Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. e2A-393-464/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-07-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-02-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
e2A-393-464/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03474-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, G. M.
Trečiasis asmuo
M. I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-393-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03474-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.5; 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kužių agroįmonė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-702-372/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ dėl skolos už elektros energiją priteisimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir G. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo M. I. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-04-18 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2016-07-13 patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo ūkininko G. M. 40 306,27 Eur užmokestį už elektros energiją, 2 036,74 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad AB LESTO, kurios teises ir pareigas ji perėmė, 2011-02-23 sudarė su G. M. Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti elektros energiją į objektą – vandenvietę, esančią (duomenys neskelbtini), o G. M. įsipareigojo apmokėti už į objektą pateiktą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją energiją. 2012-03-21 buvo gautas G. M. prašymas sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo kitam nuomojamam objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas prie su G. M. anksčiau sudarytos sutarties. Tačiau įvertinusi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-02 akto išvadas, kad 2012-03-08 susitarime dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams, 2012-03-08 nuomojamų objektų sąraše, 2013-03-09 nurodytos datos dokumente apie ūkininko G. M. objektų sąrašą (2011-02-23 sutarties Nr. 740002 1 priede), 2012-03-23 elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 44850-12-0273, rankraštiniai įrašai ir parašai yra ne G. M., taip pat 2012-03-21 prašyme sudaryti sutartį (ekspertas nurodė, kad šio prašymo dieną žymintis skaičius neįskaitomas) ir jo pagrindu sudarytose sutartyse tekstas bei aprašai surašyti ne G. M., savo reikalavimus nukreipė BUAB ,,Kužių agroįmonė“ kaip patalpų, į kurias buvo tiekiama elektros energija, savininkei, prašydama įsiskolinimą priteisti iš pastarosios. Šiaulių apygardos teismas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-02-20 prašymo Nr. 12210 pagrindu protokoline 2017-02-21 nutartimi atsakovą G. M. pakeitė tinkama atsakove BUAB ,,Kužių agroįmonė“:Atsakovė BUAB ,,Kužių agroįmonė“ Šiaulių apylinkės teismui 2016-07-14 pateikė ieškinį, šioje byloje pripažintą priešieškiniu, prašydama pripažinti UAB ,,Kužių agroįmonė“, G. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012-03-08 susitarimą dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams, pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugas sutartis negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) Jame nurodė, kad susitarimas, iš kurių kildinama ieškovės reikalavimo teisė, atsakovės vardu sudarytas įgaliojimus viršijusio asmens, buvusios vadovės M. I. K., nes tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą – Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-08 nutartimi ši apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Apie tokius susitarimus administratoriui buvusi vadovė nepranešė ir dokumentų neperdavė. Pati ieškovė, prieš sudarydama su nuomininku G. M. sutartis, turėjo patikrinti ne tik UAB ,,Kužių agroįmonė“ direktorės įgalinimus, bet ir G. M. asmens tapatybę, tačiau savo teisėtų interesų apsauga nesirūpino. Be to, iš 2012-03-15 viešo skelbimo laikraštyje „Lietuvos žinios“, iš bankroto administratoriaus pranešimo ieškovė neabejotinai žinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą ir pagal ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 10 str. 6 d. 4 p.) nutrauktas visas sutartis su BUAB ,,Kužių agroįmonė“, taigi ir apie 2012-03-08 su G. M. sudaryto susitarimo pasibaigimą ir jo negaliojimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. .y tos pačios 2012-03-08 dienos. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove 2012-04-01 pasirašė naują sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir sąlygų, taigi, jeigu be administratoriaus žinios ir galiojančių sutarčių tiekė energiją į kitus objektus (katilinę), sąskaitas apmokėjimui pateikdama G. M., o atsakovei išrašydama tam pačiam objektui sąskaitas tik už energijos palaikymo paslaugą, toks jos elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas. Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-10 nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti atsakovės UAB ,,Kužių agroįmonė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017-08-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančiu BUAB „Kužių agroįmonė“, G. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012-03-08 susitarimą dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams, pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartis ab initio; 2) priteisė ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės BUAB ,,Kužių agroįmonė“ 30 229,70 Eur skolą, 1 527,56 Eur delspinigių, procesines palūkanas, 639 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 4) priteisė trečiajam asmeniui G. M. iš ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 10,65 Eur dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas įvertinęs tai, kad šalys 2012-04-01 sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 1 priede suderino sąrašą objektų, kuriems bus tiekiama elektros energija, padarė išvadą, kad būtent nuo šios datos tarp šalių atsirado sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė tinkamai nevykdė šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl, teismo vertinimu, jos atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, juolab kad neįmanoma nustatyti, kokie kiti asmenys galėjo sunaudoti elektros energijos už 40 306,27 Eur sumą. Teismas nustatė, kad visų komplekso statinių savininke buvo atsakovė, todėl būtent jai kilo pareiga atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją. Ginčo objektas (katilinė), kuri pagal VĮ Registrų centro duomenis priklauso atsakovei, oficialiai nebuvo niekam išnuomota, tokių nuomos sutarčių atsakovės bankroto administratorius nesudarė. Atsakovės teiginius, kad atsakovė objektu, į kurį buvo tiekiama elektros energija, nesinaudojo, teismas pripažino nepagrįstais ir neatleidžiančiais jos nuo sutartinės atsakomybės. Teismo vertinimu, bankroto administratorius, perimdamas įmonę, privalėjo perimti ir skaitiklių rodmenis, išsiaiškinti, kas jais naudojosi. Argumentus, kad bankroto administratoriui nebuvo žinoma apie dar vieną skaitiklį, teismas pripažino siekiu išvengti atsiskaitymo su ieškove, pažymėjęs, kad rūpestingas ir atidus savininko atstovas, kokiu laikytinas bankroto administratorius, negali būti atleidžiamas nuo pareigos laikytis sutartinių įsipareigojimų.Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutarties 11.1, 11.2 punktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą. Nustatydamas žalos dydį, teismas nurodė, kad atlygintina tik žala, kuri patirta netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, susijusius su elektros energijos tiekimu į ginčo objektą (katilinę), nes vandenviete pripažino naudojęsis trečiasis asmuo G. M., kuris ir mokėjo už į ją teikiamą energiją.Teismo vertinimu, žalos dydį patvirtina ieškovės kompiuterinėse programose „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2015-08-01 iki 2016-03-15“ bei „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2015-08-01 iki 2016-06-28“ esantys duomenys, pagal kuriuos atsakovė iš viso nesumokėjo 40 306,26 Eur už patiektą elektros energiją bei 2 0367,74 Eur delspinigių. Teismas sprendime nurodė ir tai, kad dėl tokių nuostolių atsiradimo iš dalies kalta ir pati ieškovė, nes 2013-08-22 bankroto administratorius paprašė atjungti elektros energijos tiekimą ginčo objektuose. Be to, jei ieškovės darbuotojai būtų bent kartą atvykę į objektą ir patikrinę, kaip mokama už elektros energiją, jie neabejotinai būtų nustatę nepriemokas. Kadangi ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir prisidėjo prie sutarties netinkamo vykdymo (CK 6.259 str. 1 d.), prašomą priteisti sumą teismas sumažino 1/4 dalimi, t. y. skolą iki 30 229,70 Eur, o delspinigius iki 1 527,56 Eur. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (3/4 patenkinta, 1/4 atmesta).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BUAB ,,Kužių agroįmonė” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-08-30 sprendimo dalį, kuria iš jos priteista skola, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo prijungti naują rašytinį įrodymą – 2017-09-15 ieškovės atsakymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Iškėlus atsakovei bankroto bylą, administratorius pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. nutraukė visas iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis, įskaitant ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo per skaitiklį Nr. 50392. Tuo tarpu per skaitiklį Nr. 789211 elektros energija atsakovei niekada nebuvo ir nėra tiekiama. Atsakovės administratorius 2012-03-22 išsiuntė ieškovei prašymą, kuriame asmeniškai informavo apie iškeltą bankroto bylą, apie jos teisę pateikti finansinį reikalavimą tvirtinimui ir naujos sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sudarymą. Ieškovė sutiko su sutarties, sudarytos iki bankroto bylos iškėlimo, nutraukimu ir ją nutraukė, o šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta lentelė, kurioje nurodytos visos sudarytos sutartys ir jų galiojimo terminai. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Sutartinė atsakomybė, nesant pačios sutarties, negalima. Atsakovei negali būti taikoma ne tik sutartinė civilinė atsakomybė, bet ir negali būti įpareigojama padengti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją per skaitiklius, kurių Nr. 50392 ir Nr. 78211. Atsakomybę privalo prisiimti pati ieškovė, kadangi po to, kai buvo nutraukta sutartis, ji nesiėmė veiksmų skaitikliams išmontuoti ar kitokių veiksmų, užtikrinančių, jog nebūtų tiekiama elektra. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turėjo aiškintis, kas naudojosi elektros energija, tiekiama per ginčo skaitiklius. Nutraukus sutartį dėl energijos pirkimo–pardavimo per skaitiklį Nr. 50392, atsakovei nebeliko pareigos užtikrinti, kad niekas kitas nesinaudotų pačiai ieškovei priklausiančia nuosavybe – skaitikliais. Būtent ieškovė turėjo imtis visų priemonių, kad skaitikliai nebūtų naudojami trečiųjų asmenų. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityta už elektros energiją, kadangi ji buvo tiekiama į jai nuosavybės teise priklausančius pastatus. Pati ieškovė nepateikė ir nurodė negalinti pateikti įrodymų, patvirtinančių, į kokius konkrečius objektus buvo tiekiama elektra per ginčo skaitiklius. Tai reiškia, kad ji galėjo būti tiekiama ne į katilinę bei vandenvietę, bet į visai kitus objektus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad elektros energija per skaitiklį Nr. 50392 buvo tiekiama ne į katilinę ar vandenvietę, bet į G. M. išnuomotą skerdyklą. Šią aplinkybę, kad per skaitiklį Nr. 50392 elektros energija buvo tiekiama į skerdyklą, 2017-05-17 teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovė. Ją patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. kartu su G. M. 2013 m. kovo mėn. prašymu sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį pateikti dokumentai (2013-03-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; 2012-03-08 elektros apskaitos prietaiso Nr. 50392 rodmenų priėmimo–perdavimo aktas, 2013-03-08 susitarimas dėl elektros energijos tiekiamos nuomojamiems objektams, elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugų sutarties sudarymo). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negali nurodyti, už kokį konkretų laikotarpį susidarė įsiskolinimas. Ieškovė pripažino, kad skaitikliai buvo tikrinami nereguliariai, todėl ji yra atsakinga už susidariusią skolą. Be to, šie patikrinimai buvo atliekama nedalyvaujant įmonės atstovui ir tokiu būdu atimta galimybė ginčyti jų rezultatus. Egzistuoja visi pagrindai atlesti atsakovę nuo atsakomybės. Šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl elektros tiekimo per ginčo skaitiklius, pati ieškovė po sutartinių santykių nutraukimo nesiėmė veiksmų elektros skaitikliui išmontuoti, užtikrinti elektros energijos per jį tiekimo nutraukimą, atsakovė niekada nėra gavusi sąskaitų, įspėjimų dėl užmokesčio / skolos, jai nebuvo pranešta apie atliekamus patikrinimus, todėl pagrįstai tikėjo, kad ji nėra skolinga. Be to, ieškovė negali ne tik tiksliai nurodyti, į kokį objektą buvo tiekiama elektros energiją, bet ir laikotarpio, už kurį prašoma priteisti užmokestį. Dėl tokio aplaidaus ir nesąžiningo ieškovės elgesio atsakovei negali kilti neigiami padariniai. Teismas neteisingai apskaičiavo užmokesčio dydį, ignoravo aplinkybę, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl užmokesčio už elektros energiją, galimai suvartotą vandenvietėje. Ieškovei šis objektas niekuomet nepriklausė, sutartis dėl elektros energijos teikimo į jį niekada nebuvo sudaryta.

Žemesnės instancijos teismas

12.10.Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kada skaičiuotinos procesinės palūkanos. Nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas tik G. M.. Teismo 2017-02-21 protokoline nutartimi pradinis atsakovas buvo pakeistas atsakove BUAB ,,Kuzių agroįmonė”, todėl jos atžvilgiu civilinė byla buvo iškelta ne 2016-04-20, o 2017-02-21, taigi tik nuo šio momento ir galėtų būti jai skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Teismas ignoravo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas taisykles, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis, kuomet reikalavimas pareikštas bankrutavusiai įmonei. Todėl nei žyminis mokestis, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos negali būti priteisiamos.

Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Atsakovė klaidina teismą, nuolat nurodydama informaciją apie elektros energijos apskaitos prietaisą Nr. 789211, kuriuo tiektos elektros energijos susiformavusio įsiskolinimo ieškovė atsisakė dar teismo posėdžio metu ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio apskaitos prietaiso net nevertino, nes tai nebesusiję su ieškovės reikalavimu.Elektros energijos apskaitos prietaisas Nr. 50392 apskaitė elektros energiją tiekiamą objektui (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ Registrų centro duomenis yra ir buvo atsakovės nuosavybe. Akivaizdu, kad šiam objektui buvo ir yra sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis.Elektros energijos tiekėjo atsakomybės riba dėl elektros tinklo pasibaigia iš karto už elektros energijos apskaitos prietaiso, kur iš karto prasideda objekto savininko nuosavybės teise priklausančio objekto vidinis tinklas, už kurį atsakingas pats savininkas. Tik savininkas atsako už tai, kur ir kam tiekia elektros energiją vidiniu tinklu. Elektros energijos tiekėjas neturi jokių teisių į tai kištis.Ieškovė konkrečiai bylos nagrinėjimo metu ir savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė laikotarpį, už kurį susidarė įsiskolinimas, t. y. nuo 2015-08-01 iki 2016-05-31, už šį laikotarpį pateiktos sąskaitos faktūros bei skaičiavimai iš kompiuterinės programos.Atsakovė turi pareigą išsiaiškinti, kas jos vidiniame tinkle naudojosi elektros energija per elektros apskaitos prietaisą Nr. 50392 ir turi regreso teisę išieškoti iš to asmens ieškovės prisiteistą skolą.Su patikslintu ieškiniu pateiktoje lentelėje aiškiai atskirtos abiejų objektų sumos ir aiškiai matyti, kad ginčo laikotarpiu už objektą adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuota 40 306, 27 Eur skola bei 2 031, 86 Eur delspinigių. Pagal šias sumas teismas ir mažino ieškovės prašomą priteisti sumą.Atsakovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, teikia perteklinius papildomus įrodymus, kuriuos galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Jokių papildomų aplinkybių, turinčių reikšmės priimtam sprendimui, šie dokumentai nepagrindžia. Tuo atveju, jei teismas nuspręstu, kad žyminis mokestis iš atsakovės priteistas nepagrįstai, jis turi būti grąžintas ieškovei kaip sumokėtas tam nesant teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė BUAB „Kužių agroįmonė“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą, t .y. ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-09-15 atsakymą su priedu. Pateiktais įrodymais ji siekia pagrįsti savo apeliacinio skundo teiginius, kad sutartiniai santykiai, sieję šalis ir dalyvaujančius byloje asmenis iki bankroto bylos iškėlimo, buvo pasibaigę dėl bankroto fakto. Tai, pasak apeliantės, pripažįsta ir pati ieškovė, prašomuose prijungti prie bylos dokumentuose raštu patvirtinusi, kad elektros energiją bankrutavusiai apeliantei teikė pagal 2012-04-01 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, bet neteikė ir neteikia elektros energijos per skaitiklius Nr. 50392 ir Nr. 789211. Apeliantės teigimu, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti pateikiamą naują įrodymą, nes toks dokumentas galėjo būti gautas anksčiau bei pateiktas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, be to, jis neįrodo jokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai ir joje priimamiems sprendimams. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių išlygų taikymo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).Nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų vertinimui, kad apeliantė piktnaudžiauja įrodinėjimo institutu ar kitomis savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, pati ieškovė, pradėjusi šią bylą, buvo apsisprendusi dėl kitokių bylos faktų – ji pareiškė reikalavimą atsakovu įvardindama ūkininką G. M., pradiniame ieškinyje įrodinėdama, kad būtent jam, kaip apeliantės nuomininkui, teikė elektros energiją į abu objektus – tiek į (duomenys neskelbtini), kuriame jos suvartojimas apskaitomas prietaisu Nr. 789211, tiek į (duomenys neskelbtini), kuriame jos suvartojimas apskaitomas prietaisu Nr. 50392, nurodė skolos dydį 40 208,26 Eur ir tam momentui apskaičiuotus delspinigius. Patikslinusi ieškinį reikalavimus ir toliau reiškė tam pačiam atsakovui G. M., tik nurodė didesnę jo pagrindinę skolą (40 306,27 Eur) ir didesnius delspinigius, skolos atsiradimą grįsdama atsakovo G. M. sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir neatsiskaitymu laiku už abejuose minėtuose objektuose suvartotą elektros energiją, apskaitomą pagal abu skaitiklius. Taip pat prie patikslinto ieškinio pridėjo įrodymus iš savo kompiuterinės programos apie kliento, kuriuo pati laikė G. M. (elektros energijos suvartojimo išplėstinėse skaičiuotėse būtent jis nurodytas kaip pirkėjas, kuriam siunčiamos sąskaitos adresu (duomenys neskelbtini)) sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nuo 2015-08-01 iki 2016-06-28. Vėliau pateikusi teismui prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ieškovė jame tik pakoregavo reikalavimo teisinį pagrindą, nurodžiusi turto savininko atsakomybę reglamentuojantį teisinį reguliavimą, tačiau esminių bylos faktų (kada, kokiu būdu ir kur susidarė skola už elektros energiją, koks šios skolos dydis) nemodifikavo, apeliantės sutarinės civilinės atsakomybės sąlygų neaptarė ir raštu naujo ieškinio jai nepareiškė. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje itin svarbu patikrinti visus įmanomus faktus bei įvertinti visus galimus įrodymus ir nustatyti, ar apeliantė iš tiesų yra atsakinga už suvartotą elektros energiją, juolab kad teismas jos atsakomybę vertino kaip sutartinę, kylančią iš naujos, bankroto administratoriaus su ieškove 2012-04-01 pasirašytos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantė klaidina teismą, kas kartą nurodydama informaciją apie elektros energijos apskaitos prietaisą Nr. 789211, kuriuo tiektos elektros energijos susiformavusio įsiskolinimo ieškovė atsisakė teismo posėdžio metu, o teismas šio apskaitos prietaiso nevertino, taip pat nelemia išvados dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, galinčio sukliudyti priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamą naują įrodymą. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė nesumažino ieškinio reikalavimo dydžio nei patikslintame ieškinyje, nukreiptame per teismą dar atsakovui G. M., nei vėliau, o teismas konstatavo, kad apeliantės skolos dydis 40 306,26 Eur, nors priteisdamas ją ir sumažino dėl aplinkybių, susijusių su pačios ieškovės elgesiu ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati ieškovė, reikšdama tapataus dydžio reikalavimą skirtingiems asmenis, bet grįsdama jį, vienu atveju, abiejų skaitiklių rodmenimis, o kitu atveju jau tik vieno, negali aiškiai identifikuoti, ar 40 306,26 Eur skola susidarė pagal vieną skaitiklį, ar pagal abu. Tai aptarusi, teisėjų kolegija konstatuoja CPK 314 straipsnyje numatytos išlygos naujų įrodymų priėmimo ribojimui taikymo pagrindą ir naujus įrodymus, t. y. pačios ieškovės parengtą 2017-09-15 informaciją apie abi šalis siejusius sutartinius santykius dėl konkrečių objektų ir skirtingais laikotarpiais, į bylą priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Su nauju įrodymu ieškovė neabejotinai yra susipažinusi, nes dėl jo pateikė savo nuomonę atsiliepime, be to, ji pati yra šios dokumento rengėja ir jame esančios informacijos pateikėja apeliantei, taigi jokių siurprizinių ieškovei duomenų šiame dokumente objektyviai negali būti.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo objekto savininkui už suvartotą elektros energiją

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti susidariusį įsiskolinimą už tiektą elektros energiją per elektros apskaitos prietaisą Nr. 50392 į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimai apima ir energiją, teiktą per elektros apskaitos prietaisą Nr. 789211, kurio ji niekuomet nesinaudojo, o ieškovė teigia tokio reikalavimo atsisakiusi teismo posėdyje, skolos dydis, kaip buvo nurodyta pirmiau, dėl to nesumažėjo. Skirtingas šalių aiškinimas gali būti atsiradęs tik dėl to, kad ieškovė savo klientu pagal sudarytas su juo sutartis dėl į abu objektus teikiamos energijos laikė trečiąją asmenį G. M., iki teismo ekspertizės metu buvo paneigtas jo parašų sudarytose su ieškove susitarimuose autentiškumas, būtent trečiajam asmeniui ji siuntė ir sąskaitas apmokėjimui už šią energiją, o vėliau dėl abiem skaitikliais užfiksuotų rodmenų pareiškė ieškinį. Tačiau šis šalių nesutarimas nėra esminis tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas visą skolą priskyrė apskaitos prietaisu Nr. 50392 užfiksuotam elektros energijos sunaudojimui. Todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ir teisėjų kolegijos ir bus vertinamas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad trišalis (šalių ir trečiojo asmens) 2012-03-08 sudarytas susitarimas dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams, pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartį, vadinasi, ir 2012-03-09 pasirašytas kliento G. M. vardu šio susitarimo priedas Nr. 1 bei jo tęsinys, kuriuose prie nuomojamų objektų priskirtas ir pastatas–katilinė, esantis (duomenys neskelbtini), negalioja nuo jo sudarymo dienos, o ši sprendimo dalis, kaip apeliacine tvarka neapskųsta, įsiteisėjo (CPK 279 str. 1 d.). Be to, apie šio ir kitų bankrutavusios įmonės sandorių pasibaigimą įstatymo pagrindu, taigi ir jos su nuomininkais sudarytų sutarčių pasibaigimą, ieškovei turėjo būti žinoma ir iš bankroto administratorius pranešimo, kuriame ieškovei buvo siūloma pateikti kreditorinį reikalavimą į bankroto bylą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo priimtų naujų įrodymų, paremtų pačios apeliantės informacija apie UAB „Kužių agroįmonė“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis (objektai, objektų adresai, skaitiklių numeriai, transformatorinės) laikotarpiu nuo 2005-05-20 iki 2012-04-01, su ja (kliento kodas F27085) sudaryta 2005-05-20 sutartis, įskaitytinai ir dėl katilinės (duomenys neskelbtini), skaitiklio Nr. 50392, galiojo iki 2012-03-31, t. y. iki bankroto administratorius 2012-03-04 pasirašė naują susitarimą dėl elektros energijos tiekimo į atskirus objektus. Iš šios informacijos taip pat nustatyta, kad su pačia apeliante (kliento kodas 700597) galioja 2012-04-01 sudaryta sutartis dėl adresu (duomenys neskelbtini) esančios katilinės, kurioje apskaita vykdoma pagal skaitiklį Nr. 0020035, taip pat tebegalioja į jai priklausančius kitus objektus kitiems subjektams tiekiamos energijos sutartys, t . y. UAB „Bitė Lietuva“, ūkininkams R. L. ((duomenys neskelbtini)) ir ūkininkui G. M. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sudarytos sutartys. Dėl pastarojo ūkininko nurodoma, kad tebegalioja su G. M. (kliento kodas 740002) 2011-02-23 sudaryta sutartis dėl objekto pastatas–katilinė, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame energijos suvartojimas apskaitomas būtent ginčo skaitikliu Nr. 50392. Vadinasi, ieškovė, prieš teikdama į ginčo objektą, priklausantį bankrutavusiai įmonei, elektros energiją (kaip ji buvo įsitikinusi dar ir pareikšdama nagrinėjamoje byloje patikslintą ieškinį – apeliantės nuomininkui G. M.), kaip protinga ir apdairi verslininkė, turėjo aiškintis, ar bankrutuojanti įmonė yra išreiškusi savo valią dėl iki bankroto bylos sudarytų nuomos sandorių (ne)vykdymo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.). To nepadariusi ir tęsusi paslaugos teikimą pagal nagrinėjamoje byloje teismo negaliojančiu pripažintą 2012-03-08 susitarimą (sandorį), ieškovė veikė savo pačios rizika ir tik jau pačiai tenka tokios rizikos padariniai. Todėl su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiu minėtą susitarimą, iš esmės taip pat sutiko su apeliantės pozicija dėl pasibaigusių ankstesnių sutartinių santykių, bet taikė jai sutartinę civilinę atsakomybę pagal bankroto administratoriaus pasirašytą 2012-04-01 naują sutartį, tik visiškai kitu faktiniu bei teisiniu pagrindu, nei buvo nurodyta ieškinyje / patikslintame ieškinyje, t. y. už objekto savininko (bankrutavusios įmonės) sutartinių prievolių pažeidimą, padarytą vykstant bankroto procesui. Sutarties pažeidimo padariniai (žala) teismo buvo prilyginti trečiajam asmeniui G. M. ieškinyje apskaičiuotai už jo prievolės atsiskaityti už elektrą neįvykdymą pagal 2015 m. rugpjūčio – 2016 m. gegužės mėnesiais išrašytas jam PVM sąskaitas faktūras 40 306,27 Eur skolai, šią sumą automatiškai pripažįstant apeliantės skola. Motyvų, kokiu teisėtu galinčiu būti pripažintu pagrindu po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo 2012-03-08 momento net iki 2016 m. gegužės mėnesį ieškovė teikė elektros energija, skundžiamame sprendime teismas nenurodė. Vien teismo išvada, kad savininkas turi rūpintis, kam paslaugos teikėja be jo žinios teikia paslaugas per prijungtą energijos tiekimo tinklą, ir ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo skaitiklis yra ieškovės, o ne apeliantės nuosavybė (tokią apeliantės poziciją paneigiančių įrodymų ieškovė į bylą nėra patekusi), stokoja pagrįstumo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis – ji įvykdoma tik iš dalies, praleidžiamas jos įvykdymo terminas ar pažeidžiamos kitos sutarties įvykdymo sąlygos. Tokiu atveju asmuo, nesilaikęs savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinei, kaip ir deliktinei, atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos privalomos sąlygos: asmens neteisėti veiksmai (konkrečių sutarties nuostatų pažeidimas) ir jo kaltė dėl sutarties pažeidimo, taip pat žala (patirti nuostoliai, negautos pajamos) ir jos dydis, priežastiniu ryšiu susiję būtent su sutartį pažeidusios šalies veiksmams ar jos neveikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus tam tikrais atvejais preziumuojamas pagal įstatymą, turi įrodyti tas asmuo, kuris inicijavo ginčą dėl sutartinės atsakomybės taikymo sutarties kontrahentui (CPK 12 str., 178 str.).Nagrinėjamu atveju ieškovė nepareiškė naujomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamo ieškinio apeliantei ir jos civilinės atsakomybės už 2012-04-01 sutarties pažeidimą sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės, žalos, padarytos šiais veiksmais, dydžio ir priežastinio ryšio) nei nurodė, nei įrodinėjo. Savo 2017-02-20 prašyme dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taip pat tokių sąlygų ji neįvardijo, nurodžiusi tik tai, kad apeliantei prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją tenka kaip objekto, į kurį ieškovė tiekė energiją, savininkei pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, 6.387 straipsnio 1 dalį, 1.171 straipsnio 2 dalį, 1.136, 6.383, 6.384, 6.388 straipsnius, taip pat Energetikos statymo 27 straipsnio 1 dalį, energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5 punktą bei energetikos ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. 