Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. balandžio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams (2024 m. kovo 1 d. išbrauktas iš probuojamų asmenų registro);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (įsiteisėjo 2023 m. spalio 24 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu atliktos bausmių dalys ir įskaityti laikotarpiai (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. L. ir A. B. veikdami kartu pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2024 m. kovo 10 d., apie 16.30 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio (P. L. nustatytas 1,92 prom. girtumas, o A. B. nustatytas 1,11 prom. girtumas), įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, be aiškios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje tyčia rankomis, kojomis ir krūmo šaka sudavė ne mažiau kaip 29 smūgius G. D. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. D. fizinį skausmą ir padarydami G. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais visame kūne, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. P. L. ir A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. L. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas kaltu pripažįsta. Prisipažįsta, kad savo veiksmais galėjo sutrikdyti viešąją tvarką. Paaiškino, kad susipažino su A. B., per bendrus pažįstamus. Jis irgi su (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo, normaliai bendravo ir dirbo. Iki įvykio nukentėjusįjį G. D. pažinojo nuo vaikystės. Pastaruoju metu su nukentėjusiuoju daugiau bendraudavo, bet dažniausiai išgertuvių metu, porą kartų per mėnesį. Įvykis įvyko kovo mėn. 10 d., (duomenys neskelbtini). Iki susitikimo su nukentėjusiuoju leido laiką kavinėje su A. B., ten vartojo alkoholį. Šalia G. gyvena ir draugas A. V.. A. V. paskambino A. B., nes žinojo, jog jie kartu ir sakė, gal jūs galit iki G. nueiti ir kompaktinį žaidimą paimti, nes su juo nesusišneka, turbūt jie konfliktavo. Sakė nueis, buvo šalia. A. B. nepažinojo nukentėjusiojo. Jie G. D. pasikvietė telefonu. Kai atėjo susitikti su G. D. jis stovėjo toliau. Kvietė G. ateiti. G. D. buvo su peiliu, ėjo link jų ir pradėjo iš karto mojuoti peiliu. Nematė ar peilį staiga išsitraukė, nes jis į veidą žiūrėjo, po to pamatė, jog peilis ir pasitraukė į šoną. Jis gynėsi nuo puolimo peiliu, atmušė su ranka. Gynėsi nuo puolimo traukdamasis. Jo ir G. D. konfliktas dėl puolimo peiliu truko 3-4 s. Gindamasis nuo peilio smūgių nesudavė. Pats P. L. atsitraukė, o A. B. pamatęs, jog puola peiliu nulaužė šaką ir G. tiesiai per veidą sudavė vieną gerą smūgį. G. D. bėgo nuo A. B.. G. D. bėgo 3-4 m atstumą ir tuomet nugriuvo apsisukdamas nuo borto. G. atsitraukinėdamas, apsisukinėdamas užkliuvo turbūt už savo kojos ar borto ir pargriuvo, krisdamas tiesiai. P. L. stovėjo vietoje ir nesivijo G. D.. A. peilį užspaudinėjo su koja, kad jo nepadurtų ir jis pribėgęs atiminėjo. Jis pribėgo po A. B. ir atėmė peilį iš G. D. rankos, tuo viskas ir baigėsi. Peilio atėmimas truko apie 3-5 sekundes, nes G. D. nenorėjo paleisti. Atiminėdamas peilį įsipjovė. Jis galėjo G. D. keikti necenzūriniais žodžiais. Galėjo taip būti, kad sudavė smūgius gulinčiam G. D., buvo šoko būsenoje. Konfliktas baigėsi tuo, kad kai G. D. nukrito ir atėmė peilį. Peilį po to išmetė į darželio pusę. Nematė ar gatvėje buvo kitų žmonių, mačiusių įvykį. Girdėjo kitus žmones, bet labai neatkreipė dėmesio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas kaltu pripažįsta. Su P. L. atlikdami bausmę susipažino. Buvo pažįstami keletą mėnesių, siejo darbiniai santykiai, kartais po darbo alaus atsigerdavo. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Įvykis buvo kovo mėn. pradžioje. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) g., netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Iki įvykio su P. L. buvo kavinėje ir vartojo alkoholį. Išgėrė 4 bokalus alaus. Buvo paskambinta į jo telefoną. Paskambino bendras pažįstamas A. V.. Prašė užeiti paimti kompaktą. A. V. žinojo, jog jis yra su P. L., nes jis tikriausiai prieš tai juos matė prie parduotuvės. Susiskambino su G. D., sutarė susitikti. Kai atėjo, G. D. jau stovėjo automobilių aikštelės gale, P. pirmiau prie jo ėjo, o jis dar buvo prie namo kampo. Ėjo kažkiek atsilikęs nuo P. G. D. jau buvo ištraukęs peilį, kai P. ėjo link jo. P. ėjo link G. D. nors ir matė peilį. G. D. pirmiausia stovėjo, paskui pradėjo su peiliu mosikuoti. P. pradėjo nuo savęs su kojomis, rankomis mosikuoti. Sureagavo, nes jau P. L. buvo prie jo ir matė tą visą konfliktą. Per tą laiką nusiskynė šaką, kad bandytų išmušti tą peilį, norėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Priėjęs sudavė G. su šaka. Negali pasakyti, kiek su ta rykšte sudavė smūgių žino, jog jų neskaičiavo, bet tikrai buvo suduota daugiau negu 3 smūgiai. Nežiūrėjo kur taikė, bet daugiausiai į rankas. Tikslas buvo išmušti peilį. Po suduotų smūgių G. D. pradėjo bėgti. Jis jį vijosi, iš nugaros irgi su rykšte trenkė keletą smūgių. Vėliau tarp automobilių atsiliko, kai priėjo jis jau gulėjo ant laiptų. G. D. nuo pirminės konflikto vietos ir iki ten kur nukrito nubėgo iki 10 m. Nežino ką darė P., nes jis iš karto žiūrėjo kur peilis, jis jį dar rankoje laikė. Užmynė ant rankos su koja, atėmė peilį ir pasakė, kad reikia pasišalinti iš čia. Peilį atėmė jis, o ne P. L.. Peilį išmetė į darželio pusę. Peilio atėmimo tikslas, kad nesužeistų kitų asmenų. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti taip, kad jis mušė gulintį G. D.. Ką darė P. L., tiksliai neatsimena. Atsimena, jog buvo dviratininkas, kuris greičiausiai ir iškvietė policiją, vėliau girdėjo kaip G. D. žmona per langą šaukė. P. L. pirštas kraujavo. Atėmus peilį konfliktas iš karto buvo baigtas ir jie nuėjo. Vėliau buvo sulaikyti. Neturėjo būti nei jokio konflikto, ne su tuo tikslu ėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir labai atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis G. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nurodė, kad buvo sužalotas, prarado darbą, negalėjo aprūpinti šeimos. Gydėsi mėnesį laiko įvairiais vaistais ir vaikščiojo pas psichologus. Buvo sukrėstas, ilgą laiką negalėjo darbo susirasti, aprūpinti šeimos ir pats fiziškai dirbti, nes negalėjo rankų pajudinti. Yra (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje ir dėl atvirų žaizdų negalėjo atilikti darbų, nes ten (duomenys neskelbtini) ir galima užsikrėsti. Teko išeiti iš darbo. Darbo neteko dėl darbo specifikos. Buvo padaryti veido sužalojimai, išnarintas petys ir pirštai, keliai buvo nubrozdinti, galva sudaužyta, net buvo batų antspaudai, visas sužalotas. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad sudarė stresą jo (duomenys neskelbtini) vaikui, viską matė žmona, ilgai bandė atsigauti po šito įvykio, kai buvo užpultas prie namų. A. B. jam atlygino 500 Eur žalą. Atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Likusią žalą pageidauja, kad atlygintų P. L., nes mano, jog jis buvo iniciatorius jo sužalojimų. Prašo iš P. L. priteisti 2600 Eur. Pusė žalos turtinė, pusė neturtinė. Neturi dokumentų, kad lankėsi pas psichologus, nerinko. Gydimas pasireiškė vaistais, kojų pūliavimas, nes visur buvo nubrozdinimai, kraujosruvos iš akių, visokie medikamentai ir vaistų nuo skausmo gėrimas. P. jam daugiau pridarė žalos. A. B. pirmiausia sudavė šakomis ir jis pasimetęs bandė pasitraukti ir bėgti nuo jų. Jie vijosi aplink mašinas maždaug 20 m. Gaudydami daužė kumščiais ir kojomis, o jis bandė pasišalinti ir bėgti į namus. Bėgdamas į namus užkliuvo už laiptelių, nes buvo su šlepetėmis ir nukrito ant grindinio. Pribėgę atėmė rankoje laikytą peilį (savigynai) ir pradėjo P. L. jį daužyti kojomis ir rankomis. Kai buvo sužalotas neturėjo nedarbingumo, bet pamatęs jį sužalotą viršininkas nusprendė jo prie darbų nebeleisti. Tą pačią dieną jį atleido iš darbo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamieji, jų gynėjai ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamųjų A. B. ir P. L. prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. kovo 11 d. įtariamojo P. L. apklausos protokole nurodyta, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Yra turėjęs rimtą galvos traumą, neseniai yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje, bet dėl kokios priežasties neprisimena. 2024 m. kovo 10 d. po pietų, tiksliai laiko neprisimena, jis su draugu A. B. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, kur su A. dviese išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Į barą jie su A. atėjo būdami blaivūs. P. L. pats mobiliojo ryšio telefono neturi, nes jį sudaužęs, todėl jis pažįstamam D., kurį vadina „D.“ skambinti ar rašyti negalėjo. Jis dabar tiksliai neprisimena, ar A. B. paskambino „D.“ ar „D.“ paskambino A. B.. Ir jie abu sutarė susitikti, nes D. turėjo grąžinti A. B. „Playstation“ žaidimų kompaktą. Kadangi A. nelabai gerai žino tą vietą, todėl P. L. pasiūlė jam parodyti kaip greičiau nueiti ir jie abu išėję iš baro nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Netoli minėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje P. L. pamatė D. ir ėjo link jo, norėdamas pasisveikinti. Kai pradėjo eiti link D., P. L. pamatė jog dešinėje rankoje D. laiko sulenkiamą peilį juodos spalvos metaline rankena ir juodos spalvos geležte ir šį peilį geležte nukreipęs į P. L. pradėjo mosuoti į šonus, norėdamas jam įdurti. Ir D. rankoje laikydamas į P. L. nukreiptą peilį ir mosuodamas juo ėjo link P. L.. Tai pamatęs P. L. pradėjo atbulas trauktis, jis net nespėjo D. nieko pasakyti, jokių smūgių jam nesudavė. Kaip tik tuo metu D. eidamas link P. L. ir mosuodamas į jį peiliu, o jam bandant nuo jo atsitraukti ir P. L. mojuojant rankomis, sužalojo jį, įpjaudamas P. L. į dešinės rankos rodomąjį pirštą. Tai pamatęs A. B., išlaužė greta augančio krūmo šaką ir šia šaka pradėjo daužyti D. per rankas, kad šis išmestų peilį, kuriuo mosuodamas į šonus artėjo link P. L.. Kai A. B. pradėjo šaka daužyti D. per rankas, tuomet D. peilio neišmetė, bet jis nustojo mosuoti peiliu, apsisuko ir pradėjo bėgti link namo. Tuomet P. L. su A. B. pradėjo jį vytis. Bebėgdamas D.netoli namo nukrito ant žemės ir jis gulėjo ant nugaros. P. L. pribėgęs prie jo , pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais, nes D. galėjo jį nužudyti. P. L. buvo stresas, nes anksčiau jis ne kartą buvo sužalotas peiliu, todėl buvo ir išsigandęs ir susinervinęs, dėl ko neprisimena ar gulinčiam ant žemės D. kojomis ir rankomis sudavė smūgius, o jei ir sudavė tai nepamena nei kiek smūgių, nei į kurias kūno vietas. Taip pat jis dėl buvusios stresinės situacijos neprisimena kaip jis iš D. atėmė peilį. P. L. tik pamena jog jis iš D. rankos atėmė peilį. Kai jau D. buvo nukritęs ant žemės, išgirdo žmones šaukiant „nemuškit jo“. Tuomet jie su A. B. pasitraukė nuo D.ir jis matydamas jog sužalota P. L. ranka nutarė eiti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kuri yra netoli įvykio vietos. Nueidamas P. L. paėmė ir iš D. atimtą peilį, kurį jis iš jo atėmė kažkaip (nepamena kokiu būdu), šį peilį P. L. nešė rankoje, o po to eidamas pro vaikų darželį, P. L. per tvorą metalinį visą juodos spalvos atlenkiamą peilį įmetė į vaikų darželio teritoriją ir su A. B. nuėjo toliau. Bet netoli mano namų (duomenys neskelbtini) namo jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta, kadangi su A. B., D. jie neužpuolė, jie ėjo su juo susitikti, o D. juos pamatęs dešinėje rankoje laikydamas į P. L. nukreiptą peilio geležtę ja pradėjo mosuoti į šonus artėdamas link jo ir norėdamas jį sužaloti ar nužudyti. Tai yra D. juos užpuolė su peiliu, jie tik gynėsi (1 t., b. l. 142-144).

