- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2-9256-752/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- M. D.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė, Aušra Kargaudienė
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui M. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė G. N. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti 2009-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, 4.2 punktą ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaiko motina G. N. uzufrukto teise, bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., l. 1-7).
1.1. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas M. D. (toliau – atsakovas) yra nepilnamečio sūnaus A. D. tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009. Sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, o atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 200 Lt (57,92 Eur). Išlaikymas vaikui buvo priteistas prieš dešimt metų, vaikui esant labai mažo amžiaus - sūnui buvo ketveri metai. Šiuo metu sūnus yra moksleivis, vaiko poreikiai vien dėl jo amžiaus yra pasikeitę - ženkliai padidėję. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, be kitų asmenų finansinės pagalbos negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių. Ieškovė yra daugiavaikė mama, be A. D. auginanti dar du vaikus: A. N., ir E. N.. Ilgą laiką ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, o šiuo metu yra bedarbė. Nors pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ieškovė grįžo į darbą, netrukus teko iš jo išeiti, kadangi jauniausias sūnus A. N. turi didelių sveikatos problemų, jis serga kalcio apykaitos sutrikimu, dėl ko nuolat yra priverstas lankytis pas gydytojus. Jam taip pat būtina ne mažiau kaip tris kartus per dieną vartoti vaistus. Dėl turimos ligos vaikas praradęs imunitetą, dėl ko labai dažnai serga ir kitomis ligomis. Todėl ieškovė šiuo metu neturi galimybių dirbti. Be to, ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl jai dar tenka nuomotis butą.
1.2. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovas prieš kelerius metus paveldėjo motinos turtą, asmeninės nuosavybės teise valdo net tris nekilnojamojo turto objektus. Be to, atsakovas turi nuolatinį darbą. Taip pat papildomai užsiima individualia veikla - teikia techninę pagalbą kelyje, asmeninės nuosavybes teise valdo net kelias transporto priemones. Atsakovas yra pakankamai finansiškai pajėgus savo sūnui teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei teismo sprendimu priteista 200 Lt (57,92 Eur) suma.
1.3. Iš esmės yra pasikeitusi ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir vaiko poreikiai. Šiuo metu sūnus A. D. yra 14 metų amžiaus paauglys, besimokantis vidurinėje mokykloje. Vien dėl vaiko amžiaus yra padidėję vaiko poreikiai maistui, drabužiams, mokymosi priemonėms. Sūnus mėgsta aktyviai sportuoti, šiuo metu lanko net keletą būrelių: regbį ir gatvės gimnastiką, kurie kas mėnesį kainuoja po 37 Eur. Be to, papildomai reikia skirti lėšų aprangai, varžyboms, maistpinigiams ir t.t. Papildomai kainuoja ir mokyklinės išvykos. Sūnus greitai baigs pagrindinę mokyklą, ieškovė baiminasi dėl būsimų valstybinių egzaminų, kadangi vaikui sunkiai sekasi mokytis lietuvių kalbą ir matematiką. Vaikui reiktų papildomai lankyti tiek lietuvių kalbos, tiek matematikos pamokas. Tačiau viena papildoma pamoka kainuoja apie 15 Eur, ieškovė papildomai vesti vaiką mokytis neišgali, dėl ko stipriai kenčia sūnaus ugdymasis.
1.4. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus Arno poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtų reikalinga ne mažesnė nei 558 Eur suma. Toks išlaikymo dydis užtikrintų jo būtinųjų poreikių patenkinimą, dvasinį ir kultūrinį ugdymą, leistų sudaryti vaikui visavertes gyvenimo sąlygas. Tačiau atsakovas, kaip tėvas, to nesupranta ir geranoriškai vaikui išlaikymo padidinti nesutinka. Dėl šių priežasčių ieškovė kreipėsi į teismą, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Kadangi šiuo metu ieškovės turtinė padėtis itin sunki, o atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, prašo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo ir priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, kadangi tik tokiu būdu bus sudarytos sąlygos užtikrinti tiek būrtiniausius, tiek papildomus poreikius jo visapusiškam vystymuisi.
