Skunde dėstomos ir aplinkybės dėl fizinio asmens bankroto bylos, nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, dėl antstolės R. A. surašyto Turto pardavimo iš varžytynių akto, kurios, kaip teigiama, patvirtina liudytojos M. B. suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir akivaizdų neobjektyvumą Ž. M. atžvilgiu.

2.17. Vertinant D. M. tėvų – liudytojų L. ir A. N. parodymų patikimumą, akcentuojamas šių liudytojų neigiamas požiūris į žentą Ž. M., juos patvirtinus, kad toks atsirado ne po tariamai 2020 m. rugsėjo mėnesį buvusio įvykio, o daug anksčiau. Pažymi, kad liudytojai yra artimai susiję su nukentėjusiąja, jie įvykio nematė, apie smurtą prieš D. M. sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios, o jų parodymai yra netiesioginiai bei gali būti subjektyvūs.

2.18. Gynėjos teigimu, Ž. M. pareikštas kaltinimas šioje byloje grindžiamas liudytojų parodymais, kuriuos prokuratūra įvardijo nepatikimais ir subjektyviais. Analogiškais minėtų liudytojų parodymais grindžiamas ir teismo apkaltinamasis nuosprendis. Gynėjos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės, jų analizė ir vertinimas vienareikšmiškai patvirtina, kad jokio smurto prieš D. M. nėra buvę, Ž. M. nėra padaręs nusikalstamos veikos, kuria jis šioje baudžiamojoje byloje nepelnytai apkaltintas ir nuteistas. Pažymi, kad šioje byloje surinkti įrodymai yra nepatikimi, byloje yra daug nepašalintų prieštaravimų, sudarančių pagrindą išvadai, jog Ž. M. nėra kaltas dėl tariamai sukelto fizinio skausmo D. M.. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltinamojo naudai.

3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistojo Ž. M. gynėjos advokatės Aldonos Kondratavičienės apeliacinis skundas tenkintas ir priimtas naujas nuosprendis – Ž. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, jos atstovo advokato prašymas dėl 968 Eur atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo jos naudai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Ž. M. gynėjos advokatės Aldonos Kondratavičienės apeliacinį skundą, konstatavo, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje Ž. M. sudavė kumščiais nukentėjusiajai ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. bei jos atstovo advokato Gintaro Žičkaus kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų proceso metu surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, savo procesiniame sprendime neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo, kartu ir motyvuotų išvadų, kuriomis remdamasis atmeta ar kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo naudai priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2584,24 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti ir priteisti nukentėjusiosios naudai 4598 Eur proceso išlaidas, susidariusias bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Ž. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad Ž. M. pareikštas kaltinimas šioje byloje grindžiamas tik pačios nukentėjusiosios D. M. parodymais ir jos pateiktomis nuotraukomis, bei jos poziciją palaikančių liudytojų – šeimos narių, suinteresuotų bylos baigtimi, subjektyviais parodymais. Taip pat tvirtina, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais.

7. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose proceso dalyvių pateiktus argumentus bei paaiškinimus, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnis)

8. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika fizinio skausmo sukėlimo atveju kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant asmeniui sukeltą fizinį skausmą atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/ /2018). Pažymėtina, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.

11. Šioje baudžiamojoje byloje Ž. M. viso baudžiamojo proceso metu neigė naudojęs fizinį smurtą sutuoktinės D. M. atžvilgiu. 2022 m. sausio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimu metu nurodė nei 2020 m. rugsėjo 1 d., nei kitu laiku prieš sutuoktinę nesmurtavęs, o pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra nukentėjusiosios šmeižtas dėl to, kad jis pirmas pateikė dokumentus skyryboms. Tuo tarpu dukters G. krikštynos, pasak jo, perkeltos buvo tik dėl to, kad negalėjo susirinkti svečiai, o ne dėl kokios kitos priežasties. Paaiškino apie 2020 m. rugsėjo 1 d. nieko negalintis papasakoti, nes nieko neprisimena, praėjo daug laiko, nepamena ir to, ar kada matė kraujosruvą sutuoktinės veide (t. 2, b. l. 154–155). Papildomai apklaustas 2022 m. gegužės 24 d. Ž. M. atsisakė komentuoti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu D. M. paakyje atsirado kraujosruva, o dukters krikštynos, anot jo, atidėtos buvo dėl D. M., kuriai nelabai kas tikdavo, įnorių. Jo tvirtinimu, nukentėjusioji bando visais būdais jį šmeižti dėl vykstančio skyrybų proceso (2 t., b. l. 160, 168). Šios versijos Ž. M. laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykius prisiminė jau detaliau. Nurodė tądien alkoholio nevartojęs, nes dirbo žemės ūkio darbus, namo grįžo savo automobiliu. Sutuoktinė tą naktį audringai reagavo į jo pasiūlymą skirtis, vyko ginčas, tačiau jis prieš ją nesmurtavo. Priešingai, sutuoktinė po ginčo jam grasino padarysianti viską, kad kreipęsis dėl skyrybų jis nematytų nei jos, nei vaikų, ji sužlugdysianti jį. Gali būti, kad tą naktį dukra G. prabudo ir atėjo į miegamąjį, kai sutuoktinė šūkavo. Pasak jo, miegamajame tuo metu buvo tamsu, tačiau vonios kambaryje galėjusi būti įjungta šviesa. Po to jis nusiprausė, o sutuoktinė galimai nusivedė dukrą miegoti kartu. Kitą rytą jis atsikėlė prieš 6 val., sutuoktinės lovoje nebuvo, jis išvažiavo dirbti. Namo grįžo rugsėjo 5 d. ir nematė, kad sutuoktinė būtų ištinusi ar būtų kokia kraujosruva, jo teigimu sutuoktinė atrodė normaliai. Apie kraujosruvą po sutuoktinės kaire akimi teigė nieko nežinantis, o jos pateikta nuotrauka galimai pakoreguota, be to sutuoktinė yra lankiusi makiažo kursus ir dirbusi parfumerijos parduotuvėje.

