- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- I3-1529-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03404-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
dalyvaujant pareiškėjui L. N. ir jo atstovei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei O. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. N. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus (toliau – ir Alytaus PN) 2022-12-07 įsakymą Nr. P-272 „Dėl L. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Įpareigoti Alytaus pataisos namų direktorių sumokėti pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų laiką bei priklausančius delspinigius, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras; 3) Įpareigoti Alytaus pataisos namų direktorių grąžinti pareiškėjui pareigūno pažymėjimą, perduotus Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus viršininkui patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1-5) palaikė ir nurodė, kad Alytaus PN direktorius 2022-12-07 priėmė įsakymą Nr. P-272, kuriuo Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. N. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo padaryta esminių procedūrinių ir materialinių teisės normų pažeidimų, kurių visuma sudaro pagrindą Įsakymą panaikinti. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad draudžiama nušalinti nuo pareigų neinformavus apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Aprašo 21 punkte nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises bei įteikia jam pranešimo kopiją. Šiuo atveju procedūra buvo pažeista du kartus, nes tą pačią dieną iš pradžių buvo įteiktas Įsakymas, o tik po to pranešimas. Be to, vietoj pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, kuris nėra tapatus Aprašo 21 punkte nurodytam pranešimui dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo). Tarnybinis nusižengimas ir pareigūno vardo pažeminimas yra skirtingi institutai ir pareigūnas negali būti kartu galimai padaręs ir tarnybinį nusižengimą, ir pareigūno vardo pažeminimą, nes taikomos teisinės pasekmės yra labai skirtingos. Gavęs pranešimą dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, pareiškėjas nežinojo, kuo yra kaltinamas. Be to, tarnybinis pranešimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės apie įvykį, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, nėra aišku, už ką taikoma tarnybinė atsakomybė. Įsakymo turinys neatitinka imperatyvių Statuto 45 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes: 1) Įsakyme nenurodytas aiškus laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų; 2) Įsakyme nenurodytos nušalinimo priežastys - nenurodytos įvykio faktinės aplinkybės, nenurodyta, ar tai galimas tarnybinis pažeidimas, ar tai pareigūno vardo pažeminimas, ar pareiškėjo veiksmuose įžvelgiama nusikalstamos veikos, nenurodyta, koks tai įvykis, įvykio data, kaip tas įvykis susijęs su pareiškėju, nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių būtinybę ir pagrįstumą taikyti nušalinimą; 3) Įsakymo teisinis pagrindas nurodytas formaliai, perrašant Statuto nuostatas; 3) Įsakyme nenurodyti jo apskundimo tvarka ir terminai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 16-22) palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Alytaus PN buvo gautas Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialistės (kinologės) S. Z. 2022-12-05 tarnybinis pranešimas, jog š. m. gruodžio 2 d. apie 13.00 val. į Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 darbo patalpą iš pagalbinės patalpos įbėgo tarnybinis šuo Ruby love garsiai kaukdamas. Paklausus SVS specialisto (kinologo) L. N., ar jis ką nors žino dėl tokio šuns elgesio, kadangi jis buvo minėtoje pagalbinėje patalpoje, jis paaiškino, kad sudavė smūgį keliu šuniui, nes šuo ant jo užšoko. Tai girdėjo ir SVS jaunesnieji specialistai D. S. ir V. B.. Vėliau apžiūrint šunį, šis neleido liesti jo galinių kojų ir uodegos, galimai dėl skausmo. Veterinarijos klinikoje šuniui buvo diagnozuota trauma. Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto R. Š. 2022-12-06 tarnybiniame pranešime Nr. 4-5894 buvo konstatuota, kad minėtame įvykyje (dėl tarnybinio šuns sužalojimo) yra galimai šiurkščių SVS specialisto (kinologo) L. N. pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo požymių, už ką pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų. Pareigūnas R. Š. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą, o siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti minėtą įvykį bei apsaugoti pareigūno L. N. prižiūrimus tarnybinius šunis dėl netinkamai taikomų dresūros metodų, pasiūlyta L. N. tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti nuo pareigų. Alytaus PN direktoriaus 2022-12-06 įsakymu Nr. 1-321 buvo sudaryta Komisija tarnybinio patikrinimo atlikimui. 2022-12-07 L. N. pasirašytinai buvo įteiktas 2022-12-07 pranešimas dėl pradėto tarnybinio patikrinimo Nr. 4-5902, kuriame nurodyta, kad pagal R. Š. 2022-12-06 tarnybinį pranešimą, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio šuns sužalojimo. Alytaus PN direktoriaus 2022-12-07 įsakymu Nr. P-272 L. N. buvo nušalintas nuo pareigų. L. N. nuo pareigų buvo nušalintas po to, kai 2022-12-07 jam buvo įteiktas pranešimas dėl pradėto tarnybinio patikrinimo. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu negauta jokių faktinių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų L. N. neteisėtą veikimą (neveikimą). Komisija pripažino, kad L. N. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu išanalizavus ir įvertinus visą gautą informaciją, L. N. veiksmuose neįžvelgus nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, Alytaus PN direktoriaus 2022-12-22 įsakymu Nr. P-292 L. N. nuo 2022-12-23 buvo grąžintas į pareigas, o ginčijamas įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. buvo grąžintas į darbą, jam išmokant priklausančias sumas, o įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų buvo pripažintas netekusiu galios, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022-12-07 įsakymo Nr. P-272, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į pareigas, išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų laiką bei priklausančius delspinigius, taip pat grąžinti jam priklausančius daiktus (pareigūno pažymėjimą, darbo priemones ir pan.).