1.5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė paaiškino, kad bylos iškėlimo metu nedirbo, buvo registruota užimtumo tarnyboje, gaudavo apie 300 Eur nedarbo draudimo išmoką. 2019 m. spalio 1 d. įsidarbino, darbo užmokesčio dar negavo, bet turėtų gauti apie 400 Eur į rankas. Sutuoktinio darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, kai išvyksta į komandiruotes, gauna daugiau, 2019 m. vasario – balandžio mėnesiais gavo apie 1400 Eur per mėnesį. Tačiau komandiruotės nėra pastovios. Jų šeimai padeda jos ir sutuoktinio tėvai, kurių parama per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Šeimoje trys vaikai, vien maistui penkiems asmenims išleidžia apie 800 Eur. Sūnaus A poreikiai yra didesni nei kitų dviejų vaikų, nes jis yra paauglys, pradėjo lankyti gimnaziją, reikėjo aprangos, kanceliarinių prekių. Vasaros mėnesiais vien jo poreikiams tenkinti išleisdavo apie 800-100 Eur (birželį ir liepą po 1000 Eur, rugpjūtį – 800 Eur). Tai iš dalies lėmė kelionė vasaros atostogų metu ir didesnis apsipirkimas prieš mokyklą. Tačiau ir kitais mėnesiais realios išlaidos A yra didesnės, negu nurodyta poreikių lentelėje. Sūnus lanko du būrelius – regbį ir gatvės gimnastiką, kurie yra mokami, vyksta į keliones su klase, laisvalaikiu mėgsta su draugais nueiti į kiną, McDonaldą, į draugų gimtadienius. Sūnui yra nupirkusi išsimokėtinai mobilų telefoną, moka lizingo įmokas po 10 Eur per mėnesį ir perka papildymą už 5 Eur, taip pat jam reikalingi vitaminai, nes jis yra bręstantis paauglys, visavertis maistas. Išaugę ir sūnaus poreikiai aprangai, daugiau lėšų reikia ir sūnaus atostogoms – jis nori išvažiuoti prie jūros, į kelionę. Jam taip pat reikalingi korepetitoriai, nes sunkiai sekasi lietuvių kalba ir matematika, kurių paslaugomsa ji neturi lėšų. Prie išaugusių vaiko poreikių atsakovas gera valia neprisideda, su sūnumi retai bendrauja. Sūnus jaučiasi nuskriaustas atsakovo, nes atsakovo sūnus iš antros santuokos yra geriau aprūpintas, dažnai vyksta į keliones užsienyje, turi šunį, gerai įrengtą kambarį. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė, jis turi galimybę skirti sūnui 300 Eur išlaikymą, tačiau savo pajamas slepia.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nustatyti sūnui išlaikymo dydį 150 Eur per mėnesį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., l. 55-57).
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog dėl objektyvių priežasčių išlaikymo dydis galėtų būti didinamas, tačiau ieškovė turi įrodyti esminį vaiko poreikių pasaikeitimą ir atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovo turtinės padėties pagerėjimo tokia apimtimi, kad būtų priteistas ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymas. Ieškovė su ieškiniu nepateikė duomenų apie sūnaus poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas – apie išlaidas nuomai (40 eur), komunaliniams mokesčiams (40 Eur), nei sūnaus telefonui (10 Eur) ir kt. Atsakovas sutinka, kad tam tikrų poreikių, kaip maistas, apranga, gydymo išlaidos yra savaime suprantamos, tačiau ieškovė turėtų pateikti įrodymus kokios realiai yra patiriamos išlaidos šiems poreikiams tenkinti. Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, ieškovės nurodytas sumas reikėtų vertinti pagal pateiktų įrodymų, o ne ieškovės teiginių visumą, bei tuo pačiu įvertinti, ar iš tiesų tai yra būtinosios ir neišvengiamos išlaidos. Ieškovė nurodo, kad nuomojasi būstą, tačiau kartu su ieškiniu yra pateikta buto panaudos, bet ne nuomos sutartis, kuri patvirtina, kad už būsto nuomą ieškovė nemoka, todėl ieškinyje nurodyti argumentai apie nuomos išlaidas neatitinka tikrovės.