1-43 patvirtintą Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą. Tokios savininko prievolės atsiradimo pagrindu šiame prašyme nurodytas iš esmės vienintelis faktas – apeliantės raštu išreikštas sutikimas sudaryti sutartį su jos nuomininku pagal trišalį 2012-03-08 susitarimą, kurį teismas šioje byloje pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento. Tokiu atveju, kai ir pati ieškovė, nei pareikšdama ieškinį, nei 2017-02-20 prašyme dėl netinkamo atsakovo pakeitimo nenurodė, kokiais konkrečiais apeliantės veiksmais 2012-04-01 sutartis buvo pažeista, kodėl dėl to ji yra kalta ir kokia žala būtent dėl šių veiksmų (ar neveikimo) yra padaryta, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų išsamiau taip pat neanalizavo, nurodęs, kad jai, kaip savininkei, nenuginčijusiai kaltės energijos vartojimo teisiniuose santykiuose prezumpcijos, atsakomybė tenka dėl to, kad nėra įmanoma nustatyti, kokie asmenys galėjo sunaudoti elektros energijos už 40 306,27 Eur sumą (Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 96 p.). Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 str.). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.Remiantis VĮ Registrų centro išrašu, parengtu 2012-03-19, apeliantei BUAB „Kužių agroįmonė“ iš tiesų nuosavybės priklausė pastatas–katilinė, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys 2012-04-01 pasirašė vienerius metus galiojančią sutartį (su galimybe ją pratęsti) dėl elektros energijos tiekimo. Objektų sąrašas įvardijamas sutarties priede Nr. 1 – pastatas (objekto Nr. 62012488) ir katilinė (objekto Nr. 62012489). Apeliacinės instancijos teismo priimtų naujų duomenų suvestinėje nurodyta, kad sutartis dėl tokio objekto, kaip katilinė, tebegalioja ir šios informacijos parengimo momentu (t. y. 2017-09-15), tačiau, pažymėtina, energijos suvartojimas šiame objekte pagal sutartį apskaitomas apskaitos prietaisu, kurio Nr. 0020035, o ne ginčo skaitikliu Nr. 50392. Elektros energijos suvartojimo išplėstinėse skaičiuotėse, pateiktuose su patikslintu ieškiniu, pirkėjo ūkininko G. M. suvartotos energijos kiekis pastate–katilinėje (objekto Nr. 620112487) nustatomas pagal apskaitos prietaisą, kurio Nr. 50392, o jo rodmenų pokytis užfiksuotas vienintelėje 2016-02-29 skaičiuotėje (nuo 296943 iki 317695), pateikus sąskaitą atsikaitymui iki 2016-03-15 G. M.. Tokių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad sutartį vykdyti turi abi jos šalys, taigi ir energijos tiekėjas, ir jos vartotojas, šalys turi bendradarbiauti, rūpestingai ir laiku vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias prievoles. Pagal nagrinėjamoje byloje vertinamos sutarties nuostatas vartotojas deklaruoja sunaudotos energijos kiekį ir jį apmoka (2012-04-01 sutarties 11.1 p., 11.2 p.), o tiekėjas sutartyje nurodytu terminu apskaičiuoja mokėtiną sumą ir pateikią vartotojui mokėjimo dokumentą už suvartotą energiją (sutarties 10.2 p.). Taip pat šalys prisiėmė ir kitų pareigų. Vartotojas įsipareigojo nekeisti apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų (11.5 p.), leisti tiekėjo darbuotojams kontroliuoti energijos vartojimą ir kitus parametrus, leisti įrengti, keisti, eksploatuoti elektros apskaitą fiksuojančius prietaisus ir jų elementus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijose, apžiūrėti plombas bei nustatyti jų rodmenis (11.6 p.). Atitinkamai, tiekėjas (LESTO) įsipareigojo diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti elektros apskaitos prietaisus, įrenginius ir įtaisus, įrengti ir keisti elektros apskaitos prietaisus (10.4 p.). Duomenų apie tai, kad šalys 2012-04-01 būtų sulygusios teikti energiją ir jos apskaitą vykdyti būtent per ginčo apskaitos prietaisą Nr. 50392, byloje nėra. Priešingai, beveik tuo pačiu metu ieškovės darbuotojai energijos tiekimą į katilines sureguliavo dviem skirtingais susitarimais: pagal 2012-03-09 (jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo) dienos priedą Nr. 1 prie 2011-02-23 sutarties Nr. 740002, kurios šalimis nurodyti AB „Lesto“ ir G. M., į šio asmens naudojamų objektų sąrašą buvo įtrauktos vandenvietė ir pastatas–katilinė kaip objektas Nr. 62012487, o 2012-04-01 sutarties, kurios šalimis yra apeliantė ir ieškovė, priede Nr. 1 katilinės, kaip sutarties objekto, numeris yra 62012489. Taigi, visiškam šių dviejų objektų sutapatinimui byloje duomenų nepakanka, juolab kad tiekimas ir apskaita abiem atvejais buvo vykdomi pagal skirtingus apskaitos prietaisus, kuriuos, minėta, įrengti, kontroliuoti ir stebėti pareigą pagal 2012-04-01 sutartį teko ieškovei. Buvo jau nurodyta ir tai, kad sąskaitos apmokėjimui už ginčo apskaitos prietaisu Nr. 50392 užfiksuotą ir, kaip teigia ieškovė, 2015– 2016 metų laikotarpiu suvartotą energiją buvo siunčiamos taip pat ne ieškovei, o trečiajam asmeniu G. M., nors šalių