Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), o būtent: 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia, suėmęs už kaklo ir smaugdamas nukentėjusįjį J. Ž., tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, M. M. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo kieme, įžūliu elgesiu smurtaudamas mažamečių vaikų akivaizdoje – suimdamas už kaklo ir smaugdamas mažametį nukentėjusįjį J. Ž., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei sukeldamas šalia buvusių mažamečių vaikų išgąstį demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. parodė, kad kuo kaltinamas – supranta. Dėl mušimo – prieštarauja, nes jokio mušimo nebuvo, tai neatitinka to straipsnio. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pripažįsta, nes tai vyko viešoje erdvėje. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) namų, nes (duomenys neskelbtini) yra daug toliau. Vieta yra šiek tiek kita. Jie su žmona ir dukra lyg grįžo iš uošvių, neatsimena. Buvo po pietų, panašiai tokiu laiku kaip nurodyta. Vaikai laužė žaislus. Jie buvo žaidimų aikštelėje, ne prie konteinerių. Buvo įspėti vieną kartą. Jis matė tris vaikus, parodymai yra 4, nežino kodėl. Laužė du berniukai, mergaitė buvo šalia. Kaip suprato, tai nukentėjusiojo sesuo. Supranta, kad pasielgė negerai, kad taip neturėtų būti daroma viešoje erdvėje, su vaikais, bet mušimo fakto nebuvo. Jo akivaizdoje buvo sulaižytas tas žaislas – didelė žaislinė mašinėlė ir dar laužoma toliau. Įspėjo vieną kartą – nesureagavo, pasiuntė tolyn. Įspėjo antrą kartą. Visi trys vaikai buvo krūvoje, todėl visiems sakė pastabas. Jie jam paaiškino, kad neaiškintų, kad nesikištų, nes čia ne jo reikalas. Jis priėjo ir pačiupo už „čiuprynos“. Vaikai nebandė atsiprašyti, bent jau iš pradžių. Jo klaida buvo, kad nenuvedė vaiko tėvams. Nukentėjusiojo nesmaugė, tik sugriebė už „čiuprynos“, šalia kaklo. Nukentėjusysis išsigando. Tas sugriebimas truko gal 10 sekundžių, nebuvo ilgas. Nuo atliktų veiksmų vaikas į suoliuką truputuką atsitrenkė. Gavosi pasipriešinimas, kai jį čiupo, toks kaip truktelėjimas, tai taip jis į suoliuką atsitrenkė, kaip ir buvo parašyta. Jis faktiškai pripažįsta tą veiką, tik nesutinka su smaugimu. Nežino ar galima įvardinti mušimu, tai yra fizinės jėgos panaudojimas. Yra pasirengęs padengti psichologo sąskaitas. Paskui paleido juos ir jie nuėjo su šeima į namus. O jie pabėgo toliau šiek tiek, o daugiau nematė. Aplinkui, kas galėtų matyti, nieko nebuvo. Per langus irgi nematė ar kas nors matė, nežino. Aplinkui buvo tuščia. Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiojo tėvais. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, bet gali dabar atsiprašyti. Norėtų ir pačių vaikų atsiprašyti, ne tik mamos, nes čia vaikams yra didžiausias skaudulys likęs. Mamos atsiprašo už suteiktą skausmą ir visą kitą, ir tuos vargus, bet vaikai yra akcentas ir vaikų reikia atsiprašyti. Dėl viešosios vietos kaltinimo neneigia, pripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo išgąstį, nepagarbą aplinkiniams. Tas veiksmas – ne mušimas, čia labiau smurtavimas, bent jis taip supranta, kad čia nebuvo mušimas. Kad tas veiksmas buvo padarytas, jis to neneigia. Kaltinimo konstravimo, kur veiksmai įvardinti, jis to neneigia, kad tas veiksmas buvo – pačiupimas, jis to veiksmo neneigia, tą faktiškai pripažįsta. Įvykis buvo, faktas yra, jis prisipažįsta, tik smulkios detalės yra iškraipytos. Pačio smaugimo fakto nepripažįsta, nes tas veiksmas buvo sugriebta iš priekio už „maikutės“ sudrausminti. Tai yra skirtingas dalykas ar tu imi už rūbo, ar imi abiem rankom ir smaugi – tai yra du skirtingi dalykai. Nuo to veiksmo galėjo atsirasti paraudimai, nuo to truktelėjimo, gal įsiveržė kažkiek. Supranta, kad smaugti galima ne tik rankomis už kaklo, bet ir su drabužiais galima smaugti ir prismaugti žmogų. Savo veiksmais sukėlė skausmą, bet neįžvelgia mušimo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai tuo metu aplinkui nieko nebuvo, buvo tie trys vaikai ir jo žmona su vaiku. Gailisi. Bandė taikytis, bet nukentėjusiųjų netenkino. Atsiprašė per artimuosius, rašė laišką. Patys tėvai nenorėjo, kad tiesiogiai atsiprašytų vaiko. Pervedė 200 eurų. Mato tik vieną nukentėjusįjį – J., o dėl mamos ir dukters, nesutinka, nes nemano, kad jos nukentėjo. Jo įsitikinimu 200 eurų yra žala J. ir tai pakankama neturtinė žala, nes rimtų sužalojimų nėra. Turtinė žala nepagrįsta, nes nėra jokių gydytojų išduotų siuntimų.

