Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Agnei Liaučienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

3. Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad su atsakovu išsiskyrė 2022 m. birželio – liepos mėnesį, šiuo metu atsakovas apie vaiką nesidomi, su vaiku nepalaiko jokio ryšio. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kai buvo grįžęs į Lietuvą (2022 m. rudenį) jie susitiko, kalbėjo apie vaiko išlaikymą, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Atsakovas vaiką visada išlaikė iki kol jie gyveno kartu, siųsdavo ieškovei po 600-700 Eur. Siuntė pinigų išlaikymui iki pat 2022 m. spalio 1 d., bet nurodė, kad daugiau nebesiųs ir nenurodė jokios priežasties. Kur šiuo metu gyvena ir dirba atsakovas (duomenys neskelbtini) ji nežino, kol jie gyveno kartu atsakovas dirbdavo (duomenys neskelbtini) pas ūkininką, jo pajamos siekė apie 4000 Eur per mėnesį, tačiau oficialiai jam buvo išmokama apie 1800 Eur. Šiuo metu ieškovei finansiškai padeda mama, vaiko darželiui išeina per mėnesį apie 80-90 Eur, vaikui lankant darželį visą mėnesį sumokama apie 80 Eur, o jeigu yra papildomų išlaidų, tokių kaip šventės, neperšlampami rūbai, atsarginiai rūbai, tai išeina ir po 90 Eur, byloje pateiktas kvitas 43 Eur sumai, nes vaikas daug serga ir būna, kad nelanko darželio visą pilną mėnesį; buto mokesčiai yra apie 320 Eur; transporto išlaidos įvairios, dažniausiai veža ieškovės mama; su mama stengiasi visas išlaidas dalintis per pus. Didesnės dalies prašo iš atsakovo, nes yra tik pradėjusi dirbti, atsakovas turi galimybę mokėti didesnę išlaikymo dalį. Ji su savo mama ir vaiku gyvena mamos nuomojamame bute. Jos gaunamos pajamos yra nepastovios, kadangi dirba pagal individualią veiklą, žiemos metu iš viso neturėjo darbo, o kovo mėnesį uždirbo 150 Eur. Šiuo metu uždirba po 100-150 Eur per savaitę, darbo vietą yra susikūrusi namie, ateityje planuoja kelti kvalifikaciją ir tikisi uždirbti bent jau minimalų šalyje nustatytą atlyginimą. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Vaikas sveikatos problemų neturi, išskyrus sezoninius susirgimus. Buvo toks atvejis, kad 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovas pasiėmė sūnų, su juo turėjo praleisti vakarą, ieškovė susitiko su drauge, išgėrė alkoholio ir atsakovas pranešė vaikų teisėms. Po šio įvykio atsakovas dingo, vaiko nepasveikino nei su gimimo diena, nei su Šv. Kalėdomis. Atsakovas po sužinojimo apie ieškinį ieškovei du kartus atsiuntė po 620 Eur ir nurodė, jog čia išlaikymas už praleistus mėnesius nuo 2022 m. spalio 1 d. Jos manymu, atsakovas neprieštarauja dėl išlaikymo sumos.

4. Ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį visa apimtimi, prašė jį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo pat jo gimimo, o nutrūkus ieškovės santykiams su atsakovu t. y., 2022 m., ieškovė viena rūpinasi vaiku, jo gyvenamoji vieta yra su ieškove, vaikas yra mažo amžiaus, yra būtina nuolatinė mamos priežiūra, atsakovas neginčija, neprieštarauja, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, vertinant jo geriausius interesus. Ieškovė apskaičiavo, kad vidutiniškai reikia 500 Eur mėnesiui, kad užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Ieškinyje nurodytos sumos yra nurodytos išleidžiamos būtiniausiems vaiko poreikiams ir yra gan minimalios: maistui 120 Eur, o t. y. dienai 4 Eur, kas šiai dienai yra nedaug; rūbai, avalynė – 80 Eur; higienai 30 Eur, reikia sūnų nuvesti ir į kirpyklą ir visos kitos higienos priemonės; sveikatos priežiūrai – peršalimo ligos, perka taip pat ir maisto papildus; darželio lankymui apie 80 Eur, darželyje reikia palikti papildomų priemonių ir susidaro 90 Eur; vaiko ugdymui, žaislams, šventėms, atostogoms numatyta nedidelė suma – 50 Eur. Atsakovas yra dirbantis (duomenys neskelbtini), visą laiką pinigų turėjo ir šiuo metu ieškiniu ieškovė prašo 310 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nors kaip ieškovė ir nurodo, pradžioje atsakovas reiškė pretenzijas, tačiau vėliau pradėjo pervesti pinigus į ieškovės sąskaitą po 620 Eur, kas akivaizdžiai rodo, kad jis perveda ieškovės prašomą 310 Eur sumą. Dėl bendravimo tvarkos, nenumatyta konkreti bendravimo tvarka, kadangi atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, nustatytomis tiksliomis dienomis atsakovui bendrauti ir nebūtų galimybių, o kai grįžta į Lietuvą tai norėtųsi, kad būtų užtikrinta tvarka, kad atsakovas nebūtų su vaiku išgėręs alkoholio ir panašiai, todėl yra įterpti tokie žodžiai, kad bendraujant su vaiku užtikrina saugią aplinką. Ieškovė neriboja jokio kitokio bendravimo, išskyrus, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, neriboja nei laiko nei priemonių pobūdžio, leidžia pasiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos, net ir norėtų, kad vaikas bendrautų, kad atsakovas nuvežtų vaiką pas senelius.

