- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-06
- Bylos Nr.
- e2-463-1255/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20662-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Verkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Targetas”
- Atsakovas
- E. P.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vaida Verkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Targetas” ieškinį atsakovui E. P. dėl kredito skolos, palūkanų, netesybų, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Targetas” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. P. 2 087,78 Eur negrąžinto kredito skolą, 165,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų nuo 2024-07-03 iki 2024-12-03 (sutarties nutraukimo), 40,33 Eur negautas pajamas nuo 2024-12-03 (sutarties nutraukimo) iki 2025-05-03 (sutarties pabaigos), 253,37 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas 2023-05-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 23-028523-GV (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2025-05-03 mokant 15,90 proc. palūkanas pagal mokėjimų grafiką, bendra atsakovo mokama suma – 4 749,31 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas prievolės mokėti kasmėnesines įmokas vykdė netinkamai ir dėl to Sutartis buvo nutraukta 2024-12-03.
Byloje pateikta 2024 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Priedu prie šios sutarties Nr. 2, Pradinis kreditorius visas iš Sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2024-12-31 pranešimu.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovui CPK nustatyta tvarka įteikus ieškinio kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, atsakovui neginčijant ieškiniu reiškiamų reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 087,78 Eur negrąžinto kredito suma ir 165,88 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo 2024-07-03 iki 2024-12-03 (Sutarties nutraukimo) (CK 6.4, 6.38, 6.59, 6.200, 6.205, 6.256, 6.873, 6.881 6.886 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,33 Eur nuostolių kaip negautų palūkanų atlyginimą (apskaičiuotų nuo 2024-12-03 (Sutarties nutraukimo) iki 2025-05-03 (Sutarties pabaigos). CK 6.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė (nustatyto dydžio ir nustatytais terminais mėnesinių įmokų nemokėjo), taigi, savo sutartines prievoles pažeidė (CK 6.63 straipsnio 1 dalis), kas lėmė, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, todėl jis privalo atlyginti ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės teises, patirtus nuostolius, kurie yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais – sutartinių įsipareigojimų nevykdymu (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostoliais pripažįstama taip pat ir negautos pajamos. Pagal Sutartį atsakovas prisiėmė prievolę mokėti 15,90 procentų dydžio palūkanas. Atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs Sutartį, nuo Sutarties nutraukimo dienos iki paskolos grąžinimo termino pabaigos būtų sumokėjęs 40,33 Eur palūkanų. Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl paskolos gavėjo neteisėtų veiksmų. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl būtent vartojimo kredito sutartyje numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių kredito davėjas negavo dėl nesąžiningų, neteisėtų kredito gavėjo veiksmų gali būti pripažįstamos kredito davėjo negautomis pajamomis (nuostoliais). Taigi, nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (ar iki paskolos grąžinimo, jei ji būtų buvusi grąžinta anksčiau nei numatytas Sutarties terminas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškove iš atsakovo priteistina 40,33 Eur nuostolių kaip negautų palūkanų atlyginimą (apskaičiuotų nuo 2024-12-03 (Sutarties nutraukimo) iki 2025-05-03 (Sutarties pabaigos).
Be to, ieškovė prašo priteisti jai ir 253,37 Eur delspinigių (netesybų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2025-03-19 iki 2025-09-15. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ir nuostolių, ir netesybų. Abiejų šių reikalavimų tenkinimas reikštų dvigubą nuostolių kompensavimą ieškovei ir nepagrįstą jos praturtėjimą atsakovo sąskaita. Kadangi reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (40,33 Eur) ir atitinkama suma mažina priteistiną netesybų sumą. Likusi, į nuostolius neįskaityta netesybų suma – 213,04 Eur – negali būti vertinama kaip neprotinga, neproporcinga ar nesąžininga, teismas pagrindo mažinti netesybas neįžvelgia. Todėl reikalavimas dėl netesybų tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 213,04 Eur (253,37 - 40,33 = 213,04 Eur) netesybų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 507,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šiuo atveju tenkintas 98 proc. (2507,03 x 100 / 2547,36), ieškovei iš atsakovo priteisiamas 56 Eur (57 x 98 / 100) žyminis mokestis (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 14,02 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į ieškiniu tenkintų reikalavimų proporciją, šios išlaidos 13,74 Eur dalyje (14,02 x 98 / 100) priteistinos iš atsakovo, iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Targetas“, įmonės kodas 304416262, naudai 2 087,78 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus ir 78 ct) skolos, 165,88 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 88 ct) pelno palūkanų, 40,33 Eur (keturiasdešimt eurų ir 33 ct) nuostolių, 213,04 Eur (du šimtus trylika eurų ir 04 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2507,03 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2025-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,74 Eur (trylika eurų ir 74 ct) pašto išlaidų. Valstybei priteistinas pašto išlaidas (įmokos kodas 5662) privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.