2024 m. lapkričio 29 d. įtariamojo P. L. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltės nepripažįsta. Nurodo, kad m. kovo 10 d. kažkur po pietų su savo draugu A. B. buvo bare (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso neatsimena). Su draugu išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Pamena, kad neturėjo su savimi mobiliojo ryšio telefono, kadangi jis buvo sulūžęs. Pamena, kad A. B. paskambino kažkoks pažįstamas, kuris paprašė iš kito jų pažįstamo G. D. atsiimti kažkada paskolintą „Playstation“ žaidimų kompaktą. G. D. gyvena visai šalia nuo tos vietos kur buvo. A. susiskambino su G. ir jie abu sutarė susitikti, nes G. D. turėjo grąžinti A. B. „Playstation“ žaidimų kompaktą ir kažkokius kiek pamena 20 ar 25 Eur. Kartu su A. P. L. nėjo link G. D. namų. Netoli jo namo automobilių stovėjimo aikštelėje P. L. pamatė D. ir ėjo link jo, norėdamas pasisveikinti. Kai P. L. pradėjo eiti link G. D., pamatė jog jis savo dešinėje rankoje laiko sulenkiamą peilį ir peilio geležte nukreipęs į P. L.. Jis tuo peiliu pradėjo mosuoti, taip suprato, norėdamas P. L. sužaloti. G. D. vis artinosi prie jo, P. L. pradėjo nuo jo trauktis. P. L. bandant nuo G. D. atsitraukti ir P. L. mojuojant rankomis, G. D. peiliu sužalojo jam dešinės rankos rodomąjį pirštą. Tada, kiek pamena, jo draugas A. B. norėdamas P. L. apginti, išlaužė kažkokio krūmo rykštę ir pradėjo daužyti G. D. per rankas, kad šis išmestų peilį. A. B. daužė G. D. su ta šaka visur kur papuolė. G. D. pradėjo bėgti nuo jų jie jį vijosi. Bebėgdamas D. netoli namo nukrito ant žemės, mano už kažko užsikabino ir jis gulėjo ant nugaros. P. L. pribėgęs prie jo, pradėjo atiminėti iš jo peilį ir tą peilį atlenkdamas jo pirštus iš G. D. atėmė. Taip padarė tikrai bijodamas, kad G. D. jį gali sužaloti. P. L. pradėjo keiktis jo atžvilgiu bei rėkauti. Nurodo, kad nei vieno smūgio nei su kojom nei su kumščiais G. D. nesudavė. Atėmus iš G. D. peilį kartu su A. B. išėjo. G. D. liko gulėti ant žemės. Nemušė G.ir A.. Jis tik gindamas P. L. su rykštę sudavė G. D.. Dar kartą patikslina, kad G. D. nemušė, jokių smūgių jam nesudavė (1 t., b. l. 151-153).

2024 m. kovo 11 d. įtariamojo A. B. apklausos protokole nurodyta, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. 2024 m. kovo 10 d. po pietų, tiksliai laiko nurodyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio, jis su draugu P. L. nuėjo į barą kur gėrė alų. Jie išgėrė po tris bokalus alaus 0,5 l talpos. Baigus gerti alų, nežino kiek buvo valandų, P. L. paskambino kažkokiam pažįstamam ir pasakė, kad šis išeitų į kiemą ir atiduotų 25 Eur skolą bei grąžintų „Playstation“ žaidimų kompaktą. Kokiam pažįstamam skambino P. jis nežino, bet A. B. su P. iš baro nuėjo link vyriškio namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Priėjus automobilių stovėjimo aikštelę netoli P. namų, A. B. pamatė stovintį nepažįstamą jam asmenį, kurį matė pirmą kartą. Pamatė jog šis vyriškis dešinėje rankoje laiko juodos spalvos rankena ir juodos spalvos ašmenimis atlenkiamą peilį. P. pradėjo eiti link šio vyriškio, o A. B. nepažįstamas vyriškis, dešinėje rankoje laikydamas į P. ir A. B. atkištą atlenkiamą peilį, pradėjo jo mosuoti į šonus, bandydamas sužaloti P. Tai pamatęs P. kojomis ir rankomis pradėjo mosuoti ore, bandydamas iš vyriškio rankos išmušti peilį, bet jis vyriškiui nepataikė. Tuo metu A. B. nuėjo prie krūmo, nulaužė šaką ir priėjęs prie nepažįstamo vyriškio pradėjo šia šaka daužyti vyriškiui per ranką, norėdamas jog vyriškis iš rankų išmestų peilį, nes tuo metu P. ir jam grėsė pavojus, vyriškis galėjo sužaloti juos peiliu. Kai A. B. pradėjo šaka daužyti nepažįstamam vyriškiui per ranką, tuomet jis apsisuko ir dešinėje rankoje tebelaikydamas peilį pradėjo bėgti link namo, o P. jam iš paskos. A. B. šiek tiek atsiliko ir kai priėjo jau prie namo, tuomet pamatė, kad minėtas vyriškis jau guli prie laiptinės, o P. L. perpjautas dešinės rankos pirštas. A. B. pamatė, kad gulintis vyriškis dešinėje rankoje tebelaiko peilį, dėl ko A. B. priėjo prie jo, viena koja užmynė jam ant dešinės rankos, o kita koja išspyrė peilį iš jo rankos. A. B. dėl buvusios stresinės situacijos ir adrenalino tiksliai neprisimena ar gulinčiam vyriškiui įspyrė ar rankomis sudavė smūgius. Galėjo būti, jog dėl buvusio didelio streso jis ir P. galėjo gulinčiam vyriškiui rankomis ir kojomis suduoti kelis smūgius. A. B. girdėjo jog kažkokia moteris šaukia pro langą, suprato jog tai gali būti vyriškio turėjusio peilį, žmona. Po to jis paėmė iš vyriškio rankos išspirtą sulankstomą peilį ir A. B. jį laikant rankoje jie su P. pasitraukė nuo jam nepažįstamo vyriškio ir ėjo atgal link baro. Einant pro vaikų darželio teritoriją, A. B. peilį įmetė į vaikų darželio teritoriją ir vakar policijos pareigūnams rodė vietą kur numetė peilį. Ir juos su P. L. einančius link baro sulaikė policijos pareigūnai. Dėl pareikšto įtarimo kaltės jis nepripažįsta, kadangi su P. L. jie jam nepažįstamo vyriškio neužpuolė. Šis vyriškis, kuris yra P. pažįstamas ir kurį P. pakvietė išeiti į kiemą, kad jis atiduotų skolą, pamatęs link savęs einantį P., rankoje laikomu sulankstomu peiliu pradėjo mosuoti, norėdamas sužaloti P., dėl ko P. norėdamas apsiginti ir išmušti peilį vyriškiui iš rankos, rankomis ir kojomis mosavo ore, bet vyriškiui nesudavė. Tuo metu A. B. norėdamas apginti P. ir bijodamas jog gali būti sužalotas, išlaužė krūmo šaką, kuria trankė nežino kiek kartų vyriškiui per rankas, kad jis išmestų peilį. Bet vyriškis peilio neišmetė, apsisukęs pradėjo bėgti link namo, jie su P. tuomet jį pradėjo vytis. Kaip vyriškis nukrito ant žemės nematė. Bet jis koja išspiria iš jo rankų peilį ir tuomet būdamas stresinėje situacijoje galėjo suduoti kojomis ir rankomis šiam vyriškiui kelis smūgius. Gal būt ir P. galėjo suduoti smūgius šiam vyriškiui (2 t., b. l. 26-28).