2.2. Atsižvelgiant į ieškovės argumentus, kad jai yra sunku auginti kelis vaikus, atsakovas sutiktų sutarti dėl sūnaus - A. D. - gyvenamosios vietos pakeitimo ir ją nustatyti kartu su tėvu. Tuo labiau, kad pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, nebūtų būtinybės keisti nei sūnaus mokymo įstaigos, nei užklasinio užsiėmimo būrelių, nes tėvo gyvenamoji vieta yra šalia sūnaus gyvenosios vietos. Tai pasitarnautų ir geresniam tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiui, o tuo pačiu ir sudarytų sąlygas atsakovui labiau, nei iki šiol, prisidėti prie sūnaus auklėjimo. Gyvendamas kartu tėvas galėtų skirti daugiau dėmesio ir vaiko raidai, mokslams, kas ieškinyje ieškovės yra nurodyta kaip problema. Akivaizdu, kad vien įmokų didinimas šių problemų neišprendžia, todėl negali būti esminis ieškinio reikalavimo didinti išmokas argumentas.
2.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais dėl jo turimų pajamų iš vykdomos individualios veiklos. Šiuos argumetus ieškovė grindžia tik pateikdama įmonių paieškos svetainėje rastus duomenis apie atsakovo vardu registrtuotą individualią veiklą, tačiau ne individualios veiklos pagrindu gautas realias pajamas ir/ar pelną.
2.4. Atsakovo vardu turimas turtas taip pat nėra pagrindas didinti išlaikymą. Nei vienas iš atsakovo nuosavybės teise valdomų nuosavybės teisės objektų (automobiliai, nekilnojamasis turtas) nėra savaime sąlygojantis gauti pajamas veiksnys. Kaip ir bet kuris turtas, jis reikalauja ir tam tikrų išlaidų (draudimas, mokesčiai ir kt.), todėl šio turto valdymas nėra besąlygiška nuostata tenkinti ieškovės keliamus reikalavimus.
2.5. Vienintelės šiuo metu pastovios atsakovo gaunamos pajamos - darbo atlygis. Darbo atlyginimas yra nustatytas fiksuota suma - 709 Eur bazinis darbo užmokestis, bet dalis jo priklauso nuo pasiektų darbo rezultatų ir tokiu būdu yra mokami (arba ne) priedai. Tuo tarpu Ieškovė, teikdama ieškinį, savo pajamų ir jų šaltinių nenurodo. Ieškovės argumentai, kad šiuo metu nedirba, negali būti pagrindas kelti reikalavimą atsakovui. Ieškovė gali dirbti, todėl tai, kad ji šiuo metu nedirba ir nesistengia susirasti darbo, nėra lemiamas veiksnys didinti atsakovo mokėtinos išmokos dydį. Be to, ieškovė darbo sutartis yra nutraukusi savo pačios iniciatyva be svarbių priežasčių, todėl jos šiuo metu bedarbio asmens statusas turėtų būti verinamas kaip jos pačios pasirinkimas, bet ne neišvengiamos aplinkybės. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vidutinė suma, reikalinga sūnaus išlaikymui yra 558 Eur, tačiau nenurodo, kokią išlaikymo sumą ji yra pajėgi skirti pati, kaip ir nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų.
