Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovei, su kuria dukra ir gyvena, tenka ir nuolatinė bei nepertraukiama vaiko kasdienės priežiūros, auginimo ir auklėjimo našta, atsakovas prie to absoliučiai niekuo neprisideda, pastaraisiais metais visiškai nesidomi nei dukra, jos pasiekimais, nei jos poreikiais. Atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnes pajamas. Todėl atsakovas turi pareigą skirti daugiau nei ieškovė piniginių lėšų dukros išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1244-639/2019 buvo nutraukta šalių sudaryta santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią be kita ko T. S. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai T. S. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją. Buvo nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka.

Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 450 Eur per mėnesį, nes padidėjo vaiko poreikiai, po santuokos nutraukimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl padidėjo ieškovės išlaidos vaiko priežiūrai.

Atsakovo nuomone, vaiko poreikių tenkinimui 700 Eur suma būtų pakankama, sutinka teikti 300 Eur išlaikymą per mėnesį.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Taigi, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

Ieškovė būtinumu didinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Taip pat jos pateiktu vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimu.

Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 900 Eur, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį reikalinga padidinti iki 450 Eur per mėnesį.

Ieškovės darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 2000 Eur per mėnesį. Turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka apie 500 Eur kreditą.

Atsakovo pajamos – apie 1500 Eur per mėnesį (pagal jo pateiktus banko išrašus gauna darbo užmokestį, turi kitų pajamų). Po santuokos nutraukimo atsakovas įsigijo įsigijo du žemės sklypus, valčių garažą. Todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis gerėjo ir yra pagrindas padidinti vaikui teiktiną išlaikymo dydį.

Nors teismas nenustatė išskirtinai esminių šalių turtinės padėties ar vaikų poreikių pasikeitimo, tačiau atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog atsakovas nepilna apimtimi vykdo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos – savo nuožiūra sutrumpino bendravimo su dukra laiką. Tai i atitinkamai padidina ieškovės laiko ir materialines išlaidas dukros priežiūrai todėl yra pagrindas peržiūrėti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo metu ieškovė gauna 122,50 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui.

Šios aplinkybės yra svarbios nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad tik ieškovė tenkina kasdienius vaiko poreikius, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, į valstybės teikiamą išmoką vaikui, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo padidinimo ji atleista.

Atsakovas turėjo 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nuo teikiamo 200 Eur iki 450 Eur. Reikalavimas patenkintas 60 proc. (išlaikymo suma atitinkamai padidinta 150 Eur). Todėl iš atsakovo priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovui proporcingai priteistina 40 proc. jo turėtų išlaidų – 400 Eur iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti tarpusavio užskaitymo būdu.

Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas 150 Eur) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-1244-639/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir iš atsakovo T. S. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento – 2024-11-11 iki vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, jog vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko L. S..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. S. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų L. S..

Priteisti iš T. S. 41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.