Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio, nuteistojo J. L. (J. L.) ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (t.y. 15 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį – 200 MGL (t. y. 10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (t.y. 15 000 Eur) dydžio bauda.

J. L. įpareigotas baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į J. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. viena para, prilyginant ją 2 MGL baudai, ir J. L. paskirta galutinė – 298 MGL (t. y. 14 900 Eur) dydžio bauda.

D. M. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini) (su jo dokumentais bei užvedimo rakteliu) ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S9+“.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje; 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro Gintauto Tamulionio skundas tenkinamas.

8. Nagrinėjamu atveju iš apeliantų skundų nustatyta, jog prokuroras ginčija D. M. išteisinimą bei prašo jį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, išteisintojo ir nuteistųjų veikas perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 3 dalies į BK 199 straipsnio 2 dalį ir jų veiksmus perkvalifikuoti pagal naujos redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalį. Nuteistasis J. L. ir jo gynėjas ginčija jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, organizuotos grupės požymį bei paskirtos baudos dydį, baudos išdėstymo laikotarpį.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo ir jo gynėjo bei prokuroro apeliaciniuose skunduose. Be to, teisėjų kolegijai nustačius, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199 ir 199² straipsnių redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), teisėjų kolegija patikrino, ar šie pakeitimai švelnina visų nuteistųjų padėtį.

10. Taip pat teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą –paskyrė odorologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar paimtuose iš J. L. automobilio kvapų pėdsakuose yra išteisintojo D. M. kvapas. Lietuvos policijos kriminalistų tyrimų centras pateikė 2023 m. vasario 10 d. specialisto išvadą, kurioje padarė išvadą, kad tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) iš automobilio VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės, yra D. M. kvapas. Kvapo pėdsake, paimtame 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) iš automobilio VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės nerasta D. M. kvapo (t. 9, b. l. 80-83). Gavus specialisto išvadą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas J. L., kuris nurodė, jog jis D. M. pažįsta tik iš matymo. Jis gyvena nuo jo 15 km atstumu, yra už jį jaunesnis. D. M., jam būnant automobilyje, jo automobilyje tikrai niekada nėra sėdėjęs, iš kur jo automobilyje atsirado D. M. kvapas, jis nežino. Jis abejoja, kad D. M. būtų galėjęs kada nors netyčia atsisėti į jo automobilį. Be jo automobiliu niekas nesinaudojo, jo niekam neskolino. Taip pat jis nepamena tokio atvejo, kad būtų sveikinęsis su D. M., paduodant vienas kitam ranką (t. 9, b. l. 124). Taip pat buvo apklaustas išteisintasis D. M., kuris nurodė, kad jis su specialisto išvada nesutinka, jis nebuvo įvykio vietoje, J. L. automobilyje nesėdėjo. Jis nežino, iš kur galėjo atsirasti jo kvapo pėdsakas šiame automobilyje. Jis nepažįsta J. L., galbūt jie yra kada nors susitikę, nes jie gyveno netoli vienas nuo kito, tačiau jie nebendravo. Jis niekada nėra buvęs aptariamame automobilyje ir jo matęs, nėra matęs, kad kas nors būtų šiuo automobiliu važinėjęs. Jis nežino, ar kas nors iš jo aplinkos galėjo bendrauti su J. L., būti šiame automobilyje. (t. 9, b. l. 124).

Dėl prokuroro skundo

Dėl D. M. kaltės

11. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo D. M. pripažinti kaltu padarius šias nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo argumentus bei atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad prokuroro skundas yra pagrįstas, kadangi bylos duomenų visuma patvirtinta, jog D. M. įvykdė kontrabandą ir pasikėsino disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis veikdamas organizuotoje grupėje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. M. išteisinimo yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

13. Byloje neginčytinai nustatyta, kad gavus informaciją, jog galimai bus gabenama kontrabanda, VSAT pareigūnai nurodytoje vietoje suorganizavo pasalą, kurios metu buvo sulaikytas vienas asmuo – J. L..

14. Nustatyta, jog D. M. nuosekliai neigė dalyvavęs padarant nusikalstamas veikas kartu su J. L., išteisintasis negalėjo logiškai paaiškinti, kaip šalia nusikalstamos veikos padarymo vietos atsirado kaukė – kepurė su jo DNR. Taip pat ir nuteistasis J. L. nuosekliai teigė, jog nusikalstamų veikų padaryme D. M. nedalyvavo – jis nurodė, kad D. M. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. Taip pat nurodė, kad cigaretes nuo valstybės sienos iki automobilio nešė vienas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos išteisintojo ir nuteistojo parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