2.6. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad jis neskiria dėmesio vaikui, nepramogauja, neužsiima sūnaus auklėjimu, neskiria vaikui laiko atostogų metu, kad jau kelerius metus vaikas iš tėvo negavo dovanų ir pan. Šie argumentai teismo turėtų būti vertintini kaip ieškovės nuomonė, siekiant sumenkinti atsakovo statusą, bet ne kaip faktinės aplinkybės. Tuo labiau, tai neturėtų būti pagrindas vertinti ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstumą. Iki šiol atsakovas niekada nerinko ir neskaičiavo tų išlaidų, kurios buvo skiriamos sūnui, šalia mokėtino teismo nustatyto išlaikymo.
2.7. Ieškovės reikalavimas priteisti padidintą išlaikymo sumą nuo ieškinio pateikimo dienos neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas ne tik, kad nėra įsiskolinęs ieškovei, vykdant teismo sprendimu nustatytą prievolę, bet ir atlikęs mokėjimus ieškovei avansinėmis įmokomis. Tai, kad įmokos yra atliktos avansiniu mokėjimu, nepatvirtina atsakovo galimybių mokėti didesnes įmokas (kaip nurodyta ieškinyje), tokiu būdu sudarant prielaidas ieškovei reikalauti didesnės išmokos, priešingai, tai patvirtina, kad atsakovas prievolę vykdo tinkamai ir, nebūdamas tikras dėl savo finansinės padėties ateityje, avansines įmokas yra atlikęs kaip tam tikrą prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kokia mokėtina suma šiuo metu yra likusi iš atsakovo avansu sumokėtos sumos, ieškovė nenurodo.
2.8. Dėl ieškovės argumentų dėl kitų jos
vaikų sveikatos būklės, negalėjimo dirbti, atsakovas nurodė, kad jis, kaip tėvas, yra atsakingas tik už savo sūnaus A. D. išlaikymą ir auklėjimą, ir neturi prievolės išlaikyti ir rūpintis kitais ieškovės vaikais. Ši ieškovės prievolė bei pareiga rūpintis savo vaikais negali būti perkeliama atsakovui jokia apimtimi, todėl negali būti pagrindas sprendžiant pateiktą ieškinį atsakovui.
Atsiliepimas
2.9. Atsakovas taip pat nurodė, kad šuo metu jis skiria išlaikymą ne tik sūnui A. D., bet ir augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti 300 Eur išlaikymą vienam iš atsakovo vaikų, būtų pažeistos kito atsakovo vaiko teisės, kadangi jam išlaikyti atsakovas faktiškai galėtų skirti ženkliai mažesnę sumą. Vertinant atsakovo gaunamas pajamas, skirti 300 Eur savo kitam vaikui, atsakovas negalėtų.
2.10. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nėra linkęs ginčyti išlaidų, kurios yra būtinojo poreikio, bet įmokų vienam vaikui didinimas negali būti atliekamas kitų jo išlaikomų asmenų būtinų poreikių ir išlaidų neproporcingo mažinimo, arba paneigimo apskritai, sąskaita.