12. Ž. M. neigiant nagrinėjamą smurto atvejį, nukentėjusioji D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, vienodai nurodydama esmines konflikto su sutuoktiniu aplinkybes. 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta teisme nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo vaikų šventėje mokykloje, po šventės grįžo namo, o ją su dukromis parvežęs Ž. M. išvažiavo. Po 23 val. sutuoktinis pradėjo įkyriai skambinti (per „Viber“, „Messenger“ programėles, telefonu) ir prašyti jį išgėrusį parvežti namo. Ji sutiko ir parvežė jį namo prieš vidurnaktį. Abu užlipo į antrą aukštą, ėjo miegoti, dukros miegojo greta esančiame savo kambaryje. Būdamas ganėtinai išgėręs Ž. M. pradėjo ją kaltinti neištikimybe, reikalavo prisipažinti buvus neištikima. Ji tuo metu gulėjo ant lovos, dėjosi ant galvos pagalvę, tačiau ją nuėmęs sutuoktinis liepė jai žiūrėti jam į akis ir puolė kumščiais. Stovėdamas ant lovos nusirengęs ir ją apžergęs jis mušė ją – sudavė iš viso gal 10 kartų, tačiau tiksliai neskaičiavo: į akį, kairės akies skruostikaulį, krūtinę, kairės pusės šonkaulius. Ji susirietė, jai skaudėjo. Išgirdusi jos šauksmą atbėgo vyresnioji dukra G.. Nurodė vaikų nekvietusi, tik šaukusi, kad jos nemuštų. Dukrai įėjus į miegamąjį sutuoktinis stovėjo lygiai taip pat, o dukra pradėjo šaukti, tuomet sutuoktinis nulipo. Nukentėjusiosios teigimu, dukra šaukti pradėjo būtent pamačiusi, kaip ją gulinčią muša tėtis. Dukra viską matė todėl, kad iš vonios kambario sklido šviesa. Sutuoktiniui nustojus mušti, ji nuėjo į vonios kambarį, pasižiūrėjo į veidrodį. Iš karto atsirado guzas skruostikaulio kairėje pusėje, kurį šaldė apie 2 val. ledukais, paskui išgėrė vaistų ir nuėjo į lovą vaikų kambaryje. Ryte guzas nuslūgo, toje vietoje po akimi atsirado kraujosruva, labai skaudėjo ir šonkaulius, gėrė vaistus. Ryte savo mamai (L. N.) nieko nesakė, tik prašė palydėti ją su dukromis į mokyklą, nes reikėjo nunešti mokyklines priemones. Pati nenorėjusi eiti dėl kraujosruvos ir guzo veide. Užsidėjusi akinius nuvažiavo pas mamą ir ši pamatė kraujosruvą. Nuvežusi dukras į mokyklą namo nebegrįžo, liko pas tėvus. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d. per pietus grįžęs iš darbo sumuštą ją matė ir tėvas (A. N.), kuris norėjo važiuoti pas Ž. M., tačiau ji prašė nevažiuoti. Sutuoktinis prašė grįžti, tačiau ji negrįžo. Nors ir turi draugių, tačiau apie šį įvykį joms nepasakojo, pasakė tik artimiesiems, susijusiems su krikštynomis. Būdama pas tėvus telefonu pati užfiksavo sužalojimus veide. Kitą dieną – rugsėjo 3 d., per mamos gimtadienį ją sumuštą matė ir brolis su savo drauge. Namo ji grįžo po mamos gimtadienio, rugsėjo 4 d., nes sutuoktinis kurį laiką buvo išėjęs iš namų. 2020 m. rugsėjo 5 d. turėjo vykti mažosios dukters G. M. krikštynos, viskas buvo suplanuota ir užsakyta, tačiau krikštynas ji atšaukė, nes buvo sumušta. Dukters krikšto mamą E. B. taip pat informavo apie tai, kad krikštynos neįvyks, o šiai paklausus, kodėl, atsakė, kad sutuoktinis ją sumušė. Apie šį įvykį dar žinojo Ž. M. mama. Pastaroji į jos tėvų namus atvažiavo tą patį 2020 m. rugsėjo 2 d. rytą, sėdėjo virtuvėje ir apsikabinusi ją verkė, verkė abi. Į gydytojus ji nesikreipė, nes buvo didžiulė gėda, kad kas nors sužinos. Mama siūlė kreiptis dėl ekspertizės, tačiau ji nesikreipė ir dabar gailisi, nes viskas būtų įvykę greičiau. Dar kurį laiką po to su Ž. M. gyveno kartu kaip šeima, tačiau 2021 m. kovo 20 d. ji iš namų buvo išvaryta su vaikais. Analogiškai nusikaltimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtindama, kad lovoje jai gulinčiai Ž. M. kumščiais sudavė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, veidą, šoną, kaltindamas ją neištikimybe. Įėjusi į kambarį dukra G. pamatė, kaip jis muša ją ir pradėjo šaukti, kad baigtų mušti. Nuo suduotų smūgių veido kairėje pusėje jai atsirado guzas ir kraujosruva, buvo sukeltas fizinis skausmas. Policijos ji nekvietė, į medikus nesikreipė, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (t. 1, b. l. 171–172, 177–178). Tokią įvykių eigą nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su Ž. M. metu 2022 m. sausio 19 d., nurodžiusi, kad išgėręs ir agresyvus sutuoktinis pradėjo konfliktą dėl išgalvotos jos neištikimybės, dėl ko mušė ją, gulinčią ant lovos, suduodamas nemažai smūgių, tačiau kiekio neprisimena, o dalį šio konflikto matė ir dukra G. M.. Tuo tarpu Ž. M. su tokiais nukentėjusiosios parodymais nesutiko, vadino tai nukentėjusiosios fantazija, siekiant uždrausti matyti vaikus, kai tokio įvykio iš viso nebuvę, neprisiminė jis ir to, ar matė nukentėjusiosios veide kraujosruvą (t. 2, b. l. 175–176).

13. Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų apie suduotų jai smūgių skaičių, esą vienu atveju ją nurodžius, jog sunku pasakyti, kiek kartų jai sutuoktinis sudavė, kitu atveju neprisimenant, kiek smūgių buvo suduota, akcentuojant ir tai, kad daugiau nė vienas liudytojas nepatvirtino matęs Ž. M. mušant sutuoktinę, o nukentėjusiosios sužalojimai nebuvę užfiksuoti nei medikų, nei policijos pareigūnų, tačiau nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neabejoja, kadangi juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir žemiau išdėstytų įrodymų.