Įtariamojo M. M. parodymais, kad kaltu neprisipažįsta, smaugimo tikrai nebuvo. Jam pareikštą įtarimą suprato, kaltu neprisipažįsta, jokio smaugimo nebuvo. Gali paaiškinti, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, jis automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grįžo į namo kiemą. Kartu grįžo jo žmona ir 5 metų dukra. Pastatęs automobilį pamatė, kad kieme vaikai laužo žaislus, paliktus žaisti mažesniems (matė, kad vaikai laužo mašiną). Jis vaikus sudrausmino, tačiau jie apsimetė, kad jo negirdi. Tada jis griežčiau pasakė, kad nelaužytų žaislų, tada vienas berniukas (vyriausias iš ten buvusių, jam gal 12 metų) pradėjo kažką atsikalbinėti, ką sakė, neprisimena. Tada jis pradėjo eiti link jų, vaikai susimėtė, tada jis priėjęs tą berniuką suėmė už rūbų (krūtinės srityje) ir lengvai papurtė, pagrasino nusivesti pas tėvus. Matėsi, kad berniukas išsigando, tuo metu mergaitė kažką šaukė „paleisk“. Po to jis tą berniuką paleido, ir vaikai nuėjo. Triukšmo didelio nebuvo, niekas pro langus nežiūrėjo, jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Jis vaiko tikrai nesmaugė, už gerklės nebuvo suėmęs, tik kad jį suėmė už rūbų priekyje (2 t., b. l. 11–14).

2024 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo A. Ž. praneša, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, nepažįstamas vyriškis, rankomis suėmęs jos mažametį sūnų J. Ž. už kaklo smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje J. Ž. buvo nustatyta diagnozė – kaklo paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 9–10).

2024 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta – ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namu, vaikų žaidimo aikštėje. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 16–23).

2024 m. rugpjūčio 10 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame aprašyta mažamečio J. Ž. kūno apžiūra. Apžiūrint minėto vaiko kaklą iš įvairių pusių, matosi paraudimai (1 t., b. l. 28–38).

Specialisto išvada Nr. 883(2024(24), kad J. Ž. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. rugpjūčio 10 d. J. Ž. nustatytas kaklo ir sprando sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis nurodant sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.), apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2024 m. rugpjūčio 12 d. metu sužalojimų J. Ž. kaklo srityje nenustatyta (1 t., b. l. 49–50).

2024 m. spalio 18 d. – 2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta A. Ž. skambučio į BPC garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 150–153).

2024 m. rugsėjo 26 d. – 2024 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūno „Body“ kameros įrašų, apžiūra (1 t., b. l. 154–156).