2024 m. lapkričio 27 d. įtariamojo A. B. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta. Nurodo, kad 2024 m. kovo 10 d. kažkur link vakaro (tikslaus laiko neatsimena) su savo pažįstamu P. L. buvo bare, jo pavadinimo nepamena, pamena, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten su juo vartojo alų. Kiek pamena P. L. paskambino kažkokiam savo pažįstamas ir prašė jo gražinti P. kažkokia tai skolą. Kiek pamena 25 Eur. P. pasakė, kad nueis prie vyriškio namų ir kad vyriškis jo ten lauktų. P. A. B. paprašė nueiti kartu su juo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje nuėjo su P. link daugiabučių namų (duo menys neskelbtini)gatvėje (tikslaus adreso neatsimena). Jiems su P. priėjus prie daugiabučių, automobilių stovėjimo aikštelėje jų laukė vyriškis neaukšto ūgio, tamsiai apsirengęs. Vyriškį matė pirmą kartą. Jo vardo nežino. P. ji pravardžiavo „D.“. Priėjus arčiau vyriškio pamatė jog jis dešinėje rankoje laiko atlenkiamą peilį. Peilį laikė ašmenimis nukreiptą į juos. P. pradėjo eiti link šio vyriškio. A. B. atsiliko. Suprato, kad čia kažkas negero gali įvykti ir dairėsi aplink, ieškodamas kokio nors daikto su kuriuo reikalui esant galima būtų išmušti tą peilį iš vyriškio rankos. Nieko neradęs nusprendė nusiskinti rykštę, kad bent kažkiek apsisaugoti. P. priartėjus prie vyriškio, pastarasis pradėjo mosikuotis su peiliu bandydamas sužaloti P. Vyriškis kažką ten pradėjo rėkauti. Iš jo balso A. B. suprato, kad vyriškis yra neblaivus. Jo kalba buvo nerišli. P. kojomis ir rankomis pradėjo mosuoti ore, bandydamas iš vyriškio rankos išmušti peilį, bet jam to padaryti nepavyko. Kiek pamena su nulaužta šaka (rykšte) A. B. priėjo prie vyriškio norėdamas apsaugoti P. Su ta šaka pradėjo daužyti vyriškiui per rankas, siekdamas išmušti iš jo rankos peilį. A. B. bijojo, kad vyriškis gali sužaloti juos abu. Tada vyriškis laikydamas tą peilį rankoje pradėjo bėgti nuo jų. Jie su P. bandė vyriškį pagauti. Visi bėgiojo po kiemą. A. B. kažkiek buvo atsilikęs. Po ko vyriškis bėgo link namo laiptinės ir A. B. jau pribėgus arčiau vyriškis gulėjo laiptų. Pamatė, kad P. iš rankos piršto bėga kraujas. Suprato, kad vyriškis sužalojo P. Kaip tas įvyko nematė, nes buvo atsilikęs nuo jų ir pasivijo jau kai P. buvo sužalotas. Pamatė, kad gulintis vyriškis dešinėje rankoje tebelaiko peilį. A. B. priėjo prie jo, viena koja užmynė vyriškiui ant dešinės rankos, o kita koja išspyrė peilį iš jo rankos. Viskas įvyko žaibiškai. Tikrai net nepamena ar gulinčiam vyriškiui įspyrė ar rankomis sudavė kokius nors smūgius. Galėjo būti, jog dėl buvusio didelio streso jis ir P. galėjo gulinčiam vyriškiui rankomis ir kojomis suduoti kelis smūgius. Bet to net nepamena. Pamena tik, kad kažkokia moteris pradėjo šaukti pro langą, suprato jog tai vyriškio žmona. Po to A. B. paėmė iš vyriškio rankos išspirtą sulankstomą peilį ir A. B. jį laikant rankoje jie su P. pasitraukė nuo jam nepažįstamo vyriškio ir ėjo atgal link baro. Einant pro vaikų darželio teritoriją, A. B. peilį įmetė į vaikų darželio teritoriją. Jiems einant privažiavo policijos pareigūnai. Buvo sulaikyti. A. B. patikslina, kad kai vyriškis nuo jų bėgo, besivydamas buvo jam su šaka sudavęs, nežino kiek kartų, į įvairias kūno vietas. Trenkė kur papuolė. Pagrinde trenkė bėgdamas jam į nugarą. Kadangi vyriškis buvo su stora striuke, tai A. B. manymu suduotų smūgių su rykšte vyriškis nelabai ir jautė. Tiksliai nepamena ar P. vyriškiui kažkur sudavė. Viskas vyko labai greitai. Patikslina, kad vyriškis pats pirmas juos užpuolė, tai yra pradėjo peiliu mosikuotis prieš P. Dėl savo elgesio gailisi. Tikrai nenorėjo sukelti vyriškiui jokio fizinio skausmo ar kaip nors jį sužaloti. Tiesiog norėjo apginti P. ir save (2 t., b. l. 42-44).

2024 m. kovo 10 d. G. D. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 17.00 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini), jam pažįstamas asmuo P. L., kurio kitų domenų nežino ir kitas nepažįstamas vyras, kitų žmonių akivaizdoje sudavė jam daugybe smūgių iš kojų bei rankų į visas kūno vietas, taip pat mušė su krūmo šaką per įvairias kūno vietas, kuo pasiekoje jis patyrė stiprų fizinį skausmą, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu (1 t., b. l. 6-8).

2024 m. kovo 10 d. G. D. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 16.51 val. būnant savo namuose gavo skambutį iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (kuris jam yra nepažįstamas), paskambino vyriškas balsas ir pasakė „Išeik į lauką pašnekėti“. Kas tai galėjo skambinti nežino, nieko neįtaria, šitas numeris paskambino jam pirmą kartą ir dėl kuo pakalbėti nori taip pat nežino. Jis apsirengė ir išėjo į lauką. Iškart pamatė gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), kaip link G. D. ateina jo pažįstamas P. L., su kurio jis išvys nebendrauja, tiesiog pažįsta jį nuo mokyklos laikų ir šalia jo vyras apie (duomenys neskelbtini) metu amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs pilka striuke su mėlynos spalvos džinsais, daugiau požymiu neįsidėmėjo, šio vyro jis nepažįsta, pamatė jį pirmą kartą. G. D. paklausė P. „Ko tu nori?“, pastarasis nieko neatsakė ir iškart pradėjo judėti link G. D., tada jis savigynai išsitraukė iš megztinio kišenės sulankstomą peilį, tačiau vyrai neišsigando G. D. peilio ir atėję prie jo, P. pradėjo smūgiuoti jam su rankomis ir kojomis į veido sritį, G. D. iškart pajuto fizinį skausmą. Kitas nepažįstamas vyras, kuris buvo su P. nulaužė nuo krūmų šaką ir su šaką pradėjo jį mušti į veido sritį bei kitas įvairias kūno vietas, dėl šių nepažįstamo vyro veiksmų G. D. taip pat patyrė fizinį skausmą. G. D. pradėjo bėgti nuo P. ir kito vyro link namų, tačiau jie G. D. vijosi. Bėgdamas pakeliui G. D. pametė peilį, kur pametė nežino, nurodyti negali. Kaip matė įvykį matė kiti žmonės, kadangi viskas vyko viešoje vietoje, kitu žmonių akivaizdoje bei G. D. žmona S. D.. Bėgant link namų laiptinės leisdamasis laiptais nukrito ir P. bei kitas nepažįstamas vyras pradėjo jį spardyti kojomis, sudavė daugybę smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali į įvairias kūno vietas. Tuomet P. ir kitas nepažįstamas vyras išgirdo, kad G. D. žmona rėkia pro langą, ką sakė pasakyti negali ir kad įvykį matė jo kaimynas, kurio domenų nežino, vyrai pradėjo šalintis link parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kai vyrai pasišalino G. D. atsikėlė nuo žemės ir nuėjo namo. Jo žmona paskambino bendruoju pagalbos numeriu (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie įvykį, atvažiavo medicinos pagalba ir suteikė jam pirmąją pagalbą. Dėl minėto įvykio jis turi pretenzijų P. L. it kitam nepažįstamam vyrui, kadangi savo veiksmais jie sukėlė jam fizinį skausmą. Taip pat nori papildyti, kad peiliu jis nei vieno vyro nesužalojo, tiesiog laikė jį rankoje, bei pats nenaudojo fizinio smurto prieš P. ir kitą vyrą. Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos neturi (1 t. b. l. 40-42).