14. Šioje byloje esant dviejų konflikto dalyvių skirtingiems parodymams dėl smurto panaudojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent nukentėjusiosios pateikta įvykio versija, o jos sutuoktinio versiją atmetė. Ši skundžiamo nuosprendžio išvada grindžiama išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti duomenys, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje. Tuo tarpu nuteistojo parodymų nesmurtavus prieš sutuoktinę nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

15. Nors tiesiogiai šiame konflikte dalyvavo tik D. M. ir Ž. M., tačiau konfliktą matė ir jų dukra G. M.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 8 d. mažametė liudytoja nurodė, kad rugpjūčio paskutinę naktį girdėjo, jog klykė, cypė. Atidariusi duris ji paklausė: „kas čia dedas?“. o tėtis nuogas trenkė mamai į akį. Todėl mama užsimaskavusi turėjo eiti į rugsėjo I-ąją. Buvo didelė „mėlynė“ (t. 1, b. l. 118–119). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. sausio 24 d. mažametė nurodė, kad tėtis mamą nuskriaudė rugsėjo 1 d., sumušė. Mama buvo su „fanaru“. Buvo jos sesės krikštynos. Ji viską matė ir mamą išgelbėjo. Jei nebūtų išgelbėjusi, mama jau būtų negyva. Tai vyko pas tėvus miegamajame, (duomenys neskelbtini). Jis atsistojęs kėlė ranką. Mama cypė, klykė, verkė. Jai jau buvo „fanaras“. Kai ji atidarė duris, tėtis atsitraukė nuo mamos. Tėtis su kumščiu sudavė mamai. Ji matė „mėlynę“ pas mamą. Mama nekvietė policijos, greitosios. Nežino, kodėl nekvietė. „Mėlynę“ taip pat matė mamos mama ir tėtis, tėčio mama, sesė (t. 1, b. l. 151–153). Taigi, nukentėjusiosios D. M. parodymus iš dalies patvirtino mažametė liudytoja G. M.. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja nurodė tapačius Ž. M. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir toje pačioje nusikaltimo vietoje (miegamajame nuogas atsistojęs Ž. M. kumščiu sudavė D. M. į akį, buvo didelė kraujosruva), nurodė ir tuos sužalojimus vėliau mačiusius tuos pačius artimuosius.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo Ž. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nukentėjusiosios D. M. bei mažametės liudytojos – sutuoktinių dukters G. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiosios ir liudytojos duoti parodymai yra nuoseklūs, patikimi, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios bei mažametės liudytojos parodymais, sutampančiais tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais liudytojų parodymais, bei kita bylos rašytine medžiaga, jais, patvirtinančiais nuteistąjį padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, galima remtis. Nors gretinant nukentėjusiosios ir dukros parodymus, kaip akcentuojama ir apeliaciniame skunde, matyti tam tikri neatitikimai, o būtent – dėl mažametės nurodytos aplinkybės kraujosruvą mamos veide pastebėjus vos tik įėjus į tėvų miegamąjį konflikto metu, tuo tarpu nukentėjusiajai nurodžius, kad iš pradžių atsirado guzas, o kraujosruva atsirado vėliau, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti mažametės parodymais apskritai ir vertinti juos kaip nepatikimus. Pažymėtina, kad mažametė (tuo metu – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) liudytoja, apklausiama apie nemalonią ir jautrią situaciją, susijusią su jos artimiausių žmonių konfliktu, vis tik galėjo neįsidėmėti tam tikrų detalių ir eiliškumo (iš pradžių matė mamos veide guzą ir tik po to atsirado kraujosruva), juolab, kad apklausiama buvo praėjus metams po minėto įvykio. O tai, kad ji vis tik galėjo prieblandoje įžiūrėti smurtaujantį tėvą, patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis, abu nurodę, jog šviesa į tėvų miegamąjį sklido iš vonios kambario. Taigi, mažametės G. M. parodymai patvirtina esmines Ž. M. inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, t. y. smurto panaudojimo prieš sutuoktinę faktą. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad vienos apklausos metu mažametė nurodė šį įvykį įvykus paskutinę rugpjūčio mėnesio dieną, o kitos apklausos metu – tai buvus rugsėjo 1-ąją. Kaip teisingai nustatyta bylos duomenimis, minėtas nusikaltimas padarytas ne 2020 m. rugsėjo I-osios išvakarėse, o tos dienos naktį, apie 00 val., kaip nurodė pati nukentėjusioji. Tai akivaizdu ir iš minėtų sutuoktinių parodymų, jog šeima dalyvavo rugsėjo I-osios šventėje, o rytojaus dieną vaikus į mokyklą jau lydėjo jų močiutė N. N.. Suprantama, kad tokio amžiaus liudytoja gali tiesiog neskirti kalendoriaus dienų, tačiau šis neatitikimas nekeičia kaltinimo esmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti mažametės parodymais, nenustatyta ir aplinkybių, jog mažametė siektų apkalbėti tėvą įtakota motinos.

17. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas esą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš viso negalėjęs remtis mažametės parodymais, kadangi šie duoti ją apklausiant kaip nukentėjusiąją dėl Ž. M. panaudoto fizinio smurto jos pačios atžvilgiu (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir nėra atnaujintas), o ne dėl jo smurto D. M. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje, dėl ko Ž. M. negalėjęs mažametei liudytojai užduoti klausimų, susijusių su smurto atveju prieš D. M., o mažametė nebuvusi apklausta ir teisiamajame posėdyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje iš viso buvo atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-33881-21. 2021 m. rugsėjo 29 d. jis pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl galimo fizinio smurto mažamečių atžvilgiu), o nuo 2021 m. spalio 26 d. toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje papildomai inicijuotas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl galimo smurto D. M. atžvilgiu) (t. 1, b. l. 6, 15). Pirminis pranešimas apie įtarimą Ž. M. šioje byloje 2021 m. lapkričio 30 d. įteiktas dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių parodymus jis davė 2022 m. sausio 6 d. (t. 2, b. l. 142, 154–156). Mažametė G. M. apie visas jai žinomas galimo smurto šeimoje aplinkybes pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta 2022 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 151–153). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik 2022 m. vasario 14 d. ir tik dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau tęsiamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (t. 3, b. l. 1–9). Iš mažametės nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad mažametė parodymus davė ne tik apie tėvo galimą smurtą jos atžvilgiu, tačiau ir dėl smurto mamos D. M. atžvilgiu. Apklausiant nukentėjusiąją be kitų asmenų dalyvavo tiek pats Ž. M. (įtariamasis), tiek ir jo gynėja advokatė Aldona Kondratavičienė, kuri taip pat uždavė klausimus nukentėjusiajai G. M.. Taigi, tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, priešingai skundo argumentams, turėjo galimybę apklausos metu užduoti klausimus nukentėjusiajai, ką akivaizdu ir padarė. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme prašymas apklausti mažametę G. M. teisiamojo posėdžio metu nė nebuvo išreikštas. Todėl pirmosios instancijos teismas šios mažametės parodymais byloje rėmėsi pagrįstai.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Ž. M. versiją, neapsiribojo vien nukentėjusiosios ir jos dukros parodymais, tačiau aptarė ir kitus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiosios versiją. Nukentėjusiosios parodymus apie sutuoktinio panaudotą fizinį smurtą ir jos veide atsiradusią kraujosruvą patvirtino ir kiti liudytojais byloje apklausti nukentėjusiosios artimieji.