Nukentėjusiojo J. Ž. parodymais, kuris apklausos teisme metu parodė, kad įvykis įvyko vasarą, buvo lyg rugpjūčio pradžia. Kartu ėjo su draugais, kurių vardai K. ir K., jų pavardžių nežino, ir sesė A. Ž.. Visi ėjo į jų kiemą, pamatė du žaislus, Pradėjo laužyti tuos žaislus. Kažkas atvažiavo, išlipo iš mašinos ir pasakė, kad nelaužytų žaislų, nes turės nupirkti naujus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas vyko netoli namų. Atvažiavo vyriškis, moteris ir vaikas. Jie atvažiavo su mašina, nepamena kokia, bet mašina buvo juoda. Jie sakė, kad, jei sulaužys žaislus, turės nupirkti naują. Taip sakė vyras. Moteris ir vaikas buvo prie mašinos. Jo draugai buvo šalia. Jis pasakė tam vyrui, kodėl turės pirkti naują žaislą, jei jie iš šiukšlių dėžės. Vyras sakė, kad sužinos, kur gyvena ir paprašys tėvų, kad nupirktų naujus. Jis nesusilaikė ir pasakė, kad jūs neaiškinkit, nes jūs ne jų tėvai. Du kartus po to atsiprašė. Tas vyras paklausė, ar jis yra mandras ir tada jį pagriebė už kaklo abiem rankom. Paėmęs jį patempė į save ir jis nukrito ant suoliuko, ant nugaros. Tada jis jį paleido, jis beveik nukrito nuo suoliuko. Jį už kaklo laikė gal 15 sekundžių. Jam skaudėjo, skausmą vertina 6 balais. Nepamena, kurioje pusėje, bet kaklas buvo raudonas. Skausmas truko 5 sekundes. Tada tas vyras nuėjo prie mašinos, su kuria atvažiavo. Jis pradėjo verkti su sese. Jam skaudėjo, nepatiko, kai jį pagriebė. Jis buvo piktas ir išsigandęs. Tada jie nuėjo į kitą kiemą, ten pasėdėjo, grįžo namo ir sesė pasakė tėčiui apie įvykį. Įvykį matė K., K., jo sesė, ta moteris su vaiku. Draugai jį bandė ginti, o ta moteris ne. Tas vyras gyvena šalia, ten kur smaugė, 5 aukšte. Jo vardo ir pavardės nežino. Jis akinių neturėjo. Kai sesė pasakė tėčiui apie įvykį, tėtis sakė, jei dar kartą jis pamatys tą vyrą, kad jam pasakytų ir jis jam padarys tą patį. Mama iškvietė policiją, viską jiems papasakojo, kaip buvo. Jį apžiūrėjo medikai, bet jo gydyti nereikėjo. Dabar „biški“ bijo to vyro. Tas vyras jo neatsiprašė. Gal ir galėtų jam atleisti, bet jis su juo susisiekti nebandė. Jis nematė iš kokios mašinos išlipo tas vyras, jis tik ėjo pro mašiną. Moteris, buvusi su vyru, buvo plona, šviesiais plaukais. Su jais buvusiai mergaitei galėtų būti 4 metai. Toje šeimoje auga D., jo draugas. Jis lanko tą pačią mokyklą, kaip ir jis. Nežino, ar dar kas matė įvykį. Nemano, kad K. tėtis galėjo matyti, nes medis viską užstojo, tik jie girdėjo, kaip verkia jo sesė. K. yra ketvirtokas, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o K. yra trečiokas arba ketvirtokas, tik nežino kurioje mokykloje mokosi. K. pasikviečia juos žaisti. Turi telefono numerius savo draugų. Kai atvyko policija, jam rodė moters nuotrauką. Joje buvo nelabai ta pati moteris, nes jam rodė moterį juodas plaukais, o su vyru buvo šviesi moteris (1 t., b. l. 86–87).