15. Pasienio pareigūnas liudytojas L. J. nurodė, kad pasalos metu pastebėjo, kaip prie sodybos privažiavo automobilis. Iš jo išlipo du asmenys, šiems asmenims grįžtant nuo valstybės sienos prie automobilio buvo sulaikytas J. L., kitas asmuo pasišalino, jo sulaikyti nepavyko. Antrojo (nesulaikyto) asmens matė siluetą, jis buvo kiek žemesnis už sulaikytąjį, vidutinio sudėjimo vyras. Negali tvirtinti, kad įvykio vietoje matė būtent D. M.. Pasienio pareigūnas liudytojas R. P. nurodė, kad sulaikymo metu buvo sulaikytas J. L., o kitas asmuo pasišalino. Asmuo, kuris pabėgo, iš sudėjimo nebuvo stambus. Mano, jog antras asmuo galėjo būti D. M.. Taigi, nors sutampantys šių pareigūnų parodymai neįrodo, jog D. M. padarė nusikalstamas veikas, tačiau paneigia J. L. nurodytą versiją, jog jis nusikalstamas veikas atliko vienas, juolab, kad ir sodybos, prie kurios sustojo J. L. automobilis, savininkas policijos pareigūnams patvirtino, jog automobiliu atvyko du asmenys, su kuriais jis trumpai šnektelėjo. Tačiau aplinkybę, jog antrasis asmuo, veikęs kartu su J. L., buvo D. M., patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog įvyko vietoje apie 2 m atstumu nuo dėžių su cigaretėmis, apie 1,5 m atstumu nuo J. L. automobilio, ant žolės rasta maskuojančios kamufliažinės spalvos kaukė-kepurė. Liudytojas R. P. nurodė, kad įvykio vietoje buvo rasta kepurė bei paaiškino, jog jo vertinimu, tai buvo antrojo, nesulaikyto asmens kepurė, nes jei tarnybinis šuo veda nuo išmestų ryšulių pėdsakais iki pasišalinusio asmens ir randa kažkokį daiktą (kaip šiuo atveju ir buvo), tai yra daiktas to asmens, kuris pasišalino. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S-841(8.31K) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant maskuojančios spalvos kepurės-kaukės, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: D. M. (1 t., b. l. 130–132), o specialisto išvada Nr. S 514/2021(01) nustatyta, kad šis DNR profilis sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe (5 t., b. l. 58–59). Kaip jau minėta, D. M. negalėjo logiškai paaiškinti, kaip kaukė – kepurė su jo DNR atsidūrė nusikalstamos veikos padarymo vietoje, teigdamas, kad galbūt kažkam ją paskolino. Be to, įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas automobilio keleivio sėdynės kvapo pėdsakas. Vadovaujantis įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – fotolentele, nustatyta, jog automobilio galinės sėdynės buvo nulenktos (t. 1, b. l. 66), todėl, nustačius, jog automobiliu važiavo du asmenys, darytina išvada, jog antrasis asmuo sėdėjo ant priekinės automobilio sėdynės, nuo kurios ir buvo paimtas minėtas kvapo pėdsakas. Apeliacinės instancijos teisme atlikus odorologinę teismo ekspertizę, buvo gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) iš automobilio VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės, yra D. M. kvapas (5 t., b. l. 58–59). Išteisintasis D. M. ir nuteistasis J. L. teismo posėdyje teigė, jog D. M. niekada nėra buvęs aptariamame automobilyje. Teisėjų kolegija tokius asmenų parodymus, atsižvelgdama į specialistų išvadų rezultatus, vertina kaip jų gynybinę versiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad D. M. buvo antrasis asmuo, kuris kartu su J. L. atvyko į įvykio vietą bei nešė dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis nuo valstybės sienos iki J. L. automobilio.

16. Išteisintojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo aplinkybę, kad odorologinės ekspertizės išvada yra tik tikėtina, taip pat nurodė, kad jis skeptiškai vertina odorologines ekspertizes, nes neįmanoma suprasti, ką galvoja šuo, taip pat negalima jo apklausti. Teisėjų kolegija pažymi, kad odorologinio kvapų tyrimo išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti duomenų šaltiniai. Pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, 2K-55-699/2017). Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Pastebėtina, kad tikėtina išvada duodama tuomet, kai susidaro tiriamo objekto bendrų ir specialių požymių visuma, kuri leidžia daryti tam tikrą vertinimą, t. y. tokia išvada duodama, kai specialistas (ekspertas) yra įsitikinęs jo nurodomų aplinkybių tikrumu, tačiau iki kategoriškos išvados pateikimo dar trūksta tam tikrų duomenų. Tuo tarpu, esant bet kokiai abejonei dėl tiriamų aplinkybių, duodama išvada, kad nustatyti negalima. Nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad D. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindžia ne vien odorologine specialisto išvada, tačiau ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant įvykio vietoje rastos kaukės – kepurės yra išteisintojo DNR, taip pat vadovaujasi ir liudytojų parodymais ir vertina minėtų įrodymų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl toks odorologinės išvados vertinimas atitinka aukščiau pacituotą teismų praktiką. Taip pat teismas gynėjo argumentus dėl odorologinės specialisto išvados nepatikimumo, atsižvelgiant į tai, jog tyrimas atliekamas pasitelkiant šunis, vertina kaip deklaratyvius. Kaip jau minėta, odorologinės kvapų tyrimo išvados, vadovaujantis teismų praktika, yra laikomos tinkamu įrodymu šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo pažeidimų, nukrypimų nuo patvirtintos metodikos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada.

17. Taip pat baigiamųjų kalbų metu D. M. gynėjas nurodė ir tai, kad specialistai nustatė, jog ant rastos kepurės yra ne vieno žmogaus DNR, t. y. ne tik D. M. DNR, todėl gynyba gali daryti prielaidą, kad tą kepurę nešiojo kitas vyriškos lyties asmuo, kurio DNR galimai ir buvo aptiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialisto išvadoje Nr. S 17/2020(01) nurodyta, jog ant rastos maskuojančios spalvos kamufliažinės kepurės – kaukės rastas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Vadovaujantis Specialisto išvada Nr. S 514/2021(01), gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su D. M. DNR profiliu 99,999999999999999999999 proc. tikimybe. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad tyrimo metu ant kaukės – kepurės su D. M. DNR buvo rasta ne kito asmens DNR, o DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Tai, kitaip negu argumentuojama apeliaciniame skunde, nepaneigia D. M. kaltės. Minėta specialisto išvada tik patvirtina, kad kaukę – kepurę lietė ne tik D. M., bet ir kiti asmenys, tačiau priešingai nei D. M., su šia kauke – kepure kontaktavo nepakankamai ilgai, kad ant jos būtų išlikęs jų DNR pėdsakas.

18. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir D. M. gynėjo išsakyti pamąstymai apie tai, jog nelogiška, kad D. M. galėjo nuvažiuoti į Vilnių, nusipirkti televizorių ir spėti padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors prokuroro pateikti duomenys – t. y. pateikti paskaičiavimai, jog D. M. galėjo spėti grįžti iš Vilniaus ir padaryti nusikalstamas veikas, patys savaime neįrodo D. M. kaltės, tačiau šie duomenys paneigia D. M. ir jo gynėjo argumentus, kad D. M. negalėjo būti nusikalstamos veikos padarymo vietoje.

19. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma – t. y. tai, jog pasienio pareigūnai vieningai teigė, jog matė prie valstybės sienos atvykusius du asmenis, kurie nešė dėžes su cigaretėmis, tai, jog pareigūnas R. P. teigė, kad antrasis, pabėgęs asmuo, kuris nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, galėjo būti būtent D. M., tai, jog šalia numestų dėžių su cigaretėmis buvo rasta kaukė – kepurė, iki kurios, pareigūno teigimu, pareigūnus atvedė šuo, sekdamas pabėgusio asmens pėdsakais bei ant kurios buvo rastas D. M. DNR ir tai, jog ant automobilio priekinės sėdynės, kur sėdėjo su J. L. atvykęs kitas cigaretes gabenęs asmuo, rastas kvapo pėdsakas, kuris, vadovaujantis specialisto išvada, tikėtina yra D. M., leidžia daryti išvadą, jog D. M., veikdamas pagal iš anksto bendrininkų suderintą planą, su J. L. automobiliu „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 apie 17:20 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 250 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), ir Baltarusijoje esančių asmenų į Lietuvos Respublikos teritoriją permestas dėžes nuo valstybės sienos dviese nešė ir krovė į minėtą automobilį iki 18 val., kai prie minėto automobilio pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų J. L. buvo sulaikytas, o D. M. iš įvykio vietos pavyko pasišalinti. Taigi, šie D. M. atlikti veiksmai atitinka kontrabandos ir pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėčių požymius. Be to, šias nusikalstamas veikas nuteistasis atliko veikdamas organizuotoje grupėje (plačiau šis nusikalstamos veikos požymis bus aptartas nagrinėjant J. L. ir jo gynėjo skundą).

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl D. M. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartų byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais visumą, nustato tokias įrodytomis pripažintas nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

D. M., veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai (išvengiant muitinės kontrolės) gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (12500,00 Eur) dydžio sumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J. ir J. L. bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančiu nenustatytu asmeniu dėl bendro, pasiskirsčius vaidmenimis, akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) slapto gabenimo per Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublikos ruožą, saugomą VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų. Įgyvendinant bendrininkų iš anksto suderintą planą, Baltarusijos Respublikos teritorijoje esantis nenustatytas asmuo, 2019-12-17 laikotarpiu nuo 11 val. iki 17:20 val. mobilaus ryšio telefonu programa „Telegram“ derindamas veiksmus su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu J. L., ne vėliau kaip 2019-12-17 17:40 val. tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) per valstybės sienos liniją žyminčius inžinerinius įrenginius slapta permetė į Lietuvos Respublikos teritoriją 14 dėžių, kuriose iš viso buvo 7000 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 24510,00 Eur. Tuo tarpu D. M. kartu su J. L., veikdami pagal planą ir pasinaudodami R. J. mobilaus ryšio telefonu programėlėje „Telegram“ laikotarpiu nuo 16:57 val. iki 17:38 val. J. L. teikta tarnybos pagrindu turima konfidencialia, aukščiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą įvykdymą turinčia užtikrinti informacija apie aktualų pasienio ruožą saugančių VSAT pajėgų išsidėstymą ir judėjimo maršrutus, J. L. priklausančiu automobiliu „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 apie 17:20 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 250 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), ir aukščiau nurodytas dėžes nuo valstybės sienos dviese nešė ir krovė į minėtą automobilį iki 18 val., kai prie minėto automobilio pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų J. L. buvo sulaikytas, o D. M. iš įvykio vietos pavyko pasišalinti.

Taip pat, D. M., veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino neteisėtai (pažeidžiant nustatytą tvarką) įgyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL (12500,00 Eur) dydžio sumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J. ir J. L. dėl bendro, pasiskirsčius vaidmenimis, kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusių akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) slapto gabenimo nuo Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini) į tyrimo metu nenustatytą vietą. Įgyvendinant bendrininkų iš anksto suderintą planą, D. M. kartu su J. L., pasinaudodami R. J. mobilaus ryšio telefonu programėlėje „Telegram“ laikotarpiu nuo 16:57 val. iki 17:38 J. L. teikta tarnybos pagrindu turima konfidencialia, aukščiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą įvykdymą turinčia užtikrinti informacija apie aktualų pasienio ruožą saugančių VSAT pajėgų išsidėstymą ir judėjimo maršrutus, J. L. priklausančiu automobiliu „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 apie 17:20 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 250 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). ir, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, o taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinto „Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto pakeitimo (įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, kai iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, laikotarpiu nuo 17:30 val. iki 18 val. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) iki aukščiau nurodytos sodybos dviese nešė ir krovė į ankščiau minėtą automobilį 14 dėžių, kuriose iš viso buvo 7000 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 24510,00 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 18 val. prie minėto automobilio pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų J. L. buvo sulaikytas, o D. M. iš įvykio vietos pavyko pasišalinti.

21. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis. Tuo pačiu tokia nusikalstama veika tapo nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 199 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė bei D. M. gabentų privalomų muitinei pateikti daiktų vertė atitinka ne BK 199 straipsnio 3 dalyje, o BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį. Tuo pačiu už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 6, o ne 8 metų, todėl nusikalstama veika tapo nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnina D. M. teisinę padėtį, taip pat pagal naują BK redakciją nuteistojo gabentų privalomų muitinei pateikti daiktų vertė atitinka ne BK 199 straipsnio 3 dalyje, o BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį bei veikos perkvalifikavimas pagal šią dalį taip pat švelnina D. M. padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. M. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal švelnesnę BK redakciją – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl bausmės D. M.

22. D. M. pripažinus kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas.

23. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

25. Nustatyta, kad D. M. pagrindinio išsilavinimo, vadovaujantis Sodros duomenimis - nedirbantis, nevedęs, praeityje daugelį kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusižengimus, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu 8 kartus teistas (šiuo metu teistas 9 kartus). D. M. padaryti nusikaltimai laikomi apysunkiais nusikaltimais (BK 11 straipsnio 4 dalis). D. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas organizuotoje grupėje, vieną nusikaltimą baigė, o kitą pasikėsino atlikti. D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgiama į gabentų kontrabandos būdu ir pasikėsintų disponuoti akcizais apmokestinamų prekių vertę (490,2 MGL), kuri yra artima minimaliai ribai, nuo kurios kyla atsakomybė pagal inkriminuojamas straipsnių dalis. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią D. M. charakterizuojančią medžiagą, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į D. M. vaidmenį darant nusikalstamas veikas (t. y. jog bylos duomenimis jo vaidmuo nebuvo pagrindinis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslus užtikrintų mažesnio dydžio, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Nors kitiems nuteistiesiems už aptariamų veikų padarymą paskirta švelnesnė bausmės rūšis, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė asmeniui skiriama individualiai, o baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi baudos bausmė, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus D. M. charakterizuojančius duomenis, šiuo atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

26. Kaip jau paminėta aukščiau, už D. M. įvykdytas abi nusikalstamas veikas įstatymo numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Atsižvelgdama į D. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos stadiją, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. M. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir D. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, prie paminėtu nuosprendžiu paskirtos 5 metų laivės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ( 6 mėnesius). Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.

Dėl J. L. ir jo gynėjo skundo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje

27. Skundžiamu nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje. Skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo J. L. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. Savo skundą apeliantai grindė tuo, kad J. L. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Taip pat apeliantai teigė, jog byloje nenustatytas organizuotos grupės požymis. Be to, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

28. Pirmiausia, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, suteikė nepagrįstą prioritetą kaltinimo prielaidoms, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, nepašalinęs įrodymų prieštaravimų, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinį baudžiamojo proceso in dubio pro reo principą, taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas J. L. kaltu, nukrypo nuo formuojamos LAT praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. L. kaltės padarius paminėtą nusikalstamą veiką, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kuo remiantis buvo konstatuota J. L. kaltė padarius kontrabandą organizuotoje grupėje.

29. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje neabejotinai nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 17 d. ne vėliau kaip 17 val. 20 min. netoli nuo valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas J. L. tuo metu, kai jis iki automobilio atnešė dėžes su cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis. Šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis J. L. (taip pat ir apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas šios aplinkybės neginčija), ją patvirtina ir liudytojų L. J., R. P. parodymai. Visgi, nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, byloje neįrodyta, kad J. L. atliko akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą organizuotoje grupėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, byloje surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo J. L. (t. 7, b. l. 152-153; t. 8, b. l. 70-71), liudytojų L. J. (t. 8, b. l. 10-14), R. P. (t. 7, b. l. 169-171) parodymai, J. L. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 152-168), patvirtina, kad nuteistasis J. L.nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai (išvengiant muitinės kontrolės) gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 24 510 Eur (atitinka 490,20 MGL).

30. Pats nuteistasis J. L. kaltę pripažino iš dalies – teigė, jog 2019 m. gruodžio 17 d. susitarė su Baltarusijos pusėje esančiu žmogumi, kurio asmeniškai nepažinojo (bendravo telefonu), gabenti akcizines prekes. Sutarė, kad pastarasis permes per valstybės sieną tam tikrą kiekį dėžių, kurias J. L. turės pasiimti ir gabenti į Lietuvos gilumą. Atvykęs į vietą laukė, kol jam bus duotas ženklas, pamatęs ženklą – pašvietimą – ėjo paimti dėžių. Aptariamo įvykio dieną atvažiavo netoli apgriuvusios negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir dėžes atsinešė prie automobilio. Buvo sutarta, jog dėžės bus tarp 10 ir 11 sienos ženklo. Apie dėžių permetimą, buvimo vietą susirašinėjo tą pačią dieną. Iki automobilio atnešė 12 dėžių, o dvi dar liko. Nešdamas dėžes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis aplinkybę, jog veikė kartu su R. J. ir D. M., neigė – nurodė, kad su R. J. bendravo seniai, tą dieną nesusirašinėjo, o D. M. pažinojo tik iš matymo.

31. Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kolegomis vykdė pasalą Aleksandro Barausko užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ir pasalos metu pastebėjo, kaip prie sodybos privažiavo automobilis. Iš jo išlipo du asmenys, užėjo į sodybos vidų ir po kelių minučių asmenys nuėjo sienos su Baltarusija kryptimi. Po 10–15 min. asmenys grįžo atgal prie automobilio, krovė stačiakampio formos dėžes. Po to asmenys vėl nuėjo link sienos, o šiems grįžtant atgal prie automobilio, su kolegomis tuos asmenis nutarė sulaikyti. Buvo sulaikytas J. L., kitas asmuo pasišalino.

32. Liudytojas R. P. teisme nurodė, jog pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją 2019 m. gruodžio mėnesį buvo organizuota pasala ir sulaikytos kontrabandinės cigaretės, o sulaikymo metu buvo sulaikytas J. L. ir automobilis, o vienas asmuo pasišalino. Mano, kad per pirmą reisą asmenys permetė tam tikrą kiekį dėžių, tada kiti asmenys jas paėmė, parsinešė, susidėjo į automobilį, o nuėjus antrą kartą, jiems vėl buvo permestos dėžės ir jie grįžo atgal. Kiek buvo permesta dėžių – jis pats nematė. Vienos dėžės buvo prie automobilio – J. L. sulaikymo vietoje, o už 20–30 metrų buvo kito asmens neštos ir pamestos dėžės. Antro reiso dėžių šie asmenys jau nespėjo susidėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. paaiškino, kad tiksliai matė, kad iš automobilio išlipo du asmenys, apie 10 minučių sodybos kieme kalbėjo su iš minėtos sodybos namo išėjusiu asmeniu, pagyvenusiu vyriškiu, po to atvažiavę asmenys nuėjo valstybės sienos linijos kryptimi, tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo valstybės sienos iki sodybos yra apie 150 metrų. Apie 17.40 val. tie patys du asmenys nuo valstybės sienos grįžo iki minėto automobilio ir į jį krovė stačiakampio formos dėžes. Sukrovę dėžes, vėl nuėjo link valstybės sienos. Apie 18 val. tie patys asmenys buvo pastebėti grįžtantys nuo valstybės sienos nešini stačiakampio formos dėžėmis. Sulaikant šiuos asmenis, jie metė dėžes bei bandė pasišalinti. Įvykio vietoje sulaikytas J. L., kuris bandė išvengti sulaikymo, kitas asmuo pasišalino. J. L. savo kaltę pripažino, neneigė, kad vykdė cigarečių kontrabandą per valstybės sieną, tačiau nesakė, su kuo buvo, teigė, kad buvo vienas. Įvykio vietoje J. L. prie savęs turėjo mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, tačiau sulaikymo metu jį ištraukė iš kišenės ir bandė slėpti žolėje. Pareigūnai tai pastebėjo ir paėmė minėtą telefoną.

33. Apžiūrėjus J. L. mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S9+“, kuris buvo paimtas asmens kratos metu, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. nusikalstamos veikos darymo metu J. L. per programėlę ,,Telegram“ bendravo su asmeniu, kuris telefone užvadintas ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (J. L. telefone įrašytas kaip ,,(duomenys neskelbtini)“) yra registruotas R. J. vardu. Taip pat nustatyta, jog prieš atvykstant prie valstybės sienos J. L. bendravo su asmeniu, kuris telefone užvardintas „(duomenys neskelbtini)“.

