Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6255-1077/2022 pagal ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį atsakovams R. V., A. J., Ž. J., R. B., A. P., A. P., P. M., A. O. J., A. J., L. B., E. B., D. K., R. J., J. J., V. K., L. L., T. L., V. Č., J. V., V. P., J. U., D. T., R. B., V. B., L. B., G. B., tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jurdas“, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, A. U., DNS „Vykinto bendrija“ dėl teisės keisti patalpų paskirtį ir atlikti kapitalinio remonto darbus bei gauti tam reikiamus leidimus iš kompetentingų institucijų be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kadangi nagrinėjamu atveju byla užbaigta teismui rašytinio proceso tvarka priėmus nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, bylos šalims nebuvo žinoma, kada teismas spręs šį klausimą, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, vertino, jog trečiojo asmens DNS „Vykinto bendrija“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors ir pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo pabaigos, gali būti sprendžiamas taikant papildomo procesinio sprendimo institutą. Teismas pažymėjo, jog DNS „Vykinto bendrija“ dėl tam tikros dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje prašymus yra pateikusi dar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priėmė papildomą nutartį ir tenkino iš dalies trečiojo asmens Bendrijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl trečiojo asmens teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

22. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

24. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi šioje byloje ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų 254,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nebuvo išspręstas. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo palikimo nenagrinėtu, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

25. Pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi tenkino iš dalies trečiojo asmens DNS „Vykinto bendrija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Nagrinėjamu atveju matyti, jog byloje kilo ginčas dėl kapitalinio remonto statybos darbų atlikimo daugiabučiame name esančioje rūsio patalpoje, kurioje yra ne tik pastato laikančiosios konstrukcijos, bet ir bendra namo inžinerinė įranga, t. y. ginčas buvo susijęs su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.

28. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 28, 29 punktai ir joje nurodyta praktika).

30. Nagrinėjamu atveju Bendrija yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios tikslas pagal Bendrijos įstatų 7 punktą – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Vandentiekio sistema ir šilumos vamzdynai yra rūsio patalpose, šios rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovams. DNS „Vykinto bendrija“, veikdama kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, privalo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų (taip pat ir inžinerinių įrenginių) eksploatavimą ir priežiūrą. Bendrija dėl ieškovų veiksmų negali tinkamai įgyvendinti jai įstatymo nustatytų pareigų, o ieškovų planuojami ir vykdomi statybos darbai kelia grėsmę esminiams statinio reikalavimams, tai yra nustačiusi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurį įpareigojo ieškovus sustabdyti statybos darbus bei parengti kapitalinio remonto statybos darbų projektą bei jo ekspertizę (civiline byla Nr. e2-1134-1159/2023).

31. Bendrija, kurios uždaviniai pagal Bendrijos įstatų 1.8. punktą – įgyvendinti pastato patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias pastato bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka pastatui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, disponavimu, priežiūra ir tvarkymu, Namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatė, kad vandentiekio sistema, magistraliniai namo šilumos vamzdynai ir dalis elektros sistemos yra Namo bendrojo naudojimo objektai, yra rūsio patalpose. Šios rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovams. Pažymėtina, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023,45 punktas). Taigi, Bendrijos teisę dalyvauti byloje lėmė imperatyvi DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostata (Bendrijos steigimo tikslai), t. y. Bendrija, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi įstatymo suteiktą teisę įstoti į tokią bylą ir toje byloje ginti visų pastato patalpų savininkų teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Bendrija tik realizavo savo dalyvių (atsakovų) teises ir pareigas teikdama jiems paslaugas pagal DNSBĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalies 14 straipsnis,16 straipsnis ir 21 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas ir dėl to patyrė atitinkamas išlaidas.

32. Nors apeliantai nurodo, jog visos Bendrijos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos pačiai Bendrijai nusprendus įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, todėl bylinėjimosi išlaidos jai neturėtų būti atlygintos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantų argumentais pažymi, jog kaip jau buvo minėta, Bendrija, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi įstatymo suteiktą teisę įstoti į tokią bylą ir toje byloje ginti visų pastato patalpų savininkų teises ir interesus. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentais, jog bylos nagrinėjimas be Bendrijos dalyvavimo, iš esmės nebuvo galimas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų sukūręs Bendrijai papildomas pareigas, t. y. ieškovai šioje byloje pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus siekė išgriauti namo bendro naudojimo objektus (laiptus, kaminą su ventiliacinėmis šachtomis, namo rūsyje esančias laikančiąsias pertvaras), todėl byla negalėjo būti nagrinėjamą šių bendro naudojimo objektų administratoriui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų argumentai dėl nepagrįsto Bendrijos dalyvavimo byloje ir atitinkamai jos bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartyje konstatavo egzistuojant prieštaravimus tarp ieškinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys) ir dalyko (ieškovų reikalavimo), todėl ieškovams nustatė net vieno mėnesio terminą ieškinio trūkumus pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškovai neskundė minėtos teismo nutarties, tačiau nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino: nei per teismo nustatytą terminą, nei per jų prašymu pratęstą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovai nustatytu laiku nepašalino ieškinio trūkumų. Taigi, akivaizdu, kad DNS „Vykinto bendrija“ bylinėjimosi išlaidų susidarymą išimtinai lėmė ieškovų, kurie inicijavo šios civilinės bylos iškėlimą ir kurie teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, veiksmai.