2024 m. gegužės 21 d. papildomame G. D. apklausos protokole nurodyta, kad dėl 2024 m. kovo 10 d. įvykio, kuriuo metu buvo sumuštas bei sužalotas patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Turėjo daugybines visame kūne kraujosruvas, žaizdas. Po sužalojimų negalėjo normaliai judėti bei dirbti, su rankom negalėjo pakelti ko nors sunkaus. Fiziškai jautėsi blogai. Po įvykio negalėjo dirbti, kadangi dirbo fizinį darbą, tvarkant atliekas ir su atviromis žaizdomis buvo didelė galimybė užsikrėsti ir įnešti kokią nors infekciją. Darbo metu jei būdavo, kad kur įsidreskia, pagal tvarką turėjo gydytis namuose, kol žaizda užgytų. Kadangi po įvykio turėjo žaizdų darbdavys atleido jį iš darbo nes pamatė, kad negalės tinkamai atlikti jam pavesto darbo. Dėl įvykio patyrė 2600 Eur turtinę žalą, susijusia su prarastu darbu, bei pajamų negavimu. Toks žalos dydis yra nes du mėnesius negavo atlyginimo, ir negalėjo savo šeimai suteikti tinkamos finansinės gėrovės. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Negalėjo ramiai miegoti, visa ši situacija jam buvo nemaloni. Jautė pažeminimą nes tas įvyko viešoje vietoje, matant praeiviams. Ir kadangi dėl įtariamųjų kaltės prarado darbą dėl to labai pergyveno, todėl patyrė ir 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Iš viso jam padaryta 3100 Eur žala. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti jį civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 44-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. D. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštuma 3-5 paros iki apžiūros (2024 m. kovo 14 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 29 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (suduodant smūgius). Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam vienkartinai nugriuvus (1 t., b. l. 53-53).

2024 m. kovo 10 d. liudytojos S. D. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena asmens domenu pažymoje nurodytu adresu. G. D. yra jos vyras. Apie įvykį norėtų papasakoti, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 16.46 val. būdama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę gavo pranešima iš kito namo gyventojos A. K., kitų jos duomenų nežino, kad kieme galimai muša jos vyrą G. Iškart pasižiūrėjo pro langą, tačiau muštinių nepamatė, girdėjo tik savo vyro riksmus „P. baik“. Tada pamatė bėganti savo vyrą, kuris bėgo link laiptinės, o paskui jį vijosi jai iš matymo pažįstamas P. L. ir kitas nepažįstamas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodai žalią striuke, mėlynos spalvos kelnės ir tamsios spalvos batai, kitų požemių neįsidėmėjo. P. iš paskos jos vyrą mušė neaiškių objektų į viršutinę kūno dalį. Tuomet staigiai pamatė, kad jos vyras jau guli ant žemės ir jį kojomis spardo P., o antras vyras šalia P. tačiau ar taip pat spardė nežino, tiksliai nematė. Viskas vyko kieme aplink (duomenys neskelbtini) namą, kitų žmonių akivaizdoje. Ji pro langą pradėjo rėkti : „Aš viska matau ir filmuoju, kviesiu policiją.“. Paėmus telefoną pradėjo filmuoti, tačiau nespėjo nufilmuoti būtent tą momentą, kai mušė, kadangi asmenys išgirdę, kad kviečia policiją pradėjo šalintis link parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Dėl ko kieme kilo konfliktas tarp jos vyro ir kitų vyrų nežino. Žino tik, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 15.51 val. jos vyras gavo žinute iš numerio (duomenys neskelbtini), kurioje buvo parašyta „Išeik į lauką arba tavęs ateisim“, nuo kuo tą žinutė nežino, pagalvojo, kad kažkas juokauja. Tačiau vyras išėjo ir tada įvyko muštinės namo kieme. Įvykio metu buvo stipriai išsigandusi, dėl tuo daug papasakoti šio metu negali (1 t., b. l. 66-68).

2024 m. kovo 10 d. liudytojo R. M. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytų adresų, apie įvykį norėtų papasakoti, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 16.38 val. važiodamas su dviračiu prie namo adresų (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė kaip stovi iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris gyvena gretimame name, (duomenys neskelbtini), stovi su peiliu, o šalia jo du R. M. nepažįstami vyrai, vienas iš jų vyras ( NR.1) apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, mėlynos kelnės, tamsi striukė, o kitas vyras (Nr.2) apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 190 cm ūgio, sportinio kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, kitų vyrų požymių neįsidėmėjo. Visi vyrai buvo galimai neblaivus ir tarpusavi konfliktavo. Iškarto paskambino į policija pranešė apie įvykį, viskas buvo viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Vyras su peiliu galimai gynėsi nuo vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 2, o vienas iš tų vyru išsilaužė iš krūmu šaką ir su ta šaka pradėjo mušti vyrą, kuris turėjo rankoje peilį. Kaimynas pradėjo bėgti nuo minėtų vyrų, o pastarieji bėgiojo paskui jį, viskas vyko kieme prie namo adresų (duomenys neskelbtini). R. M. stebėjo įvykį iš tolo, kadangi vyrai elgėsi pavojingai, vėliau pamatė kaip vyras Nr. 1, ir vyras Nr. 2 kojomis ir rankomis spardė ir mušė kaimyną, tada išgirdo kad, kažkokia moteris mačiusi įvykį pradėjo rėkti „Ką jūs darote, baikite“. Vyras Nr. 1, ir vyras Nr. 2 pradėjo šalintis iš įvykio vietos, li nk (duomenys neskelbtini)parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), o kaimynas liko gulėti ant žemes. Vyrus kurie pradėjo šalinti R. M. sekė iš paskos ir telefonu pranešinėjo policijos pareigūnams, kur šio metų yra vyrai, ir išgirdęs, kad policijos pareigūnai sulaikė vyrus pokalbį baigė. Taip pat nori pridurti, kad viso įvykio metu bandė asmenis išskirti, sustabdyti konfliktą sakydamas „Vyrai baikite, ką jūs darote“, tačiau vyrai nereagavo (1 t., b. l. 61-63).

2024 m. spalio 4 d. liudytojos J. C. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 16.41 val. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kad tarp trijų vyrų vyksta muštynės, vienas iš jų turi peilį. Atvykus į įvykio vietą ir dirbant pagal požymius ties namu (duomenys neskelbtini) pastebėjo du požymius atitinkančius asmenis. Vienas iš jų prisistatė kaip A. B. ir P. L.. P. L. dešinė ranka buvo kruvina iš rodomojo piršto bėgo kraujas. Paklausus vyriškių, kas atsitiko, jie paaiškino, kad P. L. susipjaustė pirštą netyčia, sudužus buteliui, bei teigė, jog su niekuo nesimušė ir nekonfliktavo. Iškviesti buvo ir medikai. Atvykę medikai asmeniui pagalbą suteikė vietoje. Tikslinant įvykio aplinkybes vyriškiai stengėsi neatsakinėti į jiems užduodamus klausimu, sakė, kad nori namo, kad nieko nenori. Tik vėliau papasakojo, kad jie abu atėjo susitikti su pažįstamu G. D. prie namo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad G. D. juos užpuolė. Aiškino, kad bandė peiliu sužaloti P. L., tačiau jiems pavyko apsiginti. Kažkuris iš jų atėmė peilį iš G. D. ir pasišalino. Aiškino, kad vėliau peilį eidami išmetė. Vyriškiai nurodė vietą, kur galimai išmetė peilį, bandė tą peilį surasti, bet taip ir nerado. Abu asmenys teigė, kad pretenzijų niekam neturi. Bet vėliau jau nurodė, kad turi pretenzijų G. D.. Bet su pareiškimais nesikreipė. Ieškant peilio gavo iš budėtojų pranešimą, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, kuri nurodė, kad jos vyrą G. D. sumušė du iš matymo pažįstami asmenys. Paskambinus pranešėjai paaiškėjo, jog tai tie patys asmenys, kuriuos jie sulaikė t. y. A. B. ir P. L.. Po ko nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Į juos kreipėsi G. D., kuris jiems paaiškino, kad prieš 20 min. su juo susisiekė A. B. ir P. L. bei paprašė susitikti. Ant G. D. veido matėsi sužalojimai, viena akis jo buvo raudona, kuri dabar tiksliai neprisimena. Jis paaiškino, kad jam išėjus į kiemą abu šie asmenys pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis, taip sukeldami fizinį skausmą, nes jis kažkam yra skolingas žaidimo kompaktą. Aiškino, kad A. B. nulaužė nuo krūmo šaką ir ja pradėjo mušti G. D.. G. D. besigindamas išsitraukė turėtą kišeninį peilį, tačiau asmenims jį tik demonstravo, juo nieko nesužalojo, o tik bandė gintis. G. D. aiškino, kad vėliau bėgdamas nuo A. B. ir P. L. kažkur jį pametė. G. D. buvo iškviesti medikai, kurie jį išvežė į ligoninę . Nurodo, kad buvo bendrauta ir su G. D. žmona S. D.. Ji patvirtino G. D. žodžius ir aiškino, jog matė pro buto langą kaip minėti asmenys mušė jos vyrą. A. B. ir P. L. buvo sulaikyti (1 t., b. l. 75-77).

2024 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kiemo teritorija neaptverta, matomas (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutis namas. Daugiabučio namo iš kairės pusės matomi augantys krūmai ir medžiai. Prie daugiabučio namo laiptinės, kur butai prasideda nuo (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kur yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau įvykio vietoje apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų ne paimta (1 t., b. l. 31-36).

2024 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei jos prieigos, tačiau šakos su kuria galimai mušė nukentėjusįjį bei peilio, kuri išmetė nukentėjusysis nerasta. Taip pat buvo nustatyta, kad įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamera įrengta kieme adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso SĮ „(duomenys neskelbtini)“, el. paštas (duomenys neskelbtini). Dėl vaizdo medžiagos išsiųstas reikalavimas elektroniniu paštu (1 t., b. l. 37).