Ginčijamas Įsakymas priimtas remiantis Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto R. Š. 2022-12-06 tarnybiniu pranešimu Nr. 4-5894, kuriame nurodyta, kad įvertinus gautą informaciją nustatyta, kad įvykyje (dėl tarnybinio šuns sužalojimo) yra galimai šiurkščių SVS specialisto (kinologo) L. N. pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo požymių, už ką pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, todėl tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą, o siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti minėtą įvykį bei apsaugoti pareigūno prižiūrimus tarnybinius šunis dėl netinkamai taikomų dresūros metodų, pasiūlyta pareigūną tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti nuo pareigų (b. l. 7, 41).
Alytaus PN SVS specialistės (kinologė) S. Z. 2022-12-05 tarnybiniame pranešime Nr. 4-5874 taip pat nurodė, kad š. m. gruodžio 2 d. apie 13.00 val. į Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 darbo patalpą, iš pagalbinės patalpos, įbėgo tarnybinis šuo Ruby love garsiai kaukdamas. Paklausus SVS specialisto-kinologo L. N., ar jis ką nors žino dėl tokio šuns elgesio, kadangi jis buvo minėtoje pagalbinėje patalpoje, jis paaiškino, jog sudavė smūgį keliu šuniui, kadangi šuo ant jo užšoko. Tai girdėjo ir SVS jaunesnieji specialistai D. S. ir V. B.. Vėliau apžiūrint šunį, šis neleido liesti jo galinių kojų ir uodegos, galimai dėl skausmo. Tą pačią dieną nuvykus į veterinarijos kliniką ir apžiūrėjus specialistams šunį, jam buvo diagnozuota trauma (b. l. 38).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-12-07 L. N. pasirašytinai buvo įteiktas 2022-12-07 pranešimas Nr. 4-5902 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“, kuriame nurodoma, kad pagal Alytaus PV vyresniojo specialisto R. Š. tarnybinį pranešimą Nr. 4-5894, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2022-12-02 įvykio (tarnybinio šuns sužalojimo) (b. l. 8, 51).
Alytaus PN direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti išvadoje konstatavo, kad SVS specialistas (kinologas) L. N. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Komisija nurodė, kad tarnybinis šuo džiaugdamasis šoko SVS specialistui (kinologui) L. N. ant krūtinės ir atsispyręs nuo jos bei neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant grindų. Komisija pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių faktinių duomenų (įrodymų), patvirtinančių pareigūno L. N. neteisėtą veikimą (neveikimą). Komisija taip pat pavedė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriui sumokėti L. N. darbo užmokestį ir delspinigius už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2022-12-07 iki 2022-12-22 imtinai (b. l. 24-37).
Taigi, bylos nagrinėjimo metu atsakovei su atsiliepimu pateikus duomenis apie tai, kad Alytaus PN direktoriaus 2022-12-07 įsakymas Nr. P-272 „Dėl L. N. nušalinimo nuo pareigų“, pareiškėjui kreipusis į teismą, buvo pripažintas netekusiu galios ir pareigūnas grąžintas į pareigas, paaiškėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės buvo patenkintas. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad ginčijamą Įsakymą pripažinus netekusiu galios, pareiškėjui buvo išmokėtos visos jam priklausančios išmokos, t. y. darbo užmokestis ir delspinigiai. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam nebuvo grąžintas pareigūno pažymėjimas ar kitas jam priklausantis inventorius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, o tai reiškia, kad byloje neliko ginčo dalyko.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).
Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 17 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021-01-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
Pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2021-10-20 administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių šiuo metu jau nebesukelia, nes pareiškėjui kreipusis į teismą, ginčijamas Įsakymas atsakovės buvo pripažintas netekusiu galios. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo grąžintas į darbą, jam buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis ir delspinigiai. Ginčo dėl pareigūno pažymėjimo ir kito pareigūno inventoriaus grąžinimo pareiškėjas nekelia. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo panaikinti jau nebegaliojantį Įsakymą ir įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus (išmokėti darbo užmokestį ir delspinigius, grąžinti pareigūno pažymėjimą ir inventorių), kadangi atsakovė minėtus veiksmus jau yra atlikusi. Teismas negali įpareigoti atsakovę atlikti tai, ką atsakovė jau atliko.
LVAT yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Įsakymas nesukelia pareiškėjui tų neigiamų teisinių pasekmių, kurias jis ginčijo, o reikalavimai įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus (grąžinti į pareigas, išmokėti darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų laiką bei priklausančius delspinigius, taip pat grąžinti pareigūno pažymėjimą ir inventorių), jau yra įvykdytas, teismas negali bei neturi pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kuriuos atsakovė jau įvykdė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.