5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme prašymo atidėti teismo posėdį negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Agnė Liaučienė pateikė išvadą ir nurodė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo šeima jų tarnybai nėra gerai žinoma, skyriuje fiksuotas vienas įvykis, kurį teismo posėdžio metu paminėjo ieškovė. Pranešimas pasitvirtino, daugiau pranešimų nebuvo gauta, atvejo vadyba šeimai nebuvo taikyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama, kadangi jis visą laiką gyvena su mama, bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams bei atitinka teismų formuojamą praktiką. Skyriui su atsakovu nepavyko susisiekti, jis neatsiliepė į skambutį, su juo nebuvo bendrauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

7. Iš teismui pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. B. yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai; ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, nuo 2022 m. vasaros gyvena atskirai; iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad šalių nepilnametis vaikas D. B. gyvena kartu su ieškove; iš ieškovės prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, dalyje apie asmens pajamas matyti, kad ieškovei buvo mokama vidutiniškai 213,69 Eur išmoka mėnesiui, ką ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad ši išmoka buvo mokama kol ieškovė mokėsi profesijos ir šiuo metu šios išmokos nebėra jai mokamos; iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą; iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad ieškovė už elektrą per mėnesį sumoka apie 32,36 Eur, už buto komunalinius mokesčius 2022 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 162,84 Eur; iš byloje pateikto Mažeikių (duomenys neskelbtini) kvito matyti, kad už 2022 m. lapkričio mėnesį mokestis buvo 43,60 Eur; iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, atsakovas savo vardu turi registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini); Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu nėra pradėta; SODRA duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba, jis yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini).

III. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

9. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnus D. B. nuo gimimo gyveno kartu su ieškove D. Š., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu A. B. sūnus nebegyvena apie metus laiko, o ir šalims gyvenant kartu atsakovas dirbo užsienyje, didžiąją laiko dalį jis praleisdavo ne su šeima, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir vaiko. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, duomenų apie jo gyvenimo sąlygas byloje nėra. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog motinos aplinkoje vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, skyriuje registruotas vienas pranešimas, kuris pasitvirtino, atvejo vadyba ieškovės šeimai nebuvo taikyta, todėl daroma išvada, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

IV. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

12. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku nuo 2022 m. spalio mėnesio visiškai nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko, reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nei ieškovei, nei šioje byloje teismui nėra pareiškęs. Ieškovė ieškinyje nurodė konkrečią prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, todėl tarnyba neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja ir jų santykiai yra visiškai nutrūkę dėl atsakovo kaltės, kuris pats yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo, ir nededa jokių pastangų šiems santykiams atkurti, nors turi pareigą tai daryti, taip pat įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių ir jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendžia, jog yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka visiškai atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko D. B. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nereiškė, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

V. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko darželį, specialių poreikių neturi. Ieškovė ieškinyje pateikė bei teismo posėdžio metu paaiškino detalų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu negali skirti pakankamai lėšų aptartiems vaiko poreikiams patenkinti, prie ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymo ir patiriamų išlaidų prisideda ieškovės mama. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnametį vaiką, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

19. Ieškovė prašo nuo 2022 m. spalio 1 d., priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

20. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad abi šalys jų vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovas nuosavybės teise valdo automobilį. Ieškovė su vaiku bei savo mama gyvena nuomojamame bute, šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jos pajamos yra nestabilios, yra pradedančioji (duomenys neskelbtini), kovo mėnesį gavo apie 150 Eur pajamų, ateityje planuoja kelti savo kvalifikaciją ir tikisi uždirbti bent jau minimalų šalyje nustatytą atlyginimą, šiuo metu finansiškai jai padeda mama. Gauna išmoką vaikui – 85,75 Eur. Tuo tarpu atsakovas gyvena užsienyje, turi nuolatinį pakankamai gerai apmokamą darbą. Ieškovės pateiktais duomenimis, jų bendro gyvenimo metu atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 4000 Eur. Duomenų apie atsakovo patiriamas būtinas išlaidas ar turimas sveikatos problemas, kitus išlaikytinius byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, todėl atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovas, kaip ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, ieškovei du kartus pervedė po 620 Eur sumą, nurodant, jog tai mokėjimai atgaline data nuo 2022 m. spalio 1 d., o tai įrodo, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja ieškovės prašomai 310 Eur išlaikymo sumai. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu dar ir dėl to, kad, kaip minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ieškovės pajamos nėra didelės, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant jų bendrą vaiką dėl kartu gyvenant atsirandančių nenumatytų, papildomų išlaidų. Šios aplinkybės nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

22. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės prašomai priteisti išlaikymo sumai, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), ten dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, turi galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos atsakovas mokėjo vaiko išlaikymui po 310 Eur, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Ieškovė D. Š. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti D. B. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

25. Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl 191,00 Eur (turtinis reikalavimas: 310 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.; neturtiniai reikalavimai: 107 Eur) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovei, vadovaujantis 2023 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-00358 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti duomenys apie valstybės patirtas 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovės atstovės advokatės Ritos Lankutienės darbo apmokėjimu, todėl išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, 2023 m. gegužės 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. B. tokia tvarka:

a) ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaikų pasiima ir grąžiną, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugių aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja jokių psichotropinių medžiagų ir pan.);

b) bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams (t. y., vaikui tinkamu laiku, būdamas neapsvaigęs, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo;

c) pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

d) gali vežtis vaiką už Lietuvos ribų tik turėdamas rašytinį motinos sutikimą; veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą – parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, vaiką apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320,00 (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr.(duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr.(duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.