pasirašytos sutarties 10.2 punktas reikalautų kitokio ieškovės elgesio ir sutarties vykdymo. Dar daugiau, kaip matyti iš AB „Lesto“ 2013-06-10 ir 2013-07-04 raštų atsakovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui V. J., po bankroto bylos iškėlimo (tokia nutartis įsiteisėjo 2012-03-08) BUAB „Kužių agroįmonė“ priklausančiai katilinei (objekto Nr. 62012489) elektros energijos tiekimas apeliantės prašymu buvo nutrauktas ir paliktas tik galios palaikymas, skaičiuojant mokestį tik už šią paslaugą, o ne už tiekiamą energiją. Pagal AB „Lesto“ ir apeliantės bankroto administratorės įgalioto asmens V. J. 2012-04-01 sudarytą elektros pirkimo-pardavimo sutarties 2013-01-01 priedą Nr. 1 apeliantei priklausančiai katilinei (objekto Nr. 62012489) nustatytas 25 kW galios palaikymas. BUAB „Kužių agroįmonė“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo V. J. dar ir 2013-08-23 pateikė AB „Lesto“ prašymą nuo 2013-08-23 atjungti BUAB „Kužių agroįmonė“ priklausančiam pastatui ir katilinei (objekto Nr. 62012489), esantiems Kužių k., Kužių sen., Šiaulių r., elektros energijos tiekimą, bet palikti galios palaikymą.Kadangi po bankroto bylos iškėlimo elektros tiekimas apeliantės įgaliotų asmenų prašymu į jai priklausiusią katilinę per bet kokį apskaitos prietaisą buvo ar turėjo būti nutrauktas, paliekant tik galios palaikymą, spręsti, kad apeliantė, kaip objekto savininkė, pažeidė 2012-04-01 sutartį, atliko ieškovės neįvardijamus neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėtų būti konstatuota jos kaltė, ir taikyti jai sutartinės civilinės atsakomybės institutą, įpareigojant sumokėti už priešingai jos išreikštai valiai laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-05-31 tiektą elektros energiją nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pagal sutartį energijos vartojimą per atitinkamus apskaitos prietaisus turėjo kontroliuoti pati ieškovė. Remiantis byloje esančiais ir teisėjų kolegijos priimtais į bylą naujais duomenimis, ieškovė tikėtinai galėjo tiekti elektros energiją per elektros apskaitos prietaisą Nr. 50392 atsižvelgdama į 2011-02-23 elektros energijos tiekimo sutarties Nr. 740002, sudarytos tarp AB „Lesto“ ir G. M., jos 2012-03-09 priedą Nr. 1 „Objektų sąrašas“ ir Elektros tinklų nuosavybės ribų 2012-03-23 aktą. Kita vertus, kaip nustatė ekspertai 2017-01-02 ekspertizės akte, šiuose dokumentuose už G. M. pasirašė kitas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei negali kilti pareigos atsiskaityti su ieškove už 2015-2016 metais tiektą elektros energiją pagal ieškovės aplaidžiai, neįsitikinus asmens tapatybe (netikrinus asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) sudarytus sandorius, juolab kai jau nuo 2012 metų kovo mėnesio ir ieškovei buvo žinoma apie jai iškeltą bankroto bylą. Atsižvelgdama į tai, kas yra išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino bylos faktus, todėl padarė neteisingas išvadas, kad apeliantė BUAB „Kužių agroįmonė“ tinkamai nevykdė elektros energijos tiekimo 2012-04-01 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir todėl jos atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija dėl ginčo dalyko padarė priešingas išvadas, leidžiančias pripažinti ieškovės reiškiamus reikalavimus atsakovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo už elektros energiją nepagrįstais ir juos visiškai atmesti. Todėl skundžiamas teismo sprendimas toje dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 31 757,26 Eur skolos ir delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei 639 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeistinas, atmetant ir šią reikalavimo dalį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip praradusių aktualumą, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos kiek jos susijusios su pačių šalių turėtomis išlaidomis (CPK 93 str. 5 d.). Visiškai patenkinus apeliacinį skundą, ieškinys yra atmestas pilna apimtimi, taip pat patenkintas yra apeliantės priešieškinis. Tokiu atveju pagal principą „pralaimėjęs moka“ ieškovės tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Trečiojo asmens G. M. turėtos išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš ieškinį jam pareiškusios ieškovės. Procesinių dokumentų įteikimo 21,30 Eur išlaidos, kurios teismo sprendimu buvo padalintos pusiau, priteisiamos valstybei tik iš ieškovės.Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti.

Toje sprendimo dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys ir iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kužių agroįmonė“ ieškovei priteista 31 757,26 Eur skolos ir delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 639 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376) 21,30 Eur (dvidešimt vieną eurą 30 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiArtūras DriukasDalia KačinskienėVigintas Višinskis