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrijos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymo priežastis yra apeliantų inicijuotas procesas, kurio pabaigą lėmė pačių apeliantų netinkamas procesinių pareigų vykdymas (įstatymo reikalavimus neatitinkančio ieškinio pateikimas) ir procesinis pasyvumas, pasireiškęs ieškinio trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalinimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad Bendrijos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui (ar padidėjimui) įtakos turėjo pačios Bendrijos netinkamas procesinių pareigų vykdymas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nurodytas trečiasis asmuo buvo įtrauktas į nagrinėjamą civilinę bylą, iš jos nebuvo pašalintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti ieškovų abejonių, ar ši byla buvo susijusi su Bendrijos teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantus kompensuoti Bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Nors apeliantai nurodo, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką nepakankamas sprendimo motyvavimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad ši nutartis nėra visiškai nemotyvuota, joje koncentruotai pasisakyta dėl esminių prašymo tenkinimo iš dalies aplinkybių, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Todėl toliau, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, vertintinas priteistų išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

36. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kieno interesų tenkinimui buvo patirtos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir nepagrįstai visą jų sumą priteisė kaip Bendrijos bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė Bendrijai 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 16 d. teismo posėdyje ir prašymo dėl įstojimo į civilinę bylą Nr.e2-6124-960/2021 parengimą, t. y. išlaidas patirtas iki Bendrijos įtraukimo į procesą šalimi.

37. Bylos duomenimis nustatyta, jog už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą Bendrija patyrė 968,00 Eur, o pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 16 d. teismo posėdyje ir prašymo dėl įstojimo į civilinę bylą Nr.e2-6124-960/2021 (DOK – 162527) parengimą patyrė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog advokatas K. P. šioje byloje atstovavo tiek atsakovus, tiek DNS „Vykinto bendrija“ (2021 m. trečiojo asmens pateiktas prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu priedas Nr. 1 – teisinių paslaugų teikimo sutartis), kuri koordinuoja bendrijos narių (visų atsakovų) veiksmus su ieškovais, atstovauja jiems dėl ginčo patalpų užsakydama tų patalpų ekspertizes, specialistų apžiūras ir technines konsultacijas. Pažymėtina, jog atsakovai su Bendrija sudarė 2021 m. lapkričio 1 d. susitarimą konkrečiai dėl namo bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ieškovų patalpoje. Vadovaujantis minėtu susitarimu Bendrija rinko medžiagą, įrodymus, rengė paskaičiavimus, teikė ekspertines išvadas, kurios buvo reikalingos atsakovams rengiant teismui procesinius dokumentus. Taigi, Bendrija padėjo atsakovams savarankiškai gintis nuo ieškovų šioje byloje teisme. Kaip nurodė atsakovai, Bendrija rūpinosi ekspertizėmis, konsultavo visais techniniais klausimais atsakovus, padėjo parengti atsiliepimą į patikslintą ieškovų ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, nes būtų neprotinga kiekvienam atsakovui savarankiškai organizuoti ekspertizes arba atskirai ieškoti techninių konsultacijų dėl ieškovų patalpose vykdomų statybos darbų kvalifikavimo, priešprojektinių pasiūlymų brėžinių analizės ir kt. Be to, kaip nurodė atsakovai D. T., jis pats neprašė, kad pirmosios instancijos teismas jam priteistų tiesiogiai iš ieškovų išlaidas už pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, nes manė, kad už Bendrijos patirtas išlaidas jai atlygins ieškovai, kurie iškėlė ginčą. Taip pat atsakovai V. B. ir R. B. nurodė, jog Bendrija jiems pateikė medžiagą, paskaičiavimus, įrodymus ir ekspertines išvadas, kartu talkino atsakovams rengiant ir teikiant teismui įvairius procesinius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismui formaliai neteikė atskiro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų argumentais, jog minėtas apeliantų ginčijamas bylinėjimosi išlaidas patyrė ne atsakovai, o būtent Bendrija. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė minėtas išlaidas Bendrijai.

38. Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo iš jų priteisti Bendrijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2A-18-1187/2023), iš viso 1 815,00 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2A-18-1187/2023) buvo nagrinėjama ieškovų iniciatyva apeliacinio skundo pagrindu, o kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo patenkintas ir byla buvo perduota spręsti iš naujo, apeliantų teigimu, tai laikytina jų bylos laimėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais apeliantų argumentais pažymi, jog iš apeliantų nurodomos Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio matyti, jog byla buvo gražinta nagrinėti iš naujo ne todėl, kad ieškovai ją laimėjo, o todėl, kad ieškovai privalėjo patikslinti savo ieškinį dėl bendraturčių sutikimo leisti jiems naudotis papildoma žemės sklypo dalimi, taip pat dėl ieškovų projektinių pasiūlymų galimo keitimo. Dėl to bylą gražinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ieškovams nustatė terminą patikslinti savo ieškinį. Kadangi ieškovai tikslinti ieškinį atsisakė, byla buvo palikta nenagrinėta. Taigi, Vilniaus apygardos teismas nustatė, ne pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus ne dėl atsakovų įrodymų ir veiksmų vertinimo byloje, o dėl nepakankamai išaiškintų ieškovų įrodinėjimo veiksmų ir aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovams nebuvo priimtas palankus teismo procesinis sprendimas. Dėl šios priežasties, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo iš jų priteisti Bendrijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kuria pagrįstai tenkino trečiojo asmens prašymą priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Dėl kitų skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų atskirąjį skundą atmetus, kiti byloje dalyvaujantys asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

42. DNS Vykinto bendrija pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad patyrė 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos 436,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui DNS Vykinto bendrijai iš apeliantų (ieškovų) J. K. ir V. K. lygiomis dalimis 436,50 Eur (keturi šimtai trisdešimt šeši eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 218,25 Eur (du šimtai aštuoniolika eurų 25 ct), patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.