Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polylema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Polylema“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikos sutartis patvirtinama, pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą panaikinama, civilinė byla nutraukiama

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

5. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

6. Įvertinęs pateiktos 2025 m. liepos 17 d. taikos sutarties (toliau – ir taikos sutartis) sąlygas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 21 punktu šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties turinį, pripažįsta, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui, todėl ši taikos sutartis patvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Patvirtinamos (įtraukiamos į nutarties rezoliucinę dalį) šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, išskyrus įžanginę jos dalį (preambulę) bei tas nuostatas, kuriose užfiksuoti šalių procesiniai prašymai bei aptariami išskirtinai procesinio pobūdžio klausimai, kuriuos išspręsti diskrecijos teisė yra suteikta teismui, t. y. prašoma teismo patvirtinti taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukti, nurodoma, jog šalims žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės ir prašoma grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.

8. Pažymėtina, kad taikos sutartyje nurodytos nuostatos, kuriomis šalys susitarė dėl žyminio mokesčio grąžinimo kita tvarka, nei reglamentuota CPK 87 straipsnio 2 dalyje, teismui, sprendžiančiam taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nėra privalomos ir teismas šių nuostatų gali neįtraukti į tvirtinamos taikos sutarties rezoliucinę dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-943/2023, 14 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią patvirtinti taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, panaikinama, taikos sutartis patvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog kiekviena iš jų savarankiškai padengs byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendžiamas (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

11. Šioje byloje valstybė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

12. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį esant CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, šaliai atsisakant paduoto skundo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2012; 2012 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2012). Tais atvejais, kai taikos sutartis patvirtinama aukštesnės instancijos teisme, žyminio mokesčio, sumokėto už procesą žemesnės instancijos teisme, dalis negrąžinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017; 2023 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-701/2023, 25 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nauji įrodymai nepriimami, nes nėra jų pateikimo būtinybės, kai byla nutraukiama dėl šalių sudarytos taikos sutarties (CPK 314 straipsnis).

15. Atsakovei grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą. Atsakovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Polylema“ iškelta bankroto byla, panaikinti.

Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Adrenalino laboratorija“, juridinio asmens kodas 304720913 (toliau – ieškovė), ir uždarosios akcinės bendrovės „Polylema“, juridinio asmens kodas 305423594 (toliau – atsakovė), 2025 m. liepos 17 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Ieškovė sutinka taikiai baigti bylą.

2. Šalys susitarė dėl tokių atsiskaitymo pagal ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą sąlygų:

2.1. Atsakovė įsipareigoja ne vėliau nei per 2 (du) mėnesius nuo taikos sutarties sudarymo dienos visiškai atsiskaityti su ieškove pervesdama ieškovei 270 020,31 Eur pagrindinės skolos sumą, 9 100 Eur delspinigių ir pateikdama ieškovei šios prievolės įvykdymo įrodymus;

2.2. Jeigu atsakovė pažeidžia šios taikos sutarties 2.1 punkte nurodytą prievolę, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio skolos išieškojimo;

2.3. Ieškovė neturi atsakovei kitų reikalavimų, išskyrus nurodytus taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose.

3. Šalys prašo bylą nutraukti ir panaikinti byloje priimtą teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

4. Šalys patvirtina, kad atsakovė padengė ieškovės patirtas advokato išlaidas šioje byloje, taip pat ieškovei apmokėjo 25 proc. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį. Šalys pareiškia, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų viena kitai dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.

5. Šalys susitaria, jog valstybės / teismo išlaidas byloje (jeigu tokios būtų), įsipareigoja atlyginti atsakovė.“

Nutraukti civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polylema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Polylema“ iškelta bankroto byla.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Polylema“, juridinio asmens kodas 305423594, 42,75 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 17 d. už atskirąjį skundą.