2.11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas sutiko padidinti vaikui A. D. priteistą išlaikymą iki 200 Eur. Paaiškino, kad jo požiūriu, ieškovė nepagrįstai dalį buto nuomos išlaidų priskiria vaikui. Taip pat mano, jog 500 Eur vaikui turėtų pakakti, jeigu ieškovė mažintų išlaidas kebabams ir panašiai. Sūnui iš antros santuokos skiria ne daugiau 500 Eur, nes daugiau neišeina. Jo šeimos pajamos yra apie 1500 Eur, iš individualios veiklos pelno neturi, per pusmetį pardavė gal 5 automobilius, tačiau jei iš vieno pardavimo uždirba 100 Eur, tai iš kito patiria nuostolį. Pripažįsta, kad vykdo ir kitokią veiklą – teikia limuzino paslaugas, veža žmones. Limuzinas jam nepriklauso, jį nuomojasi. Individualios įmonės veiklą pradėjo prieš 4 metus, kol kas pelno nebuvo, bet tikisi gauti ateityje, nes daug investavo, skolinosi lėšų, pirko automobilius. Iš žemės nuomos – gauna apie 130 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena pas uošvius, nes savo butą remontuoja. Finansinių įsipareigojimų neturi. Nemano, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Ieškovė taip pat turėtų ieškotis geriau apmokamo darbo ir lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai ir atsiranda papildomos vaiko priežiūros, ugdymo išlaidos, t. y. reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei devyneri metai, berniukui išlaikymo priteisimo metu buvo ketveri metai, šiuo metu A yra 14 metų amžiaus, todėl padidėjo jo poreikiai mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Taip pat A lanko regbį, gatvės gimnastiką, dėl ko taip pat patiriamos papildomos išlaidos. Vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su protingais jo paties poreikiais. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su mama, todėl mano, kad ieškovei kasdien tenkinant vaiko poreikius geriausiai žinomos patiriamos jo išlaikymo išlaidos. Ieškovė yra pateikusi vaiko poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad iš viso būtinosioms išlaikymo išlaidoms reikia apie 558 Eur per mėnesį. Sutika, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai racionalūs. Šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas sudaro 57,92 Eur, todėl mano, kad jis yra nepakankamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti. Vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji minimalūs poreikiai. Tačiau negalima priteisti vaikui išlaikymo daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, pritaria iš atsakovo M. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13254- 435/2009 priteisto išlaikymo padidinimui pagal įrodymus dėl padidėjusių sūnaus A poreikių, kuriuos ieškovė turėtų pateikti, bei atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus apie priemones, kurių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesijos galimybes pajamas (e. b. 1 t., l. 58-59).
Žemesnės instancijos teismas
3.1.Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti Civilinio kodekso normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė G. N. ir atsakovas M. D. yra nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (e. b. 1 t., l. 9). 2009 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečiam dūnui A. D. teikti išlaikymą po 200 Lt (šiuo metu tai atitinka 57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės (e. b.1 t., l. 10-12).
6. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal byloje pateiktą vaiko poreikių lentelę, vien A maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, reikalinga 280 Eur suma. Kitos išlaidos skiriamos vaiko ugdymui, sveikatos stiprinimui, laisvalaikiui, būsto išlaikymui (80 Eur vaikui tenkanti gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių mokesčių dalis). Ieškovės skaičiavimu, iš viso nepilnamečio poreikiai per mėnesį sudaro 558 Eur sumą (e. b. 1 t., l. 4). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad sūnus lanko regbį ir gatvės gimnastiką, už kuriuos moka po 37 Eur per mėnesį, kainuoja ir speciali apranga. Vaiko pramogos, atostogos ir laisvalaikio išlaidos sudaro apie 75 Eur per mėnesį. Ieškovės paaiškinimu, ši suma gauta įvertinus tokias išlaidas, kaip kinas, kelionės, sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, užkandžiai leidžiant laisvalaikį su draugais.
7. Byloje pateikti rašytiniai pagrindžia ieškovės nurodytas išlaidas bei jų dydį sūnaus poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad iš pateiktų pirkinių kvitų ir ieškovės paskaičiavimų matyti, kad išlaidos vaiko pramogoms, atostogoms, laisvalaikiui, o taip pat higienai, rūbams ir avalynei 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais ženkliai viršijo poreikių lentelėjė nurodytą šių išlaidų dydį. Ieškovės paaiškinimu, sūnaus poreikiams skiriamas išlaidas ji įvertino išvesdama išlaidų vidurkį. Tai reiškia, kad atskiraisiais mėnesiais realios išlaidos gali būti didesnės arba mažesnės. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir skaičiavimus, teismas sutinka, kad šalių sūnaus A. D. poreikiams kas mėnesį skiriamų išlaidų vidurkis sudaro apie 550 Eur.
8. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui A. D. buvo priteistas 2009 metais, kai jai buvo keturi metai, o šiuo metu jam yra keturiolika metų, berniukas yra paauglys, akivaizdu, kad jo poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt.
10. Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje pateikta lentele apie A. D. poreikius, darytina išvada, kad 2009 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiam A. D. išlaikymo dydis po 200 Lt (kas šiuo metu atitinka 57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti A. D. protingų poreikių patenkinimo. Pažymėtina, kad su tuo sutiko ir atsakovas, tačiau jo teigimu, sūnaus išlaikymui pakaktų ir 500 Eur.
11. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai apie sūnaus A būtinųjų poreikių dydį yra nepagrįsti. Sutiktina, kad atskirais mėnesiais išlaidos galėtų būti mažinamos, tikrai nebūtina duoti paaugliui 60 Eur ir daugiau savo reikmėm. Tačiau įvertinus tai, kad poreikių lentelėje tokios išlaidos nenurodytos, o pagal byloje pateiktus duomenis jos susidarė tik vasaros mėnesiais, teismas vertina, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos yra pagrįsti, atitinkantys vaiko amžių, prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Kadangi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai lyginant su 2009 m. birželio 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžiu yra išaugę, išlaikymo dydis keistinas jį padidinant.
12. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo vaiko auginimo atostogose, o nuo 2018 m. lapkričio 12 d. registruota užimtumo tarnyboje (e. b. 1 t., l. 15-17, 20). Jos pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė nedarbo draudimo išmoka vidutiniškai apie 300 Eur kas mėnesį (e. b. 2 t., l. 22). Nuo 2019 m. spalio 1 d. ieškovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, jos mėnesio alga nustatyta 550 Eur (iki mokesčių). Ieškovės sutuoktinio G. N. gautos pajamos birželio – liepos mėnesiais sudarė 2015 Eur (iki mokesčių), taigi jo pajamų vidurkis yra apie 671 Eur (iki mokesčių). Bendros ieškovės ir jos sutuoktinio pajamos sudaro apie 1221 Eur (iki mokesčių). Savo vardu ieškovė registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (e. b. 1 t., l. 29, 2 t., l. 19). Ieškovės sutuoktinio vardu yra įregistruota viena transpoerto priemonė – automobilis Mersedes Bennz C270. Ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai –tai A. D. (14 m.), kuris yra atsakovo sūnus, E. N. (9 m.) ir A. N. (3 m.), kurie yra ieškovės ir jos sutuoktinio G. N. vaikai. Ieškovė su šeimos nariais nuomojasi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Buto nuomos kaina – 200 Eur per mėnesį, ieškovė taip pat moka už komunalinius patarnavimus (e. b. 2 t., l. 24-25). Ieškovė nurodė, kad vasarą šios išlaidos sudaro apie 150 Eur, o šaltuoju laikotarpiu apie 200 Eur. Ieškovės pateikti paskaičiavimai ir sąskaitų apmokėjimo kvitai patvirtina, kad 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais įvairiems paslaugų tiekėjams (už elektą, šaltą ir kartštą vandenį, televiziją, komunalinių atliekų tvarkymą, daugiabučio namo administravimo paslaugas) yra mokama nuo 75 Eur iki 94 Eur suma. Nors duomenų apie komunalinių mokesčių dydų šaltuoju sezonu ieškovė nepateikė, tačiau įvertinus, kad šaltuoju sezonu prisideda išlaidos šildymui, sunaudojama daugiau elektros, pilnai tikėtina, kad patiriamos dvigubai didesnės išlaidos.