19. Apklaustas teisme nukentėjusiosios tėvas A. N. patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. parvažiavęs po pietų rado sumuštą dukrą D., buvo „užmušta“ kairė akis, visa mėlyna, buvo kraujosruva. Paklausta, kas atsitiko, ši jam atsakė, kad Ž. (M.) iš rugsėjo 1 į 2 dieną buvo išgėręs. Pats norėjo su juo pasiaiškinti, tačiau dukra sakė nevažiuoti, nes jis yra problemiškas, gali sumušti, todėl nebevažiavo. Dukra su vaikais parvažiavo gyventi pas juos ir gyveno tris dienas. Rugsėjo 3 d. anūkė G. M. jam pasakojo, kad prasidarė miegamąjį ir pamatė, jog muša mamą. Abu su žmona sakė dukrai kreiptis į gydytojus, bet ši nepaklausė ir nepaaiškino, kodėl. Pasak liudytojo, dukra yra uždaro būdo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas įvykio aplinkybes nurodė analogiškai – 2020 m. rugsėjo 2 d. po dukters akimi pamatęs mėlynę, o paklausta ši papasakojusi, kad naktį ją sumušė Ž. M. ir neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne G. M., kuri įėjo į kambarį. Liudytojas patvirtino dukrą sakius, kad jai skauda visą kūną, tačiau į gydytojus ji nesikreipusi, nes bijojo. Po kelių dienų, lyg ir rugsėjo 7 d. turėjusios būti G. M. krikštynos buvo nukeltos ne dėl kokių kitų priežasčių, o dėl to, kad dukters akis buvo mėlyna (t. 2, b. l. 103).

20. Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina L. N. teisme nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, naktį iš 1 į 2 dieną Ž. M. parašė jai žinutę, jog kažkas pas juos vyksta, o ši jam atsakiusi, kad baigtų juokauti, jau naktis, o santykius išsiaiškinsiantys ryte. Po to šis rašė apie tai, kad D. M. yra kalta ir pan., motyvavo kažkokia neištikimybe. Ryte ji paskambino dukrai paklausti, kas vyksta, nes naktį nedrįsusi trukdyti. Tuomet dukra paprašė pagalbos nuvežti vaikus į mokyklą, o daugiau telefonu nieko neaiškino. Toks dukters prašymas liudytoją nustebino ir tik jai atvykus į namus ji pamatė, kad dukters kairė akis atrodo baisiai, dukra sakė, kad skauda ir petį. Liudytojos teigimu, dukra (D. M.) labai uždara, išgyvena savo viduje ir nieko nepasakoja. Pakeliui į mokyklą jos abi kalbėjosi minimaliai, ji sakė dukrai važiuoti į ekspertizę ar bent jau nusifotografuoti. Nuvežus vaikus į mokyklą dukra papasakojo, kad Ž. M. smūgiavo jai gulinčiai lovoje kumščiais, ji dengėsi pagalve, bet jis pagalvę nuėmė, liepė žiūrėti į akis, smūgiavo į pečius, veidą. Dukrai pradėjus klykti išgirdo ir atėjo G. M., tuo viskas pasibaigė. Dukra kreiptis į ekspertizę nenorėjo, turbūt norėdama išsaugoti šeimą ir apie įvykį niekam nepasakojo, tik savų tarpe. O priešpiet į namus atvažiavo ir „tą visą“ matė Ž. M. mama, kuri verkė. Grįžusi iš mokyklos 2020 m. rugsėjo 2 d. G. M. taip pat sakė, kad visą naktį nemiegojo. Dukra su vaikais kurį laiką liko gyventi jų namuose. Liudytoja patvirtino ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. turėjo vykti G. M. krikštynos, tačiau dukra liepė žentui paskambinti kunigui ir jas atšaukti. Minėtos krikštynos įvyko 2020 m. spalio 10 d. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtindama, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. matė kraujosruvas dukters veide, tačiau ir pati apie tai niekam nepranešė, nes nenorėjo kištis į dukters gyvenimą. Būtent dėl tos kraujosruvos buvo nukeltos ir anūkės krikštynos. Sumuštą D. M. matė ir nukentėjusiosios brolis, bei Ž. M. mama. Ž. M. jai aiškino, kad konfliktas įvykdo dėl to, jog D. M. jam neištikima (t. 2, b. l. 43–44, 52–54).

21. Liudytojas I. N. (nukentėjusiosios brolis) taip pat patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. atvažiavęs į mamos gimtadienį pamatė sumuštą sesę, jos akis buvo pamėlusi, skruostas ištinęs, kitų sužalojimų nematė. Pats siūlė jai nuvykti į ekspertizę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė taip pat, bei tvirtino sesę pasakojus, kad tą naktį ją girtas sumušęs Ž. (M.), o įvykį mačiusi judviejų dukra G.. Be to, rugsėjo pradžioje turėjusios būti G. M. krikštynos, kuriose jis turėjęs būti krikšto tėvu, buvusios nukeltos būtent dėl sesers sumušimo (t. 2, b. l. 108–109). Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja M. B. – I. N. sugyventinė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, be kita ko, nurodė ir tai, jog po kurio laiko sutikusi Ž. M. klausė jo, kodėl šis taip pasielgė, į ką jis atsakė: „pati kalta“ (t. 2, b. l. 114–115).