34. Taigi, nustatyta, kad pats nuteistasis J. L. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. susitarė su Baltarusijos pusėje esančiu žmogumi, kurio asmeniškai nepažinojo (bendravo telefonu), kad jis permes tam tikrą kiekį dėžių kontrabandinių cigarečių, kurias J. L. turės pasiimti ir gabenti į Lietuvos gilumą. Iš sutampančių pasienio pareigūnų L. J. ir R. P. parodymų matyti, kad jiems vykdant pasalą prie valstybės sienos, iš automobilio išlipo du asmenys, nuėjo valstybės sienos linijos kryptimi, tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tie patys du asmenys nuo valstybės sienos grįžo iki minėto automobilio ir į ją krovė stačiakampio formos dėžes. Sukrovę dėžes, vėl nuėjo link valstybės sienos. Įvykio vietoje buvo sulaikytas J. L.. Be to, iš anksčiau nurodytų J. L. ir R. J. bei J. L. ir asmens, įvardinto „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo nustatyta, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą J. L. bendravo su asmeniu, įvardintu „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kuriuo metu ir kurioje vietoje bus permestos dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis, taip pat J. L. su R. J. derino veiksmus, susijusius su cigarečių pergabenimu per valstybės sieną ir jų išgabenimu iš pasienio zonos. Šias susirašinėjimo aplinkybes savo nuosprendyje tinkamai ir išsamiai detalizavo pirmosios instancijos teismas bei, teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. ir J. L. paaiškinimus, jog jie bendravo apie granulių pristatymą, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis – t. y. į tai, jog J. L. prieš pat jo sulaikymą lygiagrečiai tuo pačiu metu susirašinėjo su R. J. bei asmeniu, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“, jog jų pokalbis tęsėsi net J. L. atvykus prie valstybės sienos, jog jų pokalbyje buvo vartojamos tokios frazės, kaip „sargyba bus ant kelio dabar neaišku kiek“, „išlėk prieš pirismenkę“, „būk ant ryšio, vdruk sargyba“, tinkamai įvertino kaip jų gynybinę versiją.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kontrabandos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija BK 199 straipsnio 1-3 dalyse nustatytą sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, – kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nustatyta, kad cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną buvo pergabentos ne per muitinę, o permestos per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. apskritai išvengiant muitinės kontrolės. Iš anksčiau pacituotų asmenų parodymų, užfiksuotų telefoninių pokalbių seka, jog J. L. susitarė telefonu iš nenustatytų asmenų, esančių Baltarusijos teritorijoje, perimti cigaretes su Baltarusijos banderolėmis ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą (šią aplinkybę nurodė pats J. L.), o Lietuvos valstybės sienos sutartame ruože sutartu laiku permestas iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją cigarečių dėžes (pareigūnas L. J. nurodė, jog jie girdėjo, kaip per valstybės sieną buvo metamos dėžės), J. L. su D. M. nešėsi į automobilį, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (šios aplinkybės neneigė ir J. L., ją patvirtino ir pasienio pareigūnai). Taigi, šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad J. L. suvokė, kad cigaretės bus atgabentos į Lietuvos teritoriją neteisėtai, to siekė, netgi laukė Baltarusijos pusėje esančių asmenų signalo – pašvietimo žibintuvėliu, kad galėtų perimti permetamas per sieną cigaretes. Be to, kaip jau paminėta aukščiau, cigarečių permetimas į Lietuvos Respublikos teritoriją įvyko tik J. L. atvykus prie sutartos vietos. Pažymėtina ir tai, jog pasienio pareigūnas R. P. nurodė, kad sulaikymo metu pats J. L. savo kaltę pripažino bei neneigė, kad vykdė cigarečių kontrabandą per valstybės sieną. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas J. L. nurodė, kad jis prisipažįsta dalyvavęs kontrabandoje. Nuteistojo J. L. gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytas argumentas, jog J. L. neturėjo jokios galimybės neteisėtai kirsti Lietuvos Respubklikos sieną bei neteisėtai pervežti prekes jų nepateikiant muitinės kontrolei, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl J. L. kaltės padarius kontrabandą, kadangi ši aplinkybė – t. y. neteisėtas Lietuvos Respublikos sienos kirtimas ir fizinis cigarečių pergabenimas į Lietuvos Respublikos teritoriją J. L. ir nebuvo inkriminuotas. Kaip minėta, J. L. veiksmai padarant kontrabandą pasireiškė tuo, kad pagal iš anksto suderintą planą, nenustatytiems asmenims iš Baltarusijos teritorijos permetus cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją, jis su D. M. paėmė dėžes su cigaretėmis ir nešėsi į automobilį. Be to, svarbu paminėti, kad vadovaujantis teismų praktika, asmeniui, gabenančiam kontrabandos dalyką, nebūtina fiziškai būti kitos valstybės teritorijoje ir pačiam tiesiogiai per Lietuvos valstybės sieną pergabenti privalomus deklaruoti gabenamus daiktus (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-366-307/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-197/2018). Todėl tai, kad pats nuteistasis neperžengė valstybės sienos ribų gabendamas cigaretes, dar nereiškia jo nekaltumo padarius kontrabandą, tai tik rodo, kad jis veikė bendrininkaudamas, iš anksto susitaręs kartu su kitos valstybės – Baltarusijos Respublikos piliečiais, kurie cigaretes pergabeno per sieną, o nuteistasis su kitu asmeniu jas iš sutartos vietos pasiėmė. Taigi, išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog J. L. akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o vėliau pasikėsino šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtai disponuoti Lietuvos teritorijoje.

36. Be to, nors apeliantai nurodo, kad R. J. proceso metu buvo tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę, todėl vertinant tokius parodymus, turi būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo ir vertinimo, tačiau teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje J. L. kaltė nebuvo grindžiama R. J. parodymais.

37. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistąjį J. L. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), BK 199 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), kuri švelnina nuteistojo teisinę padėtį (apie tai teismas jau pasisakė spręsdamas klausimą dėl D. M. kaltės). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl organizuotos grupės požymio

38. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su J. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai J. L. inkriminavo organizuotos grupės požymį.

39. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodoma skunde, išsamiai detalizavo organizuotos grupės požymius – nustatė, jog J. L. susitarė nusikalstamas veikas atlikti su kitais asmenimis – nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos, R. J., taip pat, kaip šiame sprendime apeliacinis teismas jau nurodė anksčiau, ir D. M.. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai detalizavo organizuotos grupės narių pasiskirstymą konkrečiomis pareigomis – nurodė, kad J. L. buvo atsakingas už bendrininkų telkimą, bendrų veiksmų derinimą ir jų koordinavimą, nenustatytas asmuo Baltarusijoje – už neteisėtą cigarečių gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą, R. J. buvo atsakingas už teikimą informacijos apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, VSAT prie LR VRM pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, pamainų keitimąsi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog D. M. kartu su J. L. buvo atsakingas už sutartu laiku ir sutartoje vietoje per valstybės sieną permestų dėžių paėmimą ir gabenimą iki J. L. automobilio. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinto ir veikos intensyvumą – t. y. padarė išvadą, kad visų veikose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas buvo aukštesnio lygio, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau apartas susirašinėjimas tarp J. L. ir nenustatyto asmens patvirtina, kad buvo laikomasi išankstinio susitarimo dėl cigarečių gabenimo laiko, sutartos konspiracijos dėl cigarečių perdavimo per valstybės sieną vietos, o susirašinėjimas su R. J. rodo pastarajam paskirtą ir su juo suderintą vaidmenį, kuris nebuvo pasyvus informavimas, o aktyvus domėjimasis veikos realizavimo sėkme.