14. Atsakovas yra dirbantis, pagal byloje pateiktus duomenis, 2019 m. kovo – 2019 m. birželio mėnesiais jis gavo 5479,69 Eur darbo užmokesčio (po mokesčių), taigi jo darbo užmokesčio vidurkis sudarė 913 Eur (po mokesčių). Atsakovo sutuoktinė I. D. taip pat dirba, 2019 m. balandžio – 2019 m. rugpjūčio mėnesiais ji gavo 3656,33 Eur darbo užmokesčio (po mokesčių), taigi jos darbo užmokesčio vidurkis sudarė 731 Eur. Atsakovo ir jo sutuoktinės bendra darbo užmokesčio suma sudaro 1644 Eur. Be to, atsakovas turi papildomų pajamų – gauna 1728,58 Eur metinių pajamų už privačios žemės nuomą, kas padidina šeimos biudžetą 144 eurais per mėnesį, taip pat atsakovas turi pajamų iš individualios veiklos, pagal pateiktą 2018 m. metinę pajamų deklaraciją, jis turėjo 19834,22 Eur pajamų iš individualios veiklos. Nors pagal pateiktą deklaraciją iš atsakovo pajamų yra atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma (26446,94 Eur), kuri atsakovo paaiškinimu, susidarė dėl ilgalaikio turto remonto ir eksploatavimo išlaidų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir dėl išlaidų reklamai, 2018 m. liko nepadengta 6612,72 Eur nuostolio, teismo vertinimu, tai reikšminga jo apmokestinamų pajamų dydžiui nustatyti, bet nėra reikšminga vertinant gautas pajamas. Atsakovas jokių duomenų apie turimas skolas ar finansinius įsipareigojimus nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad jokių finansinių įsipareigojimų neturi, anksčiau turėtas skolas yra grąžinęs. Todėl teismas vertina ir atsakovo gautas bei deklaruotas pajamas iš individualios veiklos, kurios padalinus iš 12 mėnesių, padidina jo šeimos biudžetą 1652 Eur per mėnesį. Tai, kad atsakovas ir šiuo metu vykdo individualią veiklą bei gauna pajamas, patvirtina byloje pateikti atsakovo skelbimai apie jo vykdomą veiklą teikiant techninę pagalbą kelyje, transportuojant automobilius, mikroautobusus ir įvairią techniką, pristatyant kurą, atliekant ratųų keitimo, automobilių avarinio užvedimo ir automobilių nuomos paslaugas. Apibendrinus šiuos duomenis, matyti, kad atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 3440 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: jo vardu registruota dalis žemės sklypo su statiniais, esantys Kaune, butas, esantis Kaune, žemės sklypas Raseinių rajone, dvi transporto priemonės – automobiliai IVECO DAILY. Atsakovo šeimoje auga vienas jo ir sutuoktinės I. D. nepilnametis vaikas – A. D., gim. (duomenys neskelbtini).
15. Įvertinus ieškovės ir atsakovo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ieškovės.
16. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
17. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad šalių sūnus A. D. gyvena su ieškove, kuriai kasdien tenka rūpintis vaiku, o pagal formuojamą teismų praktiką tai reiškia didesnį aprūpinimo teikimą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių pareigą išlaikyti vaiką ir didesnę išlaikymo dalį – 300 Eur priteisti iš atsakovo.
18. Įvertinus, jog būtininųjų vaiko poreikių užtikrinimui reikalinga ne mažesnė kaip 550 Eur suma, toks nukrypimas verintinas kaip nežymus, nes atsakovui tenkanti išlaikymo prievolės dalis tik 50 Eur didesnė už ieškovei tenkančią dalį. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitas nustatytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, teismo vertinimu, tokia pinigų suma esminės reikšmės atsakovo šeimos biudžetui neturės, bei neįtakos atsakovo finansinių galimybių teikti tinkamo dydžio išlaikymą ir kitam išlaikytiniui.
19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009 iš atsakovo M. D. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo sūnui A. D. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
20. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
17. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. D. atstovė - jo motina G. N., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.
22. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškinį tenkinus pilnai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mokėtinas žyminis mokestis (81 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo taip pat priteistina 8,56 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina 89,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).
25. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovei jos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1300 Eur atstovavimo išlaidų (e.b.l. 2 t. 112-116). Ši suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13254-435/2009 iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečiam sūnui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki sūnas pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiam sūnui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81 Eur žyminio mokesčio ir 8,56 Eur (aštuonių eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 89,56 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 56 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.