Nukentėjusiosios A. Ž. parodymais, kuri apklausos teisme metu parodė, kad vasarą jie buvo su broliu ir draugais. Draugų vardai buvo K. ir K.s, jų pavardžių nežino. Jos brolis yra J. Ž.. Visi buvo lauke, žaidė karą. Tada ėjo su J., kiti draugai ėjo iš paskos, pamatė žaislą prie senų namų, kur niekas negyvena. Adreso nežino. Buvo (duomenys neskelbtini). Visi berniukai pasakė jai, kad rado žaislą prie senų namų. Tą žaisliuką ten kažkas padėjo, jis buvo sulaužytas. Jie jį pakėlė, nukrito detalė, ji bandė ją įdėti. Tada atvažiavo D. šeima. D. – J. draugas. Iš viso buvo 3 žmonės: mama, sesė, tėtis ir D. Tas tėtis sakė jiems, kad neliestų tų žaislų, neitų prie to namo. J. pasakė, ko jūs jiems aiškinat, jūs ne jų tėvai. Tėtis, kai priėjo prie J., J. kelis kartus atsiprašė, o tas tėtis nieko nesakė, griebė už kaklo abiem rankom ir smaugė J.. J. buvo raudonu veidu ir kaklu, o ji apsiverkė ir prašė baigti. Tas vyras smaugdamas nieko nesakė. Ji garsiau pašaukė, kad baigtų. Tada tas vyras baigė smaugti ir pasakė, kad daugiau čia jų nebematytų, nes visus pasmaugs. Viską pro langą matė K. tėtis. Kiti draugai buvo šalia jų, šalia sienos. Jie bijojo. O ta mama ir sesė buvo šalia mašinos. Ta mama nieko nesakė tam vyrui. Tada jie ėjo ir jos tėtis E. Ž. pamatė, kad ji verkė. J. buvo labai išsigandęs. Kai jie ėjo, pamatė tokią tetą, jai viską papasakojo, kas įvyko. J. buvo raudonas kaklas ir dar buvo mėlynė ant kaklo. Buvo atvažiavusi policija, greitoji. Pakvietė K. į namus ir jau buvo smagiau. Policija pakvietė tą vyrą, jie kalbėjosi. Ta šeima atvažiavo su pilka, šviesia mašina. Ji pati buvo labai išsigandusi. Nežino, kokioje mokykloje mokosi K.. Po užpuolimo J. nieko nesakė, kad jam kažką skauda. J. buvo liūdnas ir piktas, jis verkė (1 t., b. l. 100–101).

Liudytojo K. U. parodymais, kuris apklausos teisme metu parodė, kad žino kodėl yra pakviestas. Atvyko čia, nes jo draugą J.smaugė. Tai buvo vasarą. Tai vyko pas J. kieme, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie buvo su J., K. ir J. sese. Vaikščiojo lauke ir pamatė didelę žaislinę mašiną. Su ja pradėjo žaisti. Iš juodos spalvos „Audi“ išlipo toks dėdė. Tą žaislą rado ant keliuko. Tas dėdė atėjo su moterimi. Jis pasakė, kad nelaužytų, nes reikės sumokėti. Tas žaistas buvo išmestas. Kai jie sakė, kad jūs pirksit ir viską darysit, J. pasakė, jūs ne tėvai ir neaiškinkit. Tas vyras priėjo prie J., paėmė J. už kaklo. Jis stovėjo apie 2-3 metrus nuo J. ant keliuko. Tas dėdė smaugė J. kokias 5-3 sekundės. Neatsimena, ar smaugė viena ranka, ar dviem. J. tuo metu verkė. Po smaugimo jis pasakė, kad jie nebegrįžtų į tą kiemą. Jis stovėjo prie žolės, netoli suoliuko. Vyras atėjo iš priekio ir J. stovėjo priekiu. Tada J. sakė „atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau“. Po smaugimo tas vyras nustūmė J. ant suoliuko, o jis nušliuožė ant žemės. J. po smaugimo sakė, kad jam skauda gerklę. Jie labai išsigando. Jis buvo nustebęs, J. sesė pradėjo verkti. Ta moteris stovėjo ir nieko nesakė. Jie nubėgo į kitą kiemą. Ten buvo moteris, kuri viską matė ir klausė, kas čia buvo. Po visko tas vyras su moterimi nuėjo namo. Tas vyras buvo be akinių, be barzdos, su striuke, atpažintų jį. Policiją iškvietė J. mama. J. mamai apie tai pranešė vakare. Apie apklausą jam pasakė jo mama. Ji nesakė. ką jam reikia pasakoti. Buvo diena, 13-14 val. Buvo giedra diena. Jis buvo su šortais, visi vasariškai. J. buvo su šortais. Ar vyras buvo su striuke, neprisimena, bet žino, kaip jis atrodo. Iki įvykio tą vyrą buvo matęs daug kartų. Jie yra jo draugo D. tėvai. Jis žino, kur jie gyvena. Iki įvykio juos irgi žinojo. Eidavo į tą kiemą su draugais. Gal tas žaislas buvo gal vaikų paliktas, murzinas. Jie tą žaislą stumdė, mėtė. J. taip pat stumdė. Prie to namo yra konteineriai. Jie už to radiatoriaus. Tas žaislas buvo apie 10 metrų nuo konteinerio. Vyras ir J. buvo vienas į kitą atsisukę veidu, kai vyko smaugimas. Jis išsigando. Smaugimo metu jis nuo J. stovėjo toli ir galėjo matyti J. veidą. J. sakė, kad reikia kviesti policiją Tai buvo po smaugimo. Ką jis jam atsakė, neprisimena (1 t., b. l. 131–132).