40. Taip pat, nors J. L. nurodė, kad pažinojo tik R. J., o D. M. tik žinojo iš matymo, D. M. nurodė, jog su J. L. nebendrauja, R. J. - nepažįsta, R. J. nurodė, jog J. L. pažįsta tik kaip buvusį bendradarbį, taip pat su juo yra bendravęs apie granules, D. M. jis nepažįsta, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tai, kad asmuo nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje faktą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-51-788/2021). Be to, aplinkybę, jog J. L. ir R. J. pažinojo vienas kitą tik kaip buvę bendradarbiai, J. L. nurodytą aplinkybę, kad jis su R. J. nesusirašinėjo, paneigia bylos duomenys – t. y. J. L. telefone likęs susirašinėjimas su ,,(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, jog tai R. J. telefono numeris bei kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas šį nuteistųjų J. L. ir R. J. susirašinėjimą tinkamai ir argumentuotai įvertino bei padarė išvadą, jog nuteistieji užfiksuotame susirašinėjime derino veiksmus, susijusius su cigarečių pergabenimu per valstybės sieną ir jų išgabenimu iš pasienio zonos. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad J. L. ir R. J. žinojo apie vienas kito veiksmus, o būtent tai, kad atliks cigarečių kontrabandą ir neteisėtai disponuos akcizais apmokestinamomis prekėmis, bei vykdė bendras su tuo susijusias užduotis – J. L. dėl to susitarė su Baltarusijoje esančiais asmenimis (tai patvirtina J. L. ir asmens, įvardinto (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas 2019 m. gruodžio 8-17 d., paties nuteistojo J. L. parodymai), o R. J. veikų darymo metu teikė informaciją J. L. apie galimybę jiems nekliudomiems privažiuoti prie Lietuvos Respublikos sienos, perimti cigaretes iš Baltarusijos ir nekliudomiems pasišalinti (tai patvirtinta anksčiau aptartas J. L. ir R. J. susirašinėjimas). Nors byloje nėra duomenų, paneigiančių D. M. ir R. J. parodymus, jog jie vienas kito nepažinojo, tačiau bylos duomenimis, D. M. veikė kartu su J. L. – t. y. nuvyko prie valstybės sienos paimti cigarečių, jas nešė į automobilį, kai tuo tarpu R. J. teikė informaciją J. L. apie pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, pamainų keitimąsi, todėl nors nuteistieji D. M. ir R. J. galimai ir nepažinojo vienas kito, tačiau suvokė, jog veikia dėl bendro tikslo. Taip pat nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistieji pažinojo baltarusius, kurie permetė dėžes su cigaretėmis, tačiau bylos duomenimis (tai, kad J. L. su jais susirašinėjo, derino veiksmus dėl cigarečių permetimo, tai, kad D. M. kartu su J. L. sutartu laiku atvyko prie valstybės sienos, tai, kad R. J. tuo metu, kai kiti nuteistieji nuvyko prie valstybės sienos, teikė J. L. informaciją), patvirtina, jog visi nuteistieji žinojo, kad sutartu laiku ir sutartoje vietoje Baltarusijoje esantys asmenys permes per valstybės sieną cigaretes, taigi, jie suvokė, kad su šiais asmenimis jie veikė dėl bendro tikslo. Taigi, kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – atlikti cigarečių kontrabandą ir jomis neteisėtai disponuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Veiksmai tarp organizuotos grupės narių nebuvo atsitiktiniai, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl nėra pagrindo tenkinti J. L. ir jo gynėjo skundo ir šį požymį panaikinti.

Dėl bausmės

41. Taip pat apeliaciniame skunde J. L. nurodo, jog pirmos instancijos teismo paskirta bauda yra pernelyg didelė, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, bei neproporcinga padarytai veikai, prašo paskirti jam mažesnę baudą ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui.

42. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K- 429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

43. Skundžiamame nuosprendyje J. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo paskirta 300 MGL, t. y. 15 000 Eur, dydžio bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo paskirta 200 MGL, t. y. 10 000 Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai skundžiamame nuosprendyje įvertino J. L. asmenybės ir veikų pavojingumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis J. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vieną baigė, o kitą pasikėsino atlikti, jog jis anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka, byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam J. L. parinko švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis tuo metu galiojančia BK redakcija, pagrįstai parinko nuteistajam baudų dydžius, kurie yra artimi minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo ir gynėjo argumentais, jog paskirtos bausmės yra neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

44. Bausmės pirmosios instancijos teisme skyrimo metu, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje buvo priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą), už kurių padarymą buvo galima skirti baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Šiuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, kaip minėta, J. L. veikos perkvalifikuojamos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Pagal naująją BK redakciją apelianto padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą galima skirti baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Taigi nors maksimalus galimos skirti baudos dydis ir sumažėjo trečdaliu, tačiau minimali riba sumažėjo visiškai nežymiai – 50 MGL. Įvertinus šiuos pakeitimus, perkvalifikavus J. L. veiką pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, paskirtina 150 MGL, tai yra 7 500 Eur dydžio bauda bei perkvalifikavus veiką pagal naują BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją, paskirtina 200 MGL, tai yra 10 000 Eur, dydžio bauda.