2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojos S. D. 2024 m. kovo 11 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 26 s. Matoma moteris, kuri filmuoja. Vaizdo įraše matomi tris vyriškiai stovintys ant šaligatvio. Du vyriškiai eina link vyriškio su tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, juodai šviesiai ruda striuke, tamsių plaukų. Vyriškis tamsiai apsirengęs su kapišonu užsimoja su kairę koją, kitas vyris su tamsia striuke, kapišonu bei džinsinėmis kelnėmis eina link vyriškio su juodai šviesiai ruda striuke. Po ko apsisuka ir nueina nuo vyriškio su juodai šviesiai ruda striuke. Atsigręždami kažką jam pasako. Vyriškiai pastebi, kad yra filmuojami. Nueina šaligatviu. Toliau matomas kažkiek nufilmuotas butas (1 t., b. l. 81-82).

2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojos, policijos ir pranešėjo (1 t., b. l. 83-85).

2024 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta telefoninių pokalbių išklotinių abonento (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nuo 2024 m. kovo 10 d., 00.00.23 val. iki 2024 m. kovo 10 d., 20.51.15 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus bokštų, (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Šią dieną užfiksuoti įeinantys, išeinantys skambučiai bei įeinantis SMS pranešimas iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)16.00 val., 16.01 val., 16.02 val., 16.04 val., 16.11 val., 16.12 val., 16.13 val. 16.15 val., 16.17 val., 16:19 val., 16.21 val., 16.23 val., 16.24 val., 16.30 val., 16.33 val., 16.41 val., 16.42 val. 16.43 val., 16.47 val., 16.15 val. užfiksuoti įeinantys, išeinantis skambučiai bei gauti SMS pranešimai iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100-101).

2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 87-89).

2024 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė 45.51 min. Vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė, priparkuoti automobiliai. Matomi įvairus praeinantys žmonės, atvažiuojantys/išvažiuojantys automobiliai. Vaizdo įrašo kairėje pusėje yra šaligatvis. Priešais matomi augantis medžiai. Vaizdo įrašo 30 minutėje matomas šaligatviu ateinantis vyras Nr. 1. Jis sustoja (laukia). Vyriškis yra apsirengęs tamsiais sportiniais rūbais, per petį turi užsidėjęs tamsios spalvos rankinę, dėvi juodos spalvos sportbačius su baltu padu. Vyras ištraukia galimai telefoną, po ko pradeda rūkyti. Stovi. Vaizdo įrašo 34 minutėje vyras Nr. 1 nueina šaligatviu (kur nueina vieta nėra filmuojama).Vaizdo įrašo 35,34 min. matomas šaligatviu atbėgantys vyras Nr. 1. Paskui vyrą bėga vyriškis Nr. 2. Jis dėvi džinsines kelnes, tamsios spalvos striukę su kapišonu ant kurios yra šviesios spalvos užtrauktukas. Vyras Nr. 2 yra užsimoja su daiktu panašiu į pagalį (šaką) ant vyro Nr. 1.Tuo pagaliu suduoda vieną kartą vyrui Nr. 1 į pečius iš nugaros. Po ko matoma kaip atbėga vyras Nr. 3. Jis yra tamsiai apsirengęs (sportiškai), tamsia striuke, ant galvos užsidėjęs kapišoną. Netoliese praeina vyriškis su dviračiu. Jis rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, galimai kažkam skambina. Matoma kai vyras Nr. 1 dešinėje rankoje laiko daiktą panašų į peilį. Jis stoja su tuo daiktu prieš vyrą Nr. 3. Juo mosikuoja. Prie jų iš šono prieina vyriškis Nr. 2. Vyras Nr. 3 su kaire koja užsimoja bei spiria vieną kartą vyriškiui Nr. 1 (į pilvą). Vyras Nr. 1 stengiasi pabėgti nuo vyriškių. Vaizdo įrašo 35.53 min. matoma kaip vyras Nr. 2 užsimoja ant vyriškio Nr. 1 su daiktu panašiu į pagalį (šaką). Viska stebi vyras su dviračiu, jis kažkam skambina. Kas vyksta toliau nesimato. Po ko vaizdo įrašo 36.02 min. pasirodo bėgantis vyras Nr. 1, dešinėje rankoje laiko daiktą panašų į peilį. Jį vejasi vyras Nr. 3. Aplink priparkuotus automobilius atbėga ir vyras Nr. 2. Vaizdo įrašo 36.05 min. matosi, kad vyras Nr. 2, su pagaliu (šaka) užsimoja ant vyriškio Nr. 1.Pastarasis stengiasi pabėgti. Vyriškiai prabėga prieš pat atvažiuojantį žalsvos spalvos automobilį ir nubėga į kiemą. Vaizdo įrašo 36.18 min. matomi vėl atbėgantis vyras Nr. 1, paskui jį bėga vyras Nr. 3. Abu bėgioja po automobilių stovėjimo aikštelę. Vyras Nr. 2 pasiliko stovėti ant šaligatvio. Vyras su dviračių toliau viską stebi ir kalba telefonu. Viską mato dar vienas praeivis, kuris nueina. Vyras Nr. 3 puola vyrą Nr. 1. Tarp jų vyksta apsistumdymas (už stovinčio priparkuoto automobilio nesimato kas vyksta toliau).Vaizdo įrašo 36.43 min. link jų ateina vyras Nr. 2.36.49 min. vyras Nr. 1 vėl išbėga ir bando pabėgti nuo vyriškio Nr. 3. Jiems iš paskos, neskubant eina vyras Nr. 2. dešinėje rankoje laikydamas pagalį (šaką).38.06 min. matomas vyras Nr.2 ir paskui jį einantis vyras Nr. 3, jie nueina šaligatviu (1 t., b. l. 94-95).

Alkotesterio kvite „Alcotest 6810“ nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. 18.58 val. P. L. nustatytas 1,92 prom. girtumas (1 t., b. l. 127).

Alkotesterio kvite „Alcotest 6810“ nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. 18.47 val. A. B. nustatytas 1,11 prom. girtumas (2 t., b. l. 10).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. L. ir A. B. veikdami kartu padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. L. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Teigė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį su A. B.. Paprašytas kito pažįstamo, nuėjo susitikti su G. D.. Atėjus susitikti G. D. buvo su peiliu, nematė kaip jį išsitraukė, ėjo link jų ir pradėjo mojuoti. Jis gynėsi nuo puolimo peiliu, gynėsi atmušinėdamas ranka ir traukdamasis. Gindamasis nuo peilio smūgių nesudavė. A. B. pamatęs, jog puola peiliu nulaužė šaką ir G. D. sudavė vieną gerą smūgį. G. D. bėgo nuo A. B. ir atsitraukdamas apsisukdamas nugriuvo. Jis nesivijo G. D.. Pribėgęs atėmė peilį. Atiminėdamas peilį įsipjovė. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad galėjo būti, kad jis G. D. keikė necenzūriniais žodžiais ir sudavė smūgius gulinčiam G. D.. Taip galėjo padaryti, nes buvo šoko būsenoje. Nematė ar gatvėje buvo kitų žmonių, mačiusių įvykį. Girdėjo kitus žmones, bet labai neatkreipė dėmesio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. L. savo kaltės nepripažino, laikėsi pozicijos, kad gynėsi nuo G. D. užpuolimo peiliu, tai darė atsitraukdamas ir jokių smūgių nesuduodamas. Tačiau paaiškino, kad D. D. jį sužalojo tuo metu, kai mosavo peiliu. Priešingai, nei teisme, nurodė, kad po A. B. smūgių šaka, G. D. pradėjo bėgti, o jis su A. B. pradėjo jį vytis. Kaip ir apklausiamas teisme paaiškino, kad galėjo nugriuvusį G. D. keikti necenzūriniais žodžiais, buvo išsigandęs, susinervinęs ir neprisimena ar gulinčiam ant žemės G. D. kojomis ir rankomis sudavė smūgius, o jei ir sudavė, tai nepamena nei kiek smūgių, nei į kurias kūno vietas. Dėl buvusios stresinės situacijos neprisimena kaip jis iš D. atėmė peilį. Girdėjo žmones šaukiant „nemuškit jo“. Apklausiamas papildomai nurodė, kad jokių smūgių gulinčiam G. D. nesudavė.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Teigė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį su P. L.. Paprašytas kito pažįstamo, nuėjo susitikti su G. D.. Kartu ėjo ir P. L., nes G. D. pažinojo. Kai atėjo susitikti su G. D., jis jau stovėjo automobilių aikštelės gale, P. pirmiau prie jo ėjo, o jis dar buvo prie namo kampo. Ėjo kažkiek atsilikęs nuo P. G. D. jau buvo ištraukęs peilį, kai P. L. ėjo link jo. P. L. ėjo link G. D. nors ir matė peilį. G. D. pirmiausia stovėjo, paskui pradėjo su peiliu mosikuoti. P. L. pradėjo nuo savęs su kojomis, rankomis mosikuoti. Reaguodamas į konfliktą nusiskynė šaką ir su ja sudavė G. D. bandydamas išmušti peilį. Taikėsi į rankas. Galėjo suduoti daugiau nei 3 smūgius. Po suduotų smūgių G. D. pradėjo bėgti. Jis jį vijosi, iš nugaros irgi su rykšte trenkė keletą smūgių. Vėliau tarp automobilių atsiliko, o G. D. pabėgėjęs nugriuvo prie laiptų. Pribėgęs užmynė ant rankos ir atėmė peilį. P. L. peilio neatiminėjo. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti taip, kad jis mušė gulintį G. D.. Ką darė P. L., tiksliai neatsimena. Iš pašalinių asmenų buvo dviratininkas, kuris greičiausiai ir iškvietė policiją, vėliau girdėjo kaip galimai G. D. žmona per langą šaukė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, kadangi su P. L. jie nepažįstamo vyriškio neužpuolė, tačiau nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip apklausiamas teisme. Papildomos apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir laikėsi panašios pozicijos, kaip nurodė apklausiamas teisme, kad P. L. ėjo link G. D. net ir matydamas ištrauktą peilį. G. D. mojuojant peiliu, P. L. rankomis ir kojomis bandė jį nesėkmingai išmušti. Jis daužė su šaka G. D. per rankas, kad šis išmestų peilį. G. D. pradėjus bėgti, jis pats atsiliko, o G. D. nusivijo P. L.. Pribėgus prie gulinčio G. D., jis užmynė šio ranką ir atėmė peilį. A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl buvusios stresinės situacijos ir adrenalino tiksliai neprisimena ar gulinčiam vyriškiui įspyrė ar rankomis sudavė smūgius. Galėjo būti, jog dėl buvusio didelio streso jis ir P. L. galėjo gulinčiam vyriškiui rankomis ir kojomis suduoti kelis smūgius. Girdėjo moterį šaukiant pro langą.

