Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-187/2014, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“, veikiančio UAB „Litesko“ vardu, ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos už patiektą šilumos energiją, delspinigių bei palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, veikiantis UAB „Litesko“ vardu, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. P. 724,98 Lt skolą, 53,07 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-01 iki 2013-04-30 patiekė šilumos energijos, kuri paskaičiuota už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį (negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurią liko neatsiskaityta 724,98 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) V. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir: bylą nutraukti, kaip neteismingą Lietuvos teismams, o ieškinį grąžinti ieškovui, kaip paduotą neįgalioto asmens; ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka; sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas ginčas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-4267-262/2014; sujungti bylą su prieš tai minėta civiline byla; skirti teismo ekspertizę; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip neįrodytą arba bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, byla nėra teisminga Lietuvos teismams, ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo, reikia sustabdyti bylą ir ją sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla. Mano, kad būtina skirti teismo ekspertizę, ieškovas aplaidžiai tiekia šilumą ir karštą vandenį, apeliantė yra netinkama atsakovė, ieškovė netinkamai paskirstė šilumos energiją, ieškinys yra neįrodytas, o reikalaujami delspinigiai – nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje keliamas daugiabučio namo bendraturtės prievolės mokėti už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti klausimas.

Byloje nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios daugiabučiame name, kuriam ieškovė tiekia šilumos energiją (1 tomas, 11–12 b. l.). Bylos duomenimis, minėta patalpa buvo atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos (1 tomas, 109–114 b. l.), ir šalys nėra sudariusios atsiskaitymo už šildymą bendrojo naudojimo patalpose sutarties.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu patvirtintų šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punktą daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems namo bendraturčiams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šilumos tiekėjos ieškinį.

Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos

Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisė spręsti klausimus dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, ar priverstinio nuostolių išieškojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014).

Bylos duomenimis, ginčas tarp šalių kilo dėl iš šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių atsiradusių prievolių vykdymo, todėl šiam ginčui ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma.

Teismo poziciją patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-17 raštas (1 tomas, 20–23 b. l.).

Dėl bylos teismingumo

Apeliantė skunde teigia, kad šalių ginčas neteismingas Lietuvos teismams, kadangi apeliantė šiuo metu nuolat gyvena Airijoje.

Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 3 straipsnio 1 dalį valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Pagal 5 straipsnio 1 dalies b punktą valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla gali būti keliama pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra – teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį.

Prieš tai minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovo teises bylą dėl šilumos tiekimo (paslaugų teikimo) vartotojams kelti pagal paslaugos tiekimo vietą.

Taigi nagrinėjamu atveju Telšių rajono apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjo šalių ginčą.

Dėl atsakovės tinkamumo

Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog ji buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį su UAB „Telšių medis“ parodo, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei.

Teismas nesutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais ir pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; kt.).

Šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

Byloje nėra duomenų, kad šalys sudarė trišalę sutartį, kurioje šilumos energijos tiekėjas (ieškovas) pritarė, tam, jog patalpų nuomininkas taptų šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą už šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti pateikimą priteisė iš daugiabučio namo bendraturtės (apeliantės).

Dėl delspinigių

Teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 53,07 Lt delspinigius.

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovei laiku neįvykdžius prievolės proporcingai apmokėti už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisės ieškovui delspinigius.

Dėl kitų procesinių klausimų

Teismas pažymi, kad procesiniai klausimai dėl ieškovo tinkamumo, bylos sustabdymo, bylos sujungimo, ekspertizės skyrimo jau buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo, Šiaulių apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinus jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.