22. Apeliaciniu skundu keliamas visų aukščiau nurodytų liudytojų (A. N., L. N., I. N., M. B.) parodymų patikimumo klausimas, motyvuojant tuo, kad visi jie nurodė esantys neigiamos nuomonės apie Ž. M., parodymus esą derino tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiąja, o I. N. dar ir apmokėjęs nukentėjusiosios atstovo advokato sąskaitą už suteiktas paslaugas, todėl esąs ir finansiškai suinteresuotas susigrąžinti sumokėtus pinigus teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Nors iš liudytojų parodymų ir matyti, kad Ž. M. santykiai su sutuoktinės artimaisiais buvę nevienareikšmiški – visi patvirtino vienu ar kitu laikotarpiu daugiau ar mažiau pasipykdavę su Ž. M. dėl įvairiausių priežasčių, tačiau vien tokių gyvenimiškai gan įprastų santykių egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina šalių suinteresuotumo ir susitarimo šmeižti nuteistąjį ar teisme duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, juolab, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme. Tokio neigiamo nusistatymo nepatvirtina ir paties Ž. M. veiksmai, kai iškart po minėto įvykio naktį sms žinutę apie įvykius namuose jis parašė ir toliau susirašinėjo ne su savo mama, o su sutuoktinės motina L. N., su kuria tvirtino gerai sutariantis. Kitų aplinkybių, patvirtinančių liudytojų parodymų nepatikimumą, išskyrus skunde akcentuojamą liudytojų neigiamą nuomonę apie Ž. M., į bylą nėra pateikta. Tad ir liudytojo I. N. asmeninė neigiama nuomonė apie Ž. M. ar apmokėta sąskaita už advokato teisinę pagalbą seseriai, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neįtakoja byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų visumos bei teismo išvadų pagrįstumo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde minimas I. N. sugyventinės M. B. galimas suinteresuotumas bylos baigtimi ar akivaizdus neobjektyvumas Ž. M. atžvilgiu dėl to, kad Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminį tyrimą, kuriame šios liudytojos brolis ir tėvas įtariami sumušę Ž. M., o pačiai liudytojai paskirta administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą sukonfliktavus su Ž. M. drauge G. B.. Iš Integruoto baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenų matyti, kad skunde nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24791-22 2022 m. gruodžio 23 d. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pastebėtina, kad tiek dėl minimo ikiteisminio tyrimo liudytojos brolio ir tėvo atžvilgiu, tiek dėl jai pačiai surašyto administracinio nusižengimo protokolo liudytoja M. B. teismo posėdžio metu atsakė į visus Ž. M. gynėjos užduotus klausimus, davė išsamius paaiškinimus ir patvirtino buvusi nubausta administracine tvarka, o jos parodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde minimas grūdų pardavimo sandoris, sudarytas 2021 m. tarp D. M. ir M. B., nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2FB-10633—251/2021 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes nėra niekaip susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Be to, savo santykius su nukentėjusiąja D. M. liudytoja M. B. įvardijo esant tiesiog giminiškais, o ne itin draugiškais, tuo tarpu su Ž. M. ji nurodė bendravusi ir po šio smurto atvejo, kai sutikusi jo klausė apie šį įvykį (t. 3, b. l. 136–137). Todėl apeliacinio skundo argumentai išskirtinai akcentuojant vien negatyvų visų liudytojų su apeliantu santykių kontekstą, tuo pačiu ignoruojant jų nurodomas konkrečias nusikaltimo faktines aplinkybes, nepaneigia apelianto nusikalstamų veiksmų pobūdžio, o šių liudytojų parodymai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nesuponuoja išvados apie jų akivaizdų neobjektyvumą ar suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

23. Teisme apklausta kaip liudytoja E. B. patvirtino, kad likus savaitei iki G. M., kurios krikšto mama ji buvo pakviesta būti, krikštynų ji iš pusseserės D. M. gavo žinutę, kad šios neįvyks. Dėl to ji labai nustebo, o pusseserė jai parašė, kad Ž. M. ją sumušė, t. y. ji sutuoktinį parsivežė išgėrusį, šis tapo agresyvus ir puolė ją. Pusseserė, anot liudytojos, buvo labai sutrikusi, susinervinusi, minėjo esanti ištikta šoko ir nežinanti, kada įvyks krikštynos. Po to kelias dienas ji teiravosi pusseserės apie sveikatą, tačiau susitikusios nebuvo. Krikštynos įvykio spalio mėnesį ir jų metu pusseserė parodė jai telefone nuotrauką su užfiksuotais sužalojimais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai, patvirtino nuotraukoje mačiusi kraujosruvą po nukentėjusiosios akimi, kurią padarė Ž. M.. Pasak liudytojos, D. M. tikėjosi, kad sutuoktinis pasikeis ir jie toliau gyvens kartu, todėl niekam nenorėjo sakyti ar kur nors kreiptis. Pusseserė jai sakiusi, jog tai buvęs pirmas atvejis, kuomet sutuoktinis panaudojo smurtą, anksčiau tik apsistumdydavo (t. 2, b. l. 95–96).

24. Apeliaciniame skunde liudytojos E. B. parodymų kontekste pakartotinai keliamos abejonės dėl smurto fakto ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų esą liudytojai E. B. nurodžius, kad jai ir jos vaikams buvę keista, jog Ž. M. galėjęs sumušti D. M.. Tačiau iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti šią liudytoją teismui vis tik nurodžius priešingai, t. y. gavusi sms pranešimą apie pusseserės patirtą smurtą liudytoja nurodė: „Aišku, nustebau, kad žmogus gali taip elgtis.“; „Mano vaikams nebuvo keista, kad jis galėjo sumušti D.. Mano vyresniajam jau 15 metų, D. yra jo krikšto mama. Jam buvo, aišku, labai liūdna, nes jie kaip berniukai labai gerai sutardavo su Ž..“ (t. 3, b. l. 10–11). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip prieštaraujantis bylos medžiagai, o keliami samprotavimai apie tai, kad nukentėjusiajai buvę patogu pusseserei parašyti tik sms, kai ši negalinti atvykti iš kito miesto įsitikinti sužalojimų tikrumu, laikytini deklaratyviais.

25. Vertinant mažametės liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, akivaizdu, kad mažametė nematė, kaip tėtis skriaudė mamą, tačiau sesė matė. Pas mamą buvo „mėlynė“ (t. 1, b. l. 126–127). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu abejonės šios mažametės liudytojos parodymais nepagrįstai keliamos akcentuojant vienintelę mažametės nurodytą aplinkybę, kad „...mama jai šiandien priminė sakyti, kad ją mušė, skriaudė“. Kai tuo tarpu mažametės parodymus vertinant visame kontekste matyti, jog: „mama jai šiandien prisiminė, kad tėtis ją skriaudė. Sakė, kad pasakytų, jog mamą mušė. Mama liepė pasakyti, kad ją skriaudė. Mama sakė, kad ką žino, viską pasakytų. Viską ir pasakė. Mama sakė papasakoti viską, kaip vyko iš tiesų.“ Tuomet liudytoja ir nurodė nemačiusi, kaip tėtis mamą skriaudė, mačiusi tik sesė, o pas mamą buvo „mėlynė“. Šios liudytojos parodymai nelaikytini prieštaraujančiais kitų liudytojų pateiktiems duomenims ir byloje nustatytoms aplinkybėms.