Taigi iš kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad jie neneigia, jog galėjo suduoti smūgius G. D.. A. B. patvirtino, kad sudavė G. D. su šaka daugiau nei 3 smūgius, o šiam pradėjus bėgti sudavė su šaka į nugarą. Tiek A. B., tiek ir P. L. nurodė, kad galėjo būti, kad dėl stresinės situacijos sudavė smūgius nugriuvusiam G. D.. Pripažino ir sutiko, kad dėl jų elgesio galėjo būti sužalotas G. D. ir sutrikdyta viešoji tvarka, nes įvykį galėjo matyti pašaliniai asmenys.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Nukentėjusiojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis detaliai paaiškino, kad po skambučio su nepažįstamu asmeniu, išėjo į lauką ir pamatė ateinantį pažįstamą P. L. ir kitą nepažįstamą vyrą. Klausė P. L., ko šis iš jo nori, o šis nieko neatsakė ir pradėjo judėti link G. D., tada jis savigynai išsitraukė iš megztinio kišenės sulankstomą peilį, tačiau vyrai neišsigando laikyto peilio ir atėję prie jo, P. L. pradėjo smūgiuoti jam su rankomis ir kojomis į veido sritį dėl ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Kitas nepažįstamas vyras, nulaužė nuo krūmų šaką ir su šaka pradėjo jį mušti į veido sritį bei kitas įvairias kūno vietas. Pradėjo bėgti nuo šių asmenų, o jie jį vijosi. Peiliu jis nei vieno vyro nesužalojo, tiesiog laikė jį rankoje bei pats nenaudojo fizinio smurto prieš P. L. ir kitą vyrą. Bėgdamas pakeliui pametė peilį. Bėgant link namų laiptinės leisdamasis laiptais nukrito ir P. bei kitas nepažįstamas vyras pradėjo jį spardyti kojomis, sudavė daugybę smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali į įvairias kūno vietas. Įvykį matė kiti žmonės. Tuomet P. L. ir kitas nepažįstamas vyras išgirdo, kad G. D. žmona šaukia pro langą ir vyrai pasišalino.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. D. nurodė, kad įvykį matė pro langą pamatė bėganti savo vyrą, kuris bėgo link laiptinės, o paskui jį vijosi jai iš matymo pažįstamas P. L. ir kitas nepažįstamas vyras. P. iš paskos jos vyrą mušė su neaiškiu objektu į viršutinę kūno dalį. Tuomet staigiai pamatė, kad jos vyras jau guli ant žemės ir jį kojomis spardo P. L., o antras vyras šalia P. L. tiksliai nematė ar spardė. Jai pro langą pradėjus šaukti, kad viską filmuoja jos vyrą mušę asmenys pradėjo šalintis. 2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuoti trys vyrai. Konfliktas vaizdo įraše neužfiksuotas, du juodai apsirengę vyrai nufilmuoti nueinantys nuo kito vyro (G. D.), kuris svirduliuoja.

Liudytoja (duomenys neskelbtini) J. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gavo pranešimą apie muštynes ir kad vienas iš asmenų turi peilį. Pastebėjo asmenis, kurie atitiko apibūdintus požymius. Vienas iš jų prisistatė kaip A. B. ir P. L.. P. L. dešinė ranka buvo kruvina iš rodomojo piršto bėgo kraujas. Paklausus vyriškių, kas atsitiko, jie paaiškino, kad P. L. susipjaustė pirštą netyčia, sudužus buteliui. Teigė, jog su niekuo nesimušė ir nekonfliktavo. Tikslinant įvykio aplinkybes vyriškiai stengėsi neatsakinėti į užduodamus klausimus. Tik vėliau papasakojo, kad jie abu atėjo susitikti su pažįstamu G. D. ir šis juos užpuolė. Aiškino, kad bandė peiliu sužaloti P. L., tačiau jiems pavyko apsiginti. Kažkuris iš jų atėmė peilį iš G. D. ir pasišalino. Abu asmenys teigė, kad pretenzijų niekam neturi, bet vėliau jau nurodė, kad turi pretenzijų G. D.. Bet su pareiškimais nesikreipė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi G. D., nurodydamas, kad buvo sumuštas. Ant G. D. veido matėsi sužalojimai, viena akis jo buvo raudona. G. D. besigindamas išsitraukė turėtą kišeninį peilį, tačiau asmenims jį tik demonstravo, juo nieko nesužalojo, o tik bandė gintis. G. D. aiškino, kad vėliau bėgdamas nuo A. B. ir P. L. kažkur jį pametė. Šie liudytojos parodymai atskleidžia pirminę kaltinamųjų poziciją dėl įvykio – kad jie neigė buvus konfliktą, P. L. susižalojimą bandė pateisinti nelaimingu atsitikimu, apie tai, kad buvo užpulti pareigūnams neminėjo ir šias aplinkybes paaiškino tik vėliau. Liudytojos parodymai patvirtina, kad ant G. D. matėsi sužalojimai. Visas šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. kovo 10 d., apie 16.38 val. važiodamas su dviračiu prie namo adresų (duomenys neskelbtini)gatvėje pamatė kaip stovi iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris gyvena gretimame name, (duomenys neskelbtini). Pažįstamas vyras stovėjo su peiliu, o šalia jo du R. M. nepažįstami vyrai, vienas iš jų vyras (Nr. 1 – A. B.) apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, mėlynos kelnės, tamsi striukė, o kitas vyras (Nr. 2 P. L.) apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 190 cm ūgio, sportinio kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs. Visi vyrai buvo galimai neblaivus ir tarpusavi konfliktavo. Iškarto paskambino į policija pranešė apie įvykį, viskas buvo viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Vyras su peiliu galimai gynėsi nuo vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 2, o vienas iš tų vyrų išsilaužė iš krūmo šaką ir su ta šaka pradėjo mušti vyrą, kuris turėjo rankoje peilį. Kaimynas pradėjo bėgti nuo minėtų vyrų, o pastarieji bėgiojo paskui jį. R. M. stebėjo įvykį iš tolo, kadangi vyrai elgėsi pavojingai, vėliau pamatė kaip vyras Nr. 1, ir vyras Nr. 2 kojomis ir rankomis spardė ir mušė kaimyną, tada išgirdo kad, kažkokia moteris mačiusi įvykį pradėjo rėkti „Ką jūs darote, baikite“. Vyras Nr. 1, ir vyras Nr. 2 pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Viso įvykio metu bandė asmenis išskirti, sustabdyti konfliktą sakydamas „Vyrai baikite, ką jūs darote“, tačiau vyrai nereagavo. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės atsispindi ir BPC (bendrojo pagalbos centro) garso įrašo apžiūros protokole. Garso įraše užfiksuota, kad R. M. prisistatęs asmuo pasakoja BPC operatorei apie matomas konflikto aplinkybes, girdima, kaip pranešėjas bando tramdyti asmenis.

Liudytojo R. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir 2024 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aptartos vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše iš esmės užfiksuota, kaip A. B. ir P. L. vaikosi G. D., kuris nuolat nuo jų traukiasi. Nors vaizdo įraše matoma, kad G. D. rankose turi peilį, tačiau neužfiksuota, kad jis aktyviai juo mojuotu prieš A. B. ar P. L.. Matyti, kad jis nuolat bėga nuo jį besivejančių asmenų ir vengia naudoti rankoje turimą peilį. Užfiksuota, kaip A. B. vydamasis G. D. suduoda jam daiktu panašiu į pagalį. Po to, įraše matosi, kad A. B. atsiliko nuo G. D. ir šį pradėjo vaikytis P. L. Vienu metu jie susistumdo ir P. L. spiria G. D. į pilvo sritį. Abu kaltinamieji pakankamai ilgai vaikosi G. D. ir priešingai jų parodymams, nukentėjusysis nuo jų bėgo ne keletą metrų, nes kaltinamieji jį vaikėsi po automobilių stovėjimo aikštelę apie dvi minutes. Visą įvykį stebėjo vyras su dviračiu, kuris kalba telefonu (liudytojas R. M.) ir dar vienas praeivis. Šio vaizdo įrašo bylos medžiagoje nėra. Šio vaizdo įrašo neprijungimo prie bylos medžiagos priežastys nurodytos 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime (dėl vaizdo įrašo apimties (beveik 59,9 GB), nėra galimybės jo įkelti į IBPS ar įrašyti į CD) (1 t., b. l. 93). Vaizdo įrašas teismo buvo peržiūrėtas ir patikrintas gavus atskirą nuorodą iš prokuroro.