Liudytojo K. R. parodymais, kuris apklausos teisme metu parodė, kad žino, kodėl yra čia. Jis su savo draugais J. ir K. žaidė žaidimus. Surado žaislą prie konteinerio. Iš J. buto išėjus yra konteineris. Tai Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai buvo vasara. Jis buvo atvažiavęs pas savo draugų J.. Tas žaislas buvo palūžęs, nešvarus. J. pabandė tą žaislą sulaužyti. Tada atėjo J. klasioko tėvai ir paklausė, ar sumokės už tą žaislą kaip už naują. J. jiems pasakė, kad žaislą rado išmestą prie konteinerio ir tada pasakė „neaiškinkit“. Tas tėtis priėjo prie J., o J. nusisukęs tyliai pasakė „atsiprašau“. Jis paėmė J. už kaklo abiem rankomis ir smaugė apie 5 sekundes. Jis buvo apsirengęs juoda „maikute“ ir džinsais. Jis paėmė J. už pliko kaklo. J. sakė, kad jam labai skaudėjo. Tas klasioko tėtis baigęs smaugti numetė J. taip, kad J. ant nugaros nukrito ant žemės. Klasioko tėvas pasakė „jei pamatys šiame kieme, bus dar blogiau“. Jis buvo netoli tos vielos su mažesne J. sese ir viską matė. Klasioko mama pasakė „dinkit iš čia“. Tada jie nuėjo į mašiną ir nuvažiavo. Mašina buvo juodos ar tamsiai mėlynos spalvos automobilis. J. pasakė, kad jam labai skauda kaklas. Jis sakė, kad jam kažkas negerai. J. pradėjo verkti, nes jam labai skaudėjo. Jis buvo labai piktas ir nustebęs dėl to, kad kažkoks suaugęs vyras nuskriaudė draugą. Jie atnešė J. vandens. Atėjo toks vaikas, kuriam jie papasakojo. Kai J. nusiramino, jie nuėjo pas J. ir papasakojo J. tėvams. Įvykio niekas daugiau nematė, kiemas buvo tuo metu tuščias. Apie apklausą jam pasakė jo tėtis ir jis liepė sakyti tiesą. J. nusisukęs nuo to vyro pasakė atsiprašau ir jis iš nugaros smaugė J. Tuo metu J. buvo atsisukęs į K. ir kalbėjo apie tai, kad reiktų kviesti policiją. Smaugimo metu ta moteris buvo prie mašinos ir tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Po to pasakė „eikit iš čia“ (1 t., b. l. 144–145).