45. Pirmosios instancijos teismas J. L. paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu (vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu), konstatavęs, jog nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi).

46. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal teismų praktiką kontrabandos sudėtis neapima akcizais apmokestinamų prekių gabenimo valstybės teritorijos viduje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bausmių J. L., paskirtų už nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą pripažinti padarytomis esant idealiajai sutapčiai ir bendrinti apėmimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023). Tačiau laikantis įstatymo, šiuo atveju bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai sunkintų nuteistojo J. L. teisinę padėtį, o tai, nesant prokuroro apeliacinio skundo, daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Todėl J. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taikytas bausmių bendrinimo būdas, nors ir neteisingas, yra paliktinas, t.y. J. L. bausmės už abi nusikalstamas veikas bendrinamos bausmių apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė skirtina 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

47. Be to, apeliantai prašo baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam – t. y. 36 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė ir prie jo nepateikė jokių duomenų apie J. L. ar jo šeimos turimus finansinius įsipareigojimus, apie šeimos gaunamas pajamas ir būtinas išlaidas, turimą turtą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, bent jau šioje proceso stadijoje, nemato pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju per dvylika mėnesių sumokėti nustatyto dydžio baudą yra neįmanoma Nustatyta, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba ir gauna pastovias pajamas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir nuteistajam skiriamos baudos dydį, sprendžia, kad pirmosios instancijos nustatytos baudos sumokėjimo terminas yra teisingas ir proporcingas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundo ir baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Dėl R. J. kaltės

48. Nustatyta, kad R. J. apeliacinio skundo nepateikė, taip pat jo atžvilgiu apeliacinio skundo nepateikė ir prokuroras. Visgi, baigiamųjų kalbų metu nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė R. J. išteisinti, nes jis nepadarė nusikalstamų veikų.

49. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3, 5 dalimis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems.

50. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei R. J. gynėjas teigė baigiamųjų kalbų metu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. J. kaltu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo kodekso pažeidimą, kuriam esant teismas turėtų patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos skundo nepadavusiam nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, nesant nuteistojo ar jo gynėjo skundo, apeliacinės instancijos teismas dėl R. J. kaltės nepasisako.

51. Visgi, kaip jau minėta prieš tai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), BK 199 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), kurios švelnina nuteistojo teisinę padėtį (apie tai teismas jau pasisakė spręsdamas dėl D. M. kaltės). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atitinkamai peržiūrima nuteistajam paskirta bausmė.

52. Skundžiamame nuosprendyje R. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo paskirta 300 MGL, t. y. 15 000 Eur, dydžio bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo paskirta 200 MGL, t. y. 10 000 Eur dydžio bauda. Bausmės pirmosios instancijos teisme skyrimo metu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje, buvo priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad viena iš šių veikų priskiriama apysunkių, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijoms), už kurių padarymą buvo galima skirti baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Šiuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, R. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą galima skirti baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Taigi nors maksimalus galimos skirti baudos dydis ir sumažėjo trečdaliu, tačiau minimali riba sumažėjo visiškai nežymiai – 50 MGL. Įvertinus šiuos pakeitimus, R. J., perkvalifikavus veiką pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, paskirtina 150 MGL, tai yra 7 500 Eur, dydžio bauda, bei perkvalifikavus veiką pagal naują BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją, paskirtina 200 MGL, tai yra 10 000 Eur, dydžio bauda.

53. Kaip ir J. L. atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai R. J. subendrino bausmes, parinkdamas bausmių apėmimo būdą. Apie tai pasisakyta šio nuosprendžio 46 punkte, todėl teisėjų kolegija nekartodama analogiškų argumentų dėl bausmių bendrinimo R. J., pastarajam paskirtas bausmes bendrina bausmių apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę skiria 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

54. 2023 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 26 d. pažyma Nr. ATP-2023-25187 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 200 Eur už R. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

55. 2023 m. liepos 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 10 d. pažyma Nr. APD-2023-11838 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 230 Eur už D. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

56. Baigiamųjų kalbų metu R. J. ir D. M. gynėjai prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl išlaidų atlyginimo atmesti.

57. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

58. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi išteisintajam D. M. bei 2023 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistajam R. J. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas R. J. atžvilgiu buvo pradėtas teismo iniciatyva, siekiant nustatyti, ar pasikeitusi baudžiamojo įstatymo redakcija turi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, šiuo nuosprendžiu nuteistojo teisinė padėtis buvo pašvelninta – perkvalifikavus dvi nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pripažinta, jog R. J. padarė du apysunkius, o ne sunkius nusikaltimus, nuteistajam sušvelninta paskirta bausmė. Be to, svarbu ir tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. J.už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

60. Be to, nustatyta, kad apeliacinis procesas D. M. atžvilgiu buvo pradėtas prokuroro iniciatyva, jo skundas tenkintas – pripažinta, kad D. M. išteisintas nepagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėjas D. M. buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, šiuo metu nuteistasis atlieka paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat atsižvelgtina ir į jo turtinę padėtį – Sodros duomenimis nuteistasis nedirba. Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo J. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro Gintauto Tamulionio skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

D. M. pripažinti kaltu pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei nuteisti:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. M. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. L. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

J. L. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d, tai yra 1 (vieną) parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti J. L. nubaustu 198 MGL (9 900 eurų) dydžio bauda.

R. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

R. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. J. šiuo nuosprendžiu ir pirmosios instancijos nuosprendžiu už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų išieškoti iš R. J. ir D. M. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.