26. Be minėtų liudytojų parodymų nuteistojo smurtavimo prieš nukentėjusiąją faktą šioje byloje patvirtina ir pirmosios instancijos teisme išsamiai išnagrinėta bylos rašytinių įrodymų visuma, o būtent: liudytojos L. N. ir Ž. M. susirašinėjimo įvykio naktį sms žinutėmis turinys, iš kurio, matyti patį Ž. M. patvirtinus, jog tą vakarą jis grįžo girtas, o tai, kas įvyko namuose, stebėjo ir dukra G. M. (t. 2, b. l. 52–54); 2022 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotas nukentėjusiosios susirašinėjimo su liudytoja E. B. „messenger“ programėle“ 2020 m. rugsėjo 2 d. turinys, objektyviai patvirtinantis nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie įvykį, iš kurio matyti nukentėjusiąją pranešus liudytojai, kad krikštynų nebus, nes ji yra su „fanaru“, kurį naktį girtas „užtaisė“ Ž. (Ž. M.), bei kitas nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad jai sunku apie tai rašyti, ji nenorinti apie tai kalbėti; sutuoktinis prisigalvoja nebūtų istorijų; po įvykio ji lieka pas tėvus, o rūbus susirinks, kai sutuoktinio nebus namie, nes nenori jo matyti; o taip pat, jog apie atšauktas krikštynas ir tai, kad „negali lysti į žmones“ ji parašė ir uošvienei (N. M.), kuri žadėjo nuvažiuoti pas savo sūnų (t. 2, b. l. 37–39); D. M. pateiktų nuotraukų, datuojamų 2020 m. rugsėjo 2 ir 3 d., fotolentelė ir 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) apžiūrėtos jos telefone „iPhone 12 Pro“ rastos 6 nuotraukos (darytos 2020 m. rugsėjo 2 ir 3 d.), kuriose matomi D. M. sužalojimai (t. 1, b. l. 190–199, t. 2, b. l. 3–18); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. G 295/2022 (04), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad kraujosruvos padeda formuotis iškart po įvykusio kraujagyslių pažeidimo, o jos spalviniai pakitimai priklauso nuo gijimo laikotarpio, teoriškai pirmomis valandomis poodinė kraujosruva yra rausvos ir violetinės spalvos, vėliau pradeda melsvėti (t. 1, 186–187). Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu išanalizuota ir kita bylos rašytinė medžiaga, surinkta iš D. M. ir Ž. M. civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat šalių kreipimosi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir tarnybos užfiksuotų duomenų, prokuratūros ir teismo ankstesnių sprendimų dėl minėto smurto atvejo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, G. M. krikštynų žurnalo kopijų.

27. Nors apeliaciniu skundu teigiama esą D. M. patirtų sužalojimų nepatvirtina nei į bylą pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos pačios nukentėjusiosios, o jose matyti tik nenustatytos kilmės ir pobūdžio dėmė ant veido, pareigūnams fotonuotraukos pateiktos praėjus pusantrų metų po įvykio, dėl kurių ir specialisto išvadoje Nr. G 295/2022(04) nurodyta, kad gyvų asmenų tyrimai vien iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, neatliekami, tačiau pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu iš kaltinimo Ž. M. ta aplinkybė, kad jis savo veiksmais padarė nukentėjusiajai veido kairėje pusėje, ties akimi akivaizdžiai matomas kraujosruvas, skundžiamu nuosprendžiu buvo pašalinta pagrįstai ir jis nuteistas už tai, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nukentėjusioji teismo medicinos specialistų apžiūrėta nebuvo ir kraujosruva po akimi nukentėjusiajai nebuvo nustatyta, kai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį inkriminuojant nežymų sveikatos sutrikdymą nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas tik specialisto išvada. Tačiau vien šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia į bylą nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų informatyvumo bei jose užfiksuotų vaizdų objektyvumo, akivaizdžiai patvirtinančių nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, juolab, kad šie įrodymai buvo pakartotinai ištirti ir apeliacinės instancijos teisme.

28. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, byloje buvo dar kartą apklausta nukentėjusioji D. M. apie jos pačios darytas fotonuotraukas telefonu kitą dieną po nusikaltimo. Ir liudytoja patvirtino byloje pateiktas fotonuotraukas su veide matomais sužalojimais dariusi 2020 m. rugsėjo 2 d. ryte, per keletą kartų savo ankstesniu telefonu „iPhone X“, o iš jo į naująjį savo telefoną „iPhone 12“ nuotraukas perkėlusi per „iCloud“ sistemą prieš 2 metus. Paaiškino, jog „mėlynė“ po kaire akimi atsirado, kai Ž. M. girtas kaltino ją neištikimybe, kurios nebuvo ir dėl kurios liepė jai prisipažinti, bei pradėjo ją trankyti kumščiais į akį, šonkaulius. Nukentėjusioji patvirtino, kad yra dirbusi makiažo parduotuvėje, tačiau makiažo kursų nėra lankiusi, o teismui pateiktos nuotraukos niekaip nėra koreguotos, nes ji neturi jokio tikslo jas koreguoti ir nežino apie tokią koregavimo funkciją. Teisme apžiūrėtos originalios nuotraukos nukentėjusiosios telefone, kurių kopijos pateiktos byloje, bei nustatytas nuotraukų darymo laikas ir telefono lokacija tuo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d., (duomenys neskelbtini). Po apžiūros fotonuotraukos perkeltos į skaitmeninę laikmeną ir pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos.

29. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ir liudytoja N. M.. Ž. M. mama teigė sužalotos D. M. nemačiusi ir rugsėjo 1 d. jos sumuštos neguodusi, o anūkės krikštynos, į kurias ji taip pat buvusi pakviesta, buvusios atidėtos gal savaitę, tačiau jų atidėjimo priežasties ji nežinanti. Papildomai nukentėjusioji D. M. nurodė patvirtinanti savo parodymus apie tai, kad pati pranešė N. M. apie atidėtas krikštynas, o ši atvažiavusi į jos namus, abi sėdėjusios prie stalo ir verkusios, pastaroji glosčiusi sumuštą vietą ir priekaištavusi sau dėl to, kad pagimdė tokį sūnų. Patvirtino į medikus dėl sumušimo nesikreipusi dėl didžiulės gėdos, bei gydžiusis pati.