Nors vaizdo įraše nesimato, kaip G. D. nugriūna ir jį gulintį muša kaltinamieji, bet šios aplinkybės nustatytos iš liudytojo R. M. parodymų, kuris tiesiogiai patvirtino matęs, kaip du asmenys rankomis ir kojomis mušė gulintį kaimyną, liudytojos S. D. parodymų, kuri tvirtino mačiusi, kad P. L. spardė jos gulintį vyrą, nukentėjusiojo G. D. parodymų ir iš dalies pačių kaltinamųjų duotų parodymų, kurie neneigė, streso būsenoje galėję suduoti smūgius gulinčiam G. D..

G. D. A. B. ir P. L. veiksmais padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad G. D. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštuma 3-5 paros iki apžiūros (2024 m. kovo 14 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 29 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam vieną kartą nugriuvus.

Aplinkybę, kad įvykio metu abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio patvirtina alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitai. P. L. nustatytas 1,92 prom. girtumas, A. B. nustatytas 1,11 prom. girtumas.

Liudytojos A. D.-K. parodymais teismas nesivadovauja, nes ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu jokių reikšmingų įvykio aplinkybių nenurodė. Teigė, kad matė prabėgančius du vyriškius, kurie sukėlė jai įtarimų ir juos nufilmavo, jokių muštynių ir kas mušė S. D. vyrą, nematė.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisme laikėsi pozicijos, kad G. D. neužpuolė, o tik gynėsi, nuo jo puolimo peiliu. Visgi tokios įvykių versijos nepatvirtina byloje aptarti įrodymai. A. B. teigė, kad P. L. ėjo prie G. D., net ir matydamas, kad šis yra išsitraukęs peilį. G. D. patvirtino, kad buvo ištraukęs peilį, norėjo apsiginti, tačiau asmenys į tai nekreipė dėmesio ir prieš jį smurtavo. G. D. pradėjus bėgti, kaltinamieji jį gaudė. Vaizdo įraše matoma, kad abu kaltinamieji aktyviai vaikosi G. D., prieš jį smurtauja, suduoda smūgius, nepaisant to, kad jis savo rankose turi peilį (peiliu nemojuoja, laiko nukreipęs žemyn), o G. D. nuolatos traukiasi arba bėga nuo kaltinamųjų. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad G. D. nugriuvus ir jokio pavojaus kaltinamiesiems nekeliant, jie jį mušė rankomis ir kojomis. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įvykio metu nebuvo realiai pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi situacijos prieš A. B. ir P. L., asmenys patys iniciavo konfliktą, ėjo prie G. D., nepaisant to, kad jis turėjo išsitraukęs peilį, jį mušė, vaikėsi, todėl jiems teisė į būtinąją gintį nekilo. Priešingai, matyti, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos G. D. norėjo apsiginti išsitraukdamas peilį, tačiau net ir šaltojo ginklo turėjimas su savimi, neatbaidė kaltinamųjų nuo smurtinių veiksmų prieš G. D..

Byloje nenustatyta kada ir kaip P. L. ir A. B. susitarė daryti nusikalstamą veiką, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų, matyti, kad visus viešosios tvarkos sutrikdymo ir smurto panaudojimo prie nukentėjusįjį veiksmus asmenys atliko kartu. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl nebūtina nustatyti, kad jie veikdami kaip bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Taigi darytina išvada, kad asmenys viešąją tvarką įžūliu elgesiu sutrikdė bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji nusikalstamai veikė viešoje vietoje – gatvėje prie gyvenamųjų namų, šviesiu paros metu – vietoje, kurioje gali būti pašalinių asmenų, konfliktas truko pakankamai ilgai (iki 10 minučių). Šioje byloje nustatyta, kad tuo metu, kai A. B. ir P. L. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamųjų neteisėtus veiksmus matė šalia buvęs R. M., taip pat kitas praeivis, nukentėjusiojo žmona pro langą girdėjo konfliktą, o po to jį ir matė būdama namuose, šaukė asmenis, kad kuo greičiau nutrauktų smurtinius veiksmus. Nustatyta, kad liudytojas R. M. bandė stabdyti konfliktą sakydamas asmenis, kad jie nustotų taip elgtis, nurodė, kad stebėjo įvykį iš tolo, kadangi vyrų elgesys jam pasirodė pavojingas. Liudytojo pokalbio įrašuose su BPC operatore užfiksuota ragina pareigūnus greičiau atvykti, nes situacija yra bloga. Taigi kaltinamųjų veiksmai atkreipė su įvykiu nesusijusių asmenų dėmesį, o fizinis smurtas panaudotas matant pašaliniams asmenims, kuriems tokie veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, kaltinamųjų elgesys atrodė pavojingas ir tai laikytina ižuliu elgesiu. Be to, dėl kaltinamųjų nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Visa tai neleidžia abejoti, kad A. B. ir P. L. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. B. ir P. L. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.). Byloje nustatyta, kad P. L. ir A. B. matant aplinkiniams praeiviams, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. D., taip sukeldami jam fizinį skausmą. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog P. L. ir A. B. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog

P. L. ir A. B. kaltinami tuo, kad veikdami kartu pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2024 m. kovo 10 d., apie 16.30 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio (P. L. nustatytas 1,92 prom. girtumas, o A. B. nustatytas 1,11 prom. girtumas), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, be aiškios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje tyčia rankomis, kojomis ir krūmo šaka sudavė ne mažiau kaip 29 smūgius G. D. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. D. fizinį skausmą ir padarydami G. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais visame kūne, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės tvarka.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. B. 2025 m. vasario 20 d. teismui pateikė susitarimą susitaikyti, sudarytą tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo G. D., o tai yra būtina sąlygą susitaikymo instituto taikymui (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prokuroras susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

A. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, susitarime susitaikyti nurodyta, kad A. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos perdavė G. D. 500 Eur materialinės kompensacijos, kaip jam padarytos žalos atlyginimą, kurį G. D. pasirašytinai priėmė. G. D. priėmė A. B. atsiprašymą, jam atleido ir asmenys susitaikė. Susitaikymo susitarime nurodyta, kad G. D. jokių pretenzijų A. B. nebeturi (2 t., b. l. 132-133). Taip pat A. B. gynėjas pateikė teismui duomenis, kad A. B. yra atlyginęs ir pusę civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio – 79,80 Eur (2 t., b. l. 144). Taigi kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas sąlygas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. Lietuvos Respublikoje praeityje buvo teistas, 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d.), o užsienyje teistas 2018 m. rugsėjo 19 d., 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat kaltinamasis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio pagrindu. A. B. yra baustas administracine tvarka, už mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus (važiavimą be bilieto ir KET pažeidimą, kai nevykdė pareigos civiliniu draudimu apdrausti transporto priemonę, kuri dalyvauja viešame eisme) už šiukščius administracinius nusižengimus nebaustas (2 t., b. l. 7-8). A. B. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 155). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

A. B. padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine, susiklosčius konfliktinei situacijai, kurios iniciatoriumi nebuvo pats kaltinamasis. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad yra reikšmingų indikatorių, kad A. B. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, todėl jis atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bei jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. B. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę P. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. L. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs P. L. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę P. L. atlieka šiuo metu. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. kovo 10 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto 5 papunktyje numatytas penkerių metų teistumo terminas (turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą). Konstatuojama, kad P. L. yra recidyvistas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog gailisi dėl įvykdytų veikų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teisiamojo posėdžio metu P. L. atsiprašė nukentėjusiojo su sąlygą, jeigu taip padarė, bet teigė neatsimenantis suduotų smūgių, dėl pavartoto alkoholio ir stresinės situacijos. Teisiamojo posėdžio metu P. L. pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką, tačiau laikėsi pozicijos, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, bet ši kaltinamojo versija buvo paneigta byloje esančiais įrodymais. P. L. gailėjimasis laikomas formaliu ir deklaratyviu, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Todėl nėra pagrindo pripažinti P. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo P. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą), taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. P. L. teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, transporto eismo saugumui. Šiuo metu kalėjime atlieka subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Analizuojamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (nurodė, kad iki įvykio žinojo, kad turės atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę), priėmimo. P. L. baustas administracine tvarka transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, bauda nesumokėta (1 t., b. l. 124). Duomenų apie P. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad P. L. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, P. L. asmenybę, tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. L. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidutiniam sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą P. L. nėra tikslinga, nes jis ankščiau yra teistas švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis (areštu), tačiau teigiamų išvadų nepadarė, už paskutinius teistumus kaltinamajam yra skirtos laisvės atėmimo bausmės. Naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė skirti P. L. maksimalaus dydžio arešto bausmę, tačiau įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad prašomos bausmės rūšis, šiuo atveju neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Teismas pažymi, kad vien proceso dalyvių kitokia nuomonė dėl kaltinamajam skirtinų bausmių, teismo neįpareigoja. Per švelnios bausmės skyrimas gali formuoti kaltinamajam ir kitiems asmenims nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbos įstatymui apraiškas ir tuo pačiu ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Taigi P. L., už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir P. L. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo P. L. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes jis šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo gauta duomenų, kad P. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis 2025 m. balandžio 28 dienai yra 11 mėnesių 7 dienos.

