- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-780-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00719-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Ežuolė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
nedalyvaujant atsakovei R. K., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ežuolė“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei R. K., trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ežuolė“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui tiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. K. 117 089,04 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Ežuolė“ (buvęs pavadinimas UAB „Auster ir Ko“) įregistruota 1999 m. kovo 10 d., pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 1999 m. balandžio 15 d., įmonės vadove nuo 1999 m. kovo 10 d. buvo atsakovė R. K.. Ieškovės teigimu, bendrovė laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. birželio 11 d. (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) sudaro 213 021,63 Eur. Bendrovė mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuoto mokesčio sumos nesumokėjo. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, ieškovė atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – Nurodymas), Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau mokestinė nepriemoka nepadengta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, buvo vykdomi išieškojimai ir kitų kreditorių naudai 3 187 033,81 Eur. Pažymima, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ir surašyta 2018 m. balandžio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausiai turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).
3. Ieškinyje teigiama, kad 2018 m. balandžio 24 d. direktorei R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl 5 255,90 Eur GPM mokestinės nepriemokos nesumokėjimo. Dėl minėtos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo, ieškovė pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo kreipėsi į teismą, prašydama vadovei paskirti baudą. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1313-668/2018 nustatė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu vadovei paskyrė baudą. Pagal ATPK 50 (6) straipsnio 1 dalį atsakovei buvo paskirta bauda ir 2014 m. spalio 3 d. bei 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutarimais. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus, laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį kasoje gauta 127 345,41 Eur, išleista 128 576,04 Eur, iš tos sumos sumokėta 500 Eur VMI ir 10 987 Eur VSDFV, likusi pajamų dalis sumokėta kitiems kreditoriams. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad bendrovė turėjo galimybę iš dalies atsiskaityti su valstybės biudžetu laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl pajamų suma 117 089,04 Eur (128 576,04 Eur – 500 Eur – 10 987 Eur) turėjo ir galėjo būti sumažintas įsiskolinimas VMI ir tai yra ieškovės patirta žala.
4. Pasak ieškovės, neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, papildoma vadovės atsakomybės sąlyga yra ta, kad UAB „Ežuolė“ turi būti nepajėgi įvykdyti savo mokestines prievoles. Bendrovės sunkią finansinę padėtį pagrindžia tai, kad 2019 m. gegužės 30 d. jai iškelta bankroto byla, ji yra nemoki ir negalės padengti biudžetui susidariusios nepriemokos. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, pagrindžia faktą, kad bendrovė atsiskaitymų metu buvo pajėgi sumokėti dalį nepriemokos, bet dėl UAB „Ežuolė“ vadovės R. K. neteisėtų veiksmų to nepadarė. Ieškovės nuomone, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.930¹ straipsnio pažeidimas), atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė dublike nurodė, kad nagrinėjamos bylos ypatumas pasireiškia tuo, kad ji būdama BUAB „Ežuolė“ kreditorė, turi teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Skolininkė BUAB „Ežuolė“ yra bankrutuojanti ir pagal faktines aplinkybes VMI skolos iš skolininkės neatgaus arba atgaus ne visą, todėl VMI pareiškė tiesioginį ieškinį skolininkės vadovui. Pažymėjo, kad atsakovei UAB „Ežuolė“ nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių valstybės biudžetas patyrė 117 089,04 Eur žalą. UAB „Ežuolė“ naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, kadangi dalis mokestinės nepriemokos galėjo būti sumokėta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia būtų vykdomi atsiskaitymai su VMI, o ne su kitais kreditoriais. Kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). BUAB „Ežuolė“ bankroto administratorius 2019 m. gruodžio 5 d. raštu informavo, kad buvusi vadovė šiuo metu yra perdavusi dalį dokumentų ir įmonei priklausantį apskaitytą turtą – atsargas, kurias administratorius siūlo parduoti. Bankroto administratorius pažymi, kad siūlomos parduoti atsargos yra įmonėje likusios nelikvidžios prekės, todėl parduodamas turtas yra menkavertis. Atsakovė nurodo, kad patenkinus BUAB „Ežuolė“ skundą (byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme) ir priteisus iš draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ 278 902,39 Eur draudiminį atlyginimą, BUAB „Ežuolė“ administratorius galėtų šią sumą paskirstyti kreditoriams. Taigi, atsižvelgus į tai, kad VMI, patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 213 021,63 Eur, VSDFV – 11 387,41 Eur, administravimo išlaidos (be privalomųjų mokesčių ir priemokų už bankroto metu gautas įplaukas bei priemokų už bylas) sudaro 124 875,00 Eur, galimai priteistos sumos (278 902,39 Eur) nepakaktų patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė R. K. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nėra padariusi žalos ieškovei. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti 117 089,04 Eur suma yra UAB „Ežuolė“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į kasą gauta pinigų suma, todėl negali būti laikoma žala. Ieškovė nepagrįstai žala laiko bendrovės UAB „Ežuolė“ nesumokėtų mokesčių valstybei dalį. Ši prievolė bendrovei atsiranda viešosios teisės pagrindu, t. y. bendrovės prievolė numatyta įstatyme ir ši prievolė nepriklauso nuo bendrovės vadovo veiksmų. VMI mokestinis reikalavimas, atsakovės teigimu, bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu.
7. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindžia ir ta aplinkybe, kad UAB „Ežuolė“ bankroto byla dar nėra baigta ir visų kreditorių interesus bankroto byloje ir bylose, kylančiose iš bankroto bylos, gina bankroto administratorius. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tiesioginis kreditoriaus ieškinys yra galimas, kai į konkretų kreditorių yra nukreipti nesąžiningi veiksmai, o ne bendras juridinio asmens nemokumas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Šiuo atveju nebuvo jokio VMI klaidinimo ir siekio neatsiskaityti būtent su šiuo kreditoriumi. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad įsiskolinimas yra ne tik VMI, bet ir VSDFV, kuris yra tos pačios eilės kreditorius, kaip ir VMI. Be to, dėl įmonės nemokumo liko neatsiskaityta tiek su antros eilės kreditoriais, tiek su trečios eilės kreditoriais, todėl ieškovės kreditorinis reikalavimas nėra kilęs dėl atsakovės specifinių neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti tik ieškovės atžvilgiu. Atsakovės teigimu, apyvartinių lėšų trūkumas ir įmonės nemokumas didele dalimi buvo sąlygotas 2016 metais įvykdytų prekių vagysčių iš UAB „Ežuolė“ naudojamo sandėlio. Bendrovei taip pat nebuvo išmokėtas draudimo atlyginimas, nors prekės buvo draustos. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas, draudiminio atlyginimo sumos visiškai pakaktų padengti VMI ir VSDFV Kauno skyriaus finansiniams reikalavimams. Tik pasibaigus bankroto bylai, bus galima spręsti, ar įmonės vadovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo konkrečiai nukreipti tik vieno kreditoriaus, t. y. VMI atžvilgiu.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarime (administracinio nusižengimo byla Nr. A6-1313-668/2018) nustatyta, jog atsakovė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe, ir su VMI, dėl įmonės sunkios finansinės būklės. Pažymi, kad ji siekė pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais, žaliavų ir energijos tiekėjais, kad nenutrūktų bendrovės veikla ir būtų galimybė vykdyti prievoles valstybės biudžetui. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje, atsakovė bendrovės skolą VMI pripažino ir parodė, kad siekia ją grąžinti. Minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje nepatvirtina atsakovės tyčios.
9. Atsakovė triplike pakartojo, kad tiesioginis ieškovės ieškinys atsakovei kaip bendrovės vadovei galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Atsakovės teigimu, iš bankroto bylos matyti, kad UAB „Ežuolė“ neatsiskaitė ir su kitais kreditoriais, todėl nesumokėti mokesčiai ieškovei VMI nėra specifinis ieškovės teisių pažeidimas, kuris skirtųsi nuo prievolių neįvykdymo kitiems kreditoriams. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje yra konstatuota, jog UAB „Ežuolė“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 115 285,00 Eur. Tai patvirtina, kad bendrovė nepajėgė atsiskaityti ne tik su VMI, bet ir su kitais kreditoriais, tame tarpe ir su pirmesnės eilės kreditoriais, nes dėl lėšų trūkumo liko neatsiskaityta ir su įmonės darbuotojais. Kuo pasireiškia ieškovės VMI turtinių teisių pažeidimo specifiškumas, kuris suteiktų ieškovei išimtinę teisę pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui, procesiniuose dokumentuose VMI neatskleidžia. Ieškovės argumentai yra siejami su faktinėmis aplinkybėmis, kad įmonės vadovė R. K. buvo bausta administracine tvarka už CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimą. Tačiau, kaip matyti iš neįvykdytų įsipareigojimų masto, kuris nurodytas Kauno apygardos teismo nutartyje iškelti UAB „Ežuolė“ bankroto bylą, bei patvirtinto kreditorių sąrašo konstatuotina, kad jokio specifinio pažeidimo ieškovės atžvilgiu nebuvo.
10. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymi ir tai, kad ieškovė, būdama profesionali ir kompetentinga, atlikusi ne vieną įmonės patikrinimą, galėjo objektyviau negu atsakovė įvertinti padėtį ir anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ežuolė“. Delsdama inicijuoti bankroto bylą, ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, tuo didindama tiek įsiskolinimą VMI, tiek ir kitiems kreditoriams.
11. Trečiojo asmens BUAB „Ežuolė“ nemokumo administratorius prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
12. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu atsakovės R. K. dalyvavimą pripažino būtinu, bylos nagrinėjimą atidėjo 2020 m. birželio 30 d., tačiau atsakovė ir į šį teismo posėdį neatvyko. Kauno apygardos teismas liepos 9 d. nutartimi atsakovei R. K. paskyrė 300 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį, kuriame atsakovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Atsakovė, net ir paskyrus teismo nuobaudą, į 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdį taip pat neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, todėl esant ieškovės VMI prašymui priimamas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl netenkinamas dėl žemiau nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų.
14. Ieškovė VMI pareiškė tiesioginį ieškinį UAB „Ežuolė“ vadovei R. K., tuo pagrindu, kad atsakovė padarė tiesioginę žalą ieškovei kaip kreditorei, t. y. turėdama galimybes sumokėti mokestines nepriemokas, jų nesumokėjo, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė reiškia ieškinį atsakovei specifiniu pagrindu dėl individualios jai padarytos žalos atlyginimo.
15. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. mokestinė UAB „Ežuolė“ prievolė buvo 200 142, 47 Eur, iš jų: vykdomieji dokumentai 125,57 Eur, mokestis už aplinkos taršą 29,33 Eur, gyventojų pajamų mokestis 4 112,89 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 36 234,75 Eur, pridėtinės vertės mokestis 148 825,92 Eur, žemės mokestis 430,48 Eur. Įsiskolinimo likutis 2019 rugsėjo 6 d. buvo 189 782,11 Eur, iš jų: vykdomieji dokumentai 125,57 Eur, mokestis už aplinkos taršą 29,33 Eur, gyventojų pajamų mokestis 4928,90 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 36 234,75 Eur, pridėtinės vertės mokestis 148 825,92 Eur, žemės mokestis 430,48 Eur. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, 2018 m. balandžio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1313-668/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį iškelti UAB „Ežuolė“ bankroto bylą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo (e. b. 1 t., b. l. 23–40). Ieškovė kartu su dubliku pateikė 2019 m. spalio 28 d. BUAB „Ežuolė“ kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, 2019 m. gruodžio 5 d. BUAB „Ežuolė“ nemokumo administratoriaus rašto kopiją (e. b. 1 t., b. l. 122–132). Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą dėl prašomos priteisti žalos detalizavimo, pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus dėl prievolių už aplinkos teršimo mokestį, gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, pridėtinės vertės mokestį, žemės mokestį ir vykdomuosius dokumentus (priedas prie 2020 m. birželio 16 d. rašto reg. Nr. DOK-16685). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus sprendžia, kad jie nepatvirtina ieškovės ieškinio reikalavimų dėl žalos iš atsakovės kaip įmonės vadovės priteisimo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė VMI, siekdama nustatyti UAB „Ežuolė“ įsipareigojimų valstybės biudžetams nevykdymo priežastis, atliko operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ir surašė 2018 m. balandžio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nustatė, kad per nagrinėjamą laikotarpį kasoje gauta 127 345,41 Eur, išleista 128 576,04 Eur, iš tos sumos sumokėta 500 Eur VMI ir 10 987 Eur VSDFV, likusi pajamų dalis sumokėta kitiems kreditoriams (e. b. 1 t., b. l. 43–49). Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1313-668/2018 nustatė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu vadovei R. K. skyrė 2 700 Eur baudą, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad atsakovė R. K. nuo 1999 m. kovo 10 d. iki 2019 m. birželio 11 d. buvo UAB „Ežuolė“ (buvęs pavadinimas UAB „Auster ir Ko“) direktore (e. b. 1 t., b. l. 51). Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Ežuolė“ bankroto bylą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, tarp jų, buvo patvirtintas ir VMI 213 021,63 Eur finansinis reikalavimas (e. b. 1 t., b. l. 28–32, 34–35).
17. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020 ir joje nurodyta praktika).
19. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovė nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turi įrodyti, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovę (CPK 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė VMI įrodinėja, kad atsakovės nesąžiningi neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. gavusi 127 345,41 Eur lėšų ir turėdama mokestinę nepriemoką ieškovei, šias lėšas pervedė ne ieškovei, o kitiems kreditoriams. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus neteisėtą atsiskaitymą atlikusiai įmonei, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).
22. Teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog atsakovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, pirmiausia atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, nesuponuoja išvados, kad šie atsakovės veiksmai išimtinai buvo nukreipti prie ieškovę, siekiant jai padaryti žalą. Atsakovė triplike nurodė, kad ginčo laikotarpiu gautas lėšas panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais, trūko apyvartinių lėšų, todėl pirmiausia atsiskaitė su prekių tiekėjais, jog galėtų vykdyti veiklą ir gauti pajamas, taip pat atsiskaitė su darbuotojais, bei sumokėjo ieškovei 500 Eur, VSDFV 10 987 Eur.
23. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).
24. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie nesąžiningą atsakovės elgesį klaidinant ieškovę, teikiant jai neteisingą informaciją ar kitus nesąžiningus veiksmus nukreiptus būtent prieš ieškovę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nėra vienintelė UAB „Ežuolė“ kreditorė. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino dešimties UAB „Ežuolė“ kreditorių finansinius reikalavimus (e. b. 1 t., b. l. 34–35). Taigi, UAB „Ežuolė“ neatsiskaitė ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tokius atsakovės veiksmus, kai įmonei vykdant veiklą buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne ir atsiskaitant su kreditoriais pažeista CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymų tvarka ir eiliškumas, vertinti kaip veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių – VMI (CPK 178 straipsnis).
25. Teismas, įvertina ieškovės argumentus, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas buvo konstatuotas administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas, administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1313-668/2018, nusprendė, jog R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, nes žinodama, kad įmonės pinigų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais ir mokestinę nepriemoką VMI, atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą ir VMI teises (e. b., 1 t., b. l. 37–40). Pastebėtina, kad administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, teismas nevertino, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų neatsiskaitant su ieškove ir atsiradusios žalos, taip pat nutarime nėra konstatuota, kad atsakovė, pažeisdama atsiskaitymų eiliškumo tvarką, veikė nesąžiningai išimtinai ieškovės atžvilgiu ir siekė pažeisti ieškovės teises. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, negali lemti civilinės atsakomybės taikymo atsakovei šioje byloje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-391-450/2020).
26. Ieškovės teigimu, BUAB „Ežuolė“ neturi finansinių galimybių patenkinti ieškovės finansinį reikalavimą. Nustatyta, kad šiuo metu BUAB „Ežuolė“ bankroto procesas nėra pasibaigęs. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, šioje situacijoje visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius.
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovė VMI reikšdama tiesioginį ieškinį atsakovei kaip įmonės vadovei, neįrodė jo specifinio pagrindo, t. y., kad atsakovė R. K. atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovę VMI ir nustačius, kad byloje yra pagrindas priimti sprendimą už akių, ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.246 – 6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
28. Atsakovė R. K. 2020 m. vasario 6 d. triplike prašė priteisti 400 Eur už tripliko parengimą (e. b. l. 144–150). Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 4 d. advokatei S. E. Š. sumokėjo 400 Eur už dokumento parengimą. Teismas sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, išlaidos pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atsakovės naudai priteisia iš ieškovės VMI 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ežuolė“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti atsakovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.