Nukentėjusioji ir J. Ž. bei A. Ž. įstatyminė atstovė A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo išvažiavusi ir namo grįžo vakare. Grįžus vaikus rado namie, ne lauke, nors buvo geras oras. Paklausiau kodėl neina į lauką, dukra pasakė, kad J. nenori, nes D. tėtis jį smaugė. Paprašė sūnaus parodyti kaklą, matėsi parudimai ant kaklo. Paaiškėjus visoms įvykio aplinkybėms, išsikvietė policijos pareigūnus. Jie užfiksavo visą įvykį, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nuvyko į vaikų ligoninę, kad gydytojas įvertintų žymes ant vaiko kūno ir įvertintų bendrą sveikatą ar reikalinga hospitalizacija ar ne. Nežino kaip ten su tuo žaislu buvo, bet vaikai pripažįsta faktą, kad jį laužė. Tada minėtas asmuo prisiartino ir griebė sūnui už kaklo. Viską jai vaikai pasakojo, kad sūnus išsigando. Po to, kai paleido, kad jis nukrito. Dukra A. Ž. verkė, šaukė paleisk mano brolį, baik. Po to vaikai pabėgo, slėpėsi. Vyras girdėjo dukros verksmą per langą, bet pagalvojo, kad kažkuo nepasidalino, nes ji mėgsta kelti dramas. Vaikai grįžo visiškai ramūs, nuėjo į kambarį, viskas. Dukra tėčiui pasakė, kad J. smaugė ir tada visą situaciją išsiaiškino vyras. Jai nieko nepranešė, nes nenorėjo, kad pergyventų, laukė kol grįš namo, kad priimtų bendrą sprendimą kokių veiksmų imtis. Vaikas parodė, kad jį griebė, jis nesuprato, išsikando, jam skaudėjo, buvo sunku įkvėpti ir nukrito. Gali būti, kad vaikai hiperbolizuoja patį įvykį, visko gali būti, kadangi vaikai jie ir pasąmonė jų maskuoja tuos baisius įvykius, dažniausiai. Jiems sunku adekvačiai vertinti situaciją, nes tai įvyko pirmą kartą ir vaikų suvokimas yra kitoks, jos sūnus labai paiso taisyklių, yra labai pastovus, pastebi smulkmenas. Aišku tų smulkmenų atgimimas įvyko vėliau, eigoje, po visų apklausų, po apsilankymų pas gydytojus ir t. t., bet vaikai dažnai gali suklysti. Pripažįsta, kad sūnus atsikalbinėjo prieš kaltinamąjį, neneigia to. Vaikas po to įvykio tapo uždaresnis, daug laiko pradėjo leisti savo kambaryje. Keista būdavo, kad jis guli, niekur neina. O būdavo pats pirmas į lauką, pusryčiai ir į lauką, su draugais susiskambina. Labai nešnekus pasidarė. Nebuvo labai plepus vaikas, bet dabar visiškai atsiribojo. Bandė klausti, gal nori pasikalbėti, kaip jaučiasi, bet jis neori. Jų vasara taip ir praėjo, jis į lauką praktiškai nėjo. Draugai kviečia, jis nenori, gal namie pabus. O namie praktiškai nieko neveikė, tiesiog sėdėjo. Seneliai pasiimdavo, tai pas senelius irgi į lauką nelabai, namuose pabūdavo, televizorių žiūrėdavo. Pasidarė pasyvus vaikas, jautresnis, padažnėjo apsikabinimai, prašo jos niekur neiti, pabūti ilgiau namuose. Atsirado nesaugumo jausmas. Šiukšles reikia išnešti prie konteinerių, jis vis dairosi į tą kiemą kur įvyko įvykis. Nuo to laiko vaikas net į baseiną pradėjo rinktis aplinkinį kelią. Tas nėjimas su draugais į lauką gali būti susijęs su paauglyste, sunku pasakyti, nes kartais atrodo, kad jau prasidėjo paauglystė, bet kartais jis dar visai mažas vaikas, dar tik 11 metų. A. yra emocionali mergina. Pradžioj verkė, labai pergyvena dėl brolio, labai empatiškas žmogus, ji labai jį myli. Jai galbūt lengviau, nes ji nepatyrė skausmo. Ji patyrė išgąstį. Ji pasidarė lipšnesnė, labai glaudžiasi prie brolio, nori su juo visur eiti. Abu vaikai lanko psichologą. Jaučiasi pažanga. Jai pačiai buvo bemiegės naktys, pergyvenimas, iki šiol emocijos prabunda, nes viduje tas yra. Jai skaudu, kad svetimas žmogus gali padaryti taip jos vaikams.