Nagrinėjamu atveju P. L. analizuojamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. kovo 10 d. – neatlikęs (net nepradėjęs atlikti) ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, P. L. atžvilgiu bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, P. L. šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi 11 mėnesių 7 dienos (nuosprendžio paskelbimo dienai). Prie didesnės neatliktos 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo (pridedamos bausmės dalies dydis nustatytas įvertinus minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes) ir P. L. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metai 3 mėnesiai ir 7 dienos laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytinas P. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 10 d., 18.00 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 15.22 val. (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

VI. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2023 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 153,60 Eur turtinės žalos atlyginimo už G. D. gydymo išlaidas ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą turtinę žalą dėl G. D. gydymo) (1 t., b. l. 108), nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl 2600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl A. B. ir P. L. panaudoto fizinio smurto prieš G. D., nukentėjusysis patyrė turtinio pobūdžio žalą, viso 2600 Eur sumai. Civiliniame ieškinyje nėra detalizuota, kuo pasireiškė dėl nusikalstamos veikos G. D. padaryta turtinė žala. Šias aplinkybes nukentėjusysis detalizavo apklausiamas teismo posėdžio metu. Paaiškino, kad buvo sužalotas, prarado darbą, negalėjo aprūpinti šeimos. Yra (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje ir dėl atvirų žaizdų negalėjo atilikti darbų, nes ten perdirbamos atliekos ir galima užsikrėsti. Gydėsi mėnesį laiko įvairiais vaistais ir vaikščiojo pas psichologus. Darbo neteko dėl darbo specifikos. Ilgą laiką negalėjo darbo susirasti, aprūpinti šeimos. Neturi dokumentų, kad lankėsi pas psichologus, nerinko. Gydimas pasireiškė vaistais, kojų pūliavimas, nes visur buvo nubrozdinimai, kraujosruvos iš akių, įvairių medikamentų ir vaistų nuo skausmo gėrimas.

Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ G. D. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (2 t., b. l. 154-159). Matyti, kaip ir nurodė nukentėjusysis, kad po nagrinėjamo įvykio, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbinius santykius. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2024 m. kovo 12 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopija. Šiuo prašymu G. D. prašė įmonės direktoriaus būti atleidžiamas iš darbo (2 t., b. l. 195). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės atsakyme teismui nurodyta, kad darbo sutartis su G. D. buvo nutraukta darbuotojo prašymu, pažymint, kad G. D. dėl sveikatos sutrikimų (rankų sužalojimų) negalėjo vykdyti savo pareigų. Tai patvirtina G. D. nurodytas darbo netekimo priežastis, jog nebegalėjo dirbti dėl padarytų sužalojimų ir darbo specifikos, nes buvo rizika gauti infekciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apmokamo darbo ir pajamų G. D. neteko, būtent, dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų, kurie turėjo esminės įtakos atsižvelgiant į jo turėto darbo specifiką. Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir G. D. patirtos turtinės žalos (dėl negautų pajamų) yra priežastinis ryšys.

Išraše matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoką (nedarbo) pradėjo gauti nuo 2024 m. gegužės 2 d. Taigi G. D., jokių pajamų po įvykio negavo apie pusantro mėnesio (nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.). Vidutinis darbo užmokestis paskaičiuojamas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau ir – Aprašas), kurio 5.1. punkte nurodyta, kad paskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. 5.7 punkte numatyta, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. 5.4 punktas numato, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Taigi G. D. 2024 m. vasario 22 d. – kovo 12 d. laikotarpiu viso gavo 927,15 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) ir šis dydis dalijamas iš tuo laikotarpiu išdirbtų dienų skaičiaus (13 darbo dienų), todėl vidutinis dieninis G. D. darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 71,32 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad G. D. nustatyta maksimali darbo laiko trukmė per mėnesį yra 20 dienų, taigi vidutinis G. D. mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1426,4 Eur atskaičius mokesčius (71,32*20). Atsakydamas į klausimus teisme G. D. nurodė, kad sužalojimus gydėsi apie mėnesį laiko, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl į Užimtumo tarnybą dėl netekto darbo ir jam priklausančios išmokos kreipėsi ne iš karto po jo atleidimo, o tik 2024 m. gegužės 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nurodė sužalojimus gydęsis apie mėnesį laiko, tai laikytina laikotarpiu, kuriuo asmuo realiai negalėjo dirbti pagal savo turimą profesiją ir gauti pajamų. Vėlesni laikotarpiai, kai asmuo negavo pajamų, nes nedirbo ir nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo išmokos ar naujo darbo paieškos, nelaikytini priežastiniu ryšiu susiję su analizuojamu įvykiu. Teismas konstatuoja, kad G. D. negautomis pajamomis laikytinas jo vidutinis vieno mėnesio atlyginimo dydis atskaičius mokesčius – 1426,4 Eur.

Jokių kitų duomenų apie G. D. patirtą turtinę žalą byloje nėra, kadangi nebuvo pateikti dokumentai patvirtinantys išlaidas dėl gydymosi ar pirktų vaistų, išlaidų psichologų konsultacijoms. Nukentėjusysis nenurodė, net preliminarių tokių išlaidų dydžio, kurias teismas galėtų vertinti, tik nurodė, kad tokias patyrė. Teismas negali preziumuoti nukentėjusiojo patirtų išlaidų.

Kaip buvo aptarta anksčiau, nukentėjusysis G. D. su kaltinamuoju A. B. sudarė susitarimą dėl susitaikymo ir A. B. atlygino nukentėjusiajam 500 Eur žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu G. D. paaiškino, kad iš A. B. priimta pinigų suma sudaro turtinę ir neturinę žalą (po 250 Eur). Likusioje dalyje G. D. ieškinio A. B. atžvilgiu atsisakė, nes sudarius taikos susitarimą, nurodė, kad jokių papildomų reikalavimų A. B. neturi ir prašė likusią sumą priteisti iš P. L.. Taigi nustačius, kad G. D. negautų pajamų dydis yra 1426,4 Eur, o A. B. jam atlygino 250 Eur, laikytina, kad likusi neatlyginta turtinė žala sudaro 1176,4 Eur., kuri priteistina iš kaltinamojo P. L..

Teisme atsakydamas į klausimus, kas sudaro jo patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis G. D. nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad sudarė stresą jo (duomenys neskelbtini) vaikui, viską matė jo žmona, ilgai bandė atsigauti po šito įvykio, patyrė skausmą, gydėsi sužalojimus, neteko darbo ir dėl to išgyveno, negalėjo aprūpinti šeimos, patyrė stresą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei G. D. sutuoktinė, nei jo vaikas byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl jiems galimai padaryta neturtinė žala šiuo atveju nevertinama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. ir P. L. savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. D. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie G. D. padarytus sužalojimus, kurie buvo nustatyti ekspertų. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos G. D. padaryti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, taip pat diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgtina į tai, kad liekamųjų reiškinių sveikatai po analizuojamo įvykio neliko. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš G. D. ir sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 500 Eur nėra per didelis ir neprieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip minėta, nukentėjusysis G. D. su kaltinamuoju A. B. sudarė susitarimą dėl susitaikymo ir A. B. atlygino nukentėjusiajam 500 Eur, iš jų 250 Eur sudarė neturtinės žalos atlyginimas. Laikytina, kad likusi neatlyginta neturtinė žala sudaro 250 Eur, kuri priteistina iš kaltinamojo P. L..

Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam iš kaltinamojo P. L. priteisiama 1176,4 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 1 426,4 Eur).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 110). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamųjų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas). Kaltinamieji A. B. ir P. L. bylos nagrinėjimo teisme metu atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai ir civiliniam ieškovui visiškai atlygino padarytą turtinę žalą. Atliktus mokėjimus patvirtina byloje pateikti mokėjimų nurodymai (2 t., b. l. 143, 144) (sumokėta per pusę po 76,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo prašoma turtinė žala jam buvo atlyginta visiškai, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2 t., b. l. 29-33). Kardomoji priemonė dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas buvo panaikinta 2025 m. kovo 7 d. protokoline nutartimi teismo posėdžio metu ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta A. B.. Taikomos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

P. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, tačiau buvo panaikinta, nes P. L. pradėjo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo P. L. parinkimo, kadangi P. L. bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo A. B. parinkimo, kadangi nustatyta, kad yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kai vienas iš jų turi gynėją. Teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi paskyrė P. L. gynėją advokatą J. K., o A. B. gynėją advokatą A. P..

Pirmo posėdžio metu 2025 m. vasario 13 d. kaltinamasis A. B. informavo teismą, kad pasisamdė savo gynėją – V. K. ir teismo paskirto gynėjo A. P. paslaugų atsisako. Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam A. B.

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 13 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad A. B. gynusio advokato A. P. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 152,08 Eur. Pateikta 2025 m. vasario 14 d. pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Taip pat byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminiai ir patikslinti prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo ir pažymos dėl jų priteisimo iš kaltinamojo P. L.. Aktualiausias teismui pateiktas 2025 m. balandžio 16 d. patikslintas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad P. L. gynusio advokato J. K. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 819,64 Eur. Pateikta 2025 m. balandžio 16 d. pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam P. L. buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, o A. B. gynėjas buvo būtinas dėl kaltinamųjų interesų prieštaravimų, vienam iš jų turint gynėją (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, gynėjų dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamųjų turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, P. L. finansinė padėtis sunki, kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie A. B. sunkią finansinę padėtį duomenų nėra, tačiau jo atžvilgiu antrinės teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam buvo nutrauktas jau pirmojo posėdžio metu, todėl objektyviai vertinant apart susipažinimo su bylos medžiaga tarnybos parinktas gynėjas neatliko jokių kitų kaltinamojo gynybos procese veiksmų. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamųjų teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. L. ir A. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantis vokas su 1 laikmena (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305–6 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. L. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo (nuosprendžio paskelbimo dienai) ir prie didesnės – neatliktos 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir P. L. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius ir 7 (septynias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią P. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaityti P. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 10 d., 18.00 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 15.22 val. (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad P. L. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam G. D. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2025 m. vasario 20 d. susitarimą susitaikyti, pasirašytą tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo G. D..

Nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. L. priteisti jam 1176,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 1426,40 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 40 centų).

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 153,60 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš A. B. ir P. L. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.