30. Taigi, įvertinusi visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje ir susiejusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog savo tyčiniais veiksmais Ž. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje.

31. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nepagrįstai akcentuojama ir aplinkybė, jog ši baudžiamoji byla apskritai pradėta tik dėl to, kad Ž. M. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, t .y. sutuoktinės neištikimybės, o apie smurtą D. M. atžvilgiu pirmoji nurodžiusi ne sutuoktinų dukra, apklausta Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kaip teigia nukentėjusioji, o pati D. M., Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti nukentėjusiąją negalėjus teismui nurodyti, kuris gi iš judviejų su sutuoktiniu pirmas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, visų pirmą į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi būtent Ž. M., o D. M. pateikė nuomonę į ieškovo (Ž. M.) prašymą, kartu pateikdama priešinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ir nurodė aplinkybę apie nagrinėjamą smurto atvejį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo 24 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą turinys šioje baudžiamojoje byloje patvirtina, kad bendravimas su sutuoktinių vaikais įvyko teisme gautų abiejų proceso šalių – sutuoktinių D. M. ir Ž. M. prašymų civilinėje byloje pagrindu, o pokalbio metu G. M. tarnybos specialistei papasakojo mačiusi, kaip tėtis mušė mamą – trenkė kumščiu į veidą, po to mamai buvo mėlynė, todėl buvo atidėtos sesės krikštynos. Pažymėtina, kad nei tai, kas pirmas informavo tarnybas apie buvusį smurto atvejį, nei dėl kokių priežasčių tai padarė ar kuriam laikui praėjus, neturi lemiamos reikšmės ir nekeičia paties fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją ir dėl to jai sukelto fizinio skausmo, fakto. Šios išvados nekeičia ir tai, kad pradiniame procese pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl D. M. galimai sukelto fizinio skausmo ikiteisminis tyrimas prokuratūros 2022 m. kovo 29 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinktus pakankamai duomenų, pagrindžiančių Ž. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 3, b. l. 14–20). Kaip matyti iš bylos medžiagos, BPK nustatyta tvarka šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas ir aukštesniojo prokuroro 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu panaikintas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 3, b. l. 38–41). Galiausiai, 2022 m. birželio 23 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui (t. 3, b. l. 70–85). Šiame kontekste pažymėtina, kad tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir kuomet byloje surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai.

32. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes byloje nustatė surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi, todėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. M. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą, BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, visų pirmą konflikto tarp D. ir Ž. M. 2020 m. rugsėjo 1 d. naktį faktą patvirtina ne tik nukentėjusioji, bet ir judviejų mažametė dukra G. M., nurodžiusi, kad į kambarį ji atbėgo išgirdusi klykimą, cypimą. Šios aplinkybės neneigia ir pats Ž. M., nurodęs, jog žmona naktį audringai reagavo į jo pasiūlymą skirtis, vyko ginčas, tačiau jis prieš ją nesmurtavęs. Patvirtino jis ir tai, kad judviejų dukra G. galėjusi matyti tos nakties įvykius, nes prabudusi atėjo į jų miegamąjį, kai sutuoktinė šūkavo. Tiek nukentėjusioji, tiek mažametė liudytoja nurodė ir tapačius Ž. M. smurtinius veiksmus (miegamajame atsistojęs jis kumščiu sudavė D. M. į akį, buvo didelė kraujosruva), nurodė ir tuos sužalojimus vėliau mačiusius tuos pačius artimuosius. Antra, nukentėjusiosios veide buvusią kraujosruvą netrukus po įvykio be pačios nukentėjusiosios ir jos mažametės dukters vienareikšmiškai patvirtino matę ir visi byloje apklausti liudytojai: L. N., A. N., I. N. ir M. B., kurių parodymais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tai, kad būtent Ž. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir nurodytais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, be aukščiau minėtų liudytojų, atsispindi ir D. M. susirašinėjime su liudytoja E. B., kuri taipogi paliudijo mačiusi sužalojimus nukentėjusiosios parodytoje nuotraukoje. Trečia, teismui pateiktos fotonuotraukos iš nukentėjusiosios D. M. telefono objektyviai ir vienareikšmiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tą naktį patirtus sužalojimus, o šių įrodymų, pakartotinai ištirtų apeliacinės instancijos teisme, autentiškumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nors apeliaciniu skundu akcentuojama tai, kad šis ikiteisminis tyrimas nukentėjusiosios buvo inicijuotas tendencingai – parašius pareiškimą ir fotonuotraukas pateikus po 1,5 metų nuo įvykio, t. y. tik po sutuoktinio kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ir šią aplinkybę paneigia bylos duomenys. Kaip minėta (31 p.), ikiteisminis tyrimas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK pradėtas pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl Ž. M. galimai panaudoto fizinio smurto savo vaikų atžvilgiu ir tik šio tyrimo metu apklausiama D. M. nurodė apie sutuoktinio smurtinius veiksmus prieš ją. Be to, šioje byloje D. M. pirmą kartą apklausta 2021 m. spalio 13 d., o bylai aktualias fotonuotraukas ji pateikė praėjus dar daugiau nei pusmečiui nuo apklausos ir ne savanoriškai, o pareigūnams pareikalavus, t. y. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 1–2). Ketvirta, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą dėl smurtinių Ž. M. veiksmų neabejotinai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jai skaudėjo tiek įvykio metu, tiek ir po jo, dėl ko ji skaudamą veidą šaldė, vartojo vaistus, šie duomenys išsamiai aprašyti ir nukentėjusiosios pareikštame civiliniame ieškinyje. Galiausiai, apeliaciniu skundu iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo – kraujosruvos po kaire akimi nepagrįstai traktuojama kaip apskritai eliminuojanti Ž. M. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad apeliantas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, o tokio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama, kas neabejotinai buvo nustatyta ir įrodyta šioje byloje. Nepagrįstomis vertintinos ir apeliaciniu skundu keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo nurodant jai suduotų smūgių skaičių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek apklausiama teisme, tiek ir dukart apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino analogiškai – jai buvo suduota iš viso gal 10 kartų, tačiau tiksliai ji neskaičiavusi (t. 4, b. l. 12; t. 1, b. l. 171–172, 177–178). Ir tik akistatos su įtariamuoju Ž. M. metu ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji lakoniškai nurodė neatsimenanti, kiek smūgių jai buvo suduota, tačiau visgi patvirtino, kad smūgių buvę nemažai (t. 2, b. l. 175–176). Vien tai, kad nukentėjusioji vienintelį kartą nurodė neprisimenanti tikslaus jai suduotų smūgių skaičiaus, bet tuo pačiu patvirtinusi jų buvus nemažai, savo esme neprieštarauja ankstesniems jos parodymams ir atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl nesudaro pagrindo juos vertinti kaip prieštaringus, juolab įvertinus laikotarpį, praėjusį nuo nagrinėjamo įvykio iki nukentėjusiosios apklausų. Be kita ko, iš bylos medžiagos aiškėja ir galimas šio nusikaltimo motyvas, kuris nėra būtinas šio nusikaltimo požymis, tačiau ne kartą minėtas paties nuteistojo, t. y. nukentėjusiosios galima neištikimybė. Šią aplinkybę nuteistasis akcentavo apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad viskas prasidėjo 2020 m. liepą, kai atsitiktinai gavosi įrašai ir kilo klausimas dėl sutuoktinės neištikimybės. Be kita ko, tokios priežastys nurodytos ir ieškovo Ž. M. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje. Tokią konflikto priežastį įvardijo ir pati nukentėjusioji, nurodžiusi, kad minėtą naktį Ž. M. pradėjo ją kaltinti neištikimybe, reikalavo prisipažinti buvus neištikima. Tokią nurodė ir liudytoja L. N., kuriai Ž. M. tą pačią įvykio naktį rašė, jog D. M. yra kalta ir pan., motyvavo kažkokia neištikimybe. Galiausiai tiek nukentėjusiosios išėjimas su vaikais iš bendrų šeimos namų jau kitą dieną po įvykio, suplanuotų dukters krikštynų nukėlimas, tik patvirtina tokią įvykių eigą ir tokio poelgio priežastis. Kaip ir nukentėjusiosios vengimas iš karto kreiptis į gydymo įstaigą ar policiją liudija nukentėjusiosios išgyventus neigiamus jausmas (gėdą, baimę ir pan.) ir laikytinas suprantamu susiklosčiusioje situacijoje.

33. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

34. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nuteistajam paskirtos bausmės klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas prašant apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu naikinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam Ž. M. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustačius įpareigojimus.

35. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

36. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, o būtent: Ž. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia; Ž. M. yra vidutinio amžiaus (44 m.), turi du mažamečius vaikus; nuo 2011 m. sausio 1 d. registruotas kaip vykdantis žemės ūkio veiklą ir nuo 2018 m. birželio 6 d. – kaip dirbantis pas A. K., vykdantį žemės ūkio veiklą, nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. spalio 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo; per pastaruosius 5 metus 3 kartus buvo baustas administracine tvarka ir 4 kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, už tai, kad dirbo žemę apsauginėje zonoje ir juostoje, savavališkai naudojosi svetimu žemės sklypu, nepildė AAP naudojimo apskaitos žurnalo; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį 5 000 Eur bauda, baudą sumokėjo 2022 m. rugsėjo 18 d.; į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė jam vieną švelniausių už padarytą nusikaltimą numatytų bausmių, kurios terminą nustatė mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir asmenybės pavojingumą, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas Ž. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe šiuo atveju nepagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, Ž. M. anksčiau teistas tik vieną kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. būdamas neteistas (t. 2, b. l. 119–124). Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas ). Tačiau vien šios Ž. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir skirti mažesnę bausmę, kuri atitinka jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minima kaltinamajame akte nurodyta kita Ž. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastebėtina, skundžiamu nuosprendžiu motyvuotai ir pagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nebepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

38. Nukentėjusioji D. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš Ž. M. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 93–95). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Ž. M. gynėja prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistasis kokių nors motyvų dėl priteisto civilinio ieškinio nenurodė.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Ž. M. nukentėjusiajai kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jai fizinį skausmą, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji įvykio metu ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, patirti nepatogumų, gėdą, pažeminimą, namuose jaustis nesaugi, galėjo sumažėti jos bendravimo galimybės, pagrįstai civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

40. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje, ir pagrįstai tenkino civilinį ieškinį į iš dalies. Nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nėra nepamatuotai didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

41. Skundžiamu nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismas tenkino visiškai nukentėjusiosios advokato prašymą ir nukentėjusiosios D. M. naudai priteisė jos turėtas 968 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, šis prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiosios naudai buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios D. M. atstovas advokatas Gintaras Žičkus apeliacinės instancijos teismui 2024 m. birželio 3 d. pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas – iš viso 4598 Eur, nukentėjusiosios patirtas bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (t. 5, b. l. 148). Iš pateikto prašymo ir jo priedų matyti, kad šias išlaidas sudaro: 1936 Eur – už nukentėjusiosios atstovavimą pirmosios instancijos teisme (pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. IPU001909, IPU001910); 1573 Eur – už kasacinio skundo parengimą (PVM sąskaita-faktūra Nr. IPU001989) ir 1089 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą Šiaulių apygardos teisme (PVM sąskaita-faktūra Nr. IPU002134). Byloje pateikti ir šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.).

43. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išnagrinėta pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Nukentėjusiosios atstovo advokato prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta byloje pateiktais dokumentais, bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo Ž. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai klausimas buvo išspręstas iš dalies – nuspręsta priteisti visas nukentėjusiosios patirtas išlaidas, tačiau padarytas apsirikimas nurodant jų sumą, t. y. 968 Eur, kai byloje yra pateiktos dvi PVM sąskaitos-faktūros su analogiška suma – po 968 Eur (41 p.). Kadangi nukentėjusioji šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimo neskundė, apeliacinės instancijos teismas negali išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir savo iniciatyva pasunkinti nuteistojo teisinės padėties, todėl nuosprendyje esančius netikslumus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nukentėjusioji gali prašyti pašalinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio vykdymo procese Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatyta tvarka. Iš nuteistojo Ž. M. išieškotinos nukentėjusiosios D. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka – iš viso 2662 Eur.

44. Byloje taip pat gauti ir nuteistojo Ž. M. gynėjo Artūro Andriukaičio prašymai priteisti Ž. M. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės 2584,24 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, bei pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 5, b. l. 144–147, 159–163). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, šis prašymas netenkinamas.

45. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena (CD diskas) su D. M. pateiktomis fotonuotraukomis, prisegta prie bylos 5 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo Ž. M. gynėjos advokatės Aldonos Kondratavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti nuosprendžiu nustatytą Ž. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo Ž. M. nukentėjusiosios D. M. naudai 2662 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) skaitmeninę laikmeną (CD diską) su D. M. pateiktomis fotonuotraukomis, prisegtą prie bylos 5 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.