Nukentėjusiosios A. Ž. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., būnant namuose, jos mažametis sūnus paprašė jos, kad išleistų jį į kiemą. Namuose buvusi mažametė dukra A. Ž. paklausė J., ar jis nebijo eiti į kiemą, nes kieme gali sutikti dėdę, kuris jį dieną smaugė. Paprašius vaikų papasakoti, kas buvo nutikę dieną, sūnus J. ėmė pasakoti, kad būnant kieme apie 15.30 val., J. kartu su kitais kiemo vaikais prie šiukšlių konteinerių rado padėtą žaislinį automobilį, kuris buvo ne išmestas į konteinerį, o paliktas šalia jo. J. pasakojo, kad jie su vaikais paėmė minėtą žaislą ir juo žaidė, o paskui žaidimo aikštelėje išdykaudami bandė jį sudaužyti. Sūnus pasakojo, kad žaislas buvo iš kietos plastmasės ir nedužo. Tuo metu prie žaidimo aikštelės, automobilių statymo vietoje sustojo automobilis, iš kurio išlipo vyriškis su moterimi ir maža mergaite. Pro šalį eidamas vyriškis, pamatęs daužomą žaislą pasakė „ką čia darot? sulaužysit - nupirksit naują“. Tada J. pasakė „ką čia aiškinat, jūs ne tėvai“. Tuo metu vyriškis ėmė eiti link J.. J. pasakė „atsiprašau“ ir bandė susirinkti savo daiktus. Vyriškis, priėjęs prie J., pasakė „mandras“ ir sugriebė jį rankomis už kaklo bei ėmė smaugti, kol J. parklupo ant kelių. Taip J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo J. Ž. ėmė verkti. Kartu su juo buvusi sesuo A. Ž. labai išsigando ir taip pat ėmė verkti. Vyriškis, paleidęs J. kaklą, pasakė „daugiau tame kieme nesirodai“ ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinę. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sūnus J. išėjo į kiemą ir nufotografavo minėto vyriškio automobilį. Apžiūrėjus sūnaus J. kaklą, ant jo matėsi raudonos dėmės. Tą patį papasakojo ir dukra A.. D. A. matė kaip J. buvo smaugiamas, patyrė išgąstį ir ėmė verkti. Atvykus policijos pareigūnams buvo iškviestas GMP ekipažas, kuris J. Ž. pristatė į Moters ir vaiko klinikas apžiūrai, kur jam buvo nustatyta diagnozė: kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Ar reikš civilinį ieškinį dar nežino, tai priklausys nuo vaikų psichologinės būklės (1 t., b. l. 10).

Liudytojas E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, kad jo sūnus nukentėjo fiziškai nuo kaltinamojo. Jis su draugu darė remontą namie. Draugas buvo atėjęs su sūnumi K. Vaikai išėjo į lauką, žaidė, jie darbavo. Po kažkiek laiko vaikai grįžo namo. Jis klausė kodėl grįžo, bet jie tylėjo, nieko nesakė. Tada A. pasakė, kad J. smaugė. J. pasimetęs, išsigandęs, papasakojo, kad jie susirado kažkokia mašinėlę prie konteinerio, kad su ja žaidė, mėtė ar kažkas tokio. O tai pamatęs kaltinamasis juos bandė sudrausminti. J. jam atsakė, kad jūs ne mano tėtis, neaiškinkit. Turbūt vyriškis supyko ir priėjęs prie J., sakė, kad labai mandras ir čiupo J. už kaklo, o tada dar jį sviedė. Tą visą istoriją papasakojo J.. Jis galvojo ką dabar daryti, ar kreiptis į teisėsaugą. Nusprendė sulaukti žmonos. Žmona grįžo namo, vaikai panikoj. Ramiai atsisėdo, pasišnekėjo, nusprendė kreipti į teisėsaugą ir išsikvietė policiją. Pats asmeniškai paraudimus ant kaklo matė, nufotografavo prieš atvažiuojant policijai. Galėjo būti nuo suėmimo. J. yra jautresnis, uždaresnis, ramesnis. Jam sunkiai buvo po šito įvyko. Po įvykio pastebėjo, kad jis eina kažkur per aplinkui į baseiną, matyt bijo sutikti kaltinamąjį. Jis pasidarė dar labiau uždaresnis, tylesnis, į lauką žaisti visai nebenorėdavo eiti. Kol kas nors neateidavo, nepakviesdavo, tol pats neidavo, matyt, jam drąsiau, kai kažkas ateina, dviese drąsiau, o vienas ne. Dabar jau išeina į kiemą su draugais, po truputį. Pastebėjo šiokį tokį pagerėjimą, kai pradėjo lankytis pas psichologą. Keletą seansų turėjo, tai jis toks jau truputį atgauna pasitikėjimą. A. tokia „pasiutesnė“, jai buvo lengviau, bet ji dažnai prisimindavo tą įvykį. Žmona išgyveno už juos lengviau, bet irgi sunkokai. Nuolatinis jaudulys, pergyvenimas.

BK 140 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

Kaltinamojo M. M. veikos jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu smurtaudamas mažamečių vaikų akivaizdoje – suimdamas už kaklo ir smaugdamas mažametį nukentėjusįjį J. Ž., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei sukeldamas šalia buvusių mažamečių vaikų išgąstį demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.